Administracinė byla Nr. I-664-583/2012 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00367-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. N., pareiškėjo atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Margaritai Kudijanovai, 2012 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą prašymu (b.l. 5-9) prašydamas:
1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato l.e. viršininko pareigas M. D. 2012 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-383 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. N. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“;
2) grąžinti pareiškėją V. N. į vidaus tarnybą - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigas;
3) priteisti pareiškėjui V. N. iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pareiškėjo V. N. buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką į jo vidaus tarnybos stažą.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčijamu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-383 jam neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Paaiškino, jog tarnybinio nusižengimo padarymo dieną 12 valandų iki tarnybos pradžios buvo vartojęs 2 butelius alaus ir 100 gramų brendžio. Prieš pradėdamas tarnybą jautėsi labai gerai ir net negalėjo įtarti, kad organizme gali būti išlikusi alkoholio koncentracija. Pažymi, kad jo darbas prasidėjo 8.00 val. ryto, 8.06 val. jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, dėl ko pareiškėjas nušalintas nuo tolimesnės tos dienos tarnybos. Mano, jog tik 6 minutes tarnyboje išbuvęs neblaivus tokiu savo elgesiu negalėjo įžeisti žmogaus orumo ar diskredituoti valstybės ir įstaigos autoriteto. Tvirtina, jog 2012 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-5-IS-46 atsakovas neanalizavo pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nenurodė padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, neįvertino ankstesnės pareigūno tarnybos. Mano, kad neįvertinęs eilės svarbių aplinkybių atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus ir paskyrė neproporcingą, neadekvačią bei per griežtą tarnybinę nuobaudą. Kadangi tarnybinė nuobauda buvo paskirta neatsižvelgiant į pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančias esmines aplinkybes, taip pat nenustačius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - pažeidimo sukeltų pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių bei pareiškėjo kaltės, todėl ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas.
Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu palaikė prašymo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teigė, jog pažeidimo padarymo dieną į tarnybą atvyko 7.50 val. ir neblaivumo patikrinimui buvo iškviestas dar tarnybos laikui neprasidėjus.
Pareiškėjo atstovė advokatė A. Kaušikaitė nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsniu, šiurkščiu laikytinas tik toks pažeidimas kuris įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Mano, jog atsakovas V. N. padarytą pažeidimą įvertinto netinkamai, nepagrindė į ką buvo atsižvelgta skiriant griežčiausią nuobaudą. Teigia, kad pareiškėjas jo tikrinimo metu dar jokių tarnybinių funkcijų nevykdė, todėl padarytas pažeidimas pasekmių nesukėlė ir negali būti laikomas šiurkščiu.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į prašymą (b.l. 30-32) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais bei prašo jų netenkinti. Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2012 m. birželio 27 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis postinis V. N. į tarnybą atvyko neblaivus, todėl 2012 m. liepos 26 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 85-TE-148 V. N. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pažymėjo, kad V.N. būklė dėl alkoholio vartojimo tikrinta 8.06 val. alkoholio kiekio matuokliu - Alcotest 6810 Nr. ARBH - 0011, nustatytas - 0,63 promilių neblaivumas. Neblaivumo fakto nustatymui siųstas tikinti į gydymo įstaigą ir 2012 m. birželio 27 d. Viešosios įstaigos Šilalės rajono ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 3 patvirtinta, kad yra neblaivus. Atsakovo teigimu V. N. tiek su alkotesterio parodymais, tiek su medicininės apžiūros išvada sutiko, pripažino iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus. Tvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė 2011 m. liepos 29 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 85-V-565 patvirtintų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, kurios draudžia darbuotojams darbo metu būti neblaiviems, ir pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, pareigūnui turi būti taikoma tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Kadangi pareiškėjas sulaužė duotą statutinio pareigūno priesaiką - sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, buvo paskirta pagrįstai.
Atsakovo atstovė M. Kudijanova teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo reikalavimų netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. N. buvo pasirašytinai supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kurio 1.2. punktas įpareigoja teritorinių, specializuotų policijos įstaigų ir Lietuvos policijos mokyklos vadovus darbuotojų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Vidaus tarnybos statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš pareigų.
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. liepos 26 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 85-TE-383 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. N. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b.l. 10) pareiškėjui V. N., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam postiniui, paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsižvelgiant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-5-IS-46 (b.l. 11-12), kurioje konstatuota, jog V. N. 2012 m. birželio 27 d. į tarnybą atvyko neblaivus ir tuo pažeidė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 32, 44-45, 47 punktus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 15, 4.6, 4.24, 4.27, 4.28 punktus.
Pareiškėjas neneigia 2012 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-5-IS-46 (toliau ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nustatyto fakto, kad 2012 m. birželio 27 d. atvyko į tarnybą ir tarnybos vietoje buvo neblaivus. 2012 m. liepos 26 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 85-TE-383 ginčijamas tuo pagrindu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - neįvertinta pareiškėjo kaltė, kilusios pasekmės, priežastinis ryšys, neatsižvelgta į esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-15 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau ir Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai – neteisėtai veikai, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltei, jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes (Statuto 26 str. 1 d., Tvarkos 3 p.). Prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 p.).
Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta greičiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų - už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių pažeidimų. Šiukštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką apibrėžia Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis, kuri remiantis to paties įstatymo 2 dalimi statutiniams valstybės tarnautojams taikoma be išlygų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikytinas toks nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1-10 dalyse yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas). Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010).
Teismas nepagrįstais laiko V. N. teiginius, jog neblaivus tarnyboje išbuvo tik 6 minutes (iki 8.06 blaivumo patikrinimo), tuo metu jokių tarnybinių veiksmų neatliko, todėl valstybės ir įstaigos vardo nepažemino, įstaigos reputacijai nepakenkė.
Statutinių valstybės tarnautojų darbo laiko reglamentavimo bendrąsias nuostatas (darbo laiko normą; darbo laiko apskaitos ypatumus; pamainos trukmės laiko skaičiavimą; viršvalandinį darbą; budėjimą pagal iš anksto patvirtintą grafiką) numato Statutas (29,30,31 straipsniai). Darbo laiko apskaitai taikomos ir darbo kodekso nuostatos. Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2012 m. birželio mėn. darbo grafiką (b.l. 53-56), pareigūnas V.N. 2012 m. birželio 27 d. turėjo dirbti nuo 8.00 val. ryto iki 20.00 val., t.y. 12 darbo valandų. Nuo darbo pareiškėjas buvo nušalintas priverstinai 2012 m. birželio 27 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aktu Nr. 85-13-IL-41 (b.l. 49), todėl tvirtinimai, kad 2012 m. birželio 27 d. pareiškėjo tarnybos laikas apsiribojo 6 minutėmis, nepagrįstas. Vertintina, kad tarnybinio nusižengimo, numatyto Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t.y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Taigi Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas gali būti taikomas, jei atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatoma, jog statutinis valstybės tarnautojas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), o aplinkybės, ar jis vykdė Pareigybės aprašyme nurodytas tarnybos funkcijas, ar jų nevykdė, ar atliko jam nepriskirtas funkcijas, šioje įstatymo normoje numatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai nėra svarbios.
Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012). Pažymėtina, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str.1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pareigūno vardo pažeminimas nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai. Todėl pareiškėjo V. N. tvirtinimai, kad tarnybos metu būdamas neblaivus jis nebendravo su interesantais, šiuo įvykiu nesusidomėjo žiniasklaida, todėl toks elgesys nesukėlė jokių pasekmių valstybei, įstaigai, nepažemino valstybės, įstaigos autoriteto ir neįžeidė žmogaus orumo, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime, be jokių kitų iš to kilusių ar nekilusių pasekmių, kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą.
Nors pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas neatsižvelgė į kaltės formą ir tvirtina pažeidimą padaręs dėl neatsargumo, nes neįtarė, kad jo kraujyje gali būti alkoholio, tačiau pripažino išvakarėse vartojęs alkoholinius gėrimus. Kaip prašyme nurodo pats pareiškėjas, policijoje jis tarnavo beveik 18 metų, todėl jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis turėjo būti pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti kokias pasekmes sukelia alkoholio vartojimas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012).
Pareiškėjas V. N. ginčijamo įsakymo nepagrįstumą grindžia tuo, kad skiriant nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę: ilgą tarnybos stažą, daugkartinį skatinimą ir gautus apdovanojimus, tarnybinio patikrinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjimą, į jo kaltės laipsnį. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-327/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011, kt.).
Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, suteikta diskrecijos teisė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už pareigūno buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvados turinys ir medžiaga suteikia pagrindą išvadai, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, į minėtose teisės normose nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, kad V. N.vidaus tarnyboje dirba nuo 1998 m., per visą tarnybos laikotarpį daugelį kartų skatintas piniginėmis išmokomis, apdovanotas III-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, galiojančios nuobaudos neturi. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, suteikė vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui pagrindą nebepasitikėti pareiškėju ir skirti jam griežčiausią Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjas įsakymo nepagrįstumą grindžia ir ta aplinkybe, jog nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 505 patvirtintos „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar psichiką veikiančių medžiagų atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos“ 8.9 punkto reikalavimų, numatančių, kad tiriamoji medžiaga į toksikologijos laboratoriją turi būti pristatyta ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jo paėmimo. Pareiškėjo kraujas tyrimui paimtas 2012 m. birželio 27, o pristatytas tik 2012 m. liepos 3 d.
ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu inter alia numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Būtinybę vadovautis nurodyta ABTĮ nuostata patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14–736/2004). Šioje byloje nėra keliamas 2012 m. liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012 m. liepos 3 d. išvados Nr. T-A 6152/12(01) (b.l.47) pagrįstumo klausimas, o tik akcentuojama, kad tiriamoji medžiaga laboratorijai pateikta ne per numatytą terminą. Teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jog paimant tiriamąją medžiagą (kraują) būtų padaryta tiriamosios medžiagos paėmimo procedūrų pažeidimų, kurie galėtų lemti pačio tiriamojo objekto savybes. Todėl aplinkybė dėl tiriamosios medžiagos pateikimo laboratorijai nėra pakankama prielaida abejoti tyrimo išvados rezultatu.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant patikrinimą buvo objektyviai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, kurioms esant buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Į bylą pateikti įrodymai, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstyti motyvai, leidžia daryti išvadą, kad parinkdamas tarnybinės nuobaudos rūšį, atsakovas atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį (padarytas šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas), nusižengusiojo asmenybę ir ankstesnę pareigūno tarnybą (vidaus tarnybos stažą, paskatinimus ir nuobaudas), sukeltus padarinius (pažeistos Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatos, nesilaikyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų). Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, ginčijamas 2012 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-383 laikinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos - proporcinga ir adekvačia tarnybine nuobauda.
Pareiškėjo prašymo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą, išmokų, susijusių su tarnybos teisiniais santykiais priteisimo, priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į valstybės tarnybos stažą yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti ir šių išvestinių reikalavimų.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo V. N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas