Civilinė byla Nr. e2A-212-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05956-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.18.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Refra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Refra“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių energetinė statyba“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Refra“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 21 029,80 Eur negrąžintą avansą, 1 973,72 Eur delspinigius, 535,82 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (toliau – sutartis); minėta sutartis įsigaliojo 2021 m. liepos 16 d. – ieškovei sumokėjus 34 871,46 Eur preliminarią pirmąją prijungimo įmoką, nustatytą sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte. Sutartyje nurodytas jos objektas – elektros tinklų plėtra ir ieškovei priklausančio objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimas prie atsakovės tinklų; sutarties specialiųjų sąlygų 1.5 punkte nustatyta, kad prijungimo paslaugos terminas – 210 kalendorinių dienų. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. ji el. paštu kreipėsi į atsakovę ir pasiteiravo dėl sutarties vykdymo eigos. Atsakyme į šį paklausimą atsakovė nurodė, jog vyksta projektavimo darbai, o juos užbaigti atsakovė planuoja 2021 m. spalio 30 d. Pasak ieškovės, atsakovė pateiktame atsakyme akcentavo, kad po projekto suderinimo prasidės rangos darbai. Ieškovės teigimu, ji, siekdama įsitikinti, kad paslauga bus suteikta sutartyje numatytu terminu, 2021 m. spalio 13 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę el. paštu. Laiške ieškovė akcentavo, kad prijungimo paslaugos suteikimo terminas jai yra labai svarbus, taip pat ieškovė prašė atsakovės suteikti informaciją apie paslaugos suteikimo eigą. Ieškovės teigimu, atsakyme į šį paklausimą atsakovė apsiribojo lakonišku atsakymu apie atliekamus veiksmus ir nepateikė ieškovei informacijos apie paslaugos suteikimo eigą. Teigė, kad suėjus sutartyje nurodytam 210 dienų terminui, prijungimo paslauga nebuvo suteikta, todėl ieškovė 2022 m. kovo 7 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę, siekdama gauti informaciją apie sutarties vykdymo stadiją. Pranešime ieškovė ir vėl akcentavo prijungimo termino svarbą – paaiškino, kad patalpos, esančios sutarties objekte, yra išnuomotos, o ieškovė nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi įvesti jose naują elektros įvadą iki 2022 m. vasario 1 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2022 m. kovo 25 d. pateikė atsakymą į ieškovės paklausimą, kuriame nurodė, jog prijungimo paslaugos projektavimo darbai buvo užbaigti tik 2022 m. kovo 9 d. ir atsakymo pateikimo dieną atsakovė vykdo viešojo pirkimo procedūrą, kurios trukmė siekia 3 mėnesius, ir kurios metu bus parenkamas rangovas objekto prijungimo darbams atlikti. Ieškovė paaiškino, kad praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo paskutinio susirašinėjimo, ji 2022 m. liepos 12 d. kreipėsi į atsakovę, siekdama gauti informaciją apie atsakovės tariamai vykdomą viešojo pirkimo procedūrą. Atsakovė 2022 m. liepos 13 d. el. paštu informavo ieškovę, kad darbų įvykdyti nėra galimybės, nes vis dar yra vykdomas metinio rangovo, kuris atliktų darbus ieškovei priklausančiame objekte, konkursas, taip pat nurodė, kad viešajam pirkimui vykdyti preliminariai skirta daugiau nei pusę metų. Anot ieškovės, 2022 m. liepos 20 d. ji gavo automatiškai sugeneruotą laišką iš atsakovės sistemos, kuriame buvo nurodyta, kad dėl padidėjusių darbų apimties ieškovės objekto prijungimo prie elektros tinklų darbus pagal pateiktą paraišką atliks viešųjų pirkimų organizuojamo konkurso metu išrinktas rangovas. Atsakovė 2022 m. spalio 3 d. informavo ieškovę, kad rangovas yra surastas, tačiau jokios informacijos apie rangovą ieškovei nesuteikė. Taip pat atsakovė nurodė, kad konkreti paslaugos suteikimo data dar nėra žinoma. Ieškovė, esant šioms aplinkybėms, atsakovei daugiau kaip 15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. spalio 20 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir pareikalavo, jog atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtą 34 871,46 Eur prijungimo įmoką ir sumokėtų 1 255,37 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Ieškovė teigė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovę, jog remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu, sutartis bus nutraukta po 5 darbo dienų, o ieškovės sumokėta prijungimo įmokos dalis (13 841,66 Eur) bus grąžinta, išskaičiavus atsakovės patirtas išlaidas už atliktus darbus. Pasak ieškovės, 2023 m. sausio 2 d. ji išreiškė nesutikimą dėl atsakovės atliktos 21 029,80 Eur išskaitos iš ieškovės sumokėtos prijungimo įmokos, nes, ieškovės vertinimu, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės veiksmų. Be to, atsakovė nepagrindė, kad ji už atliktus darbus patyrė būtent 21 029,80 Eur išlaidų. Ieškovė nurodė, kad negavusi iš atsakovės jokio atsakymo, 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. sausio 25 d. vėl kreipėsi į atsakovę, o 2023 m. kovo 9 d. į atsakovę kreipėsi ieškovės atstovas, tačiau atsakymo į visas šias pretenzijas ieškovė nesulaukė. Ieškovės nuomone, dėl sutarties nutraukimo kalta atsakovė – atlikusi esminį sutarties pažeidimą. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 21 029,80 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

3.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad ieškovė neteisingai aiškina šalių sudarytos sutarties sąlygas. Sutarties 1.5 punkte šalys susitarė, kad paslaugos suteikimo terminas pradedamas skaičiuoti gavus ieškovės įmoką už paslaugą, o jei objekto prijungimo kaina viršija 35 000 Eur, terminas pradedamas skaičiuoti operatoriui (atsakovei) įvykdžius viešojo pirkimo procedūras ir pasirinkus rangovą prijungimo darbams atlikti. Atsakovė akcentavo, kad sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte šalys susitarė, jog preliminari ieškovės objekto prijungimo kaina yra lygi 480 323,14 Eur; sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad prijungimo kaina, pritaikius 90 proc. kliento nuolaidą, yra lygi 48 032,31 Eur. Taigi, atsakovės vertinimu, prijungimo paslaugos suteikimo ieškovei kaina viršijo 35 000 Eur sumą, todėl 210 kalendorinių dienų sutarties įvykdymo terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti atsakovei įvykdžius viešojo pirkimo procedūras ir pasirinkus rangovą darbams atlikti. Atsakovės nuomone, laikant, kad sutartyje nurodytas 210 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 16 d. (sutarties sudarymo dienos, kaip kad aiškina ieškovė), jis turėjo sueiti 2022 m. vasario 11 d., tačiau ieškovė suėjus šiam terminui nenutraukė šalių sudarytos sutarties ir tokiu būdu patvirtino, kad anksčiau nurodyto 210 dienų termino pradžia nėra tapati sutarties sudarymo terminui. Tam, jog atsakovė galėtų ieškovei suteikti prijungimo paslaugą, buvo būtina atlikti projektavimo darbus, šiuo atveju projektavimo darbai buvo pradėti 2021 m. liepos 21 d. ir užbaigti 2022 m. kovo 9 d. Pabrėžė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie sutarties vykdymo eigą. Nurodė, kad viešojo pirkimo procedūros buvo pradėtos 2022 m. kovo 25 d. ir užbaigos 2022 m. rugpjūčio 1 d., atsakovei sudarius sutartį su rangove UAB „Anykščių energetinė statyba“. Anot atsakovės, sutarties 1.5 punkte nurodytą 210 kalendorinių dienų terminą reikia pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., atitinkamai sueiti jis turėjo 2023 m. vasario 27 d. Atsakovės teigimu, ji esminio sutarties pažeidimo nepadarė, todėl ieškovės pateiktą 2022 m. spalio 20 d. pranešimą ieškovė vertino kaip informavimą apie sutarties nutraukimą kliento iniciatyva (sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktas). Atsakovės teigimu, atsižvelgusi į šias aplinkybes ir remdamasi sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu, ji informavo ieškovę, kad sutartis bus nutraukta po 5 darbo dienų, o iš ieškovės sumokėtos prijungimo įmokos bus išskaičiuotos atsakovės patirtos išlaidos – 21 029,80Eur, už atliktus darbus. Atsakovė nurodė, kad jos patirtų išlaidų dydį, pagrindą ir faktą patvirtina: 1) UAB „Neiluva“ 2022 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktas Nr. EU-CP02100672; 2) UAB „Neiluva“ 2022 m. kovo 9 d. sąskaita faktūra serija NEIL Nr. 00007049; 3) 2023 m. kovo 31 d. atsakovės mokėjimo nurodymas Nr. SCA000582715 rangovei UAB „Neiluva“; 4) trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ 2022 m. gruodžio 13 d. atliktų darbų aktas Nr. 1; 5) trečiojo asmens 2022 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija AES Nr. 010172; 6) 2023 m. sausio 26 d. atsakovės mokėjimo nurodymas Nr. s0051686 trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad 2023 m. sausio 30 d. atsakovė pervedė/grąžino 13 841,66 Eur sumą ieškovei. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių, kurie, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktu, buvo pagrįstai išskaičiuoti iš ieškovės sumokėtos prijungimo įmokos. Be to, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama sumažinti nuostolių dydį, pvz., rado panaudojimą sutarčiai vykdyti įsigytiems įrenginiams (kabeliui ir valdikliui), todėl šių įrenginių kainos neįtraukė į savo patirtų nuostolių sumą. Atsakovė paaiškino, kad apie ieškovės inicijuotą sutarties nutraukimą informavo rangovę (trečiąjį asmenį) dar 2022 m. lapkričio 3 d., o 2022 m. lapkričio 7 d. rangovė pateikė atsakovei pirminę informaciją apie patirtas išlaidas vykdant sutartį. Nurodė, kad visos išlaidos buvo patirtos iki 2022 m. spalio 20 d., nes gavus ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, jokie darbai pagal sutartį nebuvo vykdomi, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, esą dalį darbų atsakovės pasirinkta rangovė atliko jau po ginčo sutarties nutraukimo. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, nes jų apskaičiavimo laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d.) atsakovė nebuvo praleidusi sutartyje nustatyto termino prijungimo paslaugai suteikti. Minėta atsakovės pozicija taikytina ir dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų. Be to, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį ieškovės prašomiems priteisti delspinigiams.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė nesutinkantis su ieškinyje išdėstytais argumentais.

6.       Trečiasis asmuo nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. su atsakove pasirašė rangos darbų sutartį Nr. 40410/521442 dėl objekto „(2022-ESO-681) NV gamybos patalpų prijungimo prie el. tinklų, (duomenys neskelbtini), darbai“ (toliau – rangos darbų sutartis); rangos darbų sutarties specialiosios dalies 3.10 punkte nustatyta, kad darbai turėjo būti užbaigti per 160 kalendorinių dienų. Trečiasis asmuo teigė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. jis iš atsakovės gavo informaciją, jog atsakovės klientė ketina nutraukti naujo vartotojo prijungimo sutartį, todėl atsakovė paprašė trečiojo asmens pateikti informaciją apie šio patirtas išlaidas vykdant rangos darbų sutartį. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašytas susitarimas Nr. K-1127 dėl rangos darbų sutarties nutraukimo. Trečiojo asmens teigimu, pagal rangos darbų sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti 24 kV kabelį plastikine izoliacija, kurį trečiasis asmuo turėjo pasiimti iš atsakovės nurodytos tiekėjos (UAB „ECO sprendimai“) sandėlio. Aiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. jis su tiekėja pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu trečiajam asmeniui buvo perduota 15 900 m ant būgnų suvynioto kabelio; trečiasis asmuo šį kabelį atsivežė į savo gamybinę bazę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė 1 331 Eur transportavimo, sandėliavimo, būgnų iškrovimo ir pakrovimo išlaidų. Pagal su atsakove sudarytą techninį projektą, 2022 m. rugpjūčio 22 d. jis užsakė pagaminti modulinę transformatorinę su 10 kV skirstykla UAB „Ozas“ gamykloje, taip pat pas tiekėją UAB „ABB“ užsakė 10 kV narvelį su vakuuminiu jungtuvu, kuris turėjo būti montuojamas esamame skirstomajame punkte SP-121. Pasak trečiojo asmens, nutraukus užsakymą, jis patyrė 12 947 Eur išlaidų, iš jų 3 146 Eur – už 10 kV skirstyklą (inžinierių darbas, užsakytos medžiagos, paruošti gamykliniai brėžiniai), 3 025 Eur – už 10 kV narvelį (inžinierių darbas, užsakytos medžiagos, paruošti gamykliniai brėžiniai), 6 776 Eur – už modulinę transformatorinę (pagamintas pamatas, projektavimo darbai, paruošti gamykliniai brėžiniai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Refra“ atsisakymą nuo ieškinio dalies, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 83,69 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“. Netenkino ieškovės UAB „Refra“ ieškinio atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

8.       Nurodė, kad ginčo sutarties nuostata dėl sutarties vykdymo termino yra pakankamai aiški, t. y. 210 kalendorinių dienų sutarties įvykdymo terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti atsakovei įvykdžius viešojo pirkimo procedūras ir pasirinkus rangovą darbams atlikti, todėl nėra pagrindo šios nuostatos laikyti neaiškia ir aiškinti ieškovės naudai, ir/ar vertinti, jog į minėtą 210 dienų terminą įskaičiuojama ir viešojo pirkimo trukmė. Be to, šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo pritarti ir ieškovės pozicijai, kad nustatytas 210 kalendorinių dienų terminas viršijo maksimalų leistiną tokių darbų įvykdymo terminą – 150 d. nuo projektavimo darbų sutarties pasirašymo, nustatytą Aprašo 27.5 papunktyje, todėl sutarties nuostata dėl 210 d. termino turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje nustatytas 210 k. d. terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo viešojo pirkimo procedūrų įvykdymo – minėtos procedūros buvo užbaigtos 2022 m. rugpjūčio 1 d., pasirašius rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl ginčo darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2023 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad atsakovė, vykdydama sutartus darbus, nepažeidė jokių nustatytų terminų, t. y. neatliko ieškovės nurodytų esminių sutarties pažeidimų, todėl pagrįstai ieškovės 2022 m. spalio 20 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo vertino kaip sutarties nutraukimą kliento iniciatyva – pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktą, o ne pagal 6.7 punktą (nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo).

9.       Nustačius, jog ieškovė ginčo sutartį nutraukė sutarties 6.4 punkto pagrindu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai iš ieškovės sumokėtos prijungimo įmokos (avanso) išskaičiavo atsakovės patirtas išlaidas, kurias ji patyrė dėl ginčo sutarties vykdymo, t. y. 21 029,80 Eur dydžio.

10.       Sprendė, kad atsakovė įrodė patyrusi 21 029,80 Eur dydžio išlaidas už darbus, pradėtus vykdyti pagal ginčo sutartį. Pirmiausia, pati ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovė patyrė 4 719 Eur išlaidas už projektavimo darbus, kuriuos atliko UAB „Neiluva“. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Neiluva“ 2022 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktas Nr. EU-CP02100672 bei 2022 m. kovo 9 d. sąskaita faktūra serija NEIL Nr. 00007049 nurodytai 4 719 Eur sumai, taip pat 2023 m. kovo 31 d. atsakovės mokėjimo nurodymas Nr. SCA000582715 UAB „Neiluva“. Be to, teismo vertinimu, atsakovė įrodė ir 16 310,80 Eur išlaidų, patirtų apmokant pradėtus rangos darbus trečiajam asmeniui UAB „Anykščių energetinė statyba“, pagrįstumą. Visos trečiojo asmens išlaidos, kurias vėliau trečiajam asmeniui kompensavo atsakovė (byloje yra pateiktas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas) ir išskaičiavo iš ieškovės sumokėtos įmokos, buvo patirtos iki ginčo sutarties nutraukimo (nors faktiškai buvo detalizuotos ir įformintos vėliau – 2022 m. gruodžio mėn.), be to, yra pagrįstos ir įrodytos, priešingai nei deklaratyviai siekė įrodyti ieškovė. Atsakovė pagrįstai išskaičiavo nurodytą avanso sumą į savo patirtas išlaidas ieškovei savo iniciatyva nutraukus ginčo sutartį, atitinkamai netenkintini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių, kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, nes netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir nurodytų išvestinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantė UAB „Refra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.                      Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (sprendimo 63 – 64), kuria buvo konstatuota, kad UAB „Neiluva“ parengtame Projekte buvo numatytas skirstomojo punkto rekonstravimas, yra nepagrįsta ir nemotyvuota (be motyvų). Iš teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad šioje byloje teismas nustatė, kad Projekte numatytas darbas – „SP121 10kV Š2 įrengti naują narvelį su vakuuminio jungtuvu“ reiškia skirstomojo punkto rekonstrukciją, kaip tai numato Aprašo 27.7 punktas, kadangi jokių pirmosios instancijos teismo argumentų dėl to sprendime nėra.

12.2.                      Neteisingas Aprašo 27 punkto pritaikymas iš esmės nulėmė bylos baigtį ir neteisingo sprendimo priėmimą. Vertinant sutarties įvykdymo terminą, turėjo būti taikomas Aprašo 27.5 punkte nustatytas terminas, kuris suėjo 2021 m. gruodžio 18 d. ir kurį atsakovė pažeidė daugiau nei tris kartus (t. y. vėlavo atlikti prijungimo darbus iki sutarties nutraukimo ir vykdė juos net 461 k. d., vietoje 150 k. d.).

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime lingvistiškai neįvertino pilnos (visos) Sutarties Specialiosios dalies 1.5 punkto 3 išnašos nuostatos turinio, t. y. apsiribojo tik pusės nuostatos pacitavimu ir deklaratyviu konstatavimu, kad sutarties nuostata yra „pakankamai aiški“. Teismas nevertino nei šalių elgesio po sutarties sudarymo ar šalių komunikacijos, neanalizavo tikrųjų Sutarties šalių ketinimų. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, kas nulėmė nepagrįsto (be motyvų) sprendimo priėmimą (sprendime nėra teismo vertinimo, motyvacijos – tik išvada dėl sutarties nuostatos aiškumo).

12.4.                      Atsakovė iki ieškinio šioje byloje pateikimo, ieškovei nebuvo pateikusi jokios informacijos, kuri pagrįstų atsakovės deklaratyviai nurodytų ir išskaitytų paslaugų teikimui tariamai patirtų 21 029,80 Eur išlaidų. Ieškovė, proceso pirmosios instancijos metu susipažinusi su atsakovės pateiktais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, išreiškė sutikimą su tuo, kad, jei teismas vertintų, jog Sutartis buvo nutraukta Sutarties 6.4 punkte nustatyta tvarka (ne dėl esminio Sutarties pažeidimo), atsakovė galėjo, vadovaudamasis Bendrųjų sąlygų 6.4.1. punktu, išskaičiuoti iš ieškovės sumokėto avanso 4 719 Eur sumą, patirtą rengiant prijungimo darbų projektą, kadangi šios išlaidos buvo patirtos iki Sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 9 d.), o projektavimo darbai yra atlikti (projektas pateiktas), tačiau apeliantė kategoriškai nesutiko su 16 310,80 Eur išlaidų išskaičiavimu, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios išlaidos buvo patirtos teikiant Prijungimo paslaugas, patirtos iki Sutarties nutraukimo ir patirtos pagrįstai.

12.5.                      Apeliantei susipažinus su sprendimo motyvacija (motyvų nebuvimu dalyje sprendimo) bei teismo išvadų tendencingumu, t. y. iš esmės deklaratyviu atsakovės pozicijos palaikymu, kilo įtarimas dėl galimo teisėjo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Atitinkamai apeliantė patikrino teisėjo, priėmusio skundžiamą sprendimą, privačių interesų deklaraciją, iš kurios apeliantei tapo žinoma, kad bylą nagrinėjusį teisėją sieja ryšiai (akcininkas) su juridiniu asmeniu AB „Ignitis grupė“, kuris yra vienintelis atsakovės šioje byloje akcininkas (tai patvirtina viešai skelbiama informacija), taigi – teisėjui netiesiogiai priklauso atsakovės akcijų dalis. Aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas yra atsakovės vienintelio akcininko akcininkas, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio teismo nešališkumo ir apskritai teismo galimybės bylą vertinti objektyviai ir nešališkai. Akivaizdu, kad teisėjas, būdamas AB „Ignitis grupė“ akcininku, yra materialiai suinteresuotas šios įmonės veiklos sėkme, atitinkamai ir visų AB „Ignitis grupė“ valdomų įmonių veiklos sėkme, kadangi AB „Ignitis grupė“ pelną neabejotinai sudaro ir dividendai, gaunami iš dukterinių įmonių, tame tarpe ir atsakovės, pelno. Tai reiškia, kad teisėjas šioje byloje turėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 66 straipsnis. Teisėjo nešališkumo principo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalis).  

