ATP byla Nr. II-386-426/2010
(Proceso Nr. 4-61-3-00068-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 73
(S)

N U T A R T I S
2010 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmens atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal L. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo pakeitimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 8 d. L. R. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną Vilniuje apie 21 val. vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), Geležinio Vilko g., įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (b. l. 11). 2010 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. F500128 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124¹ str. 1 d., padarymą L. R. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams (b. l. 13).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti minėtą nutarimą, skiriant piniginę baudą arba piniginę baudą ir minimalų teisės vairuoti atėmimo laiką.
Skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad pažeidimą padarė 2010 m. sausio 8 d. 21 val. Tą vakarą kelio danga buvo labai slidi, matymas dėl kritulių prastas. Užsidegusį geltoną šviesoforo signalą dėl prasto matomumo pastebėjo per vėlai, saugiai sustabdyti automobilį užsidegus geltonam šviesoforo signalui buvo pavojinga, kadangi iš paskos važiavo kitas automobilis ir staigiai stabdydamas galėjo sukelti eismo įvykį. Kadangi prie perėjos nebuvo nė vieno pėsčiojo, nusprendė ne staigiai stabdyti slidžiame kelyje, o pravažiuoti degant draudžiamam geltonam, ne raudonam šviesoforo signalui. Teigia, kad pažeidimas padarytas 21 val., t. y. tuo metu, kai eismas nebuvo intensyvus. Prie perėjos nesant nė vieno pėsčiojo, reali grėsmė eismo dalyviams nebuvo kilusi. Vairuotojui degant geltonam šviesoforo signalui, pėstiesiems dar draudžiama įžengti į perėją, kadangi jiems žalias signalas užsidega tik tada, kai vairuotojams jau dega raudonas signalas. Jokia turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Pažeidimą pripažino iš karto, gailisi, tai pripažintina lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 p.). Jeigu būtų padaryta žala ar paskirta bauda, nedelsiant ją atlygintų (ATPK 31 str. 2 p.).
Teigia, kad ATPK 124¹ str. 1 d. nurodytos dvi alternatyvios nuobaudos už jo padarytą pažeidimą. L. R. nuomone, dėl šviesoforo signalų pažeidimo nuobauda atimant teisę vairuoti galėtų būti skiriama, kai pažeidžiamas raudonas signalas arba sudaroma grėsmė eismo dalyvių (pėsčiųjų ar vairuotojų) sveikatai arba sukeliama ar sudaroma žala automobiliams ar turtui. Tuo tarpu jo padarytas pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokios realios grėsmės nei sveikatai, nei turtui. Nutarime nėra aiškių motyvų ar pagrindimo, kodėl iš dviejų alternatyvių nuobaudų pasirinkta antrinė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nutarime nurodyta, kad vadovautasi sunkinančia aplinkybe, nes yra padaręs tos pačios rūšies pažeidimų. To neneigia, tačiau ši aplinkybė gali turėti įtakos tik pačios pasirinktos nuobaudos dydžiui, t. y., ši aplinkybė turi įtaką tam, ar skirti piniginės baudos vidurkį ar didesnę nuobaudą. Suprasdamas savo atsakomybę už pažeidimą, sutiktų su išvada, kad jam galėtų būti skiriama maksimali piniginė nuobauda.
Akcentuoja, kad per 10 vairavimo metų nėra padaręs grubių pažeidimų. Taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad gyvena su šeima užmiestyje, kur iki artimiausios stotelės yra 15 min. pėsčiomis, o autobusai važiuoja retai, todėl šeimą paliekant be vairuotojo yra padidinama rizika, kad susirgus mažametėms dukroms ar šeimos nariui, galėtų įvykti nelaimė. Taip pat automobiliu mažametes dukras veža į darželį.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 124¹ str. 1 d. važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių ATP bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes ir teisingai kvalifikavo veiką. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. L. R. skunde pažeidimo fakto iš esmės neginčija. Pažeidimo aplinkybės įrodytos ATP protokolo duomenimis (b. 1. 11), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 12). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. O. patvirtino, kad L. R. įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Byloje nėra duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo policijos pareigūnas su pareiškėju butų konfliktavęs, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareigūno parodymais ir manyti, kad jis L. R. apkalba. Policijos pareigūnas vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališku, suinteresuotu asmeniu, kurio parodymais neturėtų būti tikima. Taigi, L. R. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 1 d.
Spręstinas klausimas dėl L. R. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą, neturi būti taikomos pernelyg švelnios administracinės nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.
ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 302 str.).
Matyti, jog ATPK 124¹ str. 1 d. sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Skunde L. R. nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju L. R. ATP protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo nenurodė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (priešingai, nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu), bylą nagrinėjant policijoje taip pat nesigailėjo, todėl yra pagrindo laikyti, kad teismui ši nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi. Kitų L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) byloje nenustatyta. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinumas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgus į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, teismas vertina, kad institucijai, nagrinėjusiai pažeidimo bylą, nebuvo jokio pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę ATPK 124¹ str. 1 d. įtvirtintą nuobaudą - baudą. Be to, anksčiau skirtos baudos neatliko prevencinės, auklėjamosios funkcijos, todėl nagrinėtinu atveju skirti baudą nėra pagrindo ir dėl šios priežasties.
Tačiau įvertinęs tai, kad L. R. padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, didelės žalos valstybei, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų interesus (b. l. 5-6), poreikį naudotis automobiliu darbe (b. l. 7), ankstesnių KET pažeidimų pobūdį (b. l. 14-19), kitas skunde nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas L. R. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus visiškai pasiekti, atėmus L. R. teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Tikėtina, kad jis padarys atitinkamas išvadas ir ateityje ATPK 124¹ str. 1 d. nuostatų daugiau nepažeidinės.
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,
n u t a r ė :
L. R. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. F500128, kuriuo L. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pakeisti.
L. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė