Civilinė byla Nr. e2A-811-1060/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15163-2022-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.2.2.3.1.10; 3.3.1.18.3 

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ir atsakovės Sodininkų bendrijos „Smiltynė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Smiltynė“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pateikti informaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas D. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją (toliau – SB) „Smiltynė“ (toliau – ir atsakovė) pateikti dokumentus / informaciją: 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vykusio SB „Smiltynė“ narių susirinkimo protokolą; SB „Smiltynė“ bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą; ieškovo SB „Smiltynė“ pateiktą prašymą stoti į bendriją ir dokumentą, patvirtinantį stojamojo nario mokesčio sumokėjimą; SB „Smiltynė“ bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, taip pat nurodyti, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir / ar turtas yra žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; protokolus tų bendrijos narių susirinkimų, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir / ar objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t.t. (pateikiant tiek protokolus, tiek dalyvių sąrašus, tiek pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat atsakyti, pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti bendrijos nariams, kaip buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas; žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu SB „Smiltynė“ nariams yra parduodami SB „Smiltynė“ žemės sklypai su juose esančiais bendrojo naudojimo objektais ir / ar turtu; 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei duomenis apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui įstatymo nustatytu terminu; duomenis apie ieškovo nario mokesčio atsakovei sumokėjimą (nurodant, už kokį laikotarpį nario mokestis yra sumokėtas, ar nėra nario mokesčio įsiskolinimo, o jeigu įsiskolinimas yra, tai nurodyti įsiskolinimo dydį bei laikotarpį), taip pat pateikti duomenis apie atsakovės gatvių biudžeto pinigines lėšas (nurodant gatvių biudžeto piniginių lėšų likutį, šio biudžeto pinigų panaudojimą - kada, kokia suma ir kokioms reikmėms buvo panaudota atsiskaitant iš gatvių biudžeto piniginių lėšų, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje ir kokie tvarkymo / remonto darbai jau yra atlikti, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje, kada ir kokie tvarkymo / remonto darbai planuojami atlikti ateityje). Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vykusiame SB „Smiltynė“ narių susirinkime priimtą sprendimą parduoti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu SB „Smiltynė“ narys – ieškovas buvo atstovaujamas ir už jį balsuojama įgalioto asmens. Narių susirinkime buvo svarstomi šie susirinkimo darbotvarkės klausimai: dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, pardavimo; dėl D. K. prašymo; dėl įgaliojimų SB „Smiltynė“ pirmininkui suteikimo pasirašyti sutartis, kitus dokumentus, atstovauti notarų kontoroje; bendrijos narių klausimai, siūlymai einamieji klausimai. Susirinkime balsų dauguma buvo priimtas sprendimas keliems sodininkų bendrijos nariams parduoti SB „Smiltynė“ priklausančius bendrojo naudojimo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone (toliau – ir žemės sklypai), su juose esančiais bendrojo naudojimo objektais ir / ar turtu, taip pat įgalioti SB „Smiltynė“ pirmininką R. J. atstovauti sodininkų bendrijos interesus pas notarą tvirtinant žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorius. Nors susirinkimo protokole nėra įvardinti asmenys, kuriems nuspręsta parduoti žemės sklypus, tačiau susirinkimo metu tie asmenys buvo žinomi, t. y. dar iki vykusio susirinkimo ir net žemės sklypų valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo buvo nuspręsta, kurie SB „Smiltynė“ nariai išsipirks sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus, buvo atlikti avansiniai mokėjimai už išperkamus žemės sklypus, o iš atitinkamų narių surinktų įnašų buvo atsiskaityta už žemės sklypus pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Ieškovas turi tik vieno iš bendrijos narių sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui, kurios paskirtyje nurodyta „Avansinis mokėjimas už žemės sklypo išpirkimą“, todėl, siekiant įrodyti, kad dar iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. vykusio susirinkimo ir net žemės sklypų valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, buvo nuspręsta, kurie nariai išsipirks sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus ir buvo atlikti avansiniai mokėjimai už išperkamus žemės sklypus, o iš atitinkamų narių surinktų įnašų buvo atsiskaityta už žemės sklypus pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovas prašė teismo išreikalauti duomenis iš atsakovės apie iš bendrijos narių gautus mokėjimus už žemės sklypų išsipirkimą bei dokumentus, patvirtinančius, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiems nariams yra nuspręsta parduoti SB „Smiltynė“ žemės sklypus. Iki susirinkimo atlikti atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė, lengvatine tvarka nupirkusi valstybinę žemę, iš tiesų neplanavo jos naudoti SB „Smiltynė“ narių reikmėms, kaip ir neturėjo poreikio šią žemę naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o buvo siekiama sukurti sąlygas įgyti valstybinę žemę ne aukciono būdu, o vėliau, jau atsakovei esant valstybinės žemės savininke, ją parduoti kai kuriems SB „Smiltynė“ nariams, kurie iš anksto jau buvo atlikę avansinius mokėjimus už žemės sklypų išpirkimą.  

3.       Ieškovo manymu, bendrojo naudojimo žemės sklypai su juose esančiais bendrojo naudojimo objektais ar turtu turi būti naudojami visų sodininkų bendrijos narių poreikiams tenkinti ir išimtinai rekreacijos tikslais, todėl tokių žemės sklypų pardavimas bendrijos nariams yra draudžiamas ir galimai pažeidžia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas. Taigi, sprendimai dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, ne tik turi būti priimami sodininkų bendrijos narių balsų dauguma, tačiau ir turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms. Šiuo atveju ne tik nėra aišku, ar sprendimai dėl bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus ir juos paskirstyti atitinkamiems bendrijos nariams yra priimti SB „Smiltynė“ narių balsų daugumu, tačiau ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kas sudaro teisinį pagrindą sprendimą parduoti žemės sklypus pripažinti negaliojančiu.

4.       Atsakovė SB „Smiltynė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi ginčijamas sprendimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, tik tuo atveju, jei jis prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. SBĮ 20 straipsnio 2 dalis sodininkų bendrijai imperatyviai draudžia: (1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai; (2) neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui; (3) teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; (4) skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens, mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas; (5) būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigėja. Įstatyme neįtvirtinta jokio draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės įsigyta bendrojo naudojimo žeme. Tokio įstatyminio draudimo nenurodo ir ieškovas. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas parduoti žemės sklypus prieštarauja imperatyviems teisės aktams ir valstybinės žemės pirkimo padavimo sutarties sąlygoms. Be to, ieškovas nenurodė, kaip ir kokioje apimtyje priimtas sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, o ginti viešojo intereso įstatymas ieškovui teisės nesuteikia. Negana to, sprendimas priimtas procedūriniu klausimu, kuris negali sukurti materialaus pobūdžio teisinių pasekmių. Toks sprendimas savaime nedaro įtakos nei ieškovo, nei kitų SB „Smiltynė“ narių teisiniam statusui, nes tik esant patvirtintam sandoriui SB „Smiltynė“ narių teisių ar pareigų sudėtis gali pasikeisti. Atsakovė žemės sklypus įsigijo tikslu sklypus naudoti bendroms reikmėms, narių susirinkime nebuvo priimti jokie sprendimai parduoti šį turtą pavieniams sodininkų bendrijos nariams, žemės sklypai yra SB „Smiltynė“ nuosavybėje. Ieškovas bendrijai pareikalavus nepateikė įrodymų, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas sodininkų bendrijoje (registrų centro išrašo), todėl bendrija neturi duomenų apie tai, kad jam galima teikti bet kokius bendrijos veiklos dokumentus. 2022 m. lapkričio 9 d. narių pakartotinis visuotinis susirinkimas atmetė ieškovo prašymą dėl dokumentų pateikimo ir šio nutarimo ieškovas neskundė. Be to, atsakovė ir negali pateikti dokumentų, kurių nėra jos žinioje: registruoto ieškovo prašymo įstoti į bendriją ir stojamojo mokesčio sumokėjimo dokumentų, duomenų apie ieškovo stojamojo nario mokesčio sumokėjimą, bendrojo naudojimo objektų aprašo, 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinės finansinės veiklos ataskaitos. Tuo tarpu reikalavimas pateikti duomenis apie SB „Smiltynė“ gatvių biudžeto pinigines lėšas yra nepagrįstas, ir itin abstraktus/nekonkretus – nenurodytas nei jo sudarymo faktas, nei ataskaitinis laikotarpis, nei pagrindas ir tikslai, nei gatvės/-ių pavadinimai, nedetalizuota, kokius konkrečiai ir kokiu pagrindu (kaip nariui, konkrečios gatvės gyventojui, ar kaip įnašus į formuojamą biudžetą mokėjusiam asmeniui) bendrija turi pateikti.