13.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės UAB „Refra“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:

14.1.                      Pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo faktinėje situacijoje turėjo ir buvo taikomas Aprašo 27.7 papunktis.

14.2.                      Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškovės pozicija, jog jai buvo nežinomi Sutarties įgyvendinimo terminai ar jų skaičiavimo taisyklės, kadangi pastarieji ieškovei buvo žinomi nuo Sutarties sudarymo dienos bei nekito visą Sutarties galiojimo laiką.

14.3.                      Teismui pripažinus, kad atsakovė pagrįstai ieškovės 2022 m. spalio 22 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo vertino kaip sutarties nutraukimą kliento iniciatyva (pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.4 punktą, o ne pagal 6.7 punktą), atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą išskaičiuoti ieškovės sumokėto avanso dalį, kuri buvo panaudota faktiškai iki Sutarties nutraukimo atlikties darbams apmokėti.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto 21 029,80 Eur avanso priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi atsakovė pagrįstai išskaičiavo nurodytą avanso sumą į savo patirtas išlaidas ieškovei savo iniciatyva nutraukus ginčo sutartį. Atsakovės atliktas išskaitymas iš ieškovei grąžintinos preliminarios pajungimo įmokos dalies yra pagrįstas objektyviais atsakovės į bylą pateiktas duomenimis dėl faktiškai atsakovės patirtų išlaidų, o taip pat rangovo pateiktais argumentais ir rašytiniais įrodymais.

14.5.                      Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl teisėjo šališkumo. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas nėra atsakovės akcininkas. Vienintelis atsakovės akcininkas yra AB „Ignitis grupė“. Bylą nagrinėjusio teisėjo privačių interesų deklaracijoje (pateikimo data: 2023 m. rugsėjo 1 d.) nurodoma, kad teisėjo ir AB „Ignitis grupė“ ryšio pradžios data yra 2022 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovei nėra žinoma, ar bylą nagrinėjęs teisėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo ir/ar AB „Ignitis grupė“ akcininku. Atsakovė nevaldo informacijos apie AB „Ignitis grupė“ akcininkus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nesinaudojo savo procesine teise ir bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimų nereiškė nei raštu, nei žodžiu. Priešingai, ieškovė žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose (bylos nagrinėjimas vyko dviejuose teismo posėdžiuose) metu išreiškė pasitikėjimą teismu ir teismo sudėtimi. Dėl tos priežasties atsakovė vertina, jog ieškovė teismo nešališkumą iš esmės kildina iš to, jog byloje buvo priimtas jai nepalankus sprendimas. Ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas, o apeliacinės instancijos teisme ieškovę atstovauja tos pačios advokatų profesinės bendrijos advokatė. Pažymėjo, kad tiek advokatai, tiek ir advokatų padėjėjai turi pareigą vengti interesų konflikto buvimo ar jo regimybės. Tai reiškia, kad ieškovės atstovai, siekdami suteikti tinkamą ir kokybišką paslaugą savo klientui (ieškovei) prieš pradedant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjimo metu turėjo vertinti ar šioje konkrečioje faktinėje situacijoje neegzistuoja interesų konfliktas santykyje 1) tarp ieškovės atstovų ir atsakovės; 2) tarp ieškovės atstovų ir atsakovės atstovų; 3) tarp bylą nagrinėjusio teisėjo ir ieškovės; 4) tarp bylą nagrinėjusio teisėjo ir ieškovės atstovų; 5) tarp bylą nagrinėjusio teisėjo ir atsakovės; 6) tarp bylą nagrinėjusio teisėjo ir atsakovės atstovų; 7) tarp trečiojo asmens (įskaitant jo vadovą) ir ieškovės; 8) tarp trečiojo asmens (įskaitant jo vadovą) ir ieškovės atstovų ir pan. Tai reiškia, kad ieškovę civilinėje byloje atstovaujantys advokatai (advokatų padėjėjai), vykdydami savo, kaip atstovų pareigą, visose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose privalėjo vertinti interesų konflikto egzistavimo riziką. Dėl tos priežasties, atsakovė vertina, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo Privačių interesų deklaracijoje pateikiama informacija ieškovei buvo žinoma ne tik visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką, bet dar iki pradedant šį nagrinėjimą (t. y. kai teisme buvo paskirtas teisėjas). Kaip jau minėta, ieškovė nesinaudojo savo procesine teise ir bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimų nereiškė, todėl vertintina, kad tokiais savo veiksmais išreiškė pasitikėjimą teismu ir teismo sudėtimi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas teismo sudėties teisėtumo ir teismo (ne)šališkumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio turi pareigą patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl tokių ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

17.       Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

18.       Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

19.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas poreikis konstatuoti teismo sudėties neteisėtumą kyla tuomet, kai yra pažeidžiami CPK 62 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismo sudėčiai, kai teismo procesinį sprendimą priima ir pasirašo teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei yra pažeidžiamas CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas išnagrinėja bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

20.       Reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

21.       Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012)

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje R. prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui, nes gali būti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu. Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje D. prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019).

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad patikrinus teisėjo, priėmusio skundžiamą sprendimą, privačių interesų deklaraciją, tapo žinoma, kad bylą nagrinėjusį teisėją sieja ryšiai (akcininkas) su juridiniu asmeniu AB „Ignitis grupė“, kuris yra vienintelis atsakovės šioje byloje akcininkas. Akivaizdu, kad teisėjas, būdamas AB „Ignitis grupė“ akcininku, yra materialiai suinteresuotas šios įmonės veiklos sėkme, atitinkamai ir visų AB „Ignitis grupė“ valdomų įmonių veiklos sėkme, kadangi AB „Ignitis grupė“ pelną neabejotinai sudaro ir dividendai, gaunami iš dukterinių įmonių, tame tarpe ir atsakovės, pelno. Tai reiškia, kad teisėjas šioje byloje turėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kaip tai numato CPK 66 straipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams dėl bylą nagrinėjusio teismo (teisėjo) sudėties neteisėtumo.

24.       Iš viešai skelbiamos bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo P. L. privačių interesų deklaracijos duomenų matyti, kad teisėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. yra juridinio asmens AB „Ignitis grupė“ akcininkas. Iš viešų duomenų taip pat nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (atsakovė) perleido visas savo turimas UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ akcijas AB „Ignitis grupė“. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, bylą nagrinėjusiam teisėjui netiesiogiai priklauso atsakovės akcijų dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas yra atsakovės akcininko akcininkas, kelia abejonių dėl tokio teismo nešališkumo ir teismo galimybės bylą vertinti objektyviai ir nešališkai.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog teismas buvo subjektyviai nešališkas (tendencingas, turėjo išankstinį nusistatymą). Tačiau pakanka duomenų išvadai, kad teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes objektyviam stebėtojui gali kilti abejonės teismo šališkumu dėl jo susijusių ryšių su juridiniu asmeniu, kuris yra šioje byloje esančios atsakovės akcininkas. Toks teisėjo ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ susijusių ryšių pobūdis ir laipsnis kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo objektyviam stebėtojui, kuriam, labai tikėtina, gali atrodyti, kad teisingumas nevykdomas arba vykdomas netinkamai.

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad byloje egzistuojant abejonėms dėl teisėjo nešališkumo, siekiant įgyvendinti šalių teisę į nešališką teismą, teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tokiu būdu konstatuotina, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kolegija nurodo, kad byloje nebuvo tinkamo teismo proceso ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant absoliutaus jo negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27.       Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl ieškovės UAB „Refra“ apeliacinio skundo bei atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia prašymų prijungti prie šios bylos teikiamus įrodymus, nes tai taip pat turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

28.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantei turi būti grąžintas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, t. y. 530 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Refra“, juridinio asmens kodas 300502970, grąžinti 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 22 d., per uždarąją akcinę bendrovę „Medicinos bankas“, mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Margarita Stambrauskaitė

                                        Eglė Surgailienė

                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė