Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [Ik-626-171-2011].doc
Bylos nr.: Ik-626-171/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl žemės teisinių santykių
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Nuosavybės teisių atkūrimas
Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę
Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-626-171/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02274-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 73

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjams M. K. (M. K.) ir T. Z., jų atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovės atstovei Vidai Juciūtei, vertėjai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir T. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8847-(41), kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Skunde nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjams pateikdavo klaidingą  informaciją apie likusią laisvą valstybinio fondo žemę ir nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos. Teigia, kad juos informavo, kad nėra likusios laisvos valstybinės žemės, susirinkimo protokoluose pareiškėjai nepasirašydavo, nes jiems nesuteikdavo galimybės pasirinkti žemės sklypų, taip pažeisdama pareiškėjų teisėtus interesus.

Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus. Pareiškėjų atstovas teigė, kad privaloma ikiteisminė tvarka šiuo atveju nereikalinga, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo panaikinta ir jos funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 91–93) nurodė, kad pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad pareiškėjai susirinkimų metu sklypų nepasirinko, nes jų netenkino esama laisvo fondo žemė. Nurodo, kad laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas nepagrįstas.

Teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė palikti skundą nenagrinėtą, kadangi nepasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Skundas paliktinas nenagrinėtas.

Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas nustatė, kad 2010-06-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) buvo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (b. l. 33–35). Pareiškėjai su šiuo įsakymu nesutiko ir apskundė teismui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojanti nuo 2009-12-20) 122 punktas numato, kad  skundai, susiję su  nuosavybės teisių atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka.

Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2010-07-01) 18 straipsnio 2 dalis numatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2010-07-01) 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Žemės reformos 18 str. 9 d. numato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymo neginčijo nurodytuose teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Iš paties skundo teismui motyvuojamosios dalies daroma išvada, kad kilęs ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.

Pareiškėjų atstovo argumentai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo panaikinta, o jos funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, teismo vertinimu nepaneigia teisės aktuose numatytos pareiškėjų pareigos prieš kreipiantis į teismą, pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis minėtais teisės bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijomis, išdėstytomis Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 7.1 punkte, bei LVAT Administracinių teismų praktikos biuletenyje Nr. 4 paskelbtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-406-2003, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. 1 dalies nuostata, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas palieka skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjai kreipdamiesi tiesiogiai į teismą nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Sprendžiama, kad pareiškėjai dar gali pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes jie gali kreiptis tiesiogiai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (kadangi patvirtintas projektas yra Vilniaus rajone), kuris turi  išnagrinėti skundą savo kompetencijos ribose. Įstatymas netgi numato, kad viešo administravimo

subjektas t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti.

Taigi, tik pareiškėjams pasinaudojus neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesutikus su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu   jie turės teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str. 1 d., 105–106 str., 148–149 str.,

n u t a r i a:

 

 

pareiškėjų M. K. ir T. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymo panaikinimo,  palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                                      Irena Paulauskienė

 

 

Gintaras Dzedulionis

 

 

Liudmila Zaborovska