5.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodoma, kad nors teisės aktuose nustatytas konkretus sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų naudojimo būdas – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams, tačiau tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme.

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio dalies atsakovei dėl reikalavimų 1) pateikti 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vykusio SB „Smiltynė“ narių susirinkimo protokolą; 2) pateikti SB „Smiltynė“ bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą; 3) pateikti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, atsisakymą šią civilinės bylos dalį nutraukė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18 val. 30 min. vykusiame SB „Smiltynė“ narių susirinkime priimtą sprendimą parduoti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui dokumentus ir (ar) informaciją: 1) SB „Smiltynė“ bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, taip pat nurodyti, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir (ar) turtas yra žemės sklypuose, esančiuose Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; 2) SB „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimų protokolus, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė“ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus, esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir (ar) objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t. t. (pateikiant protokolus, dalyvių sąrašus, pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat atsakyti, pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti SB „Smiltynė“ nariams; 3) 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinę SB „Smiltynė“ ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei duomenis apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui; 4) duomenis apie SB „Smiltynė“ gatvių biudžeto pinigines lėšas (nurodant gatvių biudžeto piniginių lėšų likutį, šio biudžeto pinigų panaudojimą – kada, kokia suma ir kokioms reikmėms buvo panaudota atsiskaitant iš gatvių biudžeto piniginių lėšų, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje ir kokie tvarkymo / remonto darbai jau yra atlikti, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje, kada ir kokie tvarkymo / remonto darbai planuojami atlikti ateityje). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 5 263,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas dalyvavo yra SB „Smiltynė“ susirinkimuose, juose balsavo. Liudytojos parodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. rudens iki 2021 m. vasaros ji buvo sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė, ieškovas buvo parašęs prašymą priimti į narius, kai įsigijo turtą bendrijoje, jis nuo 2010 m. buvo valdybos nariu. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir jo atstovės žodiniai paaiškinimai, liudytojos parodymai ir bendrijos veiksmai, kai ieškovas dalyvauja bendrijos susirinkimuose, juose balsuoja, susirinkimuose sprendžiami klausimai dėl ieškovo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra bendrijos narys.

7.2.                      Iš bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti. Šio protokolo turinys sudaro pagrindą teigti, kad bendrija nebeturi (nebeturėjo) tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypų bendrijos reikmėms. Tokių įrodymų nepateikta ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, protokolo turinys ir jame esantis sprendimas dėl žemės sklypų pardavimo patvirtina, kad šiuo sprendimu siekiama žemės sklypus perleisti fizinių asmenų nuosavybėn. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo pirmasis nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo buvo priimtas paneigiant tikslinę žemės sklypų naudojimo paskirtį, nesilaikant ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nustatančias žemės savininkų ir naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsižvelgiat į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, sprendimo, kuriuo nutarta parduoti sodininkų bendrijai priklausančius žemės sklypus teisėtumas, teismas plačiau nepasisakė dėl argumentų, susijusių su ketinimais žemės sklypus parduoti konkretiems asmenims ir galimų susitarimų iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo.

7.3.                      Teismui konstatavus, kad ieškovas yra bendrijos narys, ieškovo reikalavimas dalyje dėl prašymo stoti į bendriją ir dokumento, patvirtinančio stojamojo nario mokesčio sumokėjimą, duomenų apie ieškovo nario mokesčio sumokėjimą atmestas.

7.4.                      Dėl ieškovo reikalavimų pateikti SB „Smiltynė“ bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, taip pat nurodyti, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir (ar) turtas yra ginčo žemės sklypuose, pateikti protokolus tų SB „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimų, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė“ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir (ar) objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t. t. (pateikiant tiek protokolus, tiek dalyvių sąrašus, tiek pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat atsakyti, pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti SB „Smiltynė“ bendrijos nariams, kaip buvo įgyvendintas SBĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, kad ieškovas aiškiai neapibrėžė tikslo, kam ieškovui yra reikalingi minėti dokumentai, tačiau aplinkybių visuma leidžia teigti, kad bendrijos pirmininkui ieškovo tikslas buvo suprantamas, t. y. žinoti apie bendrijai priklausantį turtą ir naudojimąsi juo. Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus ir atsižvelgiant į bendrijos nario teisę turėti informaciją apie bendrijos veiklą, susipažinti su bendrijos veiklos dokumentais, ieškovo prašymas tenkintas. Dėl tų pačių argumentų tenkinti ir ieškovo reikalavimai pateikti 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei duomenis apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui įstatymo nustatytu terminu, taip pat ieškovo reikalavimai pateikti duomenis apie SB „Smiltynė“ gatvių biudžeto pinigines lėšas (nurodant gatvių biudžeto piniginių lėšų likutį, šio biudžeto pinigų panaudojimą – kada, kokia suma ir kokioms reikmėms buvo panaudota atsiskaitant iš gatvių biudžeto piniginių lėšų, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje ir kokie tvarkymo ir (ar) remonto darbai jau yra atlikti, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje, kada ir kokie tvarkymo ir (ar) remonto darbai planuojami atlikti ateityje).

7.5.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.16, 8.17, 8.19, 8.20, 9 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, truko 5 val. (suapvalinus pagal 9 p. reikalavimus), priteistina suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose sudarytų 1 000,05 Eur, 726,00 Eur už ieškinio parengimą, 544,50 Eur už dubliko parengimą, 181,50 Eur prašymo kviesti liudytoją rengimą, 201,00 Eur už 2023 m. spalio 20 d. nuomonės dėl prašymo atidėti teismo posėdį rengimo ir 201,00 Eur už 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir išreikalavimo rengimą, 484,00 Eur išlaidų už baigiamosios kalbos rengimą, 263,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 3 601,05 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (t. y. ieškovo elgesį procese ir bylos sudėtingumą (2.1, 2.8. punktai), laikė ieškovo reikalavimą dėl 5 000,00 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 263,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, pagrįstu. Patenkinus ieškovo reikalavimus 100 proc., ieškovui iš atsakovės priteista 5 263,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

 

II.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

8.       Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 6 676,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1.1.                       Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2.1 papunktis), šalių elgesį proceso metu (Rekomendacijų 2.8 papunktis). Šiuo atveju byla buvo sudėtinga, gana didelės apimties, o joje sprendžiami klausimai yra kompleksiniai ir reikalauja specialių teisinių žinių.

1.2.                      Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad iš viso atstovavimas teismo posėdžiuose įvertintas 2 813,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžių trukmę („5 val.“), apelianto naudai už atstovavimą nusprendė priteisti 1 000,50 Eur, t. y. net 1 813,00 Eur mažiau. Tačiau Rekomendacijose nustatyti advokatams priteistini užmokesčio dydžiai yra rekomendaciniai ir ar jie atitinka protingumo kriterijus, kiekvienu atveju patikrina teismas. Šiuo atveju teismas, pripažinęs, kad byla yra sudėtinga, bet ženkliai sumažinęs už atstovavimą patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo.

1.3.                       Ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose aiškiai, nedviprasmiškai nurodytos jam suteiktos teisinės paslaugos, įskaitant, prašymų (dėl liudytojo, papildomų įrodymų pateikimo, nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo) parengimą. Nors pagal Rekomendacijų 8.16, 8.20 papunkčius už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taip pat kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1 – 8.19 punktuose, teikimo valandą gali būti priteistas advokato užmokestis, tačiau teismas nusprendė priteisti tik 201,00 Eur už prašymo dėl nuomonės pateikimo ir 181,50 Eur už prašymo dėl liudytojo parengimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Argumentų, kodėl teismas vertino tik šias išlaidas, nėra.

1.4.                       Ieškovas teismo prašė priteisti ir kitas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir įrodymų išreikalavimo parengimo, už paklausimo Valstybės įmonei „Registrų centras“ ir lydraščio dėl papildomų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pateikimo parengimą, už pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo parengimą. Šios išlaidos apskritai nebuvo vertinamos.

9.       Atsakovė SB „Smiltynė“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodoma, kad prašymas priteisti ieškovo patirtas visas 6 676,00 Eur bylinėjimosi išlaidas neatitiko/viršijo Rekomendacijų sąlygas, todėl teismas pagrįstai jas mažino. Be to, prašymas priteisti visas ieškovo patirtas 6 676,00 Eur išlaidas yra nepagrįstas ir tuo aspektu, kad dalis ieškovo procesinių prašymų, už kurių parengimą buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismo nebuvo priimti (atmesti); dalis sąskaitose nurodytų darbų iš viso nebuvo atlikti; dalis sąskaitose nurodytų darbų yra pertekliniai ir besikartojantys. Bylos sudėtingumo aspektas, į kurį ieškovas apeliuoja pagal jo patirtų išlaidų pasiskirstymą už atliktus procesinius veiksmus nėra nuosekliame sąryšyje su procesinių veiksmų pobūdžiu ir ginčo dalyku, bylos apimtimi, nes ieškinio (726,00 Eur) ir dubliko (544,50 Eur) parengimo kaštai yra ženkliai mažesni nei kitų procesinių dokumentų parengimo, ar procesinio atstovavimo už 18 mėn. (556,50 Eur), ar 35 min. (726,00 Eur) trukmės posėdį išlaidos. Be to, išlaidos pagal ieškovo pateiktą sąskaitą 2023 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. 2023/281 eilutė „už užklausimo VĮ Registrų centras ir lydraščio dėl papildomų rašytinių įrodymų rengimą ir pateikimą“ suma 450+21 proc. PVM (viso 544,50 Eur) yra susijusi su paties ieškovo pareiga pateikti tiek sodininkų bendrijai, tiek ir teismui įrodymus dėl savo, kaip sodų bendrijos nario (sodininko) statuso. Todėl atsakovė nėra įpareigota šias išlaidas atlyginti.

10.       Kadangi ieškovas tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje pateikė įrodymus dėl savo, kaip sodininko statuso, atsakovė ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dieną nebuvo pažeidusi jo teisės gauti ieškovo pareikalautą informaciją, o ieškovas savo ruožtu neįrodė, jog turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl protokolo ginčijimo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent SB „Smiltynė“ teritorijoje esantis žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise ir nėra valdomas kartu su sutuoktine. Todėl reikalavimas atlyginti išlaidas šioje dalyje vertintinas kaip akivaizdus apelianto piktnaudžiavimas teise – kai nepagrįstai prašoma SB „Smiltynė“ susimokėti už išlaidas renkant įrodymus, kuriuos pareigą pateikti sodininkų bendrijai jos nariui numato tiek įstatymas, tiek ir SB „Smiltynė“ įstatai, tikslu identifikuoti ieškovo teisinį statusą. Byloje nėra objektyvių duomenų, ar ieškovas yra sodininkas, ar kitas asmuo: Registrų knygoje apie ieškovą ir jo sodo žemės sklypą nėra, paraiškos tapti SB „Smiltynė“ nariu ieškovas nepateikė, o įrodymus dėl turimos nuosavybės SB „Smiltynė“ teritorijoje pateikė tik bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigoje. Tuo tarpu tik SB „Smiltynė“ narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijoje, kurioje yra įsteigta bendrija, sodininkas, įsigijęs mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, įregistruotas registravimo knygoje, nurodant jo asmens duomenis ir sklypo valdymo teisinį pagrindą bei sklypo duomenis.

11.       Atsakovė SB „Smiltynė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodomi šie nesutikimo su sprendimu argumentai:

4.1.                      Teismas be pagrindo ginčui spręsti netaikė SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl neteisingai konstatavo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir šis pažeidimas iš esmės lėmė, jog byla buvo neteisingai išspręsta. 

4.2.                      Teismas, vertindamas 2022 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimą dėl žemės sklypų pardavimo atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, nepagrįstai nesivadovavo nagrinėjamam ginčui esminę teisinę reikšmę turinčiai SBĮ 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra įtvirtinta tai, kas sodininkų bendrijai imperatyviai draudžiama: (1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai; (2) neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui; (3) teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; (4) skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens, mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas; (5) būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigėja. Šis draudžiamų atlikti veiksmų sąrašas yra baigtinis. įstatyme imperatyviai apibrėžtos bendrijos teisės ir akivaizdu, kad jame nėra įtvirtinta jokio draudimo sodininkų bendrijoms parduoti iš valstybės įsigytą bendrojo naudojimo žemę. Tokio įstatyminio draudimo nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18 val. 30 min. vykusiame SB „Smiltynė“ narių susirinkime priimtą sprendimą parduoti žemės sklypus negaliojančiu, kadangi civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvardino, kokio konkrečiai ir kokias imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidžia šis atsakovės priimtas nutarimas.

4.3.                      Teismas ignoravo ir niekaip nevertino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentų, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, kad įstatyme yra įtvirtinta išimtinė bendrijos narių susirinkimo kompetencija dėl teisės nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, taip pat teisė spręsti bendrojo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Be to, žemės sklypus SB „Smiltynė“ pardavęs valstybės patikėtinis nurodė, jog žemės sklypai buvo įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu ir ne už nominalia kainą, o už vidutinę rinkos kainą (t. y. ne lengvatinėmis sąlygomis). Tuo tarpu ieškovas tariamą savo teisių pažeidimą grindžia tuo, jog lengvatinėmis sąlygomis įsigyta sodininkų žemė negali priklausyti pavieniams sodininkų nariams. Tačiau bylos medžiaga įrodyta, jog notariniai sandoriai buvo sudaryti SB „Smiltynė“ vardu, žemės sklypai buvo įsigyti už rinkos kainą, pinigai už žemės sklypus sumokėti tiesiogiai iš SB „Smiltynė“ banko sąskaitos, žemės sklypai viešajame registre įregistruoti SB „Smiltynė“ vardu, t. y. dėl valstybinės žemės įsigijimo visi dokumentai, prašymai, sutartys, bankiniai pervedimai sudaryti išimtinai SB „Smiltynė“ vardu.

4.4.                      Ieškovas šiuo atveju turėjo nurodyti ir įrodyti, jog 2022 m. rugpjūčio 23 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimtas skundžiamas nutarimas turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, neproporcingai ar / ir nesąžiningai suvaržo jo teises ar / ir nustato jam pareigas. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas sprendime šiuo klausimu taip pat nėra pateikęs jokios išvados. Ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių domenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti jo teisių pažeidimą, o argumentai, kuriais buvo grindžiamas ieškinys yra susiję su viešojo intereso gynimu. Ieškovas savo, kaip sodininkų bendrijos nario teisių pažeidimo neįvardino, šios aplinkybės neįrodinėjo visai. Ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl tariamo jo teisių pažeidimo, piktnaudžiavo teise ir procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo pagrindą atsisakyti jas ginti.

4.5.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti tinkamai ir įvykdyti teisingumą. Teismas ignoravo ir atmetė iš esmės visus atsakovės argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, nepateikė argumentų, dėl kurių juos atmetė įskaitant bet neapsiribojant – jog ieškovas kreipdamasis su prašymu į atsakovę dėl reikalavimo pateikti dokumentus ir informaciją bei šioje dalyje reikšdamas ieškinį įpareigoti atsakovę juos pateikti, nepateikė SB „Smiltynė“ įrodymų apie tai, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas SB „Smiltynė“ ir, kad ieškovas, kaip sodininkų bendrijos narys turi teisę gauti bendrijos turimą informaciją SB „Smiltynė“ įstatų ir SBĮ pagrindu ir tvarka, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovei pateikti bendrijos dokumentus, nors turėjo įsiteisėjusį SB „Smiltynė“ bendrijos narių protokolą, kuriuo buvo nutarta atsisakyti suteikti ieškovui dokumentus ir informaciją (ieškinio reikalavimas tapatus įsiteisėjusiam protokolo nutarimui).

4.6.                      Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovo kreipimosi su prašymais į SB „Smiltynę“ momentu sodininkų bendrijos nariu Registrų knygoje buvo įregistruota ieškovo žmona, sodo teritorijoje įsigijusi žemės sklypą dar iki santuokos su ieškovu. Ieškovas į atsakovę kreipėsi kaip sodininkas, o ne kaip savo žmonos įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, ar ieškovas yra sodininkas, ar kitas asmuo. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. Prašymas įstoti į bendriją bei dokumentai, įrodantys sklypo valdymo pagrindą paduodami bendrijos valdybai, o prašymas įstoti svarstomas artimiausiame bendrijos narių susirinkime. Priimtas į bendriją narys registruojamas sodininkų registravimo knygoje. Ir tik bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Taigi, objektyvių duomenų, kad atsakovė nepagrįstai nevykdė ieškovo teisėto reikalavimo pateikti pareikalautus dokumentus – byloje nėra. Pats ieškovas neįvykdė teisėto SB „Smiltynė“ prašymo pateikti įrodymus dėl jo narystės ir, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodo teritorijoje, kad įsitikinti dėl ieškovo teisės tokią informaciją gauti. Teismas netyrė ir nevertino bei sprendime neteikė jokios savo išvados dėl reikšmingos šiam ginčui aplinkybės, jog kreipdamasis su prašymu į atsakovę dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, o vėliau ir su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo atsakovę pateikti dokumentus nepateikė jokių savo, kaip SB „Smiltynė“ nario statusą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė jog valdo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra SB „Smiltynė“ sodo teritorijoje. Taigi atsakovė ieškovo teisių nepažeidė, nes ieškovas jas įgyvendino netinkamai.

4.7.                      Kreipimosi su ieškiniu į teismą dienai buvo suėjusi senatis 2022 m. lapkričio 9 d. SB „Smiltynė“ pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtiems nutarimams (protokolui) ginčyti. Teismui priėmus priešingą sprendimą – susidaro paradoksali situacija, kai ieškovui teismo sprendimo pagrindu yra leidžiama daugiau, nei yra imperatyviai numatyta įstatymo – juridinio asmens aukščiausio valdymo organo sprendimas dėl informacijos ir dokumentų neteikimo ieškovui riboja ieškovo teisę ne tik kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu bet ir gauti savo reikalavimo patenkinimą ta apimtimi, kuria bendrijos narių susirinkimo nutarimu jau yra nuspręsta. Tokiu teismo sprendimu yra ne tik pažeidžiamos įstatymo nuostatos bet ir paneigiamas bendras civilinės teisės principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

4.8.                      Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti dokumentus ir informaciją, kai bylos medžiaga yra įrodyta, jog tokių dokumentų atsakovė savo žinioje neturi, todėl objektyviai pateikti negali ir negalės. Taip pat nepagrįstas, nekonkretus, abstraktus ir faktiškai neįvykdomas yra teismo įpareigojimas atsakovei pateikti ieškovui dokumentus ir /ar informaciją apie visų SB „Smiltynė“ gatvių biudžeto pinigines lėšas. Tai itin didelės apimties ir papildomų sąnaudų pareikalausiantis įpareigojimas, nes teismo sprendime nėra nurodytas nei tokių visos SB ,,Smiltynė“ sodo teritorijos gatvių biudžetų sudarymo data, nei ataskaitinis laikotarpis, nei gatvės/-ių pavadinimai, nedetalizuota, kokius konkrečiai ir kokiu pagrindu (kaip nariui, konkrečios gatvės gyventojui, ar kaip įnašus į formuojamą biudžetą mokėjusiam asmeniui) parengtus dokumentus atsakovė turinti pateikti ieškovui. Nepagrįstas yra teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo atsakovei nurodyti ieškovui, kokie konkrečiai bendro naudojimo objektai ir/ar turtas yra žemės sklypuose. Atsakovė teismui pranešė, jog VĮ Registrų centras duomenimis bendro naudojimo objektų bendro naudojimo turto žemės sklypuose nėra. Nepagrįstas yra teismo sprendimas ir dalyje dėl įpareigojimo atsakovę pateikti ieškovui bendrijos narių susirinkimų protokolus, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė “ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir (ar) objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t. t. (pateikiant protokolus, dalyvių sąrašus, pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat įpareigoti atsakovę atsakyti, pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti bendrijos nariams, nes vykdydama teismo įpareigojimą dėl įrodymų išreikalavimo, atsakovė nurodė, jog po to, kai ginčo žemės sklypai buvo įsigyti SB „Smiltynė“ nuosavybėn, nebuvo priimti jokie SB Smiltynė“ protokolai dėl bendrijai priklausančio turto pardavimo jos nariams. Teismo sprendimu nepagrįstai atsakovei yra nustatyti objektyviai neįvykdomi įpareigojimai, nes tokių duomenų atsakovė neturi ir pateikti negali.

