Civilinė byla Nr. 3K-7-362/2007 (S)

            Procesinio sprendimo kategorijos

            124.2.7; 126.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levicko, Aloyzo Marčiulionio, Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Vilijos Mačiulienės ir Sigito Mačiulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovų Vilijos Mačiulienės ir Sigito Mačiulio prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl individualios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto.

 

            Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Prašymo esmė

 

Tenkindamas Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį, Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei V. ir S. Mačiulių prekybos centrui, konstatavęs kad įmonės skolos viršija pusę jos turto vertės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.  Atsakovai V. Mačiulienė ir S. Mačiulis 2006 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartį, tvirtindami, kad pagrindas atnaujinti procesą – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu: teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, padarė išvadą, kad įmonė nemoki, nes vadovavosi turto vertintojo P. A. Bigelio pateikta prekybos centro pastato, esančio Marijampolėje, Jaunimo g. 2, vertinimo ekspertizės aktu, kuriuo turto vertė buvo sumažinta 2 558 000 Lt. Atsakovų teigimu, tokio įvertinimo nepagrįstumą patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų analizė, baudžiamosios bylos dėl melagingos eksperto išvados davimo iškėlimas ir V. Mačiulienės pripažinimas nukentėjusiąja. Be to, jų nuomone, teismas neteisingai įvertino bei patvirtino kreditorinius reikalavimus. Terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nepraleistas, nes apie nurodytas aplinkybes jie sužinojo tik po to, kai Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi buvo įtraukti atsakovais bankroto byloje ir turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei kaip bylos dalyviai reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 13 d. nutartyje, apeliacine tvarka peržiūrėdama Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, kad bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat ir bankrutuojančios įmonės turto vertė bei įmonės mokumas nustatyti tinkamai. Teismo vertinimu, prašydami atnaujinti procesą, atsakovai nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują byloje jau nustatytų ir jiems bylos nagrinėjimo metu žinomų aplinkybių aiškinimą, prieštaraujantį išdėstytam įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose šioje byloje. Teismai, nustatydami nemokumo faktą, disponavo atsakovų nurodytais rašytiniais įrodymais, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, juos įvertino. Nors atsakovai teigė, kad eksperto veiksmuose yra nusikaltimo požymių, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Argumentas, kad bankroto bylos iškėlimo metu buvo netinkamai nustatytos įmonės skolos, negali būti proceso atnaujinimo pagrindas, nes, iškeldamas bankroto bylą, teismas neprivalo tiksliai nustatyti atsakovo skolų dydžio ir tikslios turto vertės – pakanka preliminaraus skaičiavimo ir nemokumo sąlygų nustatymo.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad teismo posėdyje, kuriame išnagrinėti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo ir priimta Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis iškelti bankroto bylą IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui, dalyvavo šios individualios įmonės atstovė V. Mačiulienė, todėl atsakovams civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu turėjo būti žinomos aplinkybės dėl IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro turto vertės, įmonės skolų, mokumo ar nemokumo, t. y. jos nėra tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovams bylos nagrinėjimo metu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovai V. Mačiulienė ir S. Mačiulis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Teismai skundžiamose nutartyse nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. M. v. Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001, ir 2004 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Medas“, v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004, pagal kurias proceso atnaujinimo institutas taikomas neformaliai, atsižvelgiant į jo tikslus ir uždavinius, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių instancinės sistemos būdais.

2. Atnaujinus procesą toje pačioje byloje anksčiau priimti teismų sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi.

            3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų įvardytos aplinkybės nėra naujos, todėl negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismams nebuvo žinomos šios aplinkybės:

            3.1. Kreditorių finansiniai reikalavimai nepagrįsti, t. y. nepagrįstai padidinta skolų, kurių reikalavimo terminas suėjęs, suma. Tai paaiškėjo tik Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus.

            3.2. Kreditorius Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nurodydamas savo reikalavimo dydį, į jo sumą įtraukė 770 357,95 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, kuriai priverstinio išieškojimo terminas jau yra pasibaigęs.

            3.3. Marijampolės miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 26 d. nutartimi  patvirtinta V. ir S. Mačiulių prekybos centro ir Marijampolės miesto savivaldybės taikos sutartis, pagal kurią skola bankroto bylos iškėlimo momentu mažintina 176 534,70 Lt.

            3.4. Turto vertintojo A. Bigelio išvada, kuria rėmėsi teismai, spręsdami įmonės mokumo klausimą, yra nepagrįsta.

              4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“, v. UAB „Differens“, bylos Nr. 3K-3-994/2003, nurodė, kad argumentas, jog atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios  toje pačioje byloje jau nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose, nedera su proceso atnaujinimo instituto tikslais ir uždaviniais. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neleidžiama svarstyti tik jau įvertintos informacijos, o atsisakyti svarstyti kitą susijusią su byla informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, būtų neteisinga.

              5. Teismas atmesdamas prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai ar  eksperto išvada. Kasatoriai pažymi, kad būtent dėl to jie prašo atnaujinti procesą ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bet 2 punkto pagrindu.

              6. Apeliacinės instancijos teismas, 2004 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakęs priimti  atsakovų rašytinius paaiškinimus ir turto vertintojo J. Jarmalos pakartotinę prekybos centro įvertinimo ataskaitą, pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, nes šio įrodymo nebuvo įmanoma pateikti pirmosios instancijos teisme. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nekviečiant į teismo posėdį eksperto, kurio išvados buvo lemiamos nagrinėjant bylą iš esmės, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

              7. V. ir S. Mačiulių prekybos centras nėra pajėgus vienu metu grąžinti visų skolų, kurių grąžinimo terminas pagal sutartis – iki 2015 m.  Nuostata, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, netenka galios, įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bankroto bylą. Taigi atkurti pažeistą teisę galima tik atnaujinus procesą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovų prašymas atnaujinti procesą dėl nutarties, priimtos neužbaigtoje nagrinėti bankroto byloje netenkintinas, nes procesas atnaujinamas tik užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje. Be to, įstatymuose neįtvirtinta galimybė pabaigti bankroto bylą atnaujinus procesą dėl nutarties iškelti bankroto bylą ir ją panaikinus. Darytina išvada, kad ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant šį klausimą apygardos teisme ir skundžiant apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centras prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti iš kasatorių išlaidas advokato pagalbai bei savo prašymą grindžia šiais argumentais:

            1. Kasatoriai, skunde teigdami apie teismų padarytus pažeidimus, jų nekonkretina, todėl nėra galimybės į šiuos teiginius atsikirsti.

            2. Iškeldamas bankroto bylą teismas neprivalo tiksliai nustatyti atsakovo skolų dydžio ir tikslios turto vertės. Įvertinti įmonės turtą teismas turi teisę, bet ne pareigą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

            3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“, v. UAB „Differens“, bylos Nr. 3K-3-994/2003, yra dėl proceso atnaujinimo procedūros, o ne dėl proceso jį atnaujinus, todėl ši nutartis nagrinėjamoje byloje neaktuali.

              4. Kasatoriaus argumentai dėl pažeidimų Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartyje nereikšmingi, nes kasaciniu skundu skundžiamos ne šios nutartys.

 

            Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui, nurodžiusi, kad įmonė skolinga 1 688 592,73 Lt mokesčių ir delspinigių, neturi lėšų atsiskaityti, visas turtas įkeistas ir areštuotas.

            Atsakovai yra kreipęsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teigdami, kad tvirtinant kreditoriaus reikalavimus Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. balandžio 12 d. nutartimis, buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą įmonės savininkų teisių. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasaciniame skunde yra keliami klausimai dėl proceso atnaujinimo bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Dėl jų išplėstinė teisėjų kolegija pasisako. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tokia išimtis nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtintas šio ir kitų įstatymų normų santykis. Vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisminė kontrolė, šių procedūrų tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais bei jų apskundimas apeliacine ir kasacine tvarka pagal CPK normas atliekamas tik atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme nustatytus bankroto proceso ypatumus lemia specifinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant įmonę nuo dar didesnių skolų, o kreditorius – nuo įsipareigojimų nevykdymo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui - atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių jos veiklą atnaujinti, taip pat jos savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Dėl to bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti  bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Bankroto proceso tikslų pasiekimą užtikrina Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Į šį reglamentavimą būtina atsižvelgti ir sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus bankroto byloje.

            Nagrinėjamoje byloje kasatoriai akcentuoja, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, jos valdymo organai nušalinami nuo įmonės valdymo, o bankroto bylos iškėlimo stadija yra užbaigta, todėl, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą, byloje dalyvaujantys asmenys, esant CPK 366 straipsnyje nustatytiems pagrindams, įgyja teisę reikalauti atnaujinti procesą bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių šiuo klausimu priimta nedaug. Iš jų matyti tik iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 371¹⁷ straipsnio taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2003 m. sausio 20 d. išnagrinėjusi civilinę bylą AB „Kauno baldai“, AB bankas „Hansa-LTB“ v. UAB „Saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-146/2003, išaiškino, kad, įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą, šį nutartis įsiteisėja, yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Kolegija sprendė, kad tokia procesinė situacija sudaro teisinį pagrindą bankroto bylos iškėlimo stadiją pripažinti užbaigta, todėl joje galimas proceso atnaujinimas įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

            Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti. Įstatyminė sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo bankroto byla iškeliama, konstatavus įstatyme nustatytų kriterijų jai iškelti egzistavimą, o ne užbaigiama. Įstatyme nesuteikiama pagrindo bankroto bylos iškėlimo stadijos užbaigimą pagal pasekmes prilyginti bylos užbaigimui.

            Kartu kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo instituto taikymui reikšminga ne tik bylos proceso pabaiga, bet ir instancinės kontrolės galimybių išnaudojimo būtinumas, nesant kitų teisės ir teisėtų interesų gynimo būdų. Įstatymo nuostatos, nesuteikiančios byloje dalyvaujančiam asmeniui teisės į kasaciją, nėra pagrindas išvadai, jog jis savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą gali ginti tik atnaujinant procesą. Svarbu nustatyti, ar asmuo, jo manymu, pažeistą teisę ar teisėtą interesą gali ginti kitais būdais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui  patvirtinus, grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Finansų ministerija v. likviduojama AB ,,Oruva”; bylos Nr. 3K-3-653/2005). Toks aiškinimas atitinka bankroto proceso tikslus – apsaugoti kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, užkertant kelią nuostolių dėl įmonės nemokumo didinimui, nes atnaujinus jau baigtą stadiją būtų neapibrėžtam laikui pratęsiamos bankroto procedūros, dėl to kreditoriai, negalėdami naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, toliau patirtų nuostolių. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kylant bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto rinkos kainoms ir pan., įmonės dalyviai ar savininkai gali būti suinteresuoti bankroto procedūrų vilkinimu, nes, didėjant įmonės turto vertei, kinta jos skolų ir turto santykis, kuris yra nemokumo kriterijus. Tokia bankroto proceso eiga neleistina, nes pažeistų kreditorių teisėtus interesus iš skolininko kuo greičiau gauti jiems priklausančias lėšas, t. y. neatitiktų bankroto bylos dalyvių interesų pusiausvyros principo. Vykstant bankroto procedūroms, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą. Bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti tokiam piktnaudžiavimui kelią. Taigi bankroto proceso tikslas ir būtinybė užtikrinti interesų pusiausvyros principo laikymąsi paneigia galimybę iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarstant, ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai bankroto bylai iškelti. Siekis apsaugoti kreditorių interesus įmonei skolininkei nevykdant įsipareigojimų suponuoja išvadą, kad, konstatavus nemokumo pagrindus ir jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, esminę reikšmę turi nebe įmonės mokumo būsena, buvusi bankroto bylos iškėlimo stadijos metu, bet esamuoju metu, t. y. ar kreditoriams išlieka grėsmė patirti nuostolių dėl įmonės skolininkės nepajėgumo įvykdyti prievoles. Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, pvz., kreditoriams įsitikinus įmonės mokumu ir pasirašius taikos sutartį, o ne kvestionuojant bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą. Toks teisių gynybos būdas bankroto byloje nevilkina bylos nagrinėjimo ir atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą.

            Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Specifiniai bankroto proceso tikslai apsaugoti įmonę skolininkę ir jos kreditorius nuo didesnių nuostolių pasiekiami tik nuosekliai ir operatyviai vykdant bankroto procedūras, o atsiradus būtinybei ginti bankrutuojančios įmonės savininko, dalyvio ar kito asmens teises, pažeistas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, jos turi būti ginamos siekiant bankroto bylos nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 367 straipsniu ir 370 straipsnio 1 dalimi, atsisako jį priimti kaip pateiktą dėl ginčo, jau nagrinėjamo teisme. Šioje byloje skundžiami teismų procesiniai sprendimai atmesti prašymą atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo paliktini nepakeisti, atsižvelgiant į tai, kad galutinis bylos nagrinėjimo rezultatas nepažeidžia bankroto bylos nagrinėjimo ypatumus nustatančių teisės normų.

            Atmetant kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovui bankrutuojančiai IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui pateikus prašymą iš kasatorių priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šis prašymas tenkintinas.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Bankrutuojančiai IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui iš Vilijos Mačiulienės ir Sigito Mačiulio priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Janina Stripeikienė

 

Virgilijus Grabinskas

 

Česlovas Jokūbauskas

 

Zigmas Levickis

 

Aloyzas Marčiulionis

 

Algis Norkūnas

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis