Civilinė byla Nr. 2A-283-124/2014

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00308-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.9.1; 121.14                                                                          

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2014 m. gegužės 22 d.

                   Šiauliai

Šiaulių apygardos  teismo  civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. A. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-414-237/2013 pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovams R. A. ir A. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei K. U. ir atsakovei A. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos ūkio statiniais ir žemės sklypu nustatymo, ir

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

I. K. U. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., 2– 5, 70–75 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės K. U. pateiktą planą, nustatant, kad ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimis žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis F, H, B (bendras plotas 782 kv. m.), atsakovas R. A. naudojasi žemės sklypo dalimis žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis A ir E (bendras plotas 476 kv. m.), atsakovė A. K. naudojasi žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta raide D (bendro ploto 117 kv. m.), žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta raide C naudojama bendrai visų bendraturčių.

Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką įpareigoti atsakovą R. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti iš bendrai naudojamo žemės sklypo, žemės sklypo plane pažymėto raide C, jam priklausančius daiktus.

Nustatyti naudojimosi tvarką kitais inžineriniais statiniais t. y. tvora, kiemo aikštele, kanalizacijos šuliniu ir išviete, nustatant, kad šiais statiniais naudojasi visi bendraturčiai t. y. ieškovė K. U., atsakovas R. A. bei atsakovė A. K. bendrai.

Atidalinti iš bendrosios nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

- ieškovei K. U. priteisiant patalpas Nr. 1-1 (2,34 kv. m. dydžio), Nr. 1-2 (8,97 kv. m. dydžio), Nr. 1-3 (7,42 v. m. dydžio), Nr. 1-4 (14,20 kv. m. dydžio), 1-5 (15,17 kv. m. dydžio), viso 48,10 kv. m., už ieškovei tenkančią didesnę dalį gyvenamojo namo atsakovui R. A. iš ieškovės K. U. priteisti 3 182,30 Lt kompensaciją.

- atsakovui R. A. priteisiant patalpas Nr. 2-1 (2,26 kv. m. dydžio), 2-2 (5,46 kv. m. dydžio), 2-3 (1,81 kv. m. dydžio), 2-4 (3,87 kv. m. dydžio), 2-5 (23,71 kv. m. dydžio), viso 37,62 kv. m.;

- atsakovei A. K. priteisiant likusius 55,31 kv. m. gyvenamojo namo (patalpų Nr. 3-6, 3-7, 3-5, 3-4, 3-3, 3-2, 3-1, 3-8, 3-9,, 3-10), o už atsakovei A. K. tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį atsakovui R. A. iš atsakovės A. K. priteisti 3 334,18 Lt kompensaciją.

Atidalinti iš bendrosios nuosavybės lauko statinius: 13,90 kv. m. dydžio statinį, 17,4 kv. m. dydžio statinį, 21,40 kv. m. dydžio statinį, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- ieškovei K. U. priteisti natūra visą pastatą - kiemo rūsį, dydis 13,90 kv. m., kurio vertė yra 835 Lt, atsakovui priteisiant iš ieškovės K. U. piniginę kompensaciją už atsakovo 1/3 dalį šiame pastate, t. y. 278,33 Lt.

- atsakovui R. A. priteisti natūra visą pastatą - lauko viralinę, dydis 17,4 kv. m., vertė 1990 Lt, ieškovei priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją už jos 2/3 dalis - 1326,66 Lt.

- atsakovui R. A. priteisti natūra visą pastatą - kiemo rūsį,  dydis 21,40 kv. m., kurio rinkos vertė yra 1400 Lt, ieškovei priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją už jos 2/3 dalis - 933,33 Lt.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovu R. A. bei A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise turi žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 31/100 dalys gyvenamojo namo, atsakovui - 1/3 dalis gyvenamojo namo, o A. K. - 36/100 dalys gyvenamojo namo. Ieškovei taip pat priklauso 50/100 dalių žemės sklypo, atsakovui - 35/100 dalys žemės sklypo, o A. K. -15/100 dalių žemės sklypo. Ieškovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir kiti lauko statiniai: 13,90 kv. m. dydžio statinys, 17,4 kv. m. dydžio statinys, 21,40 kv. m. dydžio statinys,  kurių K. U. tenka 2/3 dalys, o R. A. 1/3 dalis. Tačiau nusistovėjusi nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka neatitinka turimų dalių, tarp šalių nuolatos kyla konfliktai dėl turto naudojimosi. Ieškovė mano, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta pagal ieškovės pateiktą žemės sklypą, nes tokia tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, lygiateisiškumo principą, nevaržo kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neleidžia  patogiai ir efektyviai visiems bendraturčiams naudotis žemės sklypu. Ieškovė siūlo atidalinti gyvenamąjį namą ir  pagal bendraturčių faktiškai naudojamas gyvenamojo namo dalis, kurios yra suformuotos kaip atskiri butai. Kitus bendrosios nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančius statinius ieškovė siūlo atsidalinti pagal nuo seno nusistovėjusią naudojimo tvarką, priteisiant statinius natūra tai šaliai, kuri juos naudoja, o kitai šaliai išmokant kompensaciją.

