Civilinė byla Nr. e2YT-11858-962/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06244-2021-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant pareiškėjos G. G. atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėja G. G. (toliau – ir pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirus A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jai priklausė ½ dalis buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kreipdamasi į teismą pareiškėja nurodė, kad po pareiškėjos tėvo V. P. mirties (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo procedūra negalėjo būti užbaigta, nes mirusysis po savo sutuoktinės A. P. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. po sutuoktinės A. P. mirties palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Sprendimui įsiteisėjus, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą patvirtinantį dokumentą, pareiškėja kreipėsi į notarę. Notarė nurodė, kad neturi galimybės išduoti nei nuosavybės teisės liudijimo V. P., nei paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi sutuoktinių nuosavybės teisės nėra išskirtos, o notaras savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. P. vardu, tačiau buvo įgytas V. P. ir A. P. santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus A. P., turto statusas pasikeitė iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę, po A. P. mirties jai ir sutuoktiniui priklausė po ½ dalį nurodyto turto.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą patenkinti.Pareiškėja siekia paveldėti po savo tėvo mirties likusį turtą, tačiau to negali padaryti, kol nebus baigtos paveldėjimo procedūros po motinos A. P. mirties. Abu sutuoktiniai yra mirę, todėl paveldėjimo bylos baigti notaras negali, kol nebus nustatyta A. P. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja neturi galimybės reikšti ieškinį, nes šiuo atveju nėra kitų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Turtas įgytas santuokos metu, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), galiojo iki A. P. mirties (duomenys neskelbtini), todėl turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosvybė. Po pareiškėjos mirties į notarą niekas nesikreipė, buvo pareiškėjos brolis, bet jis yra miręs, brolis vaikų neturėjo. Pagal priimtą sprendimą paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendintos, nes abu sutuoktiniai yra mirę, todėl niekas negali pateikti prašymo dėl nuosavybės dalių nustatymo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi apie jį duomenų Išsiaiškinus aplinkybę, dėl kokių priežasčių susidariusioje situacijoje paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendinamos pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), galima bus spręsti apie pareiškėjos prašymopagrįstumą.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) našliu. Santuoka su A. P. sudaryta (duomenys neskelbtini), galiojo iki A. P. mirties (duomenys neskelbtini) V. P. vaikai – G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir O. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Po V. P. mirties G. G. Kauno miesto 6-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, V. P. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. po sutuoktinės A. P. mirties palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų apie tai, kad V. P. po sutuoktinės A. P. mirties būtų kreipęsis į notarą, prašydamas išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.100 straipsnio 1 punktas nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas V. P. ir A. P. santuokos metu. Prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę ir asižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. P. turto dalis santuokos metu su V. P. įgytame turte, jog sutuoktinių V. P. ir A. P. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajai A. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. P. priklauso ½ dalies santuokoje įgyto turto.

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 3.100 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirus A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jai priklausė ½ dalis buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                            Indrė Petrokienė