Civilinė byla Nr. e2S-421-278/2020

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01342-2020-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

                                                                                        3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. gegužės 19 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,  susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2983-956/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) prašymą suinteresuotiems asmenims B. J., S. Ž., K. J. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. J. , gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą – tėvo K. J., motinos B. J. ir nepilnametį vaiką J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą – tėvo S. Ž. ir motinos B. J..

2.       Prašymą grindė tuo, kad Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro 2020-03-02 pateiktuose motyvuotuose siūlymuose nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o minėtų vaikų atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai. Nepilnametės K. J. motina yra B. J., o tėvas – K. J., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje. J. Ž. motina yra B. J., o tėvas – S. Ž.. Nepilnametės iki (duomenys neskelbtini) gyveno B. J. ir S. Ž. šeimoje. Nurodė, kad socialinis darbas su B. J. ir S. Ž. šeima dirbamas nuo 2008 m., o nuo 2019-01-08 šeimai taikoma atvejo vadyba. Pagrindinės problemos šeimoje – sugyventinių rizikingas ir žalingas alkoholio vartojimas, vaikų nepriežiūra, netinkamas gyvenimo būdas. Patys sugyventiniai savo problemos nepripažįsta, siūlomos pagalbos atsisako, taikyti pagalbos būdai šeimai neveiksmingi, rizikos veiksniai šeimoje išlieka, trūksta motyvacijos situaciją keisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-26 nutartimi pareiškėjo prašymas tenkintas, leista paimti nepilnametę K. J. , gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų K. J. ir motinos B. J. bei nepilnametę J. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo S. Ž. ir motinos B. J..

4.       Teismas nustatė, kad 2020-03-02 Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras pateikė pareiškėjui motyvuotus siūlymus dėl laikinosios globos nepilnametėms K. J. ir J. Ž., kuriuose nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o minėtų vaikų atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai. Nurodė, kad iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijos 2020-02-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos K. J. ir J. Ž. matyti, kad B. J. ir S. Ž. po detoksikacijos priklausomybių centre tęsti gydymąsi pagal Minesotos programą atsisakė, šeimoje situacija nesikeičia, apsilankymų metu sugyventiniai randami neblaivūs, namuose girtaujama su pašaliniais asmenimis, S. Ž. dirba pagal individualią veiklą statybose, tačiau gautą atlyginimą išleidžia savaitgalio dienomis, mergaičių materialiai neremia, B. J. nedirba, namuose nešvaru, netvarkinga, šalta. Tokiose sąlygose mergaitėms augti nesaugu. Iš 2020-03-03 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį teismas nustatė, kad K. J. tėvas K. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2020-01-30 nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 6 mėnesiams. Iš pateiktų 2020-03-04 vaikų laikino apgyvendinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad nepilnametės K. J. ir J. Ž. laikinai apgyvendintos pas J. V.. Nurodė, kad iš 2020-03-18 vaiko nuomonės išklausymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės J. Ž. ir K. J. nenori ir negali grįžti pas tėvus, kol jie neišspręs priklausomybės alkoholiui problemos.

5.       Atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti pagrindai išduoti leidimą paimti be tėvų globos likusius nepilnamečius.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės K. J. interesus, tai, kad karantino paskelbimo šalyje metu bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kad suinteresuotas asmuo K. J. civilinės bylos nagrinėjimo metu ir iki tol, kol atliks laisvės atėmimo bausmę, negali/negalės rūpintis ir gyventi kartu su savo dukra K. J. , suinteresuoto asmens atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes nežinoma K. J. pozicija dėl Skyriaus pareikšto kreipimosi į teismą, atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-26 nutarties dalį dėl leidimo paimti iš šeimos nepilnametę K. J. ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Nurodo, kad jam paskirtas atstovas, kuriam pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą, realiai jo atstovauti negalėjo, nes negalėjo atvykti į pataisos namus, išklausyti jo pozicijos ir suteikti reikalingą konsultaciją dėl Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 šalyje įvesto karantino.

9.       Nesutinka su teismo motyvacija bei tvirtina, kad esant tokioms aplinkybėms negalėjo būti užtikrintas realus ir veiksmingas paskirto advokato dalyvavimas ginant jo teisėtus interesus. Tvirtina, jog Teisėjų tarybos 2020-03-13 rekomendacijos nėra privalomos. Be to, rekomenduota karantino laikotarpiu neatšaukti žodinių posėdžių tik išimtiniais atvejais, vieną kurių kaip pavyzdį pateikė ir vaiko paėmimo iš šeimos bylas. Mano, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 9 punkto reikalavimai, kas sudaro pagrindą panaikinti nutarties dalį ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Be to, tvirtina, kad teismas faktiškai paėmė iš jo dukrą apsiribodamas faktu, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau, apklausiama duktė K. J. parodė, kad tris mėnesius yra gyvenusi pas jį ir jai buvo geriau nei pas motiną, kas duoda pagrindą manyti, jog faktinės aplinkybės nėra akivaizdžios ir turėjo būti išsamiai patikrintos. Teismas turėjo realiai išaiškinti dėl jo galimybių rūpintis dukra bausmės atėmimo laikotarpiu. 

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą.

12.       Pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius suinteresuoto asmens interesus atstovauti pavedė advokatui I. Tumui  dar 2020-03-03, todėl advokatas tiek iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir paskelbus karantiną turėjo galimybę nuvykti į pataisos namus ir pabendrauti su  atstovaujamuoju K. J., arba pabendrauti telefonu. Objektyvių duomenų, kad advokatas bandė susisiekti su K. J. nepateikta, todėl argumentai dėl galimo procesinių normų pažeidimo, advokatui faktiškai negalint atstovauti suinteresuoto asmens interesų, yra nepagrįsti.

13.       Pritaria teismo išvadai, kad suinteresuotas asmuo civilinės bylos nagrinėjimo metu ir iki tol, kol atliks laisvės atėmimo bausmę, negali/negalės rūpintis ir gyventi kartu su savo dukra K. J. tiek fiziškai, tiek dėl galimai padarytos veikos pobūdžio (išžaginimo).

14.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. Ž. atskirajame skunde išdėstytą prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra bei nurodo, kad suinteresuotas asmuo K. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir savo dukra šiuo metu pasirūpinti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16.       Atskiruoju skundu ginčijama  nutarties dalis, kuria leista paimti nepilnametį vaiką K. J. , gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų K. J. ir B. J.. Kita nutarties dalis atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu,  dėl minėtos nutarties dalies nepasisako.

17.       Apeliantas K. J. nurodo argumentus, susijusius su jo procesinių teisių pažeidimais, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad buvo pažeisti CPK 582 straipsnio 9 punkto reikalavimai, kas sudaro pagrindą panaikinti   nutarties dalį bei šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį teisinius argumentus, iš esmės neturi pagrindo sutikti su   apelianto K. J. teiginiais bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju  K. J. akcentuojamos galimybės pareikšti poziciją dėl vaiko paėmimo ribojimas buvo nulemtas paties apelianto bei jam atstovavusio atstovo neveiklumo, o įvertinus prioritetinį vaiko interesų į saugią aplinką užtikrinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme apeliantui neišreiškus pozicijos nagrinėjamu klausimu, buvo neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

19.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.2541  straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Minėto straipsnio nuostatos nustato, kad vaiko laikina globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

20.       Vadovaujantis CPK 582 straipsnio nuostatomis, bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – tai yra, faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019). CPK 582 straipsnio 9 dalis taip pat numato, jog teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas. 

21.       Nagrinėjamu atveju  nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020-03-03 sprendimu atstovauti suinteresuoto asmens K. J. interesams  pavedė advokatui I. Tumui. Taip pat iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo, teismui paruošti procesiniai dokumentai (prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą su priedais), kaip tai numato CPK 581 straipsnio 3 dalis, buvo pasirašytinai įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą – B. J. ir K. J. , pastarajam skirti procesiniai dokumentai 2020-03-05 buvo išsiųsti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją ir buvo įteikti 2020-03-06. Tarnyba su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo į teismą kreipėsi 2020-03-12 bei tos pačios dienos teismo nutartimi, atsižvelgus į aplinkybę, kad negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, buvo paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 2020-03-26, kartu išaiškinant suinteresuotiems asmenims jų teisę iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui atsiliepimą į prašymą/prieštaravimus, rašytinius įrodymus prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Minėta teismo nutartis 2020-03-12 išsiųsta suinteresuotiems asmenims bei jų atstovams.

22.       Apelianto  teigimu, jam paskirtas advokatas, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (šalyje įvesto karantino), negalėjo atvykti į pataisos namus išklausyti jo pozicijos bei suteikti reikalingą konsultaciją, todėl negalėjo būti užtikrintas realus ir veiksmingas paskirto advokato dalyvavimas ginant jo teisėtus interesus.

23.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020-03-17 visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, nulėmęs ir tam tikrų veiksmų atlikimo įvairiose įstaigose bei institucijose apribojimus. Šio nutarimo 3.2.10. papunktis numatė, kad yra draudžiamas nuteistųjų ir suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotam asmeniui paskirtas atstovauti advokatas turėjo galimybę susisiektų su atstovaujamuoju, nes sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas dar 2020-03-03, tačiau prašymą susipažinti su nagrinėjama byla  advokatas teismui pateikė tik 2020-03-23, tai yra iki bylos nagrinėjimo likus  dviem darbo dienoms. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad atstovui nebuvo suteikta galimybė susitikti su atstovaujamuoju pataisos namuose, nes, kaip matyti iš Skyriaus atsiliepime pateiktų duomenų, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje yra leidžiami bekontakčiai nuteistųjų susitikimai su advokatais (gynėjais). Įvertintina ir ta aplinkybė, kad atstovas turėjo galimybę, tarpininkaujant kolonijos administracijai, su atstovaujamuoju susisiekti telefonu ir sužinoti atstovaujamojo nuomonę svarstomu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, objektyviai leido  atstovui sužinoti apelianto poziciją ir suteikti reikalingą konsultaciją, o šalyje įvestas karantinas šios galimybės esmingai neapribojo. Be to, apeliantui įteikus Skyriaus parengtus dokumentus, jam buvo žinoma  apie kreipimąsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, todėl teismui jis turėjo teisę bei galimybę ir pats išreikšti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir paneigti teiginius, kad jis bei dukters motina B. J. negali pasirūpinti nepilnamete K. J. .

24.       Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas paėmė iš jo dukrą apsiribodamas faktu, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau aplinkybių dėl jo galimybių realiai rūpintis dukra nesiaiškino. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suinteresuotam asmeniui K. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-30 nuosprendžiu buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė - 3 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Šios aplinkybės apeliantas neneigia ir nepateikia jokių duomenų, kad atlikdamas bausmę jis pats ar B. J. visapusiškai gali pasirūpinti jų dukra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje. Esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas K. J., dėl jam skirtos bausmės atlikimo metu taikomų apribojimų bei suvaržymų iki tol, kol atliks laisvės atėmimo bausmę, negali/negalės rūpintis ir gyventi kartu su savo dukra K. J. , kas yra savarankiškas pagrindas paimti vaiką iš šeimos (CK 3.254 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad K. J. yra tam tikrą laikotarpį gyvenusi su apeliantu, iki jam patenkant į įkalinimo įstaigą, pirmiau aptartos išvados dėl jo galimybių šiuo metu fiziškai pasirūpinti vaiko gerove bei užtikrinti dukters interesų apsaugą, nepaneigia.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į 2020-03-02 Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro pateiktuose motyvuotuose siūlymuose nurodytas aplinkybes apie  B. J. ir S. Ž. šeimai teiktą pagalbą bei nesikeičiančią situaciją šeimoje, tai yra, alkoholio vartojimą, dėl ko šeimoje augantiems vaikams išlieka realus pavojus fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, taip pat, jog nepilnametės K. J. tėvas K. J. atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę,   įvertinęs K. J. , gim. (duomenys neskelbtini),  išreikštą poziciją, jog nenori grįžti pas motiną, nes ji girtauja (2020-03-18 vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti pagrindai, išduoti leidimą paimti be tėvų globos likusius nepilnamečius.

26.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas savo nuomonę dėl leidimo išdavimo iš esmės išdėstė nagrinėjamame skunde, todėl darytina išvada, kad jo nuomonė yra žinoma  ir įvertinta.

27.       Dėl aukščiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, vadovaujantis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                         Laimutė Sankauskaitė

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė Valiulienė