Administracinė byla Nr. I-626-171/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02274-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 73
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio
ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjams
M. K. (M. K.) ir T.
Z., jų atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovės atstovei Vidai
Juciūtei, vertėjai Ritai Nasalytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjų M. K. ir T. Z. skundą
atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4),
kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr.
2.3-8847-(41), kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Skunde nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius
pareiškėjams pateikdavo klaidingą informaciją apie likusią laisvą valstybinio
fondo žemę ir nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos. Teigia, kad juos
informavo, kad nėra likusios laisvos valstybinės žemės, susirinkimo
protokoluose pareiškėjai nepasirašydavo, nes jiems nesuteikdavo galimybės
pasirinkti žemės sklypų, taip pažeisdama pareiškėjų teisėtus interesus.
Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas
palaikė pareiškime išdėstytus argumentus. Pareiškėjų atstovas teigė, kad
privaloma ikiteisminė tvarka šiuo atveju nereikalinga, kadangi Vilniaus
apskrities viršininko administracija buvo panaikinta ir jos funkcijas perėmė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį
atmesti. Atsiliepime (b. l. 91–93) nurodė, kad pareiškėjai nesilaikė
ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad pareiškėjai susirinkimų
metu sklypų nepasirinko, nes jų netenkino esama laisvo fondo žemė. Nurodo, kad
laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas nepagrįstas.
Teismo posėdyje palaikė atsiliepime
išdėstytus argumentus, prašė palikti skundą nenagrinėtą, kadangi nepasinaudota
ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Skundas paliktinas
nenagrinėtas.
Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas
nustatė, kad 2010-06-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.
2.3-8447-(41) buvo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys
neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (b. l. 33–35). Pareiškėjai su
šiuo įsakymu nesutiko ir apskundė teismui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29
nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojanti nuo 2009-12-20) 122 punktas
numato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu iki apskrities
viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės
reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo
2009-12-28 iki 2010-07-01) 18 straipsnio 2 dalis numatė, kad skundus dėl žemės
reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai
parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo
nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko
neapsvarstytų prašymų ir skundų.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad tuo
atveju, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad
sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti
pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą
patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar
žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto
sprendimo panaikinimą teismine tvarka.
Žemės reformos įstatymo (redakcija,
galiojanti nuo 2010-07-01) 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės
reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai
ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų
teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės
įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai
padaliniai. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir
veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti
žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti
naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas
sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).
Žemės reformos 18 str. 9 d. numato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į
žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai,
pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant
įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali
panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko
2010-06-14 įsakymo neginčijo nurodytuose teisės aktuose nustatyta privaloma
ikiteismine tvarka. Iš paties skundo teismui motyvuojamosios dalies daroma
išvada, kad kilęs ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimu.
Pareiškėjų atstovo argumentai, kad Vilniaus
apskrities viršininko administracija buvo panaikinta, o jos funkcijas perėmė
Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, teismo vertinimu
nepaneigia teisės aktuose numatytos pareiškėjų pareigos prieš kreipiantis į
teismą, pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Teismas, vadovaudamasis minėtais teisės bei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijomis, išdėstytomis
Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo
apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 7.1 punkte, bei LVAT
Administracinių teismų praktikos biuletenyje Nr. 4 paskelbtoje nutartyje
administracinėje byloje Nr. A8-406-2003, Administracinių bylų teisenos įstatymo
(ABTĮ) 13 str. 1 dalies nuostata, kad vienodą administracinių teismų praktiką
taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
teismas palieka skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjai kreipdamiesi tiesiogiai į
teismą nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Sprendžiama, kad pareiškėjai dar gali pasinaudoti
neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes jie gali kreiptis tiesiogiai į Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių
(kadangi patvirtintas projektas yra Vilniaus rajone), kuris turi išnagrinėti
skundą savo kompetencijos ribose. Įstatymas netgi numato, kad viešo
administravimo
subjektas t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti.
Taigi, tik pareiškėjams pasinaudojus neteismine
ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesutikus su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jie
turės teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ( Administracinių
bylų teisenos įstatymo 104 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų
teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str. 1 d., 105–106 str., 148–149 str.,
n u t a r i a:
pareiškėjų M. K. ir T. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl
įsakymo panaikinimo, palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7
dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai
Irena
Paulauskienė
Gintaras Dzedulionis
Liudmila Zaborovska