Administracinė byla Nr. eTA-8-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01940-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškėjo įvardijamas pareiškimu), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 3 345 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime ((toliau – ir Šiaulių kalėjimas) iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius)) sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas bausmę vertinamu laikotarpiu atliko uždaro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis paprastoje grupėje, visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas kameroje Nr. 90.
3. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Nors gyvenamosios kameros plotas sudarė 19,95 kv. m, ir tai formaliai atitiko teisės aktų reikalavimą kiekvienam nuteistajam suteikti ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą, tačiau didesnę kameros dalį užėmė sanitarinis mazgas, stalas ir gultai, dėl ko nebuvo galimybės judėti. Perkelti baldų taip pat nebuvo galimybės, kadangi jie pritvirtinti prie grindų. Ant kameros langų uždėtos grotos, trukdančios tinkamai išvėdinti kamerą. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl kameroje iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje, be kita ko, nebuvo karšto vandens, todėl pareiškėjas kasdien buvo priverstas praustis po šaltu vandeniu, dėl ko dažnai peršaldavo. Kameroje buvo įrengta vėdinimo sistema, tačiau ji necirkuliavo oro kameroje. Dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo kameroje, joje būdavo drėgna, todėl kameroje buvę rūbai ir patalynė būdavo drėgni. Kameros išoriniai langai buvo nesandarūs, mikroklimatas priklausydavo nuo lauko oro parametrų (jeigu lauke drėgna – kamera drėgna, jeigu lauke šalta – kamera šalta ir pan.).
5. Pareiškėjas akcentavo, jog jis yra darbingas ir nori ugdyti savo darbinius įgūdžius, kompetencijas, gerinti savo reintegracijos į darbo rinką galimybes, todėl nori įgyti profesiją ir užsiimti darbine veikla. Pareiškėjas dėl profesijos (specialybės) įgijimo 2023 metais kreipėsi į Šiaulių profesinio rengimo centrą, kuris nurodė, kad pareiškėjas galėtų mokytis ir įgyti specialybę nuotoliniu būdu, tačiau egzaminus privalėtų atvykti laikyti į profesinio rengimo centro patalpas, tačiau Šiaulių kalėjimo administracija nesuteikė pareiškėjui tokių mokymosi galimybių (atsisakė pareiškėją nuvežti laikyti egzaminų), todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės ginčo laikotarpiu užsiimti darbine veikla ir pasirengti integracijai į visuomenę po bausmės atlikimo. Pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, jog Šiaulių kalėjime užimtumas taip pat nebuvo organizuojamas tinkamai, kadangi tik 2–3 kartus per savaitę sudaryta galimybė sportuoti už kameros ribų. Dienos užimtumas truko ne daugiau kaip 2 valandas, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 56 straipsnio nuostatomis nuteistojo užimtumas turėtų trukti ne mažiau kaip 5 valandas per parą.
6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška 3,6 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, nustatyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje. Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. SV-24-22707 atsakovas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 90, kurios plotas sudarė 19,95 kv. m, todėl net ir tuo atveju, jeigu kameroje vienu metu buvo apgyvendinti dar penki asmenys, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarydavo ne mažiau kaip 3,99 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto norma, atsižvelgti į kameroje buvusio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
8. Atsakovas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunkčiu, pažymėjo, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
9. Atsakovas, remdamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 punktu, pažymėjo, jog iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant kamerų langų yra įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30x15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Tokiu būdu, metalinių grotų įrengimas Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų languose, negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir siekiant pagerinti patalpų oro cirkuliaciją bei kvapų neutralizavimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų. Skirtingose kamerose sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Be to, kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius joje neviršytas, todėl blogas kvapas buvo neutralizuojamas vėdinant patalpas. Šiaulių kalėjimo administracija 2023 m. birželio 26 d. rašte Nr. SA-24-111 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui išaiškino, jog kamerų langų rėmai įrengti kameros viduje ir atsidaro į vidų, todėl bet kuriuo metu langus galima atidaryti ir išvėdinti kamerą, o vasaros metu suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama naudotis elektriniais ventiliatoriais.
11. Atsakovas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 18 punktu, pažymėjo, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Be to, vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, visiems Šiaulių kalėjime kalinamiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime uždaro tipo įstaigos sąlygomis. Galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys bausmės atlikimo sąlygas, nenumato nuteistųjų, laikomų uždaro tipo bausmės atlikimo vietose, teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos mokymosi tikslais. Pagal BVK 35 straipsnio 3 dalies 5 punktą, ši teisė gali būti suteikta tik nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose, todėl Šiaulių kalėjimo administracija neturėjo pagrindo nesivadovauti galiojančiu teisiniu reguliavimu ir (arba) savavališkai jį keisti. Šiaulių kalėjimo administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. birželio 6 d. skundą, 2023 m. birželio 26 d. rašte Nr. SA-24-111 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ išaiškino pareiškėjui, jog pastarajam gali būti taikomos ne visos BVK 55 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos, kadangi jis atlieka jam skirtą bausmę uždaro tipo įstaigoje, o taip pat ir dėl izoliacijos ir saugumo sumetimų. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog jam negali būti taikomos užimtumo formos, susijusios su veikla už įkalinimo įstaigos ribų bei suteikta išsami informacija apie galimas užimtumo formas įstaigoje, t. y. apie galimybę pagal sudarytą grafiką užsiimti individualia kūrybine arba komercine veikla, mokytis (su tam tikrais apribojimais), dalyvauti sporto ir laisvalaikio užsiėmimuose, susitikti su savanoriais, vykdančiais įvairius edukacinius, religinius ir kitus užsiėmimus.
13. Atsakovas patikino, jog Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Šiaulių kalėjimo pareigūnų kaltę, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo tariamai nurodytos patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju taip pat neįrodė, jog patyrė nepatogumus, diskomfortą arba buvo kitaip pablogintos jo kalinimo sąlygos, todėl jis neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
II.
14. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90, kurios plotas sudarė 19,95 kv. m. Iš byloje esančios 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. SV-24-22707 teismas nustatė, kad pareiškėjas kalėjime buvo kalinamas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad net ir išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, 3 kv. m standartas nagrinėjamu atveju buvo išlaikytas.
16. Teismas, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-4333 duomenimis, nustatė, kad patikrinimo metu (2023 m. liepos 19 d.) gyvenamojoje kameroje Nr. 90 nebuvo nustatyti higienos normų pažeidimai nurodyti pareiškėjo skunde. NVSC patvirtino, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 90 įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka Higienos normos 16 punkto reikalavimus. Teismas nustatė, jog pareiškėjas teikė skundą atsakovui dėl gyvenamosios patalpos neatitikties higienos normų reikalavimams, tačiau pareiškėjui buvo atsakyta į jo skunde išdėstytus argumentus, higienos normų reikalavimų pažeidimai nebuvo nustatyti.
17. Teismas, remdamasis Šiaulių kalėjimo „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ duomenimis, nustatė, kad kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atitvertas mūrine sienele, kurios aukštis – 2,28 m. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Teismas akcentavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.
18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl kameroje nebuvusio karšto vandens, yra abstraktūs, nedetalizuoti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose.
19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl užimtumo, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, aplinkybės nedetalizuotos, pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, kaip ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismas nustatė, jog pareiškėjas atsakovui teikė skundą dėl netinkamo užimtumo organizavimo, atsakovas jį išnagrinėjo ir nenustatė pažeidimų. Atsakovas pareiškėjui išaiškino, kaip jis gali realizuoti savo teisę į užimtumą, taigi, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į socialinę reabilitaciją ir užimtumo organizavimą.
20. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybių mokytis ir įgyti profesiją, pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nori įgyti profesiją ir užsiimti darbine veikla, pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir jam paaiškinta dėl galimybės mokytis ir įgyti profesiją. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas šio rašto neginčijo teismui, todėl teismas šiuo aspektu nenustatė Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.
21. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti 3 345 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindamas, kad jis yra šališkas, nepagrįstas ir neteisėtas.
24. Pareiškėjas, cituodamas apeliaciniame skunde teisinį reguliavimą dėl minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, užtikrinimo, pažymi, jog BVK 4 straipsnyje numatyta, kad, jeigu tarptautinės taisyklės nustato kitokias sąlygas, nei BVK, taikomos tarptautinės taisyklės, pagal kurias, jeigu vienam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto yra konstatuojamas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas. Be to, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) išvadoje nustatyta, kad 4 kv. m plotas yra minimalus, todėl teismas nepagrįstai nekonstatavo šiuo atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.
25. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo pilnai atitvertas nuo likusio kameros ploto, nors pagal teisinį reguliavimą turi būti atitvertas lubas siekiančia pertvara. Pareiškėjas savo argumentus nurodytu aspektu grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023.
26. Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos socializuotis ir užsiimti veikla Šiaulių kalėjime. Pareiškėjas už kameros ribų kasdien praleisdavo 1,5 val., o 2 arba 3 kartus per savaitę – 2,5 val., likusį laiką leisdavo kameroje, todėl jaučiasi izoliuotas.
27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas, pakartodamas ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytos galimybės įgyti specialybę ir mokytis yra deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kuo pasireiškė jo tariamai patirta neturtinė žala nurodytu aspektu, taigi, teismas pagrįstai nenustatė Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl galimybės pareiškėjui mokytis ir įgyti specialybę.
29. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi jame išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais.
30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimo.
32. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio kameros ploto, sanitarinio mazgo įrengimo ir neužtikrinto užimtumo. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog teismas priėmė nemotyvuotą ir šališką sprendimą.
34. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl šališko teismo sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo argumentai dėl priimto teismo sprendimo, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Tokių prielaidų byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog nepaisant galiojančių teisės aktų, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) įtvirtintu 4 kv. m vienam asmeniui standartu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardijamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą E. M. G. S. A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
37. Pastebėtina, kad tik Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) laikosi nuostatos, jog kiekvienam kaliniui privalo būti užtikrintas bent 4 kv. m plotas. Tačiau pabrėžtina, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42615/06, 73 p.). Nurodyti dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015 ir kt.).
38. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kurio 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamasis plotas.
39. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 4-os pamainos jaunesniojo specialisto R. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažyma Nr. SV-24-22707 „Dėl A. J.“ patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 90, kurios plotas sudarė 19,95 kv. m. Šioje kameroje per visą ginčo laikotarpį buvo apgyvendinti daugiausiai 5 asmenis. Taigi, vienam nuteistajam (įskaitant ir pareiškėją) tekdavo ne mažiau kaip 3,99 kv. m gyvenamojo ploto, ir tai atitinka aptartų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje (kalėjime) turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023).
40. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir LVAT praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.
41. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LVAT praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.).
42. Į bylą pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar – Šiaulių kalėjimas) Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145, patvirtina, kad kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas 1,40 m ilgio, 0,95 m pločio, 1,33 kv. m ploto, 2,28 m aukščio, atitvertas mūrine sienele, nesiekiančia kameros lubų, o į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtina, kad įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atskirtas durimis, taigi, tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
43. Tačiau kita vertus, EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).
44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos ir sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo.
45. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčijamu laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.) sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas buvo atitvertas lubų nesiekiančia mūrine sienele ir durimis), kameroje pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kameroje Nr. 90 iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tokio aiškinimo laikomasi ir kitose LVAT išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.).
47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su užimtumu Šiaulių kalėjime, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė pažeistų jo teisių nurodytu aspektu. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, jog nuteistiesiems ir suimtiesiems kalėjime organizuojamas užimtumas. Iš į bylą pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 26 d. rašto Nr. SA-24-111 į pareiškėjo 2023 m. birželio 5 d. skundą, taip pat matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškintos BVK 55 straipsnyje įtvirtintos nuteistųjų užimtumo formos ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę uždaro tipo sąlygomis, taip pat dėl įstatymų apribojimų (izoliavimo ir saugumo sumetimų), ne visos užimtumo formos gali būti taikomos pareiškėjui, t. y. negalimos užimtumo formos, kurių veikla susijusi su užimtumu už įkalinimo įstaigos ribų. Pareiškėjui, be kita ko, nurodyta, kad jis pagal sudarytą grafiką gali užsiimti darbine veikla, prieš tai pateikęs prašymą kalėjimo administracijai, taip pat individualia (kūrybine arba komercine) veikla. Šiame rašte, be kita ko, pažymima, kad pareiškėjas turi galimybę mokytis bendrojo lavinimo mokykloje – Šiaulių m., Saulėtekio gimnazijos mokytojai ateina į įstaigą ir veda pamokas besimokantiems asmenims, o dėl galimybės siekti profesinio arba aukštojo mokslo nurodė kreiptis į konkrečią mokymo įstaigą ir su ja suderinti mokymosi sąlygas. Kalėjimo administracija patvirtino, jog kiekvieną savaitę yra sudaromas suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo grafikas, pagal kurį pastarieji, pagal patalpų užimtumą ir kitus faktorius, eilės tvarka vedami į sportinius ir kitus laisvalaikio užsiėmimus, taip pat įstaigoje lankosi savanoriai, kurie vykdo įvairius edukacinius, religinius ir kitus užsiėmimus. Taip pat pažymėta, jog administracija visada laukia inciatyvos užimtumo klausimais iš kalinčių asmenų. Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės E. G. 2023 m. rugpjūčio 20 d. pažyma Nr. RV-24-2740 „Dėl nuteistojo A. J.“, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas periodiškai laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininką, su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir užimtumo neužtikrinimo, į kuriuos gaudavo pakankamai išsamius kalėjimo administracijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymus (Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 24 d. raštas Nr. 2S-1658, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 26 d. raštas Nr. SA-24-111), kurių pagrįstumo ir teisėtumo neginčijo teismui, todėl pagrįstai nurodytu aspektu nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
48. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kameroje Nr. 90, kurioje visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas lubų nesiekiančia mūrine sienele ir durimis), jautėsi nemalonus kvapas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala aptartu aspektu.
49. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.).
50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
51. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
52. Tikrinamuoju atveju įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą arba nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.
53. Nors pareiškėjas prašo priteisti 3 345 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kameroje Nr. 90 iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl yra pagrindas tenkinti iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
55. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pažymėtina, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
56. Nagrinėjamoje byloje atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas