ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės R. C. priešieškinį ieškovui G. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, ar priimant šią nutartį buvo iš esmės pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d. nutartys, nenumatant susitikimų su vaiku kompensavimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi atsisakė išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovo 2024 m. spalio 18 d. prašymu, jį nagrinėjant bei dėl to prašymo pasisakant visiems dalyvaujantiems byloje asmenims bei Tarnybai šiuo klausimu teikiant Išvadą, teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo pakeista nustatant naują bendravimo su vaiku tvarką, o ne nustatant papildomą ar/ir patikslintą tvarką. Teismo vertinimu, teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, jos rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, todėl atsisakytina ją išaiškinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovas G. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Nors 2025 m. gegužės 21 d nutartyje neminima, tačiau atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismas priėmė dar vieną nutartį 2025 m. kovo 13 d., kurioje tenkindamas atsakovės prašymą konstatavo, jog „bylos duomenimis nustatyta, kad dėl laikinos vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu yra priimtos ir galiojančios trys teismo nutartys, t. y. teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis, kuri buvo iš dalies pakeista teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, ir teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria buvo prailgintas skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimas“. Teismas 2025 m. kovo 13 d. ir (duomenys neskelbtini) nutartimis pateikė konstatuojamojoje dalyje kardinaliai priešingą išaiškinimą dėl priimtų nutarčių galiojimo ir pakeitimo ir/ar panaikinimo apimties, kas ir taip atsakovės kuriamuose itin konfliktiškuose šalių santykiuose.

4.2.       Būtent po 2025 m. kovo 13 d. priimtos nutarties ir joje pateikto išaiškinimo atsakovė staiga ėmė kompensuoti dėl jos kaltės neįvykdyto bendravimo savaitgalį skyrium gyvenančiam tėvui su dukra ir netgi šiuo faktu grindė minėtoje civilinėje byloje atsikirtimus, nors iki tol kategoriškai atsisakydavo kompensuoti bendravimo laiką ir dėl šio nekompensuoto laiko yra nagrinėjama kita Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje dėl bylų sąsajumo, t. y. tiesioginio prejudicinio ryšio, yra sprendžiamas privalomojo bylos sustabdymo atvejis.

4.3.       Nei ieškovo, nei atsakovės iniciatyva civilinėje byloje nebuvo prašoma pakeisti neįvykusių tėvo ir vaiko pasimatymų kompensavimo tvarkos, toks klausimas teismo paminėtose nutartyse net nebuvo sprendžiamas, todėl neįvykusių tėvo ir vaiko pasimatymų kompensavimo tvarka nėra pakeista, panaikinta ar atšaukta, nes toks klausimas niekada nebuvo sprendžiamas jokia procesine nutartimi. 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje buvo sprendžiamas tik bendravimo laiko prailginimo klausimas su skyrium gyvenančiu tėvu, dėl to skundžiamoje nutartyje pateiktas išaiškinimas yra neteisingas bei sudarantis pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

5.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Teisme gautas 2025 m. liepos 21 d. atsakovės R. C. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį; atsisakyti patenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį.

9.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo yra perteklinis, nes Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rūmų ir apeliacinės instancijos teismui prieinama teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsisako jį priimti.

10.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti procesinį teismo sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

11.       CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

12.       Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2024 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikino bendravimo su vaiku tvarką, t.y. nustatyti šalių dukters D. D., gimusios (duomenys neskelbtini) rūmų , laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu G. D. tvarką sekančiai: vaiko tėvas G. D. bendrauja su dukra D. kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į ugdymo įstaigą pirmadienį; vaiko motina yra įpareigotina ugdymo įstaigos vaiko spintelėje palikti dukrai reikalingus asmeninius daiktus bendravimo savaitgaliui.

14.        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikiną ieškovo G. D. bendravimo su nepilnamete D. D. tvarką ir nustatė nepilnametės D. laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu G. D. tvarką : vaiko tėvas bendrauja su dukra D. kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą iš vaiko ugdymo įstaigos penktadienį iš karto po šioje vaiko ugdymo įstaigoje nustatyto ugdymo/auklėjimo/buvimo laiko pabaigos ir grąžindamas vaiką jos motinai atsakovei R. C. sekmadienį iki 17 val. jos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė įpareigojama vaiko ugdymo įstaigos vaiko spintelėje nustatytu laiku penktadieniais palikti vaikui reikalingus/būtinus vaiko asmeninius daiktus/priemones jos bendravimo su tėvu savaitgalio laikotarpiui. Ieškovas nustatytu laiku savo lėšomis užtikrina dukters D. D. paėmimą iš ugdymo įstaigos ir vaiko perdavimą/grąžinimą asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas, bendraudamas su vaiku nurodytu laiku, užtikrina pilnavertį/kokybišką/sveiką vaiko dienos ir poilsio režimą, vaiko miegą bei laiką dienos metu ir nakties metu, vaiko maitinimą, taip pat visapusiškai rūpinasi vaiko sveikata, reikiamais atvejais – gydymu, apie tai savalaikiai ir visapusiškai informuodamas vaiko motiną.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, kurią buvo prašoma išaiškinti, yra aiški, tiksli, suprantama bei nedviprasmiška, t. y. nei nutarties motyvuojamoji dalis, nei rezoliucinė dalis nereikalauja papildomo jų išaiškinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad dėl Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties nebuvo pateiktas atskirasis skundas CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ieškovas ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepasinaudojo jiems įstatymų suteikta galimybe visus savo argumentus dėl Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties nepagrįstumo, neteisėtumo išdėstyti atskirajame skunde. Kaip jau minėta, teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės vertintini kaip nesutikimas su Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytais įpareigojimais (Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu), tačiau tokiu atveju negali kilti klausimas dėl jų išaiškinimo, nes teismas, aiškindamas priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo procesinį sprendimą, negali jo modifikuoti.

16.       Pažymėtina, kad prašymo išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį nagrinėjimo ribas apibrėžia prašyme reiškiamas reikalavimas (prašymo dalykas) ir nurodytos aplinkybės (prašymo pagrindas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje išsprendė klausimą dėl prašymo išaiškinti procesinį sprendimą pagal         Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašyme suformuluotą reikalavimą (prašymo dalyką) ir nurodytas aplinkybes (prašymo pagrindą), t. y. neperžengdamas tokio prašymo nagrinėjimo ribų. Iš ieškovo atskirojo skundo turinio matyti, jog jis atskirąjį skundą grindžia naujais argumentais (Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 13 d. priimtos nutarties aktualumo nagrinėjant klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties išaiškinimo), kurie nebuvo nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašyme dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo. CPK 312 straipsnis draudžia atskirąjį skundą grįsti naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl naujai nurodytų argumentų nepasisako.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašymas išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį negali būti tenkinamas, nes nenustatytas privalomasis CPK 278 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo pagrindas – teismo procesinio sprendimo neaiškumas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė