Civilinė byla Nr. e2S-1718-854/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27274-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT Paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT Paslaugos“ kreipėsi į teismą, prašydama nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – 12 398,50 kv. m. ploto pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės pardavimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad skundu dėl antstolio veiksmų prašo apginti jos, kaip kreditorės, teises, kad turtas nebūtų parduotas per pigiai, ir atšaukti skolininkės turto pirmąsias pakartotines varžytynes, paskirti pakartotinę turto nuomos teisės rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėjo, kad antstolis turto rinkos vertę nustatė 2017 metais. Visus trejus metus jis nevykdė varžytynių, nevyko turto apžiūrėti, nesiėmė jokių veiksmų, kad po trejų metų būtų atnaujinta turto rinkos vertė. Antstoliui pateikta nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ ataskaita, kurioje turto vertė siekia 9 338 000 Eur ir iš esmės, t. y. daugiau nei 45 proc., viršija antstolio patvarkyme nustatyta jo vertę (5 100 000 Eur). Nepervertinus turto ir įvykus varžytynėms, už turtą gauta suma būtų neproporcinga jo realiai rinkos vertei. Tokiu būdu būtų pažeistos visų skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių turtinės teisės gauti maksimalų skolų padengimą.

3.       Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jei turtas ir nebūtų parduotas varžytynėse, išieškotoja jį galėtų perimti už pernelyg mažą kainą, tokiu būdu suvaržant pareiškėjos interesus. Be to, viešose varžytynėse turtą įgijęs pirkėjas būtų laikomas sąžiningu įgijėju ir iš tokio pirkėjo nebūtų galima reikalauti primokėti skirtumą tarp antstolio netiesėtai nustatytos turto pardavimo kainos ir realios turto rinkos vertės. Pareiškėjai tektų imtis papildomų teisinių priemonių, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, patirti išlaidų teisinei pagalbai.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

5.       Nurodė, kad išieškojimas iš turto vyksta jau kelerius metus, dėl turto rengiamos nebe pirmos varžytynės. Kiekvieną kartą paskelbus naujas varžytynes, skolininkė ir su ja susiję asmenys vis ginčydavo turto rinkos kainą bei teikdavo naujus turto vertinimus, tačiau skolininkės skundai buvo atmesti bei varžytynės vyko pagal ekspertizės akte nustatytą turto vertę. Visgi turtas, nors pardavinėjamas, kaip teigia pareiškėja, 2-3 kartus mažesne kaina, vis dar nėra parduotas. Tai rodo, kad jo vertė nėra per maža. Parduodant turtą už pareiškėjos nurodytą vertę, jo pardavimas apskritai taptų negalimas. Skolininkė ir pati turi galimybę pasiūlyti pirkėją, tačiau šia teise iki šiol nepasinaudojo. Nei skolininkė, nei pareiškėja nesikreipė į antstolį dėl naujo turto vertinimo, nors nesutikdama su turto rinkos verte, turėjo tai padaryti ir jei antstolis būtų atsisakęs atlikti naują ekspertizę, skųsti šį jo patvarkymą.

6.       Ekspertizės akte nustatyta turto kaina atitinka šiuo metu esančią turto rinkos vertę, nes vos prieš metus Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo turto vertė ekspertizės akte apskaičiuota teisingai; 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Ober-Haus“ konsultacija patvirtina, kad ginčo turto rinkos vertė 2020 m. rugsėjį yra nepakitusi. UAB „CRE pro“ ataskaita nepatvirtina, kad turto rinkos kaina yra didesnė, nes Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra ne kartą konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų; UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaita nustatyta turto vertė yra apskaičiuota neobjektyviai, pateikiami duomenys yra netikslūs, vertinimo metodai ne tik pasirinkti netinkamai, bet ir netinkamai taikomi.

7.       Būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika netaikius laikinųjų apsaugos priemonių neegzistuoja, nes pareiškėjos teiginiai dėl galimai įvyksiančių varžytynių deklaratyvūs, pakartotinis vertės nustatymas negarantuoja didesnės turto kainos, o naujų teisminių ginčų grėsmė nėra lemiama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius varžytynes, UAB „Intrum Lietuva“, kaip hipotekos kreditorės, teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, o tai reikštų nepagrįstą ir neproporcingą jos teisių ribojimą.

8.       Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytos varžytynės bei antstoliui atnaujinus turto pardavimo iš varžytynių procesą, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir su ja susiję asmenys pradėjo vėl reikšti eilę nepagrįstų skundų, ieškinių, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad antstolis D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. 2-DK-T-4114, kuriuo nusprendė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096; parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą, t. y. prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Pradinė pardavimo kaina – 4 080 000 Eur. Informavo III-os eilės išieškotojus, kad hipotekos kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

11.       Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja UAB „NT paslaugos“ nurodė, jog yra skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, o išieškojimą vykdo antstolis A. B., tačiau jokių įrodymų dėl išieškojimo jos naudai dydžio teismui nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius varžytynių bus pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės dėl skolos išieškojimo, nėra pagrindo, juo labiau, kad hipotekos kreditorės skola (2 697 691,08 Eur) antstolio 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme nurodyta daugiau nei 1 000 000 Eur mažesnė nei pradinė turto kaina (4 080 000 Eur). Taigi nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad egzistuoja grėsmė dėl pareiškėjos teisių pažeidimo jai neišieškant skolos netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

12.       Nustatė, kad pareiškėja pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 10 d. UAB „CRE pro“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje 0,9821 ha bendro ploto žemės sklypo nuomos teisės su prekybos pastatu su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 9 338 000 Eur, tuo metu 2017 m. gruodžio 31 d. Oberhaus ekspertizės akte turto šio turto vertė – 5 100 000 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB „Ober-Haus“ patvirtinimą, kad aukščiau nurodyto turto vertė nepakitusi, t. y. lygi 5 100 000 Eur.

13.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byloje yra duomenų, jog nenuginčytame 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė nėra pasikeitusi, o pareiškėjos argumentai dėl vertės pokyčio kelia pagrįstų abejonių. Įvertinęs tiek šią aplinkybę, tiek teisėtą hipotekos kreditorės interesą į kuo greitesnį skolos išieškojimą, jau užtrukusį išieškojimą procesą, stabdytas varžytynes ir skelbiamas pakartotines varžytynes, teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, nes neproporcingai pažeistų hipotekos kreditorės interesus, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos teisės į skolos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškojimą nebūtų neproporcingai pažeistos. Aplinkybę, kad parduodamo turto rinkos kaina nesudaro pagrindo išieškotojų interesų pažeidimui pagrindžia ir tai, kad skelbiamos pakartotinės varžytynės.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi į antstolį dėl naujo nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir antstolis jos prašymo netenkino. Taigi nėra duomenų, kad pati pareiškėja atliko aktyvius veiksmus sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Priešingai, teismo vertinimu, skundo padavimas dėl pakartotinių varžytynių, nesant duomenų, kad buvo dėl turto vertės kreiptasi į antstolį, kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų vertinimą. Tam, kad teismas konstatuotų, jog 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė nėra pasikeitusi, teismas turėjo gauti antstolio paskirto eksperto UAB „Ober-Haus“ ar kito antstolio parinkto eksperto naują ekspertizės aktą, kuriame laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų būtų detaliai aprašyta bei pagrįsta oficialiais duomenimis, kodėl prieš trejus metus nustatyta turto rinkos vertė nepakito.

15.2.                      UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo konsultacija neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22, 23 straipsniuose galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl teismas jos negalėjo vertinti kaip įrodymo. 

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti UAB „Obe-Haus“ šališkumą, ją nušalinti nuo antstolio vykdomųjų bylų ir jos konsultacijos, kitų dokumentų byloje nevertinti. UAB „Ober-Haus“ laikytina šališka eksperte, kadangi ji antstolio užsakymu vykdomosiose bylose buvo atlikusi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, todėl yra laikoma jau dalyvavusia byloje kaip ekspertė ir dėl to jokių išvadų dėl turto rinkos vertės teikti negalėjo (CPK 67 straipsnio 2 dalis). Be to, UAB „Ober-Haus“ parengė konsultaciją ne pagal antstolio prašymą, o pagal išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ užsakymą, todėl ji laikoma eksperte dėl komercinio sandorio, priklausoma nuo išieškotojos, kuri šioje byloje yra dalyvaujantis asmuo.

15.4.                      Antstolis nepagrįstai turto pardavimo pirmosiose pakartotinėse varžytynėse kainą nustatė vadovaudamasis trejų metų senumo UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, kuriuo turto rinkos vertė 2017 m. lapkričio 16 d. nustatyta 5 100 000 Eur. Daugiau jokių ekspertizių antstolis neatliko, per visą laiką nebuvo atvykęs į objektą, neįvertino turto pagerinimų. Nustatyta turto rinkos vertė yra pasenusi bei neatitinka tikrosios turto rinkos vertės. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020). VĮ Registrų centras savo vidutinių verčių galiojimą taip pat nustato tik vieneriems metams (https://info.registrucentras.lt/node/7936). Be to, Lietuvos komerciniai bankai, spręsdami dėl paskolų, užtikrintų su nekilnojamojo turto hipoteka, išdavimo priima ne senesnes nei 5-12 mėnesių turto vertinimo ataskaitas. 

15.5.                      Pareiškėjos pateikta teismui nepriklausomo turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10, numatanti turto rinkos vertę 9 338 000 Eur, nėra panaikinta, nuginčyta teisme, todėl remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22, 23 straipsnių nuostatomis, turi didesnę įrodomąją galią nei UAB „Ober-Haus“ atlikta turto vertės konsultacija. Ši ataskaita pagrindžia, kad nustatyta reali turto rinkos vertė net 4 238 000 Eur viršija antstolio nustatytą. Taigi yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, tik po kurios atlikimo antstolis galėtų nustatyti turto pardavimo iš varžytynių kainą, skelbti bei vykdyti skolininkės turto varžytynes.

15.6.                      Antstolio vykdytos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2020 m. rugsėjo 30 d., jose pasiūlyta 40 900 000 Eur kaina. Atsižvelgus į realią turto rinkos vertę, manytina, kad varžytynių dalyvis suklydo siūlydamas varžytynėse kainą ir panašu, kad norėdamas pasiūlyti 4 090 000 Eur, tikėtina, per klaidą pasiūlė 40 900 000 Eur. Vadinasi tokios antstolio varžytynės bus skelbiamos neįvykusiomis ir vėl skolininkės turtas bus parduodamas iš naujo pirmose pakartotinėse varžytynėse už tą pačią antstolio neteisingai nustatytą 4 080 000 Eur kainą. Kadangi pirmosiose pakartotinėse varžytinėse dalyvavo potencialūs turto pirkėjai, vadinasi ir iš naujo vykstančiose varžytynėse yra didelė tikimybė, kad bus dalyvaujančių pirkėjų, kurie dėl antstolio neteisėtų veiksmų gali neteisėtai įsigyti turtą už tikrąją rinkos kainą.

15.7.                      Turto pardavimas už per mažą kainą pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės, turinčios 399 981,39 Eur reikalavimą, teises. Pats antstolis yra prijungęs pareiškėją prie vykdomųjų bylų Nr. 0174/17/0009 ir Nr. 0174/17/00096, kuriose yra atliekamas išieškojimas iš skolininkės turto. Skolininkė turi ir kitų kreditorių, kurių sumos yra ženklios. Antstolis negali siekti patenkinti tik vieno kreditoriaus interesus, nepaisant to, kad jis vykdo išieškojimą tik to kreditoriaus naudai. Jeigu skolininkės turtas būtų įvertintas realia rinkos verte 9 338 000 Eur, tada pirmose pakartotinėse varžytynėse turto pardavimo kaina būtų ne kaip dabar 4 080 000 Eur, o 7 470 400 Eur. Tokiu atveju turto priverstinis pardavimas galėtų sudaryti sąlygas dengti ne tik UAB „Intrum Lietuva“ 2 697 691,08 Eur reikalavimą, bet dar liktų visų kitų skolininkės kreditorių reikalavimų dengimui proporcingai 4 772 708,92 Eur suma. Tai reiškia, kad iš tokio pardavimo pareiškėja galėtų pasidengti net 3,45 kartus didesnę kreditorinio reikalavimo dalį, negu antstoliui turtą pardavus varžytynėse už 4 080 000 Eur ir po išieškotojos 2 697 691,08 Eur reikalavimo padengimo likusios 1 382 308,92 Eur sumos.

16.       Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Varžytynės jau įvyko 2020 m. rugsėjo 30 d., taigi neegzistuoja jokia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-187-370/2019). 

16.2.                      Ginčo turto vertė ekspertizės akte yra nustatyta tinkamai, kadangi vienintelis varžytynių dalyvis siekė pasiūlyti tik 4 090 000 Eur  kainą (galimai per klaidą pasiūlė 40 900 000 Eur), o ne gerokai didesnę kainą (9 338 000 Eur), kurią bando įrodyti pareiškėja. Be to, varžytynėse dalyvavo tik vienas potencialus pirkėjas, kuris pasiūlė mažesnę nei ekspertizės akte nustatytą turto kainą, todėl net ir ekspertizės akte nustatyta turto kaina šiuo metu yra per didelė, turtas yra nepatrauklus potencialiems pirkėjams.

16.3.                      Ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė yra aktuali bei atitinkanti rinkos sąlygas praėjus ir trejiems metams. Tą pagrindžia tai, kad: 1) buvo rengiamos ne vienos turto varžytynės, tačiau net ir praėjus keliems metams turtas vis dar nėra parduotas; jei turto vertė lyginant su rinkos kainomis būtų per žema, turtas būtų buvęs parduotas jau pirmųjų varžytynių metu; 2) pati pareiškėja nurodo, kad per paskutines įvykusias varžytynes neva per klaidą buvo pasiūlyta per didelė kaina, kas akivaizdžiai reiškia, jog turtas vis vien bus neįsigytas ir turės būti skelbiamos dar vienos varžytynės; 3) iki šiol nepavykus turto parduoti įkainojus pagal ekspertizės aktą, turto įvertinimas remiantis pareiškėjos numatyta verte, kuri yra beveik dvigubai didesnė, apskritai panaikintų galimybę parduoti turtą bei taip pažeistų skolininkės kreditorių interesus.

16.4.                      Pareiškėja neatsikerta į argumentus ir neneigia teismo išvados, jog nesikreipė į antstolį dėl naujos turto ekspertizės užsakymo.

16.5.                      Tai, kad UAB „Ober-Haus“ konsultacija neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, nereiškia, jog ja negalima remtis byloje kaip rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1467/2013). Be to, atlikus naują ekspertizę/turto vertinimo ataskaitą, šioje ekspertizėje/turto vertinimo ataskaitoje atsispindėtų ta pati turto rinkos kaina, kuri numatyta ir konsultacijoje bei ekspertizės akte, t. y. 5 100 000 Eur.

16.6.                      Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad, vadovaujantis CPK 67 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas nušalinti turto vertintoją UAB „Ober-Haus“. UAB „Ober-Haus“ nedalyvauja byloje jokiu procesiniu statusu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Ober-Haus“ yra šališka. UAB „Ober-Haus“ turi teisę teikti turto vertinimo paslaugas tiek antstolio, tiek ir UAB „Intrum Lietuva“ užsakymu ir tai negali sudaryti pagrindo konstatuoti turto vertintojo šališkumą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1860-580/2019; (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-220-480/2019). 

16.7.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti jame numatyta turto rinkos verte, ypač kai ją patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktas ne tik nenuginčytas, bet ir ne vieną kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų patvirtintas, kaip nustatantis teisingą turto kainą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-910/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-28187-433/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1789-XX/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1171-262/2019).  

16.8.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „CRE pro“ ataskaita, kuri akivaizdžiai pažeidžia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytus turto vertinimo ataskaitos reikalavimus, yra neobjektyvi, su esminėmis klaidomis, nepagrįstai išpučiančiomis turto rinkos kainą. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra ne kartą konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

16.9.                      Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog tai, kad prieš trejus metus nustatyta turto rinkos vertė yra nebetinkama, patvirtina ir teismai, nagrinėdami analogiškas bylas dėl antstolių netinkamai nustatytų turto rinkos verčių, pardavimo kainų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020, kuria remiasi pareiškėja niekaip neįrodo, jog turto vertė yra per žema. Kaip matyti iš šios nutarties teismas nedarė vienareikšmiškos išvados, jog praėjus keleriems metams turto vertė būtinai yra pasikeitusi. Priešingai, toje byloje nebuvo jokių kitų objektyvių įrodymų bei argumentų patvirtinančių, jog pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita yra neobjektyvi bei turto vertė atitinka ankščiau ekspertizės aktu nustatytą vertę. Nagrinėjamu atveju UAB „Intrum Lietuva“ yra pateikusi faktus, patvirtinančius, jog UAB „CRE pro“ ataskaita yra neobjektyvi bei ekspertizės aktu nustatyta vertė ir šiuo metu yra nepakitusi.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl  pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

19.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie skolininkės turtui taikytinus areštus skirtingų kreditorių, tarp jų ir pareiškėjos, reikalavimams užtikrinti. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/09-10 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, adresuotą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybai.

21.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą įrodymą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į Turto arešto aktų registre nurodytų juridinių faktų (areštų) atsiradimo datą, o ne paties išrašo suformavimo datą, pareiškėja turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jį atsisakytina priimti. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad esant būtinybei teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pateiktas 2020 m. spalio 20 d. pareiškimas neturi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nepatvirtina jokių klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir savo pobūdžiu yra tik kreipimasis į atitinkamą instituciją, siekiant nustatyti tam tikrus faktus, tačiau ne pačių faktų konstatavimas, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.  

Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

24.       Nustatyta, kad antstolis D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą Reg. Nr. 2-DK-T-4114, kuriuo nusprendė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 bei parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą – prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, bendras plotas 12 398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu varžytynių skelbime nurodant, kad skolininkė sutartinio įkeitimo sandoriu kartu įkeitė ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. Šiame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 4 080 000 Eur, informavo, kad varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt; elektroninių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės turto – 12 398,50 kv. m. ploto pastato, ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės pardavimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

25.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, kad parduodamo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turto rinkos vertė nustatyta prieš trejus metus, naujai atliktas turto įvertinimas patvirtina, kad šiuo metu jo vertė yra kur kas didesnė, tačiau antstolis neskyrė pakartotinės ekspertizės. Taigi, pasak pareiškėjos, parduodant turtą už prieš trejus metus nustatytą turto rinkos kainą, būtų pažeisti kreditorių, tarp jų ir pareiškėjos, interesai siekiant maksimaliai patenkinti turimus turtinius reikalavimus iš pinigų sumos, gautos pardavus turtą.

26.       Pagal pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotę ir siekiamą tikslą, matyti, kad pareiškėja siekia CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, t. y. jog būtų sustabdyti antstolio atliekami išieškojimo veiksmai – skolininkės pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimas iš pirmųjų pakartotinių varžytynių.

27.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. 

28.       Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

29.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

30.       Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

31.       Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai neišskyrė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo ir grėsmės galimai palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymui, tačiau iš nutarties motyvų matyti, jog teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

32.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

33.       Iš pareiškėjos pateikto 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentų matyti, jog įrodinėdama potencialią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl varžytynėse parduodamo turto už, pasak pareiškėjos, ženkliai mažesnę kainą ir iš to kylančias pasekmes, pareiškėja remiasi UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10, kurioje turtas, atsižvelgiant į rinkos vertę, 2020 m. rugsėjo 21 d. įvertintas 9 338 000 Eur. Būtent minėti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/09-10 duomenys, pasak pareiškėjos, rodo, jog reali turto rinkos vertė viršija 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN nustatytą turto rinkos vertę, kuri 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė 5 100 000 Eur.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

35.       Pabrėžtina, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.

36.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėja grindžia, jos įsitikinimu, netinkamai nustatyta turto kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės, dėl turto vertės, nustatytos pareiškėjos pateiktoje UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto ataskaitoje, dėl UAB „Ober-Haus“ pateiktos konsultacijos, dėl eksperto nušalinimo pagrindų, kt.) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti apeliantės argumentai dėl netinkamos turto vertės nustatymo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

37.       Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.

38.       Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

43.       Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savo esme yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriomis siekiama užtikrinti skundu pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesant išnagrinėtam ginčui dėl antstolio veiksmų iš esmės, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Jis spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                              Giedrė Čėsnienė