12.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Nurodoma, kad SBĮ įtvirtina sodininkų bendrijų ir sodininkų bendrijų narių teises ir kartu apribojimus įsigyti valstybinės žemės sklypus. 2021 m. spalio 4 d. žemės sklypų valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių 3.3 papunkčiuose nustatyta, kad žemės sklypų naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Taip pat atsakovė pagal šių sutarčių 5 punktą įsipareigojo nuosavybės teise įgytus sklypus naudoti pagal sutartyse nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, laikytis kitų sąlygų ir apribojimų SBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) nustatyta tvarka pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio) mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama. Nagrinėjamu atveju sprendimo pakeisti Žemės sklypų naudojimo būdą (sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) nėra. Ta aplinkybė, kad SBĮ 20 straipsnio 2 dalis tiesiogiai neįtvirtina draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau SBĮ 2 straipsnio 5 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 2 punktas, 3.1 ir 3.2.1 papunkčiai reglamentuoja, kad bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, turi teisę pirkti tik sodininkų bendrijos. Ieškovo nuomone, jeigu teisę įgyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, turėtų ir sodininkų bendrijų nariai, tokia teisė ir būtų aiškiai įtvirtinta SBĮ. Tačiau tokios teisės šie teisės aktai nenumato.

13.       Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės teiginiais, kad esą ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad panaikintas sprendimas pažeidžia jo teises, pažymi, kad ieškovas yra sodininkų bendrijos narys, nuosavybės teise valdantis jos teritorijoje esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai ieškovas, kaip sodininkų bendrijos narys, pagrįstai tikėjosi, kad, sodininkų bendrijos nariams nusprendus, kad žemės sklypus nuosavybės teise įgis sodininkų bendrija, žemės sklypai ir bus naudojami sodininkų bendrijos poreikiams ir pagal jų naudojimo paskirtį. Taigi, ieškovo, kaip sodininkų bendrijos nario, teisės dėl žemės sklypų naudojimo buvo pažeistos. Žemės sklypai įgyti atsakovės vardu, o tai reiškia, kad atsakovė žemės sklypus nuosavybės teise turėjo įgyti būtent už visų sodininkų bendrijos narių, įskaitant ir ieškovą, bendras lėšas. Priešingu atveju, atsakovė žemės sklypus įgijo ne iš bendrų lėšų, o iš konkrečių sodininkų bendrijos narių avansinių mokėjimų, o tai taip pat įrodo, kad atsakovė niekada neturėjo poreikio ir neplanavo žemės sklypų naudoti visų sodininkų bendrijos narių interesams.

14.       Ieškovo nuomone, teismas visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinį reguliavimą, atskleidė bylos esmę, taip pat nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Atitinkamai padarė teisėtą, pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl panaikinto sprendimo buvo pakankami, kad konstatuoti, kad buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, taisyklių 3.1 ir 3.2.1 papunkčių nuostatos.

15.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundu prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodoma, kad teisės aktuose nustatytas konkretus sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų naudojimo būdas – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Tačiau teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinių skundų ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pateikti informaciją patenkintas, priteistos sumažintos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teisinio suinteresuotumo

19.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti ieškovui teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimą, kadangi ieškovas neįrodė, jog turi savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą: kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus.

20.       Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra ieškovo teisinis suinteresuotumas, nes CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

21.       Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006).

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. K. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5460 pagrindu įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 7 – 9). Atsakovė sodininkų bendrija „Smiltynė“ įsteigta 1992 m. kovo 19 d., jos veiklos vieta yra Kauno r. sav., Domeikavos sen., Smiltynų I k. (el. b. t. 1, l. 13-15). Pakartotinis visuotinio bendrijos narių susirinkimas 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą parduoti tris sodininkų bendrijai „Smiltynė“ priklausančius sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (el. b. t. 1, b. l. 47 – 52, t. 1, l. 129 – 131). Ieškovas D. K. dalyvavo pakartotiniame visuotinio bendrijos narių susirinkime 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir balsavo (el. b. t. 1, l. 132 – 134). Ieškovas dalyvavo ir balsavo kituose susirinkimuose (t. 1, l. 138 – 143, 145 – 146). Narių registravimo knygos išrašuose po pavardėmis N. Š. ir P. Š., kurios nubrauktos, įrašytas D. K., suteiktas adresas 5, sklypo Nr. 75; įstojimo į bendrijos narius data – 2021 m. rugpjūčio mėn., pastabos – parduota D. K. (el. b. t. 1, l. 147).

23.       SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Bendrijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi) (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24.       Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta Bendrija, sodininkas (Įstatų 4.1 papunktis). Bendrijos narys taip pat turi teisę dalyvauti ir balsuoti Bendrijos narių susirinkime (Įstatų 4.3.1 papunktis), reikalauti, kad Bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų Bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus (Įstatų 4.3.2. papunktis) (el. b. t. 1, l. 16 – 25).

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jo atstovės žodiniai paaiškinimai, liudytojos parodymai ir bendrijos veiksmai, kai ieškovas dalyvauja bendrijos susirinkimuose, juose balsuoja, susirinkimuose sprendžiami klausimai dėl ieškovo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra bendrijos narys. Ir nors atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs nario mokestį, pateikęs prašymą tapti bendrijos nariu, nėra priimtas bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl narystės, sodininkų registravimo knygoje duomenys apie ieškovą nėra įrašyti, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

26.       Bendrijos valdyba tvarko ir saugo Bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą Bendrijos techninius ir juridinius dokumentus (Įstatų 7.7.7 papunktis). Atsakovė buvo įpareigota pateikti būtent tuos duomenis, kuriais grindžia savo nesutikimą su teismo išvada dėl ieškovo narystės. Teisėjų kolegija nurodo, kad už šių dokumentų tvarkymą yra atsakinga būtent bendrijos valdyba. Jeigu tokių dokumentų bendrijoje nėra, ieškovas negali būti už tai atsakingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas yra Bendrijos narys: jam priklauso nuosavybės teise žemės sklypas, jis dalyvauja ir balsuoja susirinkimuose, duomenys, nors ir nepilni, įrašyti ir sodininkų registravimo knygoje.

27.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai su juose esančiais bendrojo naudojimo objektais ar turtu turi būti naudojami visų sodininkų bendrijos narių poreikiams tenkinti ir yra skirti rekreacijai. Tai reiškia, kad tokių žemės sklypų pardavimas bendrijos nariams yra draudžiamas ir galimai pažeidžia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas.

28.       SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Įstatų 4.2 papunktyje.

29.       Taigi, ieškovui priimtas visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas parduoti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus sukels tiesiogines teisines pasekmes. Tokio sprendimo rezultato pasekmė – ieškovas negalės naudotis jam kaip Bendrijos nariui ir visiems Bendrijos nariams suteiktomis teisėmis pagal SBĮ. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovas neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą kvestionuoti visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą parduoti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Ieškovas įrodė savo teisinį suinteresuotumą apginti savo pažeistą ir (arba) ginčijamą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį teisme (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7776, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė SB „Smiltynė“ 0,2207 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono sav.; žemės sklypo kaina 7 890,00 Eur (sutarties 3.1 papunktis); pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (sutarties 3.3 papunktis). 2021 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7774, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė SB „Smiltynė“ 0,15242 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono sav.; žemės sklypo kaina 6 380,00 Eur (sutarties 3.1 punktas); pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (sutarties 3.3 punktas). 2021 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7772, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė SB „Smiltynė“ 0,0283 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono sav.; žemės sklypo kaina 1 360,00 Eur (sutarties 3.1 punktas); pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (sutarties 3.3 punktas) (el. b. t., l. 156 – 180). Pakartotinis visuotinio bendrijos narių susirinkimas 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą parduoti šiuos sklypus (el. b. t. 1, b. l. 47 – 52, t. 1, l. 129 – 131).

31.       Pirmosios instancijos teismas pripažino šį sprendimą negaliojančiu kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį sprendimą, nurodydama, kad žemės sklypai buvo įsigyti iš valstybės už rinkos kainą, be to, teismas be teisėto pagrindo ginčui spręsti netaikė SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų. 

32.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

33.       SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

34.       SBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Bendrijai draudžiama: bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai; neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui, išskyrus kelius (gatves) ir bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuose yra keliai (gatvės) ir (ar) kelių juostos ir kurie numatyti perduoti nuosavybės teise savivaldybėms; teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens, mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas; būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigėja.

35.       SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

36.       Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

37.       Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje” (toliau – Taisyklės), 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 papunktis), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 papunktis); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

38.       Sodininkų bendrijos, vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, turi teisę įsigyti tik bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už nominalią kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti – bendrojo naudojimo statiniams statyti ir /ar rekreacijai.

39.       Taigi, atsakovė byloje kelia klausimą ar sodininkų bendrija lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypus iš valstybės ir ar sodininkų bendrija lengvatinėmis sąlygomis įsigytus žemės sklypus gali parduoti.

40.       Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu, tačiau ne už nominalią kainą, o už vidutinę rinkos kainą. Žemės sklypo įsigijimas aukcione reiškia, kad jis parduodamas viešame aukcione, kuriame laimi pirkėjai pasiūlę didžiausią kainą, atitinkančią arba viršijančią pradinę kainą (Žemės įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą ar įsigyti žemės sklypai iš valstybės be aukciono yra įsigyti lengvatinėmis sąlygomis neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad už valstybinės žemės sklypus buvo sumokėta rinkos kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės sklypai buvo įsigyti lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono – „laimėjo“ sodininkų bendrija pagal įstatymą, o ne pirkėjai pasiūlę didžiausią kainą, ir tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl Bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas).

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 išaiškino, kad ši sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencija (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas) negali būti aiškinama kaip suteikianti susirinkimui absoliučią laisvę disponuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtu, neatsižvelgiant į bendrijos specialųjį teisnumą ir imperatyviąsias teisės aktų nuostatas. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. <...> [M]ėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja bendrija neturi teisės.

42.       Taigi, bendrojo naudojimo žemės bendrija neturi teisės perleisti bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju visiškai neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės argumentai, kad byloje nėra nustatyta, kad žemės sklypus buvo ketinama parduoti fiziniams asmenims, o pačiame ginčijamame sprendime taip pat nenurodyta, kad žemės sklypai parduodami fiziniams asmenims. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad tik sodininkų bendrijos gali įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus bendrojo naudojimo statiniams statyti ir /ar rekreacijai, bet ne fiziniai asmenys. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ketina perleisti bendro naudojimo žemės sklypus kitai sodininkų bendrijai.

44.       Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintos imperatyvios žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigos naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pažeidimą. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 2 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Tokia sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo paskirtis patvirtina, kad toks žemės sklypas turi tarnauti sodininkų bendrijos bendroms reikmėms ir negali būti naudojamas kaip privatus žemės sklypas. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu atsakovė pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą, šis sprendimas pagrįstai pripažintas negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Dėl reikalavimo įpareigoti pateikti dokumentus ir informaciją 

45.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui: 1) sodininkų bendrijos „Smiltynė“ bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, taip pat nurodyti, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir (ar) turtas yra žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; 2) sodininkų bendrijos „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimų protokolus, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė“ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir (ar) objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t. t. (pateikiant protokolus, dalyvių sąrašus, pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat atsakyti, pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti sodininkų bendrijos „Smiltynė“ nariams; nebuvo realiai tokių veiksmų (neįrodė) ir neprivalo būti pagal įstatymą; 3) 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinę sodininkų bendrijos „Smiltynė“ ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei duomenis apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui; 4) duomenis apie sodininkų bendrijos „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, gatvių biudžeto pinigines lėšas (nurodant gatvių biudžeto piniginių lėšų likutį, šio biudžeto pinigų panaudojimą – kada, kokia suma ir kokioms reikmėms buvo panaudota atsiskaitant iš gatvių biudžeto piniginių lėšų, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje ir kokie tvarkymo / remonto darbai jau yra atlikti, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje, kada ir kokie tvarkymo / remonto darbai planuojami atlikti ateityje).

46.       Atsakovė nurodė, kad SB ,,Smiltynė“ 2022 m. lapkričio 9 d. visuotinio sodo bendrijos narių protokolu buvo nutarta atsisakyti suteikti D. K. dokumentus ir informaciją, šio sprendimo ieškovas neginčijo, jis yra įsiteisėjęs, dėl to ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu.

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad SB ,,Smiltynė“ 2022 m. lapkričio 9 d. visuotinio sodo bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas 2022 m. rugsėjo 21 d. D. K. pareiškimas, kuriame buvo prašoma panaikinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vykusiame SB „Smiltynė“ narių susirinkime priimtą sprendimą parduoti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; nedelsiant sušaukti valdybos posėdį ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos išspręsti tarp SB „Smiltynė“ ir SB „Smiltynė“ nario D. K. kilusį ginčą dėl žemės sklypų pardavimo; informuoti pareiškėją D. K. apie SB „Smiltynė“ valdybos posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas šis pareiškimas, datą, laiką bei vietą ir kviesti pareiškėją dalyvauti valdybos posėdyje iš anksto apie tai pranešus; informuoti pareiškėją D. K. apie SB „Smiltynė“ valdybos priimtą sprendimą dėl šio pareiškimo ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos pateikti valdybos posėdžio (-ių) protokolą (-us) arba visų valdybos narių pasirašytą sprendimą (el. b. t. 1, l. 38 – 42, 138 – 143).

48.       Taigi, 2022 m. lapkričio 9 d. visuotiniame sodo bendrijos narių susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl informacijos, kuriuos prašoma šiuo ieškiniu, suteikimo, dėl to apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu nėra aktualūs sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į sodo bendrijos pirmininką dėl informacijos (2022 m. rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vykusio SB „Smiltynė“ narių susirinkimo protokolo pateikimo, taip pat susirinkimo garso įrašo; SB „Smiltynė“ bendrojo naudojimo objektų aprašo ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygos, taip pat dėl nurodymo, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir / ar turtas yra žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone; protokolų tų SB „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimų, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė“ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir / ar objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t.t. (pateikiant tiek protokolus, tiek dalyvių sąrašus, tiek pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat atsakymo, pagal kokius kriterijus parduodami Žemės sklypai buvo paskirstyti SB „Smiltynė“ bendrijos nariams, kaip buvo įgyvendintas SBĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas; žemės sklypų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartie, taip pat atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu SB „Smiltynė“ nariams yra parduodami SB „Smiltynė“ žemės sklypai su juose esančiais bendrojo naudojimo objektais ir / ar turtu; 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinės bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos bei duomenų apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui įstatymo nustatytu terminu; duomenis apie SB „Smiltynė“ gatvių biudžeto pinigines lėšas), bet dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra Bendrijos narys, jam informacija buvo nesuteikta (el. b. t. 1, l. 28 – 37, 136 – 144).

50.       SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Įstatų 4.3.5 papunktyje įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Bendrijos įstatuose nenumatyta tvarka gauti Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Šios Nutarties 19 – 29 punktuose išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę gauti Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą.

51.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti dokumentus ir informaciją, kai bylos medžiaga yra įrodyta, jog tokių dokumentų atsakovė savo žinioje neturi, todėl objektyviai pateikti negali ir negalės.

52.       Kaip matyti iš Įstatų, Bendrijos valdyba privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdyba bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas Bendrijos narys turi teise ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima Bendrijos narių susirinkimas (10.3 papunktis) (SBĮ 7 straipsnio 4 dalis).

53.       Bendrijos valdyba tvarko ir saugo Bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą Bendrijos techninius ir juridinius dokumentus (Įstatų 7.7.7 papunktis). Bendrijos valdymo organas sudaro bendrojo naudojimo objektų aprašą, tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus (SBĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

54.       Bendrijos valdyba sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia Bendrijos narių susirinkimui (Įstatų 7.7.6. papunktis). Bendrijos visuotinis narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinę Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą (Įstatų 6.1.6. papunktis). SBĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Bendrijos valdymo organas įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, sudaro metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą, bendrojo naudojimo objektų aprašą.

55.       SBĮ 23 straipsnyje numatyta, kad Bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybės teise. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. SBĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Įstatų 10.8. papunktyje.

56.       Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 straipsnyje numatyta, kad įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti, dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.

57.       Taigi, Bendrija, vykdydama įstatuose numatytą veiklą, gauna pajamas ir patiria išlaidas, kurias, įstatymų numatyta tvarka, turi registruoti ir kaupti su tuo susijusią informaciją. Bylos duomenys patvirtina, atsakovė turi finansinės apskaitos duomenis (pvz., balansai, deklaracijos, kasos knyga ir t.t.) nors ir ne aktualiu laikotarpiu (el. b. t. 2, l. 170 – 171). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad informaciją, susijusią su ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita, gatvių biudžeto piniginėmis lėšomis, atsakovė disponuoja ir turi galimybę ją pateikti ieškovui.

58.       Dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygos, taip pat informacijos apie bendrojo naudojimo objektus ir (ar) turtą, esančius ginčo žemės sklypuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad šią informaciją atsakovė privalo kaupti ir sisteminti pagal įstatymą, dėl to atsakovė disponuoja šia informacija ir turi galimybę ją pateikti ieškovui.

59.       Pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei Bendrijos įstatuose nėra numatyta ribojimų dėl galimos gauti bendrijos turimos informacijos apie jos veiklą apimties, laikotarpio, už kurį tokia informacija gali būti pateikiama. Be to, Bendrijos įstatuose, įtvirtinant bendrijos nariui teisę gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, nėra nurodyta pareiga interesantui nurodyti informacijos panaudojimo tikslo.

60.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad įpareigojimas atsakovės pateikti ieškovui sodininkų bendrijos „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimų protokolus, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl SB „Smiltynė“ bendrijos narių galimybės išsipirkti žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone, dėl žemės sklypų paskirstymo bendrijos nariams, dėl žemės sklypų perdavimo bendrijos nariams prižiūrėti, dėl bendrojo naudojimo turto ir (ar) objektų perdavimo naudotis, tvarkyti ar parduoti ir t. t. (pateikiant protokolus, dalyvių sąrašus, pranešimus apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus bei jų darbotvarkes), taip pat įpareigoti atsakovę atsakyti pagal kokius kriterijus parduodami žemės sklypai buvo paskirstyti sodininkų bendrijos „Smiltynė“ nariams, negali būti įgyvendinamas, dėl to ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl ieškovui pageidaujamų klausimų buvo rengiami sodininkų bendrijos „Smiltynė“ bendrijos narių susirinkimai ir priimami reikalavime išdėstyti sprendimai. Atsakovė nurodė, kad po ginčo žemės sklypų įsigijimo iš valstybės, jokie sprendimai dėl žemės sklypų perleidimo nebuvo sprendžiami. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nesant duomenų apie rengtus susirinkimus, o ieškovo pageidaujamu klausimu rengti susirinkimus pagal Įstatymą ir Įstatus nėra privaloma, reikalavimas pateikti prašomus duomenis yra neįgyvendinamas, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nedisponuoja prašoma informacija ir neturi galimybės jos pateikti ieškovui.

Dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio

61.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir prašo jas padidinti iki 6 676,00 Eur. Nurodoma, kad teismas iš esmės sutikdamas, kad byla yra sudėtinga, ieškovo elgesys procesine prasme buvo tinkamas, nepagrįstai nepriteisė visų prašomų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

62.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo išvadą, reiškia, jog ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas pilna apimtimi ir prašymas priteisti ieškovo patirtas visas 6 676,00 Eur bylinėjimosi išlaidas neatitiko Rekomendacijų sąlygų, todėl teismas pagrįstai jas mažino.

63.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.19, 8.20, 9 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, truko 5 val. (suapvalinus pagal 9 p. reikalavimus), priteitina suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose sudarytų 1 000,05 Eur, 726,00 Eur už ieškinio parengimą, 544,50 Eur už dubliko parengimą, 181,50 Eur prašymo kviesti liudytoją rengimą, 201,00 Eur už 2023 m. spalio 20 d. nuomonės dėl prašymo atidėti teismo posėdį rengimą ir 201,00 Eur už 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir išreikalavimo rengimą, 484,00 Eur išlaidų už baigiamosios kalbos rengimą, 263,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 3 601,05 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (t. y. ieškovo elgesį procese ir bylos sudėtingumą (2.1, 2.8. punktai)), laikė ieškovo reikalavimą dėl 5 000,00 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 263,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, pagrįstu.

64.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

65.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

66.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).

67.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

68.       Pagal 2023 m. spalio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/235 apskaičiuota iš viso 1 331,00 Eur (550,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, 150,00 Eur už prašymo kviesti liudytoją rengimą, 400,00 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir 21 proc. PVM) (el. b. t. 3, l. 70). 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio trukmė 18 min. 16 s. Maksimalus dydis už teismo posėdį 100,00 Eur (8.19 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur)). Pasirengimas posėdžiui ir baigiamosios kalbos rengimas dubliuojasi, nes rengiant baigiamąją kalbą tuo pačiu yra rengiamasis posėdžiui. Pagal Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dokumentų rengimą (baigiamąsias kalbas) maksimalus dydis 800,04 Eur (8.16 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytų dokumentų rengimą (prašymą kviesti liudytoją) maksimalus dydis 200,01 Eur (8.17 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pagrįstas išlaidas sudaro: 100,00 Eur už teismo posėdį (su PVM), 181,50 Eur už prašymą (su PVM), 484,00 Eur už baigiamąsias kalbas (su PVM), iš viso 765,50 Eur (su PVM). 

69.       Pagal 2023 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/256 apskaičiuota 726,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje (el. b. t. 1, l. 72). Posėdžio trukmė 34 min. 30 s. Maksimalus dydis už teismo posėdį 200,01 Eur (8.19 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur)). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pagrįstas išlaidas sudaro: 200,01 Eur už teismo posėdį (su PVM), 1 valandos pasiruošimas teismo posėdžiui – 200,01 Eur (su PVM), iš viso 400,02 Eur (su PVM).

70.       Pagal 2023 m. spalio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/259 apskaičiuota 363,00 Eur už 2023 m. spalio 20 d. nuomonės dėl prašymo atidėti teismo posėdį rengimą (el. b. t. 1, l. 74). Pagal Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytų dokumentų rengimą maksimalus dydis 200,01 Eur (8.17 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur). Ieškovo pagrįstas išlaidas sudaro: 200,01 Eur už dokumento parengimą (su PVM).

71.       Pagal 2023 m. lapkričio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/278 apskaičiuota 1 028,50 Eur (500,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, 350,00 Eur už 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir įrodymų išreikalavimo rengimą ir 21 proc. PVM) (el. b. t. 1, l. 76). Teismo posėdžio trukmė 2 val. 1 min. 51 s. Maksimalus dydis už teismo posėdį 500,02 Eur (8.19 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur)). Pagal Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytų dokumentų rengimą maksimalus dydis 200,01 Eur (8.17 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur). Ieškovo pagrįstas išlaidas sudaro: 500,02 Eur už teismo posėdį ir pasirengimą teismo posėdžiui (su PVM), 200,01 Eur už dokumento parengimą (su PVM), iš viso 700,02 Eur (su PVM).

72.       Pagal 2023 m. gruodžio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/281 apskaičiuota 1 694,00 Eur (450,00 Eur už paklausimo Valstybės įmonei „Registrų centras“ ir lydraščio dėl papildomų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pateikimo rengimą, 250,00 Eur už 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo rengimą, 700,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje (el. b. t. 1, l. 78). Teismo posėdžio trukmė 3 val. 56 min. 15 s. Maksimalus dydis už teismo posėdį 800,08 Eur (8.19 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur)). Pagal Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 punktuose nurodytų dokumentų rengimą maksimalus dydis 1 000,05 Eur (8.17 punktas (2 000,1 x 0,1 = 200,01 Eur); (8.16 punktas (2 000,1 x 0,4 = 800,04 Eur)). Pagal Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto dokumento rengimą maksimalus dydis 800,04 Eur (8.16 punktas (2 000,1 x 0,4 = 800,04 Eur). Ieškovo pagrįstas išlaidas sudaro 1 694,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus dėl išlaidų už dokumentų iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikimo pagrįstumo, išaiškina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas siejamas su bylos laimėjimu, bet ne su įrodinėjimo našta.

73.       Sudėjus visas išlaidas, kurias ieškovas ginčija ir neginčija (726,00 + 544,50 +765,50 + 400,02 + 200,01 + 700,02 + 1 694,00), bendra suma 5 030,05 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdis vyko 34 min. 30 s., o 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdis vyko 2 val. 1 min. 51 s., todėl yra pagrįsta ir teisinga sumažinti išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos laikė pagrįstu 5 000,00 Eur sumą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, bet nenurodė, kad byla yra sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina sunkių bylų kategorijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti apeliacinio skundo argumentus pagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

76.       Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (50 proc. už reikalavimą pripažinti sprendimą negaliojančiu ir 37,50 proc. už reikalavimą pateikti informaciją (3 x 50 proc. / 4), iš viso 87,50 proc., bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją.

77.       Ieškovas patyrė 5 263,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė 569,00 Eur (DOK-127357: Rekomendacijų 8.16 dokumentas, teisinių konsultacijų valanda – maksimalus dydis 890,25 (8.16 punktas (1 780,5 x 0,4 = 712,20 Eur) (8.19 punktas (1 780,5 x 0,1 = 178,05 Eur)), 1 030,00 Eur (DOK-150662: Rekomendacijų 8.16 dokumentas, teisinių konsultacijų valanda – maksimalus dydis 2 047,57 Eur (pagal teismo posėdžių laiką) (8.16 punktas (1 780,5 x 0,4 = 712,20 Eur) (8.19 punktas (1 780,5 x 0,1 = 178,05 Eur)), iš viso 1 599,00 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dydžio.

78.       Atsižvelgiant į nustatytą proporciją, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 4 605,12 Eur (5 563,00 x 87,50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei 199,87 Eur (1 599,00 x 12,50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius tarp ieškovo ir atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 4 405,25 Eur (4 605,12 – 199,87) bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79.       Atsakovė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 337,00 Eur (1 369,00 Eur už apeliacinį skundą, 968,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 218,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 2 555,00 Eur (DOK-26579, DOK-27907, DOK-10873). Ieškovas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 117,5 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 331,00 už apeliacinį skundą, 786,50 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą) (DOK-39151). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovo priteisiamos: 171,12 Eur (1 369,00 x 12,50 proc.(patenkinti reikalavimai) / 100 proc.) išlaidos už apeliacinį skundą, 27,25 Eur (218,00 x 12,50 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio ir 968,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš viso 1 166,37 Eur bylinėjimosi išlaidos; ieškovui iš atsakovės priteisiamos: 688,19 Eur (786,50 x 87,50 proc.(patenkinti reikalavimai) / 100 proc.) išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įskaičius tarp ieškovo ir atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteisiamos 478,18 Eur (1 166,37 – 688,19) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, nes už procesinius prašymus – pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, žyminis mokestis nemokamas (DOK-29079). Atkreipiamas dėmesys, kad žyminis mokestis mokamas už materialiuosius reikalavimus (CPK 80 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18 val. 30 min. vykusiame SB „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, narių susirinkime priimtą sprendimą parduoti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone.

Įpareigoti atsakovę sodų bendriją „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, pateikti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dokumentus ir (ar) informaciją:

1) sodininkų bendrijos „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, taip pat nurodyti, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai ir (ar) turtas yra žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Kalno g., Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno rajone;

2) 2021 m. ataskaitinio laikotarpio metinę sodininkų bendrijos „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei duomenis apie šios ataskaitos pateikimą bendrijos narių susirinkimui;

3) duomenis apie sodininkų bendrijos „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, gatvių biudžeto pinigines lėšas (nurodant gatvių biudžeto piniginių lėšų likutį, šio biudžeto pinigų panaudojimą – kada, kokia suma ir kokioms reikmėms buvo panaudota atsiskaitant iš gatvių biudžeto piniginių lėšų, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje ir kokie tvarkymo / remonto darbai jau yra atlikti, kokioje SB „Smiltynė“ gatvėje, kada ir kokie tvarkymo / remonto darbai planuojami atlikti ateityje).

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės sodininkų bendrijos „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, 4 405,25 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkių eurų ir dvidešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Smiltynė“, juridinio asmens kodas 160292318, iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 478,18 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir aštuoniolikos centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei R. M. 218,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 121 bankui Swedbank, AB.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

 

 

Anita Sereikienė 

 

 

Agnė Vyliaudaitė