Administracinė byla Nr. I-5995-142/2015

                Proceso Nr. 3-61-3-05708-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

n u s t a t ė :

R. K. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame teismo prašo: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8683(11); 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija) dalį (1 210,09 Lt), susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo; 4) sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013 bei įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimai šiose bylose.

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. jam buvo mokama sumažinta pensija, dėl šios priežasties susidarė 1 210,09 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Nurodo, kad VRM atsisako grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, motyvuodama tuo, kad tam neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjo manymu, neišmokėta pensijos dalis jam turi būti grąžinta, nes valstybėje nebeliko ypatingos situacijos, kuri buvo 2009–2010 metais.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

VRM atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 25). Paaiškina, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurios atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) yra preziumuojamas. VRM manymu, byla neturėtų būti stabdoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – SPT) pateikė su ginču susijusią medžiagą (b. l. 14–24), atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje VRM ir SPT atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 30).

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo pensijos sumažinimo, atlikto nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.

SPT 2014 m. lapkričio 27 d. pažymos duomenimis byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 980,80 Lt/mėn. iki 824,85 Lt/mėn., t. y. 155,95 Lt/mėn. sumažinta pensija (b. l. 8). Dėl to susidarė 1 210,09 Lt pensijos nepriemoka, dėl kurios kompensavimo pareiškėjas 2014 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į VRM (b. l. 20). VRM pareiškėjui atsakė nagrinėjamoje byloje ginčijamu VRM 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1D-8683(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – VRM raštas) (b. l. 6–7). VRM rašte buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas neprieštaraujantis Konstitucijai. VRM minėtame rašte konstatavo, kad išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti skundžiamo VRM rašto teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai reikalauja išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau –2012 m. vasario 6 d. nutarimas) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką pagrįstumą, aktualus taip pat ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRM teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiškėjui skaičiavo ir mokėjo pensiją, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis. Tokią išvadą taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjui paskirtos pensijos  dydis (980,80 Lt per mėnesį), pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, sumažėjo iki 824,85 Lt per mėnesį, t. y. 155,95 Lt/mėn., arba 15,90 proc. (b. l. 8), t. y. neviršijo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime numatytos susidarius ypatingai situacijai leistinos ribos (ne daugiau 20 proc.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neišmokėtą pensijos dalį (t. y. 1 210,09 Lt), kuri ginčo laikotarpiu susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, teisėtu ir pagrįstu nagrinėjamoje byloje pripažįstamas ginčijamas VRM raštas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                           Arūnas Kaminskas

                                                                           Margarita Stambrauskaitė

     Halina Zaikauskaitė