Priešieškiniu (1 t., 57–59 b. l.) atsakovas R. A. prašė:

- atidalinti jam priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ir jam priteisti: 1/3 dalį gyvenamojo namo, t. y. 47,01 kv. m.; 1/3 dalį tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio, kiemo statinių, 1/3 dalį kiemo rūsio, 21,40 kv. m. bendro ploto, t. y. 7,13 kv. m.; l/3 dalį kiemo rūsio, 13,90 kv. m. ploto, t.y. 4.63 kv. m.; 1/3 dalį garažo, 38,90 kv. m. bendro ploto, t.y. 12,96 kv. m.; 1/3 dalį ūkinio pastato,17,40 kv. m. bendro ploto, t. y. 5,8 kv. m.

        - nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis gyvenamajame name ir priklausiniais ir paskirti jam naudotis patalpomis gyvenamame name: 2-1 (2,86 kv. m.), 2-2 (5,46 kv. m.), 2-3(1,81 kv. m.), 2-4 (3,87 kv. m.), 2-5 (23,71 kv. m.), bendro 37,71 kv. m. ploto ir jo priklausiniais- kiemo rūsiu, 21,40 kv. m. ploto ir lauko viraline.

- priteisti atsakovui iš ieškovės K. U. ir trečiojo asmens A. K. 6924 Lt piniginę kompensaciją, iš K. U. – 3462 Lt ir iš A. K. –3462 Lt.

- priteisti iš atsakovo ieškovei K. U. 1326,66 Lt piniginę kompensaciją už jos  2/3-ąsias dalis lauko viralinės.

- atidalinti atsakovui R. A. priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 35/100-ąsias dalis iš bendro 0,2047 ha ploto ir priteisti jam naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide „A” 330 kv.m. ir raide „E” 146 kv.m., bendram naudojimui 36/100 raide „C”, t. y. 241 kv. m., viso 717 kv. m.

- ieškovei K. U. priteisti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas raide „B” 515 kv. m., „F” 196 kv.m., “H” 45 kv. m. ir bendram naudojimui 36/100 „C” 267 kv. m., viso 1023 kv. m.

- atsakovei A. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raide „D” 117 kv. m., „I” –  45 kv. m. ir bendram naudojimui – 28/100 dalis „C” 145 kv. m, viso 307 kv. m.

Atsakovas nurodė, kad 1999m. rugsėjo 10 d. sutartimi nupirko 35/100-ąsias dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3-ąją dalį jame esančių pastatų: 1/3-ąją dalį gyvenamojo namo, 1/3-ąją dalį tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio, kiemo statinių, 1/3-ąją dalį kiemo rūsio 21,40 kv. m. bendro ploto; 1/3-ąją dalį kiemo rūsio 13,90 kv. m. ploto; 1/3-ąją dalį garažo,  38,90 kv. m. bendro ploto; 1/3-ąją dalį ūkinio pastato, 17,40 kv. m.

Tačiau jis nupirko ne 27/100 dalis gyvenamojo namo, bet 1/3-ąją jo dalį, todėl jam priklauso  47,01 kv. m. gyvenamojo namo, o ieškovė nurodo, kad jam priklauso tik 37,62 kv. m., t. y. trūksta 9,39 kv. m. ploto. Kadangi trūksta 9,39 kv. m., atsakovas reikalauja turto dalies kompensavimo ir prašė priteisti 6924 Lt piniginę kompensaciją. Prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo priklausiniais: atsakovui priteisti naudotis kiemo rūsiu 21,40 kv. m. ploto ir   lauko viraline, ieškovei K. U. paskirti naudotis kiemo rūsiu, 13,90 kv. m. ir priteisti iš atsakovo 1326,66 Lt piniginę kompensaciją už jos 2/3-ąsias dalis lauko viralinės.

Atsiliepimu į priešieškinį (1 t., 82–85 b. l.) ieškovė K. U. prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atsakovas  siekia naudotis žemės sklypo dalimi, esančia žemės sklypo viduryje, neefektyviai naudodamas  visą žemės sklypo plotą, sudarydamas nedideles, atskirai sunkiai panaudojamas žemės sklypo dalis aplink jo siekiamą naudoti žemės sklypo dalį, be jokio paaiškinamo pagrindo. Tokiu būdu yra ne tik apsunkinamas žemės sklypo naudojimas kitiems bendraturčiams, bet ir kenkiama pačiam daiktui, nes jis negali būti naudojamas maksimaliai. Akivaizdu, kad tokia tvarka nėra tinkama. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodoma kompensacija už jam tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį, nurodydamas, kad pagal gyvenamojo namo plotą ir rinkos kainą bei ieškovei tenkančią didesnę dalį apskaičiuota kompensacija yra lygi 3182,30 Lt. Kitus statinius (rūsius 2 vnt. ir viralinę) teismas turėtų atidalinti pagal nuo seno nusistovėjusią naudojimo tvarką, priteisiant statinius natūra tai šaliai, kuri juos naudoja, o kitai šaliai išmokant kompensaciją. Kanalizacijos šulinys, išvietės vieta, tvora bei aikštelė  turi būti naudojama bendrai visų bendraturčių, jiems turi būti nustatyta naudojimosi tvarka.

                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi (1 t., 140–142 b. l.) patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, lauko statinių, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos kitais kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu (1 t., 168 – 171 b. l.) ieškinį patenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal ieškovės K. U. pateiktą UAB „Raseinių projektas“ planą, nustatant, kad K. U. naudosis žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis F, H, B (bendras plotas 782 kv. m.), R. A. naudosis žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis A ir E (bendras plotas 476 kv. m.), A. K. naudosis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta raide D (bendras plotas 117 kv. m.), žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta raide C, bus naudojama bendrai K. U., R. A. ir A. K..

Įpareigojo atsakovą R. A. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš bendrai naudojamo žemės sklypo,  plane pažymėto raide C, jam priklausančius daiktus, tiek, kiek jie trukdo kitiems bendraturčiams naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.  Priešieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės  žemės nuosavybės pagal jo siūlomą variantą – žemės sklypu, pažymėtu C, naudosis visi bendrai, bet šį sklypą jis taip pat išskirto dalimis kiekvienam nuosavybėn, tai yra, faktiškai perdalina turimą žemės nuosavybę. Šioje byloje šalys sudaryta taikos sutartimi yra susitarę, kad visi trys inžineriniais kiemo statiniais, tame tarpe, kiemo aikštele, naudosis bendrai, kai šiame projekte kiemo aikštelė patenka vienam savininkui. Atsakovo pasiūlymas ydingas ir tuo, kad  R. A. atitenkantis žemės sklypas E yra atitraukiamas nuo sklypo ribos, atsiduria viduryje, tai sudaro sąlygas neefektyviam žemės sklypo panaudojimui. Atsakovei A. K. priskiria žemės sklypą I 45 kv. m, kuris iki šiol buvo bendrame naudojime, iš šio sklypo yra užlipimas į namo palėpę, namas priklauso visiems trims, tai atima galimybę aptarnauti gyvenamąjį namą visiems savininkams. Pateiktame atsakovų projekte, patraukus sklypą E nuo buvusios sklypo ribos, lieka vieno metro pločio praėjimas iki namo sienos, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises naudotis savo nuosavybe, prie jos laisvai prieiti ir privažiuoti ir dėl ko yra didžiausias ginčas ir šiuo metu, kai kiti du savininkai laisvai gali privažiuoti prie savo pastatų bendro naudojimo žeme. Pagal šį projektą, ieškovė, norėdama privažiuoti prie savo pastatų, turėtų įsirenginėti naują įvažiavimą. Atsakovų pateiktas projektas yra geras tik atsakovams, A. K. gauna iš bendro naudojimo sklypą naudotis jai vienai, bei kitą privažiavimą prie savo sklypo, nors iki šiol taip žeme nebuvo naudojamasi, kitas atsakovas sau nuosavybėn gauna bendro naudojimo  kiemo aikštelę, atkeldamas savo sklypą į vidurį, užkerta kelią važiuoti ieškovei bendro naudojimo pravažiavimu pro jo namo dalį.  

          Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka kiekvieno bendraturčio turimas nuosavybės dalis, faktiškai naudojamas ant žemės sklypo esančio namo dalis ir ūkinių pastatų naudojimą, bendrą kiemo įrenginių naudojimą, tokia jos pasiūlyta tvarka iš esmės atitinka žemės sklypų padėtį bendraturčiams įsigyjant nuosavybę ir ją faktiškai naudojant. Atsakovai  nenurodė svarbių šio pasiūlymo trūkumų, nenurodė kuo šis pasiūlytas atidalijimo būdas pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Projektas atitinka šalių lygiateisiškumo principą, jo įgyvendinimui nereikia jokių įdėjimų ar pakeitimų, tokia tvarka neapsunkina nei vienam bendraturčiui galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu, bei jų susitartu naudotis bendrai turtu,  nevaržo jų teisių ir teisėtų interesų.

                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniu skundu (2 t., 2–4 b. l.) atsakovė A. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiuo žemės sklypu atsakovė naudojosi 16 metų. Nusistovėjusi naudojimosi šiuo sklypu tvarka tokia, kokia yra dabar. Dėl šios naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nebuvo kilę jokių konfliktų ar ginčų. Todėl ieškovės pretenzijos po tiek metų visiškai nesuprantamos. Ieškovei visus šiuos metus naudojimosi tvarka buvo gera ir ji nereiškė jokių pretenzijų.

              2. Atsakovo R. A. pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas atitiko ir atsakovų norus ir interesus. Tačiau ieškovei tai netiko ir teismas palaikė ne atsakovų, dviejų bendraturčių reikalavimus, bet vieno. Tokia teismo pozicija neteisinga atsakovų atžvilgiu.

                      3. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pasiūlymas tinka dar ir dėl to, kad nebus ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu. Tai tik teismo prielaidos, nes per 14 metų jokių ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo.

4. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai nevertino svarbios aplinkybės – ilgametės nusistovėjusios tvarkos, naudojantis šiuo žemės sklypu. Tai labai svarbi aplinkybė, nes šalys yra bendraturčiai ir naudojasi šiuo turtu bendru sutarimu ne vienerius metus. Todėl keisti nusistovėjusią tvarką turi būti rimtos priežastys.

              Apeliaciniu skundu (2 t., 8–10 b. l.) atsakovas R. A. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės A. K. apeliacinis skundas, todėl teismas jų nekartoja.

Atsiliepimu į atsakovės A. K. apeliacinį skundą (2 t., 20–22 b. l.) ieškovė K. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patenkinus atsakovo priešieškinį būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri neatitiktų šiai dienai nusistovėjusios bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovė A. K. nenurodė iš esmės jokių ieškovės K. U. prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal UAB „Raseinių projektas” parengtą planą trūkumų, 2012-10-10 buvo pasirašiusi ant UAB „Raseinių projektas” parengto plano ir taip išreiškusi savo sutikimą. Pagal UAB „Žemesta” projektą patraukus R. A. asmeniškai tenkantį naudoti žemės sklypą nuo A. asmeniškai priskirto naudotis žemės sklypo ribos, lieka 1 metro praėjimas iki gyvenamojo namo sienos, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę naudotis nuosavybe, laisvas prie jos prieiti, privažiuoti. Be to, ieškovė, norėdama privažiuoti prie savo pastatų, turėtų įsirengti naują įvažiavimą su trimis staigiais posūkiais, dėl ko pravažiavimas būtų keblus. Kiemo aikštelė atsiduria žemės sklypo dalyje, priskirtoje asmeniškai naudotis atsakovui R. A., nors ji  bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal taikos sutartį.  Iš UAB „Žemesta” plane raide I pažymėtos žemės sklypo dalies yra vienintelis užlipimas ant namo, pro kur galima patekti į palėpę. Jei būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Žemesta“ projektą, ieškovė nebegalėtų patekti į palėpę.

           Atsiliepimu į atsakovo R. A. apeliacinį skundą (2 t., 26–29 b. l.) ieškovė K. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Raseinių projektas“ parengtą planą iš esmės atitinka naudojimosi žemės sklypu tvarkai, kuri galiojo R. A. tampant ginčo žemės sklypo bendraturčiu. UAB „Raseinių projektas“ plane padaryti tik nežymūs pakeitimai, kurie neturi įtakos R. A. interesų pažeidimui. UAB „Žemesta“ projektas aiškiai neatitinka naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri galiojo R. A. tampant žemės sklypo bendraturčiu, šis projektas atitinka tik atsakovų interesus, o ieškovės interesus pažeidžia.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. A. prašo atsakovės A. K. apeliacinį skundą patenkinti, nurodo, kad  R. A. apeliaciniame skunde  nurodyti motyvai sutampa su atsakovės A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais,  todėl prašo vadovautis jo apeliaciniu skundu (2 t., 18 b. l.).

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo atsakovo R. A. apeliacinį skundą patenkinti, nurodo, kad apeliacinių skundų motyvai sutampa, todėl prašo vadovautis jos apeliaciniu skundu (2 t., 19 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                                 teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (LR CK 4.80 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. U. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės K. U. pateiktą planą, atidalinti iš bendrosios nuosavybės gyvenamąjį namą, lauko statinius, nustatyti naudojimosi tvarką inžineriniais statiniais (1 t., 2– 5, 70–75 b. l.). priešieškiniu atsakovas R. A. prašė atidalinti jam priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis gyvenamajame name ir priklausiniais, atidalinti atsakovui R. A. priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 35/100-ąsias dalis iš bendro 0,2047 ha ploto pagal jo pateiktą planą.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi (1 t., 140–142 b. l.) patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, lauko statinių, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos kitais kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė.

Teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu (1 t., 168 – 171 b. l.) nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės K. U. pateiktą UAB „Raseinių projektas“ žemės sklypo planą.

Atsakovai R. A. ir A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad šiuo žemės sklypu atsakovai naudojasi 16 metų, nusistovėjusi naudojimosi šiuo sklypu tvarka tokia, kokia yra dabar, ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, o teismas šios svarbios aplinkybės visiškai nevertino. R. A. nurodė, kad 1999-09-10 pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad jis naudosis plotais, pažymėtais „A“ ir „H“ raide, o plotu „C“ naudosis bendrai su kitais bendraturčiais. Taip jis ir naudojosi.

Iš 1999-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. A. nupirko iš P. G. 35/100-ąsias dalis žemės sklypo, bendro 0,2047 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3-ąją dalį jame esančių pastatų: 1/3-ąją dalį gyvenamojo namo, bendro 141,03 kv. m. ploto; 1/3-ąją dalį  tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio, kiemo statinių, 1/3-ąją dalį kiemo rūsio, 21,40 kv. m. bendro ploto; 1/3-ąją dalį kiemo rūsio, 13,90 kv. m. ploto; 1/3-ąją dalį garažo,   38,90 kv. m. bendro ploto; 1/3-ąją dalį ūkinio pastato, 17,40 kv. m. bendro ploto. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad atsakovas R. A. naudosis  plotais pažymėtais “A” ir ”H”, o plotu “C” naudosis bendrai su kitais bendrasavininkais (1 t., 44 b. l.). Iš 1997-06-19 žemės sklypo plano, kurį paruošė V. N. individuali įmonė matyti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka  UAB “Raseinių projektas”  parengtą planą (1 t., 104 b. l.). Atsakovui R. A. priskirtos asmeniškai naudotis žemės sklypo dalys V. N. individualios įmonės plane pažymėtomis raidėmis A ir H, yra tose pačiose vietose kaip ir UAB „Raseinių projektas“ plane atitinkamai raidėmis A ir E pažymėtos žemės sklypo dalys. Žemės sklypo dalis, kuri V. N. individualios įmonės parengtame plane buvo priskirta bendro naudojimosi žemei (pažymėta raide C), UAB „Raseinių projektas“ parengtame plane išliko toje pačioje vietoje  ir tai pat pažymėta raide C. UAB „Raseinių projektas“ plane braižant bendrojo naudojimo žemės dalį yra padaryti tik nežymūs pakeitimai, kurie neturi įtakos R. A. interesų pažeidimui - bendro naudojimosi žemės plotas yra padidintas ieškovės K. U. sąskaita sumažinant jai asmeniškai priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį, V. N. individualios įmonės parengtame plane pažymėtą raide E (UAB „Raseinių projektas“ plane tai F ir B). Dar vienas nežymus pakeitimas lyginant planus yra tas, jog UAB „Raseinių projektas“ plane R. A. asmeniškai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide E, bendrojo naudojimosi žemės sąskaita 2 m2 yra padidinta lyginant su Naujokaičio individualios įmonės parengtu planu ir jame pažymėta sklypo dalimi įvardinta raide H. Kitas nežymus pakeitimas yra tas, jog UAB „Raseinių projektas“ plane žemė po rūsiu, kuris ribojasi su R. A. priskirta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, yra priskirtina bendro naudojimosi žemei, V. N. individualios įmonės plane žemė po rūsiu pateko į R. A. asmeniškai naudotis priskirtiną žemės sklypo dalį. Tačiau ir pagal Antanavičiaus pateiktą teismui UAB „Žemesta“ planą pakeitimas yra analogiškas – minėta žemė po rūsiu yra priskirtina bendro naudojimosi žemei. V. N. individualios įmonės plane žemės sklypas pažymėtas raide “F”, kuris šiuo metu priklauso A. K., yra toje pačioje vietoje kaip ir UAB „Raseinių projektas“ plane, atitinkamai pažymėtas raide D. Žemės sklypo plotas padidėjęs  2 m2, nuo 115 iki 117 m2 (15, 104 b. l.).

Taigi, palyginus UAB „Žemesta” projektą ir I. N. individualios įmonės parengtą planą, UAB „Žemesta“ projektas aiškiai neatitinka naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri galiojo R. A. pirkimo pardavimo sutartimi tampant ginčo žemės sklypo bendraturčiu. UAB „Žemesta” parengtame plane R. A. asmeniškai naudotis priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide E, yra atitraukta nuo žemės sklypo ribos, ko rezultate R. A. asmeniškai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis 1 metro atstumu priartėja prie gyvenamojo namo. To V. N. individualios įmonės parengtame plane nebuvo. Be to, UAB „Žemesta” parengtame plane atsakovei A. K. asmeniškai yra priskirta naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide “I”. V. N. individualios įmonės parengtame plane ši žemės sklypo dalis pateko į bendro naudojimosi žemę. Taigi, šis planų palyginimas akivaizdžiai rodo, jog nusistovėjusią naudojimosi šiuo sklypu tvarką atitinka ieškovės K. U. pateiktas UAB “Raseinių projektas” parengtas žemės sklypo planas, o ne atsakovo R. A. pateiktas UAB “Žemesta” planas.

Teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo R. A. pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas atitiko ir atsakovų norus, ir interesus, tačiau ieškovei tai netiko ir teismas palaikė ne atsakovų, dviejų bendraturčių reikalavimus, bet vienos ieškovės.

Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniuose skunduose atsakovai nenurodė jokių argumentų, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Raseinių projektas“  parengtą planą, pažeistų jų teises ir interesus, kad projektas yra su trūkumais, ar kad pagal projektą negalėtų naudotis žemės sklypu. Priešingai, atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodydama, kad  su ieškovės reikalavimais ji visiškai sutinka, nes reikalavimai yra pagrįsti ir kad tarp jos ir ieškovės jokių nesutarimų nekyla (1 t., 37 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Raseinių projektas“ parengtas planas, kuriame nurodyta, jog R. A. ir A. K. su paženklintomis žemės sklypo ribomis, aprašytomis žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu, sutinka. Kad atsakovai sutinka su ieškovės parengtu UAB „Raseinių projektas“ planu patvirtina jų parašai (15 b. l.). Todėl esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai tenkino ieškovės K. U. ieškinį, naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatydamas pagal UAB „Raseinių projektas“ parengtą planą.

UAB „Žemesta“ parengtas žemės sklypo planas ne vien tik kad neatitiko nusistovėjusios  bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, bet ir buvo nepatogi ieškovei K. U..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kiemo aikštelė Registrų centre yra įregistruotas  kaip atskiras statinys, jai skirtas unikalus numeris (1 t., 9–12 b. l.). Šalių pasirašyta ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė nustatyti inžinerinių kiemo statinių, t.y. tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio, išvietės, u. Nr. 7294-0000-5088, naudojimosi tvarką sekančiai: ieškovė ir atsakovai šiais statiniais naudojasi bendrai, nepažeisdami kito bendrasavininko interesų, netrukdydami kitiems bendraturčiams valdyti ir naudotis jais (4 p., 1 t., 140–142 b. l.). Būtent toks naudojimosi planas, kai kiemo aikštelė  patenka į bendrai naudojamą žemę,  yra numatyta UAB „Raseinių projektas“ parengtame žemės sklypo plane.  Tuo tarpu  UAB „Žemesta“ parengtame plane  ši kiemo aikštelė patenka į atsakovui R. A. priskirtą žemės sklypo dalį, o tai jau neatitinka įsiteisėjusios 2013-10-22 nutarties sąlygų, bendraturčių susitarimo ir pažeidžia ieškovės K. U. interesus. R. A. atitenkančiam žemės sklypui priartėjus prie gyvenamojo namo per 1 metrą, ieškovė nebegali laisvai prieiti ir privažiuoti prie savo pastatų bendro naudojimosi žeme.  Pagal UAB „Žemesta“ parengtą planą, ieškovė prie savo gyvenamojo namo dalies galėtų privažiuoti bendro naudojimosi žeme palei ūkinį pastatą ir žemės sklypą, pažymėtą raide „D“, toliau turėtų važiuoti ieškovei priklausančia žeme, kurioje nėra kelio, o yra daržas. Taigi, atsakovė, norėdama patekti prie savo pastato dalies, turėtų naujai įsirengti kelią, kai tuo tarpu atsakovai prie savo pastatų patektų bendro naudojimosi žeme be jokių apribojimų. Iš teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir  nuotraukų matyti, kad pagal UAB „Žemesta“ parengtą planą ieškovė neturėtų galimybių patekti prie savo pastato dalies, nes pravažiavimas yra užstatytas nelegaliu statiniu, t. y. lauko pavėsinės mašinoms laikyti (nuotraukos 31, 32, 33, 34, 35, 36, 1 t.121, 122 b. l.). Be to, pagal UAB „Žemesta“ parengtą planą bendro naudojimo žemė, pažymėta raide  „I“, būtų priskirta atsakovei A. K.. Minėtą teritoriją priskiriant atsakovei A. K., nebūtų galimybės aptarnauti gyvenamąjį namą, rūpintis jo priežiūra, o taip pat patekti į palėpę. Tuo atveju jeigu reikėtų keisti namo stogą ar katilus, kiti bendraturčiai tokios galimybės neturėtų. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, šia žemės sklypo dalimi turėtų naudotis visi bendraturčiai. Taigi, išdėstyti  motyvai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo R. A. pateiktas UAB „Žemesta“ žemės sklypo planas neatitinka bendraturčių interesų, yra palankus ir naudingas tik atsakovams, o ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka  atitinka kiekvieno bendraturčio  turimas nuosavybės dalis, faktiškai naudojamas namo dalis ir ūkio pastatų naudojimą, bendrą kiemo įrenginių naudojimą, ieškovės pasiūlyta tvarka iš esmės atitinka žemės sklypų padėtį bendraturčiams įsigyjant nuosavybę ir ją faktiškai naudojant.  Ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka racionalumo, patogumo bei faktinio naudojimosi principams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei motyvais, todėl jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti 907,50 Lt už atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą, už atsiliepimą į R. A. apeliacinį skundą – 907, 50 Lt (2 t., 20–22, 26–29 b. l.). Apeliacinius skundus atmetus, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius reglamentuoja LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Šių Rekomendacijų 8.11 punkte rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,5 MMA, kas šiuo metu sudaro 1500 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimų apimtį, į jų argumentų tapatumą, bylinėjimosi išlaidas mažina iki 450 Lt už kiekvieną atsiliepimą į apeliacinį skundą.

                      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų K. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                                                   Laisvė Aleknavičienė                      

                                                                                                    Danutė Matiukienė

                                                                                                    Vilija Valantienė