KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Mockutei, Rūtai Žuvininkaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsėnų rąstinės pirtys“ atstovams M. Š., advokatui Maurui Urbonavičiui,

atsakovui (apeliantui) A. R., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsėnų rąstinės pirtys“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsėnų rąstinės pirtys“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 763,75 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovė įsipareigojo pastatyti rąstinį namelį, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Šalys sudarė ir pasirašė atliekamų darbų sąmatą, kurioje nustatė statybos darbų apimtis bei apmokėjimą už atliekamus darbus – 12 000,00 Eur plius PVM. 2015 m. lapkričio 27 d. atsakovas ieškovei sumokėjo 6 000,00 Eur avansą, o ieškovė pradėjo statybos darbus. Darbų eigoje atsakovas nurodė ieškovei padidinti namelio sienų aukštį iki 3 metrų aukščio bei įrengti balkono šonines sieneles už bendrą 1 200,00 Eur plius PVM sumą. Nurodo, jog ieškovė šiuos papildomus darbus atliko, atsakovas dėl jų pretenzijų ieškovei nereiškė. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovui užsakius papildomus darbus, ieškovė atsakovui pritaikė 1 000,00 Eur nuolaidą, skaičiuojamą nuo visų darbų vertės, tai buvo pažymėta atsakovo sąmatos egzemplioriuje, tačiau atsakovui nusprendus nutraukti darbų atlikimą bei nesuteikus ieškovei galimybės darbus užbaigti ir gauti visą apmokėjimą, ieškovės teigimu, nuolaida negali būti įskaičiuota į atliktų darbų vertę. Statybos darbams besibaigiant atsakovas nurodė, jog likusius darbus jis užbaigs pats bei paprašė surašyti susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė, nenorėdama veltis su atsakovu į ginčus, 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. registruotomis pašto siuntomis perdavė atsakovui susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo, darbų priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Bendra atliktų darbų kaina buvo 11 375,00 Eur plius PVM. Iš šios sumos išskaičiavus atsakovo sumokėtą avansą, likusi nesumokėta suma yra 7 763,75 Eur su PVM.
2. Atsakovas pareiškė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 6 377,81 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, teigia, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas jai nereiškė pretenzijų. Ieškovė rąstinio namelio neužbaigė, padaryti darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę, jog ieškovė rąstinį namelį pastatys per 3-4 savaites, tačiau darbai buvo vykdomi per lėtai, todėl atsakovas darbus ir pabaigė pats. Nurodo, jog darbų perdavimo-priėmimo akto iš ieškovės atsakovas nėra gavęs, o atsiųsto susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo nepasirašė, nes pirmiausia norėjo suderinti su ieškove ieškovės atliktų bei neatliktų darbų mastą ir kainą už ieškovės atliktus darbus. Nurodė, jog ne atsakovas, o ieškovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį ir atsakovui neperdavė darbų rezultato, o tik paštu atsiuntė susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 7 763,75 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 3,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. lapkričio 6 d. sudarė Rangos sutartį, kuria susitarė dėl rąstinio namo apie 9 m ilgio, apie 6 m pločio, 2,5 m sienų ir 6 m kraigo aukščio pastatymo. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą serija BRP Nr. 018, kurioje nurodyta 13 763,75 Eur suma ir ją 2016 m. gegužės 19 d. išsiuntė atsakovui registruota siunta. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui registruota pašto siunta išsiųstas ieškovės direktorės ir finansininkės pasirašytas 2016 m. rugpjūčio 9 d. Aktas dėl skolų suderinimo, kuriame iš 13 763,75 Eur sumos išminusuotas 6 000 Eur avansas, nurodant, kad atsakovo skola yra 7 763,75 Eur. Pažymėjo, kad nei vieno iš gautų dokumentų atsakovas neginčijo, nepateikė raštu pretenzijos nei atsakovui, nei gynė savo interesus teismine tvarka.
5. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. balandžio 7 d. ieškovės surašytas ir jos atstovo pasirašytas Susitarimas dėl rangos sutarties (2015 m. lapkričio 6 d.) nutraukimo, kuriame nurodyta, kad užsakovui pareiškus, jog likusius, neatliktus rangovo darbus jis atliks pats, rangovas sutinka su užsakovo prašymu nutraukti rangos sutartį ir skelbti ją negaliojančia ir abi šalys sutinka su išvardintais rangovo atliktais darbais, papildomais darbais ir neatliktais darbais. Nurodyta, kad papildomai prie rangos sutarties atlikta darbų 1 200 Eur plius PVM, neatlikta darbų už 1 825 Eur plius PVM. 2016 m. balandžio 7 d. pateiktas Darbų priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas ieškovės direktorės, kuriame nurodyta kokius darbus vykdytojas perduoda užsakovui, o šis priima bei, kad už atliktus darbus užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 13 763,75 Eur, kad neturi vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės. Susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir Darbų priėmimo – perdavimo aktą ieškovė išsiuntė atsakovui registruota pašto siunta.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas Darbų priėmimo – perdavimo aktą gavo, jo nepasirašė,  ieškovei neatsiuntė, dėl jo jokių rašytinių pastabų nepateikė. Teismas tokį atsakovo kaip užsakovo elgesį vertino kaip atsisakymą priimti darbus, atliktus pagal 2015 m. lapkričio 6 d. rangos sutartį, ir pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą be teisėto pagrindo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Padarė išvadą, kad rangos sutarties nutraukimą iniciavo atsakovas. Sprendė, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
7. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad sutartis buvo vykdoma nesilaikant terminų, yra neįrodyta, kadangi šalys sutartyje jų nenumatė.
8. Teismas sprendė, kad, nustačius, jog atsakovas nusprendė nutraukti darbų atlikimą bei nesuteikė galimybės ieškovui užbaigti visų darbų ir gauti visą apmokėjimą, pagrįstas ieškovės reikalavimas nebetaikyti suteiktos nuolaidos, todėl atsakovo skolą laikė ta, kuri nurodyta 2016 m. rugpjūčio 9 d. Akte dėl skolų suderinimo (13 763,75 Eur – 6 000 Eur = 7 763,75 Eur).
9. Teismas padarė išvadą, kad, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi visų priemonių tinkamai užbaigti darbus bei apsaugoti jau atliktų darbų rezultatą, aplinkybė, jog atsakovas nutarė darbus tęsti ir juos tęsė pats, neišsprendus darbų perdavimo – priėmimo, nepareiškus pretenzijų, šalina ieškovės atsakomybę už atsiradusius, nustatytus rąstinio namelio statybos defektus. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas neįrodė, jog UAB „Frostas“ nurodyti defektai atsirado dėl jos kaltės, nes ieškovei nebuvo leista baigti darbų, jis pats juos tęsė, prisiimdamas atitinkamą riziką. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškovė atsisakė ištaisyti nustatytus trūkumus. Todėl priešieškinio reikalavimus priteisti 6 377,81 Eur nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovui 6 377,81 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog galutinė 11 000,00 Eur kaina (įskaitant visus mokesčius) su ieškove buvo sutarta iš karto, nes atsakovas sutiko ieškovei 6 000,00 Eur avansą sumokėti grynais pinigais.  Kad galutinė darbų kaina buvo sutarta 11 000,00 Eur jau sudarant rangos sutartį, o ne kaip nurodo ieškovė, patvirtina 2015 m. lapkričio 6 d. sąmata. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, nes ji atitinka vartojimo sutarčių požymius, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas dėl sutartyje nustatytos darbų kainos. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. Ž. nurodė, jog nežino, dėl ko išlinko sienojai, tačiau vėliau ieškovės atstovas pateikė to paties A. Ž. ranka rašytinius paaiškinimus, jog sienojai galėjo išlinkti dėl per didelės stogo čerpių apkrovos. Pirmosios instancijos teismas rašytinius paaiškinimus priėmė ir jais rėmėsi, nors tai prieštarauja CPK 192 straipsnio 8 daliai bei remdamasis jais padarė nepagrįstas išvadas dėl už statybos darbų broką atsakingo subjekto.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Ieškovė nurodo, jog prie sąmatoje nurodytos galutinė darbų kainos 11 000,00 Eur tik dėl techninės klaidos nebuvo nurodyta plius PVM, nors visi kiti šalių veiksmai po sąmatos pasirašymo patvirtina šalių valią galutinę kainą 11 000,00 Eur nustatyti be PVM. Be to, atsakovo poziciją, neva darbų kaina sumažinta dėl to, kad jis avansą mokėjo grynaisiais pinigais iškart pasirašius rangos sutartį paneigia aplinkybė, jog jis avansą sumokėjo ne pasirašant sutartį, tačiau praėjus 21 dienai po sutarties pasirašymo. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis įrodė, jog ieškovė namelį pastatė nekokybiškai. Atsakovas ieškovei niekada iki bylos teisme iškėlimo dėl darbų trūkumų nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų. Iš atsakovo pateiktų apžiūros akto ir lokalinės sąmatos nėra pagrindo daryti išvados, jog darbų trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog rangos sutartį nutraukė ieškovė. Teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. patvirtino, jog atsakovas uždraudė ieškovei atlikti statybos rangos darbus bei išvarė iš statybos vietos ieškovės darbuotoją.
12. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus: ieškovei UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ pateikti įrodymus, jog ieškovės atlikti rąstinio namelio statybos darbai yra atlikti tinkamai, taip pat įrodymus, paneigiančius atsakovo į bylą pateiktus 2017 m. balandžio 12 d. Nebaigto statyti pirties pastato apžiūros aprašymą Nr. 1 ir. S. Š. įmonės lokalinę sąmatą.
13. Ieškovė UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ 2017 m. spalio 26 d. pateikė teismui UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ 2017 m. spalio 25 d. medinio pirties pastato apžiūros aktą (t. 1, e. b. l. 104-105) su fotonuotraukomis (t. 1, e. b. l. 107-121), kuriame nurodyta: 1) apžiūrėto rąstinio namo statyba iki stogo čerpių, durų, langų, kamino ir stogelio virš durų montavimo darbai atitinka tokio pobūdžio statyboms kelias reikalavimus; 2) mūrločio ir žemiau esančių rastų (dalies sienojaus) išlinkimo (išsistūmimo) galimos priežastys: 2.1. netinkamai sumontuotos durys, durų stogelis, kaminas ir/arba 2.2. netinkamas čerpių montavimo procesas, t. y. jei dešinės namo pusės stogo čerpės buvo sudėtos ant šios namo pusės vienu metu, o ant kitos namo pusės sudėtos vėliau, dalis sienojaus (mūrlotis su žemiau esančiais rąstais) galėjo išsistumti dėl per didelės perkrovos. Paminėta, jog nurodytas defektas (dalies sienojaus išlikimas/išsistūmimas) neįtakoja namo tvirtumo ir saugumo, o susijęs tik su estetiniu namo vaizdu.
14. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ pateiktų įrodymų, prašo jais nesivadovauti kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas statybos rangos darbus atliko tinkamai, kadangi 2017 m. spalio 25 d. Vlado Jakimavičiaus surašytas aktas yra prielaidų forma, kuriame konkrečiai nenurodoma, dėl kokių priežasčių atsirado defektai, kurie nurodyti 2017 m. balandžio 12 d. S. Š. apžiūros akte.
15. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant šalių UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ ir A. R. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
16. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai yra atlikti su defektais, todėl prašo priteisti nuostolių atlyginimą defektų ištaisymui. 
17. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Darbai buvo numatyti rangos sutarties sąmatoje, darbų kaina nurodyta pridedant PVM. Ieškinio reikalavimus patvirtina į bylą pateikti ir nenuginčyti įrodymai: atliktų darbų aktas, skolų suderinimo aktas ir išrašyta sąskaita. Atsakovas šių dokumentų neginčijo, jiems neprieštaravo, jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų nereiškė. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ ir A. R. 2015 m. lapkričio 6 d. sudarė Rangos sutartį, kuria susitarė dėl rąstinio namo apie 9 m ilgio, apie 6 m pločio, 2,5 m sienų ir 6 m kraigo aukščio pastatymo. Šioje sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ne visi, dalį darbų atliko pats apeliantas. Tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties kainos bei atliktų darbų kokybės bei sumokėjimo už atliktus darbus. Apeliantas už ieškovės atliktus darbus sumokėjo dalį pinigų sumos, likusią dalį atsisako sumokėti, motyvuodamas tuo, jog ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, nustatyti defektai atsirado dėl ieškovės kaltės, dėl to ieškovė privalo atlyginti nuostolius, susijusius su defektų šalinimu. Ieškovė su apeliantu nesutinka, nurodo, jog galutinė Rangos sutarties kaina skaičiuotina pridedant PVM. Šalių valią nustatyti darbų kainą pridedant PVM patvirtina sąmatoje nurodytos detalizuotos darbų kainos. Apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, jog darbų trūkumai atsirado būtent dėl ieškovės kaltės.
22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę iš vartojimo rangos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), nes pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį, kai statybos darbai atliekami fizinio asmens šeimos poreikiams, tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Darbus atliko juridinis asmuo – UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“, darbai atlikti fiziniam asmeniui – A. R., atlikti darbai yra skirti tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o A. R., kaip jau minėta, įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti.
23. Apeliantas ginčija Rangos sutarties kainą, teigdamas, jog ieškovė nepagrįstai papildomai priskaičiuoja PVM mokestį, kuris nebuvo nurodytas sutartoje galutinėje kainoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės atstovo paaiškinimais dėl darbų kainos ir padarė nepagrįstą išvadą dėl Rangos sutarties kainos, kurios nepagrindžia faktinės bylos aplinkybės, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl rangos sutarties kainos, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo savo sprendimą, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir motyvų, turinčių reikšmės sprendžiant ginčą dėl rangos sutarties kainos, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė rangos sutarties kainą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus duomenis. Nekilus abejonių dėl sutarties sąlygų, t. y. kainos, nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad visos abejonės dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinamos vartotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytų apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas rangos sutarties kainą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė vartojimo rangos sutartį reglamentuojančias CK normas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
27. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, be to, CK 6.680 straipsnis nustato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
28. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Apeliantas teigia, kad ieškovės atlikti darbai pagal Rangos sutartį yra nekokybiški, todėl atsisako atsiskaityti su ieškove. Savo nesutikimą grindžia 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Frostas“ Nebaigto statyti pirties pastato apžiūros aprašymu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ginčo pastatas, nustatyta, jog atliekant statybos darbus buvo nesilaikoma esminių statybos darbų technologijos reikalavimų. Įvardinti trūkumai: 1) sienojai nuo stogo apkrovos išstumti pastato išorės kryptimi apie 6 cm, neįrengtas mūrlotis gegnėm atremti, gegnės tvirtinamos vinimis (nors turi būti naudojami kampai arba skobai); 2) pastato verandos atraminės kolonos kompensacinis varžtas apie 20 cm, kai praktikoje taikomas 3-5 cm, atviras varžtas nenumatytas fasade (t. 1, e. b. l. 26). Taip pat nurodyta, kad deformacijų pasekmes ištaisyti galima tik demontavus stogą ir gegninę konstrukciją. Prie šio aprašymo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta defektų šalinimo suma – 6 377,81 Eur.
29. Ieškovė, nesutikdama su apeliantu, teigia, kad apeliantas iki bylos dėl skolos priteisimo iškėlimo teisme dienos jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Į bylą pateikė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ 2017 m. spalio 25 d. medinio pirties pastato apžiūros aktą (t. 1, e. b. l. 104-105), kuriame nurodyta: 1) apžiūrėto rąstinio namo statyba iki stogo čerpių, durų, langų, kamino ir stogelio virš durų montavimo darbai atitinka tokio pobūdžio statyboms kelias reikalavimus; 2) mūrločio ir žemiau esančių rastų (dalies sienojaus) išlinkimo (išsistūmimo) galimos priežastys: 2.1. netinkamai sumontuotos durys, durų stogelis, kaminas ir/arba 2.2. netinkamas čerpių montavimo procesas, t. y. jei dešinės namo pusės stogo čerpės buvo sudėtos ant šios namo pusės vienu metu, o ant kitos namo pusės sudėtos vėliau, dalis sienojaus (mūrlotis su žemiau esančiais rąstais) galėjo išsistumti dėl per didelės perkrovos. Paminėta, jog nurodytas defektas (dalies sienojaus išlikimas/išsistūmimas) neįtakoja namo tvirtumo ir saugumo, o susijęs tik su estetiniu namo vaizdu.
30. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų kokybės, nustatyti priežastis, dėl ko atsirado defektai ir kokia būtų nustatytų defektų ištaisymo kaina, byloje paskirta Teismo statybos techninė ekspertizė. Iš 2018 m. vasario 14 d. Teismo statybos techninės ekspertizės akto Nr. 18-02E nustatyta: 1) statybos objektas – rąstinis namelis, esantis Pypliškės k., Gardamo sen., Šilutės r., neatitinka šių normatyvinių statybos techninių reikalavimų (esminių statinio reikalavimų): „mechaninis atsparumas ir pastovumas“, „gaisrinė sauga“, „higiena, sveikata ir aplinka“, „energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, „tvarus gamtos išteklių naudojimas“; 2) sienos, gegnės, kolonos sumontuotos netinkamai; sienų nuokrypiai atsirado dėl skersinių jėgų poveikio, kurį sukėlė netinkamas stogo konstrukcijos įrengimas; 3) durys, langai, durų stogelis, kaminas įrengti tinkamai; 4) stogo čerpių montavimo procesas niekaip negalėjo įtakoti atsiradusio sienų išvertimo; statybos objekto nepriežiūra per pirmuosius vienerius metus nuo jo pastatymo, t. y. kompensacinių varžtų (tarp kolonų ir balkono) reguliavimas taip pat niekaip negalėjo įtakoti atsiradusio sienų išvirtimo; sienų išvirtimas atsirado dėl skersinių jėgų, kurias sukėlė netinkamai įrengta stogo konstrukcija, poveikio; 5) defektų, dėl kurių atsiradimo yra atsakingas rangovas UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“, ištaisymo kaina yra 5 162,52 Eur (t. 2, e. b. l. 22-36).
31. Ieškovė, nesutikdama su Teismo statybos techninės ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, į bylą pateikė eksperto L. U. 2018 m. kovo 1 d. atsiliepimą į ekspertizės aktą, kuriame nurodyta: 1) nagrinėjamoje ekspertizėje tiriamojoje dalyje nepakankamai: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas; dažnai išvados daromos be tyrimų bei įrodymų; 2) ekspertizės akte buvo užfiksuoti pažeidimai atskirų konstruktyvų elementų, bet nebuvo išanalizuotas viso medinio namo karkaso atitikimas esminiams reikalavimams, nepaaiškinta kokios pasekmės gali būti namui dėl užfiksuotų pažeidimų; 3) ekspertizės akte nubuvo atsižvelgta į rąstinių namų sėdimo ypatumus ir rąstų medienai reikalavimus, dėl ko pateiktos išvados yra nepilnos ir neišsamios; 4) langai ir durys sumontuoti naudojant putas, kuri nėra medžiaga, kuri gali deformuotis, dėl ko sėdant namui galėjo atsirasti sienų nuokrypiai; ekspertizės akte neužfiksuoti langų ir durų tarpų dydžiai; 5) nebuvo atsižvelgta į galimą namo pamato netolygų sėdimą, dėl ko galėjo atsirasti sienų nuokrypiai; konstatuota, kad čerpės sumontuotos kokybiškai, kas reiškia, kad ir stogo medinės konstrukcijos (gegnės) sumontuotos kokybiškai, todėl nereikia atlikti darbų, susijusių su gegnėmis (t. 2, e. b. l. 73-77). Ekspertas padarė išvadą, kad į bylą pateiktas Teismo statybos techninės ekspertizės aktas parengtas neatsižvelgiant į reikalavimus, pateiktus standarte „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“.  Taip pat yra prieštaravimų: konstatuota, kad čerpės sumontuotos kokybiškai, kas reiškia, kad ir stogo medinės konstrukcijos (gegnės) sumontuotos kokybiškai. Tačiau buvo įvertinti darbai, susiję su gegnių montavimo defektų ištaisymu.
32. Įvertinusi abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su atliktų darbų kokybe, atsižvelgdama į byloje atliktos Teismo statybos techninės ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvada, kurioje nustatyti atitinkami defektai ir pasisakyta, kad dėl jų atsiradimo yra atsakingas rangovas, t. y. ieškovė (šios nutarties 25 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
34. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikto eksperto L. U. atsiliepimas į ekspertizės aktą nepaneigia ekspertizės akte nustatytų faktų, atsiliepime pateikiama eksperto nuomonė dėl ekspertizės akto atitikimo reikalavimams, jog ekspertizės akte pateiktos išvados yra nepilnos ir neišsamios, tačiau kitų duomenų, galinčių paneigti ekspertizės akte nustatytus faktus, nepateikia. Taip pat nenurodo ekspertizės akto prieštaringumo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nekelia abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Atsiliepimas į ekspertizės aktą negali būti vertinamas kaip didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas negu ekspertizės aktas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė nebepalaikė prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nebedidinti šalių bylinėjimosi išlaidų.
36. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, nustačius, jog darbai yra su defektais, galima reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, arba, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atlikti darbai yra su defektais, už defektų atsiradimą yra atsakingas rangovas, t. y ieškovė (šios nutarties 30 punktas), apeliantas nesutinka, kad ieškovė pašalintų nustatytus trūkumus, priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti nuostolių atlyginimą, daro išvadą, jog apelianto priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas ta apimtimi, kuri yra įrodyta ir pagrįsta defektų šalinimo sąmata, ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priimtiniausias CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sprendimo būdas, t. y., kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina.
38. Iš byloje pateikto Teismo statybos techninės ekspertizės akto nustatyta, kad norint pašalinti nustatytus defektus, reikalingų atlikti darbų sąmatą sudaro 5 162,52 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus ieškovės atliktų darbų defektus, aptartus šios nutarties 30 punkte, įvertinusi tai, kad defektų šalinimo darbų sąmatoje numatyti ir kitų darbų atlikimo įkainiai, kurių atlikimas nepatenka į tarp šalių sudarytos 2015 m. lapkričio 6 d. Rangos sutarties priede numatytą darbų sąmatą, t. y. medinių konstrukcijų padengimas antipirenais, sprendžia, kad nustatytų defektų šalinimo kaina mažintina 1 617,67 Eur suma ir nustatytina reikalingų atlikti darbų, siekiant ištaisyti nustatytus defektus, kurie atsirado dėl ieškovės kaltės, kaina 3 544,85 Eur. Ieškovė defektų šalinimo įkainių neginčijo, savo paskaičiavimų, kiek nustatytų defektų šalinimas galėtų kainuoti, į bylą neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apelianto ieškovei už darbus pagal 2015 m. lapkričio 6 d. šalių sudarytą Rangos sutartį ir papildomai atliktus darbus, sumažinus defektų kaina, iš viso priteistina 4 218,90 Eur suma skolos.
39. Ieškovės reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu. Spręstina, kad atsakovas turi pareigą mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 218,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
40. Kiti apeliacini skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).
41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, tačiau iš dalies pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos sutartį, ir iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas),  ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 175,00 Eur dydžio (175,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, e. b. l. 10) ir 1 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. 1, e. b. l. 62)) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 324,00 Eur dydžio (144,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, e. b. l. 35), 1 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. 1, e. b. l. 52) ir 180,00 Eur antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą (t. 1, e. b. l. 53)) bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog patenkinta 54 procentai ieškinio reikalavimų, 56 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 634,00 Eur, iš ieškovės atsakovei priteistinos 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistinos 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

43. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: atsakovui – patenkintų, o ieškovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys, jog pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 144,00 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, e. b. l. 83) bei patyrė 600,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 2 300,00 išlaidų už ekspertizės atlikimą (t. 1, e. b. l. 84; t. 2, b. l. 5, 10). Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 250,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t 2., e. b. l. 91). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Konstatuotina, jog patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo ieškovei priteistinos 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 397,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 218,90 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 90 centų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 218,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsėnų rąstinės pirtys“, juridinio asmens kodas 303075986.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsėnų rąstinės pirtys“, juridinio asmens kodas 303075986, atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107 Eur  (vienas šimtas septyni eurai) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsėnų rąstinės pirtys“, juridinio asmens kodas 303075986, atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 522,00 Eur  (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                               Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                                            Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                                            Giedrė Seselskytė