Administracinė byla Nr. eA-750-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09974-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo valdymo agentūros, Viešojo valdymo agentūrai ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. Č.) dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir VVA, ir Agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 16 d. protokolu Nr. KAP-2486 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo R. Č. konkurse į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 57206) (toliau – ir Protokolinis sprendimas), Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. (1.4 E)V2E-209 „Dėl R. Č. priėmimo į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas” (toliau – ir Įsakymas), priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo valdymo agentūros, pareiškėjui 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Jis dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 57206). Pareiškėjas dalyvaudamas minėtame konkurse 2023 m. lapkričio 9 d. buvo informuotas, kad pretendentų vertinimas Komisijoje vyks dvi dienas dviem etapais: I etapas – 2023 m. lapkričio 15 d., ir II etapas – 2023 m. lapkričio 16 d., VVA patalpose, o Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Reikalavimus atitikusių pretendentų yra 10, pretendentų vertinimas vyks per 2 etapus ir bus taikomi 2 vertinimo metodai: namų darbų užduotis ir interviu. Pirmajame vertinimo etape bus pristatoma namų darbų užduotis. Antrajame vertinimo etape bus individualus interviu. Į šį etapą bus kviečiami 5 komisijos atrinkti daugiausiai per pirmojo etapo vertinimą balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai.

2.2.                      Kitu 2023 m. lapkričio 9 d. pranešimu buvo pateikiama namų darbų užduotis ir nurodoma, kad pristatymui Komisijoje bus skiriama iki 12 min., prašoma parengti prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, kurios bus naudojamos pristatymo metu. Pranešime taip pat buvo nurodoma, jog bus vertinamas pristatymas žodžiu ir pristatymo metu pateiktos prezentacijos skaidrės, o parengtas pristatymo skaidres vertinimo komisijoje dieną iki 8 val. nurodoma privalomai atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

2.3.                      A. D. tik 2023 m. lapkričio 14 d. informavo, kad pretendentai privalo parengti namų darbų užduoties pristatymo prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, ir, kad vertinant pretendentų namų darbų užduoties pristatymus bus vertinamos ir pačios skaidrės.

2.4.                      Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. 12:50 val. pareiškus nušalinimą visai Komisijai, daugiau jokios informacijos apie tolimesnę konkurso eigą, kaip ir apie konkurso rezultatus, nebuvo gauta.

2.5.                      Atsižvelgiant į tai, tikslu skųsti konkurso rezultatus, pagal pareiškėjo 2023 m. lapkričio 19 d. prašymą VVA vilkindama tik su 2023 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. D-2488 „Dėl protokolo su individualiomis komisijos narių vertinimo lentelėmis pateikimo“ pateikė pareiškėjui Komisijos nuasmeninto Protokolo išrašą tik su pareiškėjo duomenimis. Paprašius pateikti įsakymą dėl komisijos sudarymo, šis įsakymas vilkinant taip pat sąmoningai buvo neteikiamas, kol VVA direktoriaus 2023 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. VK-2383 ir jo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. VK-2547 pakeitimas (toliau – ir Įsakymas dėl komisijos sudarymo) pateikti tik su VVA 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. D-2513 „Dėl prašymo duomenims gauti“.

2.6.                      Įsakymo dėl komisijos sudarymo turinys patvirtina, kad jis yra priimtas, be kita ko, vadovaujantis VVA direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuriuo sudaryti komisijas yra įgalioti VVA skyrių vedėjai. Šį įsakymą pasirašė neįgaliotas veikdamas ultra vires (viršijant įgaliojimus) direktorius A. P., todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas, o tuo pačiu ir Įsakymas naikintini.

2.7.                      Nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai yra valstybės tarnautojai, o tai reiškia, kad jiems taikomas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytas teisinis reguliavimas. VAĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal nustatytą aukštesnės teisinės galios teisinį reguliavimą pati Komisija (jos nariai) nušalinimo klausimo išspręsti neturėjo teisės, nes tai būtų neteisėtas veikimas ir ultra vires. Nors pareiškėjas prieš Komisijos posėdį visiems Komisijos nariams (visai Komisijai) pareiškė nušalinimą, tačiau Protokole įrašyta, kad nušalinimo nebuvo. Dėl pareikšto nušalinimo jokio sprendimo priimta nebuvo visai, todėl neišsprendus visos Komisijos nušalinimo toliau konkursas buvo tęsiamas neteisėtai, dėl ko tokios Komisijos priimtas Protokolinis sprendimas ir Įsakymas naikintini kaip neteisėti.

2.8.                      Komisija privalo vertinti tik kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, ir neturi teisės nustatyti tokių užduočių ir vertinti tai, kas Aprašo 32 punkte nenumatyta. Pagal Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigybės aprašymą direktorius prezentacijos skaidrių, įskaitant ir PowerPoint formatu, nerengia.

2.9.                      Prezentacijos skaidrių PowerPoint formatu rengimas yra ir atitinkamai apmokamas darbas, ką pareiškėjas darė vadovų pavedimu eidamas valstybės tarnautojo Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje, ir už ką jam buvo sumokėtas darbo užmokestis. Be to, konkursas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro direktoriaus pareigas nėra vizualinių menų ar šiuolaikinio meno instaliacijų vertinimo konkursas. Pateikiama namų darbų užduotimi buvo veikiama ultra vires ir viršijus nustatytą kompetenciją (Aprašo 32 punktas), o tai, kad įpareigojama pretendentus parengtas skaidres privalomai dar ir vertinimo Komisijoje dieną iki 8 val. atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), rodo ir kryptį pretendentų atliktą darbą (parengtas prezentacijos skaidres PowerPoint formatu) nemokamai pasisavinti (panašu ir į pretendentų intelektualinės nuosavybės vagystę), neatmestina, jas vėliau panaudojant ir savanaudiškais tikslais (piktnaudžiavimas įgaliojimais).

2.10.                      Šiuo konkrečiu atveju Komisija taikė ir neteisėtą pretendentų vertinimo kriterijų, tai vertinti ir pačias namų darbų užduoties pretendentų parengtas pristatymo prezentacijos skaidres PowerPoint formatu. Neaišku, kuris iš Komisijos narių turi meno srities išsilavinimą (kompetencijas) ir kokiais kriterijais vadovaujantis pačios skaidrės būtų vertinamos.

2.11.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

2.12.                      Pareiškėjas buvo informuotas, kad į II vertinimo etapą bus kviečiami tik 5 Komisijos atrinkti daugiausiai per I etapo vertinimą balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai, tačiau kodėl tik 5, o ne 4 ar 6, neaišku ir neskaidru.

2.13.                      Jau vykstant konkursui, Įsakymu dėl komisijos sudarymo 2023 m. lapkričio 16 d. buvo keičiamos ir konkurso sąlygos (konkurso laikas), o Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, jog pretendentai jau I etapo tarpiniame vertinime surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais etapais tai galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus (Aprašo 45, 51 p.).

2.14.                      Pareiškėjas po pareikšto nušalinimo apie 2023 m. lapkričio 15 d. I etapo namų darbų užduoties ir jos skaidrių PowerPoint formatu pristatymo laiką ir vietą, ir apie 2023 m. lapkričio 16 d. II etapo interviu laiką ir vietą (Aprašo 39 p.), kaip ir apie balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, informuotas nebuvo visai (Aprašo 48 p.). Todėl neteisėtai jam neleidus dalyvauti konkurse, Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Protokolinį sprendimą, kuris, o tuo pačiu ir Įsakymas, naikintini ir nurodytais pagrindais.

2.15.                      Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui neteisėtai neleidus dalyvauti konkurso pirmame ir antrame etapuose, Komisija iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises, tai lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, iš esmės pažeidė ir principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus.

2.16.                      Protokolinis sprendimas nėra pagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, yra nemotyvuotas ir nepasirašytas (VAĮ 10 str. 6 d.), jame nenurodyta apskundimo tvarka ir nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai įpareigojantys Komisijai neleisti pareiškėjui dalyvauti konkurse. Todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas, o tuo pačiu ir Įsakymas, naikintini ir nurodytais pagrindais, kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2 p., VAĮ 3 str. 1 d. 6 p.) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų.

2.17.                      Dėl tyčinių kaltų Komisijos veiksmų pareiškėjas jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturtinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas sukėlęs labai sunkias pasekmes ir jo sveikatai, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertina 7 000 Eur suma.

3.       Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad konkursas buvo vykdomas ne į vadovo pavaduotojo ar padalinio vadovo pareigas, o į įstaigos vadovo pareigas – į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas, VVA direktorius buvo tas subjektas, kuris turi įgaliojimus pagal Aprašą. Nors ir suteikęs įgaliojimus, VVA direktorius nepraranda teisės sudaryti konkurso komisijas.

3.2.                      Vadovaujantis Aprašo 46.5 papunkčiu, Komisija pateikė pretendentams į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas namų darbų užduotį su sąlygomis, nurodytomis pranešime per VATIS, t. y. parengti iš direktoriaus perspektyvos veiklos vizijos 5 metų laikotarpiui prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, kurios bus naudojamos pristatymo metu. Pristatymas – žodžiu. Nurodyta, kad bus vertinama pristatymas žodžiu ir pristatymo metu pateiktos prezentacijos skaidrės. Pristatymas prezentacijos skaidrių PowerPoint formatu turbūt labiausiai paplitęs pasaulyje būdas. Toks būdas nereikalauja kažkokių išskirtinių gebėjimų IT srityje. Gebėjimas dirbti Microsoft programomis („Word“, „Excel“, „PowerPoint“, „Outlook“) yra būtinas šiuolaikiniam žmogui, ir ypač valstybės tarnautojui. Tokių gebėjimų turėjimas yra savaime suprantamas ir neišvengiamai būtinas. Įstaigos vadovams dažnai tenka rengti ir pristatinėti savo įstaigos veiklos ataskaitas, viziją, misiją, siekiamus/ pasiektus tikslus/uždavinius skaidrėmis PowerPoint formatu demonstruojant jas tiek visuomenei, tiek valstybės ar savivaldybės įstaigoms, tiek į pareigas priimančiam asmeniui. Todėl tokia namų darbų užduotis visiškai ir savaime suprantama susijusi su įstaigos vadovo pareigybe bei funkcijomis.

3.3.                      Aprašo 63 punktas nustato, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Komisijos nariai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, jog duomenys apie pretendentus nebūtų skelbiami. VVA atstovai, tiek kitų įstaigų atstovai laikosi tokių reikalavimų. Duomenų, jog būtų pretendentų duomenys, tarp jų ir pateiktos prezentacijos, naudojami kitur, kitu tikslu nei konkursas – VVA neturi.

3.4.                      Aprašo 22 punktas nustato, kad konkursui vykdyti VVA direktorius ar jo įgaliotas kitas VVA valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Komisija buvo sudaryta VVA direktoriaus 2023 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. VK-2383, t. y. kompetentingo subjekto. Aprašo 24 punktas nustato, kad konkurso į įstaigos vadovo pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Konkurso į įstaigos vadovo pareigas komisijos narių skaičius turi būti nelyginis. Konkurso į įstaigos vadovo pareigas komisijos narių daugumą turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas įstaigos vadovas, atstovai. Komisija sudaryta iš specializuotame VVA padalinyje – Vadovų atrankos ir planavimo skyriuje dirbančių: vyresniojo patarėjo A. K. (pirmininkas), R. S. (narė), A. D. (narė ir sekretorė), kurių pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija – dalyvauti konkursų komisijų darbe. Kiti Komisijos nariai I. Z., Lietuvos vyriausioji archyvarė – komisijos narė, ir D. Ž., Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius – komisijos narys, turi kompetencijų ir gebėjimų tiek profesinėje srityje (archyvai), tiek vadovavimo ir lyderystės (įstaigų vadovai), tiek priėmimo į valstybės tarnybą. Šie Komisijos nariai turi pakankamai kompetencijos (žinių) vertinti pretendentus vykusiame konkurse. Šių Komisijos narių įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant aktualią atranką yra suteikti minėtu įsakymu sudarant Komisiją. Dalyvavimas Komisijos darbe įtraukiant į jos sudėtį teisiniu požiūriu reiškia visų įgaliojimų, priskirtų komisijos nariui pagal Aprašą, vykdymą.

3.5.                      Pareiškėjo teiginiai apie Komisijos neteisėtumą ar nekompetenciją yra nepagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami.

3.6.                      Pareiškėjas reiškė nušalinimą dėl to, jog Komisija neva tai negali nustatyti tokios namų darbų užduoties (pasirengti ir pristatyti prezentacijos skaidres PowerPoint formatu) ir dėl to, jog neturi atitinkamų kompetencijų to vertinti. Pareiškėjas kėlė ne šališkumo klausimą, o dėl pasirinkto vertinimo metodo ir narių kompetencijos. Nušalinimo klausimo sprendimo procedūra šiuo konkrečiu atveju net ir netaikytina. Pareiškėjas net nedalyvavo Komisijos posėdyje, t. y. nebuvo net šališkumą išreiškusio subjekto. Nesant subjekto, išreiškusio nušalinimą, procedūra gali būti tęsiama net ir nenagrinėjant minėto nušalinimo. Bet kokiu atveju konkurso komisija vertino pareiškėjo nurodytą nušalinimą. Konkurso komisija, gavusi pareiškėjo pareiškimą, jį išanalizavo ir Komisijos pirmininkas įgarsino, kad nušalinimas reiškiamas netinkamu pagrindu, t. y. dėl Komisijos taikomo metodo, o ne dėl pačios Komisijos galimo šališkumo. Nurodė, kad Komisija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Aprašo nuostatų, turi įgaliojimus ir kompetencijas vykdyti pretendentų vertinimą. Pažymėjo, kad šis nušalinimas gali būti net nevertinamas Komisijos, nes pareiškėjas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje, t. y. Komisija neturi nuo ko net nusišalinti. Aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus.

3.7.                      Iš Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 ,,Dėl Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), nuostatų galima suprasti, kad šališkumo/nušalinimo klausimo sprendimas yra būtent konkurso komisijos prerogatyva. Konkurso garso/ vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra užfiksuota vaizdo įraše. Tokia nušalinimo sprendimo procedūra laikytina tinkama, nes VVA direktorius, sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją, kartu šiai Komisijai delegavo ir įvairių Komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tarp jų ir pareikšto Komisijos nariams nušalinimo klausimo išsprendimą. Konkrečiu atveju, dėl pareikšto nušalinimo, jog Komisija taikė netinkamą metodą, pasisakė Komisijos pirmininkas, kiti nariai neprieštaravo išsakytai Komisijos pirmininko pozicijai. Atitinkamai Komisijos pirmininkas įgarsino, jog nepriimami tokie pareiškėjo nušalinimai ir nėra pagrindo Komisijos nariams nusišalinti. Konkurso įrašas patvirtina, kad šiam klausimui buvo skirta pakankamai dėmesio, jis išspręstas tinkamai. Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti Komisijos narius.

3.8.                      Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti Komisijoje, t. y. jis tinkamai, laikantis teisės aktų nuostatų, buvo pakviestas į Komisijos posėdį, netgi pagal jo pageidavimą pakeistas laikas, tačiau jis nurodytu laiku neatvyko ir nedalyvavo Komisijoje procedūroje ir neišreiškė daugiau jokio prašymo dėl laiko pakeitimo ar pan.

3.9.                      Pareiškėjas skunde savaip interpretuoja Konstitucijoje įtvirtintus principus. Konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikomos teisės aktuose reglamentuotos procedūros, t. y. lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo ar lygiateisiškumo principo pažeidimo.

3.10.                      VVA nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas būtų negalėjęs dalyvauti konkurse. Jam nebuvo apribota galimybė dalyvauti šiame konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Nurodyti pareiškėjo neva tai patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai niekuo nepagrįsti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu, todėl vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas buvo pažemintas, jis patyrė patyčias, buvo sumenkinta jo savigarba ir pan., nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pareiškėjas niekaip neįrodė patirtos žalos, taip pat tokios žalos ryšio su atsakovo veiksmais.

3.11.                      Atsižvelgiant į tai, kad Komisija buvo sudaryta tinkamo subjekto ir tinkamos sudėties, iš kompetentingų asmenų, Komisija parinko tinkamą vertinimo metodą – namų darbų užduotis su aprašytomis sąlygomis, nušalinimo Komisijos klausimas buvo išspręstas pačios Komisijos (nors nušalinimo pagrindai neatitinka Aprašo 26 punkto ir, be to, pareiškėjas nedalyvavo Komisijos posėdyje, t. y. nebuvo subjekto reiškusio nušalinimą), pagal Aprašo nuostatas VVA nevilkino pareiškėjui pateikti įsakymą dėl Komisijos sudėties, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

 

II.

 

4.       Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl konkurso į valstybės tarnybą teisėtumo, t. y. dėl Viešojo valdymo agentūros Pretendentų vertinimo komisijoje Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (trečiojo suinteresuoto asmens R. Č.) į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, konkurso procedūrinių pažeidimų ir 7 000 Eur žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.                      VVA paskelbė konkursą į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 57206).

6.2.                      Pretendentų vertinimo komisija buvo sudaryta VVA direktoriaus 2023 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. VK-2383.

6.3.                      2023 m. lapkričio 9 d. per Valstybės tarnybos informacinę sistemą (VATIS) pareiškėjui buvo pateikta informacija, jog pretendentui pristatymui komisijoje bus skiriama iki 12 min. Pretendentas turi parengti prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, kurias naudos pristatymo metu. Taip pat buvo informuojama, jog bus vertinama pristatymas žodžiu ir pristatymo metu pateiktos prezentacijos skaidrės. Pristatymo skaidres iki 8 val. pretendentai turi atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

6.4.                      VVA Komisija 2023 m. lapkričio 16 d. protokolu Nr. KAP-2486 priėmė sprendimą dėl konkurso į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas laimėtojo R. Č.

6.5.                      Lietuvos vyriausiasis archyvaras 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. (1.4 E)V2E-209 „Dėl R. Č. priėmimo į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas”.

7.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VTĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 1.1 papunkčiu, 22, 26, 45, 47 punktais, Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

8.       Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog konkursas buvo vykdomas ne į vadovo pavaduotojo ar padalinio vadovo pareigas, o į įstaigos vadovo pareigas – į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas, VVA direktorius buvo tas subjektas, kuris turi įgaliojimus pagal Aprašą (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija). Nors ir suteikęs įgaliojimus, VVA direktorius nepraranda teisės sudaryti konkurso komisijas. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, VVA direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-12 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pasirašė įgaliotas tam asmuo. Komisijos narių įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant aktualią atranką yra suteikti minėtu įsakymu sudarant komisiją, todėl pareiškėjo teiginiai apie Komisijos neteisėtumą yra nepagrįsti.

9.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Komisija, nurodydama pasirengti ir pristatyti prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, viršijo savo kompetenciją, nurodė, jog pagal Aprašo 46.5 punktą pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomas vertinimo metodas – namų darbų užduotis (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai žodžiu ir (ar) raštu; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios).

10.       Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – 2023 m. lapkričio 9 d. rašto, teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo išsamiai informuotas kokio pobūdžio namų darbų užduotį – skaidres PowerPoint formatu turi parengti asmuo, kuris pretenduoja į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas. Teismas sutiko su atsakovu VVA, kad prezentacijos skaidrių PowerPoint formatu pristatymas nereikalauja išskirtinių gebėjimų IT srityje, o atsižvelgiant į tai, jog įstaigos vadovams dažnai tenka rengti ir pristatinėti savo įstaigos veiklos ataskaitas, viziją, misiją, siekiamus / pasiektus tikslus / uždavinius, laikytina, jog tokia namų darbų užduotis susijusi su įstaigos vadovo pareigybe bei funkcijomis. Teismas pažymėjo, jog neabejotinai Komisija būtų vertinusi skaidrių turinį, o ne skaidrių meninę išraišką. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta galimybė pasinaudoti skaidrėmis (intelektine nuosavybe) yra tik pareiškėjo hipotetinis svarstymas ir nėra pagrįsta jokiais faktais.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Aprašo 26 punktas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus, tačiau nušalinimo procedūra nėra reglamentuota. Iš atsakovo VVA pateikto teismui vaizdo ir garso įrašo, kuris yra sudėtinė Protokolinio sprendimo dalis, teismas nustatė, jog Komisija vertino pareiškėjo nurodytą nušalinimą. Komisijos pirmininkas įgarsino, kad nušalinimas reiškiamas netinkamu pagrindu, t. y. dėl Komisijos taikomo metodo, o ne dėl pačios Komisijos galimo šališkumo, be to, pažymėjo, jog Komisija veikia laikydamasi Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatų, turi įgaliojimus ir kompetencijas vykdyti pretendentų vertinimą. Pažymėjo, kad šis nušalinimas gali būti net nevertinamas Komisijos, nes pareiškėjas neatvyko į pretendentų vertinimą Komisijoje, t. y. Komisija neturi nuo ko net nusišalinti. Kiti Komisijos nariai tokiai Komisijos pirmininko pozicijai neprieštaravo. VVA direktorius, sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją, kartu šiai Komisijai delegavo ir įvairių Komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tarp jų ir pareikšto Komisijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą. Taigi teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo.

12.       Teismas taip pat nesutiko su pareiškėju, jog jis nebuvo tinkamai, po Komisijai pareikšto nušalinimo, informuotas apie konkurso laiką ir vietą. Per VATIS pareiškėjas apie konkurso vietą ir laiką buvo informuotas ne vieną kartą: 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 13 d., tačiau pats pareiškėjas pasirinko pasyvų elgesį ir neteikė minėtų skaidrių bei nedalyvavo konkurse.

13.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam neleidus dalyvauti konkurse jis buvo diskriminuojamas, jo atžvilgiu buvo pažeistos konstitucinės teisės, nurodė, jog pareiškėjui buvo taikomos tokios pačios stojimo į valstybės tarnybą procedūros kaip ir kitiems pretendentams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar jo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

14.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Protokolo nemotyvavimo faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir kt., įvertinęs Protokolo turinį Aprašo 41 punkto kontekste, padarė išvadą, kad minėtas Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kadangi jame nurodyti ginčo konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai).

15.       Teismas pažymėjo, jog ginčo konkursas buvo užbaigtas Lietuvos vyriausiajam archyvarui 2023 m. gruodžio 21 d. priėmus Įsakymą, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo R. Č. buvo paskirtas į ginčo pareigas. Nagrinėjamu atveju minėtas Įsakymas pareiškėjui, teismo vertinimu, nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.

16.       Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Nagrinėjamu atveju teismas nekonstatavo atsakovo (Komisijos) kaltų veiksmų, kurie būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareiškėjui skunde išdėstytais argumentais atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodžius, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas nuolat dalyvauja konkursuose į valstybės tarnybą, todėl neaišku kodėl būtent šiuo atveju pareiškėjas laiko, kad jis patyrė neturtinę žalą. Teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

17.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas VVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą administracinį aktą, taip pat pagrįstas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymas.

18.       Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad skundas atmestas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistos.

 

III.

 

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Kaip išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

20.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais.

20.3.                      Suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos Komisijos priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo paskelbimo yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018, 26, 29 p.).

20.4.                      VVA direktoriaus 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. VK-2383 dėl komisijos sudarymo turinys patvirtina, kad jis yra priimtas, be kita ko, vadovaujantis VVA direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuriuo sudaryti komisijas yra įgalioti VVA skyrių vedėjai. Taigi, šį įsakymą ir jo pakeitimą 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. VK-2547 pagal perduotą įgaliojimą turėjo teisę (įgaliojimus) pasirašyti skyriaus vedėjas, tačiau pasirašė neįgaliotas ultra vires veikiantis direktorius A. P. Todėl priešingai nei vertino teismas, skundžiamas Protokolinis sprendimas, o tuo pačiu ir Įsakymas, kaip ir teismo sprendimas, naikintini nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota teismų praktika, nuo kurios teismas neleistinai nukrypo.

20.5.                      Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškimu (2023 m. lapkričio 15 d. Nr. PS-267), kurio gavimas registruotas 2023 m. lapkričio 15 d. 16:26 val. (patvirtinimas teikiamas ir papildomai), ko teismas visiškai nevertino, 2023 m. lapkričio 15 d. prieš Komisijos posėdį 12:50 val. pareiškė nušalinimą visai Komisijai, po ko daugiau jokios informacijos apie tolimesne konkurso eigą, kaip ir apie konkurso rezultatus, pareiškėjas negavo. Ne Komisija, o tik VVA į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. PS-267 atsakymą pareiškėjui pateikė tik 2023 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. D-2501 „Dėl Jūsų pareiškimo“.

20.6.                      VAĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. <...>. Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, ką nustatė ir teismas, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą pati Komisija (jos nariai) nušalinimo klausimo išspręsti neturėjo teisės, nes tai neteisėtas veikimas ir ultra vires, kaip išaiškinta teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021, 31–32 p.).). Be to, dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo visai Komisijai teismas Protokolo turinio nevertino iš viso ir sprendime nepasisakė. Tačiau Protokole įrašyta, kad nušalinimo: nebuvo. Protokolą pasirašė Komisijos pirmininkas A. K. ir Komisijos sekretorė A. D. (taigi matė ir suprato ką pasirašo).

20.7.                      Kadangi pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo gavimas registruotas tik 2023 m. lapkričio 15 d. 16:26 val., o Komisijos posėdis 2023 m. lapkričio 15 d. baigtas 13:30 val., tai akivaizdu, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškimo dėl nušalinimo Komisija nenagrinėjo ir dėl jo jokio sprendimo nepriiminėjo, kas taip pat paneigia teismo netinkamas (klaidingas) išvadas dėl neva nušalinimo išsprendimo, ir patvirtina Protokolo įrašą, kad nušalinimo: nebuvo, ką savo parašais Protokole ir patvirtino Komisijos pirmininkas A. K. ir Komisijos sekretorė A. D.

20.8.                      Kaip matyti iš Protokolo, pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. prieš Komisijos posėdį 12:50 val. el. paštu pareiškus nušalinimą visai Komisijai ir 13:00 val. neatvykus, po jo namų darbų užduotis naudojant parengtas prezentacijos skaidres PowerPoint formatu pristatė dar trys pretendentai (R. M., V. S. ir B. Š.), o Komisijos posėdis buvo baigtas 13:30 val., ko teismas taip pat nevertino visai.

20.9.                      Taigi rašytiniais bylos įrodymais (teismo visai nevertintu Protokolo turiniu ir kt.) pagrįstos nurodytos bylos faktinės aplinkybės, kurių teismas nevertino, visiškai paneigia teismo išvadas dėl nušalinimo išsprendimo, ir įrodo priešingai, jog Komisija iki Protokolinio sprendimo priėmimo pareiškėjo nušalinimo klausimo nesprendė, dėl ko Protokole pagrįstai ir įrašė, kad nušalinimo: nebuvo, ką savo parašais Protokole ir patvirtino Komisijos pirmininkas A. K. ir Komisijos sekretorė A. D. Todėl teismo sprendimas, Komisijos Protokolinis sprendimas ir Įsakymas naikintini.

20.10.                      Administracinių teismų suformuotoje praktikoje išaiškinta, kai teismas tinkamai neįvertina Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 25, 27–28 punktai; 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 101 punktas). Kaip matosi iš sprendimo, teismas vien tik iš atskirai paimto teismo posėdyje peržiūrėto VVA pateikto teismui vaizdo ir garso įrašo labai mažos ištraukos, nors ir padarė išvadas, jog Komisija vertino pareiškėjo nurodytą nušalinimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas netinkamai vertino vaizdo ir garso įrašo turinį, dėl ko ir čia padarė netinkamas (klaidingas) išvadas, nes priešingai, teismo posėdyje peržiūrėto šio vaizdo ir garso įrašo ištrauka tokių išvadų nepatvirtina ir neįrodo visai. Priešingai nei vertino teismas, iš teismo posėdyje peržiūrėto šio vaizdo ir garso įrašo matosi tik kažkokie žmonės, kurie neprisistato. Be to, peržiūrint šį vaizdo ir garso įrašą matosi, kad jis darytas 2024 m. sausio 25 d. 14:52 val., o kitokių įrodymų patvirtinančių, jog šis įrašas būtų darytas iki Komisijos Protokolinio sprendimo priėmimo, atsakovai, įskaitant VVA, į bylą jokių įrodymų nepateikė ir byloje tokio fakto neįrodė (tokio fakto byloje kitais objektyviais įrodymais patikrinti neįmanoma).

20.11.                      Atsižvelgdamas į tai, kad VVA atstovas teismo posėdyje dėl pareiškimo nagrinėjimo dėl visos Komisijos nušalinimo į jokį klausimą atsakyti negali, pareiškėjas teismo prašė dėl nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo ir nustatymo iškviesti ir liudytojais apklausti Komisijos narius. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą atmetė ir šių faktinių aplinkybių byloje netyrė ir nenustatinėjo (ABTĮ 10 str. 1, 3, 5 d.). Teismas padarė netinkamas (klaidingas) išvadas dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo bei iš esmės pažeidė ir pareiškėjo teises (teikti į bylą įrodymus, užduoti klausimus ir kt.), teisę į teisingą procesą.

20.12.                      Komisija privalo vertinti tik kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, ir neturi teisės nustatyti tokių užduočių ir vertinti tai, kas Aprašo 32 punkte nenumatyta. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigybės aprašymo daugiau nei aiškiai matyti ir akivaizdu, kad direktorius prezentacijos skaidrių, įskaitant ir PowerPoint formatu, nerengia. Teismas netinkamai įvertino ir Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigybės aprašymo turinį, todėl padarė netinkamas išvadas ir dėl tokios namų darbų užduoties laikymo susijusia su Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigybe ir funkcijomis. Komisijai nustačius pretendentams tokią namų užduotį, kuri iš esmės pažeidžia ir Konstitucinio Teismo doktriną ir imperatyvius Aprašo 32 punkte reikalavimus, byloje priimtinas naujas sprendimas pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.

20.13.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Pareiškėjas buvo tik informuotas, kad pretendentų vertinimas vyks per 2 etapus ir bus taikomi 2 vertinimo metodai: namų darbų užduotis ir interviu, o į II vertinimo etapą bus kviečiami 5 (penki) Komisijos atrinkti daugiausiai per I etapo vertinimą balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai, tačiau kodėl tik 5 (penki), o ne 4 ar 6, neaišku ir neskaidru visiškai, ko teismas taip pat nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė (sprendimas be motyvų).

20.14.                      Jau vykstant konkursui, Įsakymu dėl komisijos sudarymo 2023 m. lapkričio 16 d. buvo keičiamos ir konkurso sąlygos, tai konkurso laikas, ir keičiant konkurso sąlygas A. D. tik 2023 m. lapkričio 14 d. nurodė, kad pretendentai privalo parengti namų darbų užduoties pristatymo prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, ir kad vertinant pretendentų namų darbų užduoties pristatymus bus vertinamos ir pačios skaidrės, ko teismas nevertino, kaip nevertino ir to, jog Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai jau pirmo etapo tarpiniame vertinime surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais etapais tai galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus (Aprašo 45, 51 p.).

20.15.                      Pareiškėjas nebuvo informuotas apie sprendimą dėl nušalinimo, apie 2023 m. lapkričio 15 d. I etapo namų darbų užduoties ir jos skaidrių PowerPoint formatu pristatymo laiką ir vietą, apie 2023 m. lapkričio 16 d. II etapo interviu laiką ir vietą (Aprašo 39 p.), apie balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Skaidrumo principas buvo pažeistas iš esmės, ko teismas taip pat nevertino visai.

20.16.                      Kaip išaiškinta teismų praktikoje, tokio pobūdžio bylose kartu turi būti ginčijamas ir protokolas, ir įsakymas dėl laimėtojo paskyrimo į pareigas, nes tik toks pažeistų teisių gynimo būdas yra efektyvus (LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-492/2021 ir joje nurodyta praktika). Todėl teismas padarė netinkamas (klaidingas) ir išvadas, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.

20.17.                      Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų. Administracinių teismų suformuotoje praktikoje išaiškinta, jog Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija ir teisė visiems piliečiams lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą yra užtikrinama sudarant visiems pretendentams vienodas galimybes dalyvauti atitinkamame konkurse (LVAT 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-637/2014 ir joje nurodyta praktika). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, iki Protokolinio sprendimo priėmimo Komisija neišsprendusi pareikšto jai nušalinimo klausimo, ir neteikus nurodytos informacijos, pareiškėjui neteisėtai neleidus dalyvauti konkurso pirmame ir antrame etape, iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises, tai lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, iš esmės pažeidė ir principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus.

20.18.                      Dėl tokių tyčinių kaltų Komisijos (Komisijos narių, valstybės tarnautojų) veiksmų pareiškėjas jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturtinę žalą. Pagal suformuotą teismų praktiką, pareiškėjas tik nurodo orientacinius kriterijus bei orientacinį žalos dydį, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl tenkinus patikslintą skundą dėl neturtinės žalos, nors priteisiama mažesnė nei prašyta suma, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyje už neturtinę žalą pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažinamos.

21.       Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22.       Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas išsiuntęs laišką dėl Komisijos nušalinimo trims adresatams, iš bendrojo VVA elektroninio pašto atsakymą gavo 16:26 val., nepatvirtina pareiškėjo keliamų nepagrįstų prielaidų, kad konkurso komisijos narei pareiškėjo išsiųstas laiškas dėl komisijos nušalinimo buvo peržiūrėtas anksčiau bei prašymas dėl komisijos narių nušalinimo buvo tinkamai išnagrinėtas konkurso komisijos posėdyje.

23.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo procesinis elgesys nėra tinkamas, jis linkęs piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis, pagal pareiškėjo skundus dėl Viešojo valdymo agentūros organizuojamų konkursų teisėtumo ar prašymus suteikti jam informaciją, susijusią su konkursais, administraciniuose teismuose nagrinėtos/nagrinėjamos daugiau nei 60 bylų (įskaitant ir atskirųjų skundų nagrinėjimą). Visose bylose pareiškėjas duoda pasirašyti skundą ir advokatui T. U. Pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri šiuo metu, pagal viešai randamą informaciją, yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas leidžia manyti, kad jis galbūt ir šiuo metu teikia teisines paslaugas. Pareiškėjas, galbūt siekdamas pasipelnyti, skundžia beveik bet kokius VVA veiksmus. Darytina prielaida, jog pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui T. U. pasirašyti, ir, laimėjimo atveju, galbūt pasipelnytų iš valstybės biudžeto. Be to, atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu/kvitu. Pareiškėjas skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi. Pareiškėjas iš esmės su panašiais skundais dėl konkursų teisėtumo jau ne kartą yra kreipęsis į teismą, kuriuose pareiškėjas pateikia identiškus motyvus. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad skunde buvo pateikiamas tik faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nekeliamas teisės spragų šalinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, jog tokiu klausimu jau yra suformuota LVAT praktika, t. y. skundo parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, manytina, kad bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra nepagrįsta, neatitinkanti suteiktos teisinės paslaugos pobūdžio.

24.       Atsižvelgiant į tai, jog konkurso komisija buvo sudaryta tinkamo subjekto ir tinkamos sudėties, iš kompetentingų asmenų, atsižvelgiant į tai, jog Komisija parinko tinkamą vertinimo metodą – namų darbų užduotis su aprašytomis sąlygomis, atsižvelgiant į tai, jog nušalinimo Komisijos klausimas buvo išspręstas pačios Komisijos (nors nušalinimo pagrindai neatitinka Aprašo 26 punkto ir, be to, pareiškėjas nedalyvavo pretendentų vertinimo komisijos posėdyje, t. y. nebuvo subjekto reiškusio nušalinimą), atsižvelgiant į tai, jog pagal Aprašo nuostatas VVA nevilkino pareiškėjui pateikti įsakymą dėl komisijos sudėties – nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

25.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Viešojo valdymo agentūros Pretendentų vertinimo komisijoje Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (trečiojo suinteresuoto asmens R. Č.) į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymo ir pareiškėjo reikalavimo priteisti 7 000 Eur žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė Protokolo ir Įsakymo neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei nekonstatavo Komisijos kaltų veiksmų, kurie būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė teisės aktus, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, nemotyvavo teismo sprendimo.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad papildomai prideda 2023 m. lapkričio 15 d. el. laiško kopiją. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo pateikto naujo dokumento neprideda prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjas nepagrindė, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

31.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

32.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

34.       ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

35.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų), nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Dalies teismo sprendimo motyvų pašalinimas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir motyvuotą teismo sprendimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/91). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020; ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo netenkinantys motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar nepasisakymui apie nagrinėjamos administracinės bylos esmę.

36.       Kilusio ginčo kontekste primintina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat, kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas).

37.       Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu. Į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Įstaigos vadovas, kurio tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (VTĮ 14 str. 1 d.).

38.       Aprašo 3 punktas nustato, kad konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis šiomis nuostatomis: informacija pretendentams apie konkursą, atranką ar statuso atkūrimą turi būti prieinama, pateikiama aiškiai ir išsamiai (3.1 p.); priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs (3.2 p.); Aprašo V skyriuje nurodytos komisijos, siekdamos atrinkti tinkamiausią pretendentą, atsižvelgdamos į pareigybės, į kurią vykdomas priėmimas, pobūdį, funkcijas, pretendentų skaičių ir kitas aplinkybes, turi teisę pasirinkti vertinimo etapų skaičių, iš Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka viešai paskelbtų vertinimo metodų ir kriterijų pasirinkti ir taikyti vertinimo metodus ir kriterijus, spręsti kitus su konkurso, atrankos ar statuso atkūrimo organizavimu susijusius klausimus, kiek tai neprieštarauja Aprašo nuostatoms (3.3 p.). Konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją (Aprašo 22 p.). Likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą (Aprašo 32 p.). Apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu taikytinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (Aprašo 39 p.).

39.       Byloje nustatyta, kad:

39.1.                      Agentūra paskelbė konkursą į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 57206).

39.2.                      2023 m. spalio 5 d. per Valstybės tarnybos informacinę sistemą (VATIS) pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjas atitinka VTĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus bendruosius, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Apie vertinimo komisijos datą, laiką, vietą bus informuota atskiru pranešimus VATIS.

39.3.                      2023 m. spalio 19 d. per Valstybės tarnybos informacinę sistemą (VATIS) pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinimas komisijoje į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 57206) vyks dvi dienas: 2023 m. lapkričio 15 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d.

39.4.                      Agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. VK-2383 buvo sudaryta pretendentų vertinimo komisija.

39.5.                      2023 m. lapkričio 9 d. per Valstybės tarnybos informacinę sistemą (VATIS) pareiškėjui, be kita ko, buvo pranešta informacija pretendentams: „Namų darbų užduotis. Iš siekiančio (-ios) užimti Lietuvos ypatingajam archyvo direktoriaus (-ės) pareigas perspektyvos apgalvokite ir pasiruoškite žodžiu pristatyti Jūsų veiklos viziją 5 metų laikotarpiui, kurioje būtų atskleista: Kokie svarbiausi ir aktualiausi Lietuvos ypatingajam archyvui kylantys iššūkiai, vertinant Lietuvos archyvų sektoriaus raidos tendencijas? Kokios būtų Jūsų kaip įstaigos direktoriaus (-ės) pagrindinės veiklos kryptys ir svarbiausi uždaviniai, siekiant įveikti pirmiau įvardytus iššūkius? Kokios galimos rizikos, siekiant įgyvendinti numatytas veiklos kryptis, ir pagrindiniai jų valdymo būdai? Kokius numatote direktoriaus (-ės) veiklos vertinimo rodiklius bei kokius kadencijos rezultatus planuojate pasiekti? Kokie būtų Jūsų, kaip Lietuvos ypatingajam archyvo direktoriaus (-ės), svarbiausi veiklos principai, kuriantys pridėtinę vertę organizacijai? Pristatymui komisijoje bus skiriama iki 12 min. Prašome parengti prezentacijos skaidres PowerPoint formatu, kurias naudosite pristatymo metu. Bus vertinama pristatymas žodžiu ir pristatymo metu pateiktos prezentacijos skaidrės. Komisijos nariai galės užduoti tikslinamuosius klausimus (jei kas neaišku) arba papildomus klausimus (jei norima plačiau paanalizuoti tam tikrus pristatymo aspektus). Prašome parengtas pristatymo skaidres atsisiųsti į savo naudojamą el. paštą ir vertinimo komisijoje dieną iki 8 val. atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Įranga, reikalinga demonstruoti pristatymo skaidres, bus salėje, kurioje vyks vertinimas.“

39.6.                      2023 m. lapkričio 13 d. per Valstybės tarnybos informacinę sistemą (VATIS) pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pirmojo etapo laikas yra 2023 m. lapkričio 15 d. 13:00 val. 143 salė, I a. Viešojo valdymo agentūra, (duomenys neskelbtini), Vilnius (įėjimas iš (duomenys neskelbtini) pusės). 

39.7.                      2023 m. lapkričio 15–16 d. vyko konkursas: I etapo posėdžio pradžia 9 val. 50 min., pertrauka 11 val. 45 min. – 12 val. 40 min., pabaiga 13 val. 30 min. 2023 m. lapkričio 15 d. 12 val. 50 min. pareiškėjas el. paštu pareiškė nušalinimą Komisijai. II etapo posėdžio pradžia 8 val. 30 min., pabaiga 12 val. 10 min.

39.8.                      2023 m. lapkričio 16 d. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas buvo užsiregistravęs pretendentas, bet nedalyvavo, nedalyvavo priežastis – neatvyko. Siūlymų dėl Komisijos nario nušalinimo nebuvo. Agentūros pateiktame vaizdo ir garso įraše, kuris yra sudėtinė Protokolo dalis, matyti, jog Komisija pasisakė dėl pareiškėjo nušalinimo: Komisijos pirmininkas įgarsino, kad nušalinimas reiškiamas netinkamu pagrindu, t. y. dėl Komisijos taikomo metodo, o ne dėl pačios Komisijos galimo šališkumo, be to, pažymėjo, jog Komisija veikia laikydamasi Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatų, turi įgaliojimus ir kompetencijas vykdyti pretendentų vertinimą. Protokole konkurso laimėtoju paskelbtas trečiasis suinteresuotas asmuo.

39.9.                      Lietuvos vyriausiasis archyvaras 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. (1.4 E)V2E-209 „Dėl R. Č. priėmimo į Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigas”.

40.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Agentūros direktorius neturėjo teisės priimti Įsakymą dėl komisijos sudarymo, nes konkursas paskelbtas dėl Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pareigų, šios išvados nekeičia ir pareiškėjo nurodytas išduotas įgaliojimas, nes jis niekaip neatima teisės vadovui atlikti veiksmus.

41.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo pareikštu nušalinimu Komisijai, teisėjų kolegija pažymi, kad jie atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo konkurse iki I etapo pradžios, t. y. nedalyvavo konkurse nuo tada, kai neatvyko į konkursą pareiškėjui paskirtu pirmojo etapo laiku 2023 m. lapkričio 15 d. 13:00 val. į 143 salę, I a. Viešojo valdymo agentūroje, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią nustatytą faktinę aplinkybę (pareiškėjas neatvyko jam paskirtu laiku), byloje susiklostę nušalinimo išsprendimo ypatumai (dėl laiko, dėl protokolo ir vaizdo bei garso įrašo turinio, kt.) nelaikytini pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sudarius Pretendentų vertinimo komisiją konkursui vykdyti, jai pavedama priimti visus su jo (konkurso) tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo komisijos nariui klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-644-556/2023). Nagrinėjamu atveju vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad Komisija išsprendė pareiškėjo prašymą: Komisijos pirmininkas įgarsino, kad nušalinimas reiškiamas netinkamu pagrindu, t. y. dėl Komisijos taikomo metodo, o ne dėl pačios Komisijos galimo šališkumo. Teisėjų kolegija be kita ko pastebi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pagrindų Komisijos narių nušalinimui, buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad konkurso užduotys buvo netinkamos, pakeistos, neaišku, kodėl į kitą etapą bus kviečiami tik 5 pretendentai, Komisijos nariai nekompetentingi vertinti užduotis, pareiškėjas nebuvo informuotas apie įvairius konkurso metu priimtus sprendimus ir kt. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022). Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad užduotys iš esmės yra neatitinkančios tos valstybės tarnybos srities, į kurią yra organizuojamas konkursas, jog konkurso tvarka dėl užduočių paskelbimo ir konkurso vedimo buvo pažeista. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuojamas apie konkurso tvarką ir reikalavimus: 2023 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 19 d. 2023 m. lapkričio 9 d. (keturios žinutės), 2023 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad Komisijos nariai nekompetentingi vertinti skaidrių, atsižvelgiant į Komisijos narių einamas pareigas, turimas kompetencijas, atmetami kaip neįrodyti.

43.       Dėl pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminacijos ir konkurso neskaidrumo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija, atsižvelgdama į nagrinėjamos situacijos ypatumus (pareiškėjas nušalinimą pateikė el. paštu 10 min. iki jam paskirto posėdžio laiko, į posėdį neatvyko) tinkamai ir skaidriai organizavo konkursą bei vykdė procedūras, nediskriminavo pareiškėjo, nepažeidė jo teisių.

44.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, jog, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020). Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vadovaujamasi tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus faktinės situacijos ypatumus (pareiškėjo dalyvavimą konkurse iki namų darbų užduoties pristatymo posėdyje).

45.       Dėl Komisijos narių kaip liudytojų neapklausimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą iškviesti liudytojus sprendė 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min.), jį atmetė, nes byloje surinkta medžiaga ginčui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu sprendimu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje užtikrino racionalų procesą, atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-153-815/2023). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo poziciją apie ginčo situaciją, Komisijos narių Protokole ir vaizdo bei garso įraše užfiksuotą informaciją, motyvavo, kodėl jas taip vertina. Taigi bylai teisingai išspręsti reikalingi duomenys buvo surinkti ir įvertinti. Pareiškėjo poziciją teismas atmetė išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą.

46.       Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šalinami, bet tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog, organizuojant konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą Protokolinį sprendimą ir Įsakymą panaikinti.

48.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

49.       Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

50.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

51.       Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su konkurso organizavimu, kuris pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti bei kad Agentūra nepažeidė konkurso procedūroms keliamų reikalavimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valstybės institucijos arba jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius šių subjektų padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1992-492/2025; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2131-552/2024 ir kt.).

52.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

53.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pašalintus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

54.       Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

        Teisėjai                                                         Gintaras Kryževičius

 

Beata Martišienė

 

Ernestas Spruogis