Administracinė byla Nr. eI-406-189/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei S. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir NŽT) 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
Pareiškėja skunde teismui paaiškino, kad NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu atkūrė jai nuosavybės teises natūra į žemės sklypą. Šiuo sprendimo pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos mano nuosavybės teisės į 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Vilniaus m. sav. 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pareiškėja pardavė šį 0,27 ha ploto žemės sklypą A. D. už 243 000 Lt.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Taip pat pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2700 ha žemės sklypo bei taikė restituciją natūra - 0,2700 ha žemės sklypą grąžino valstybės nuosavybėn ir priteisė iš pareiškėjos A. D. už 0,2700 ha žemės sklypą 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt). Aukštesnės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjos teigimu, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta atsižvelgiant į tai, kad sandoris atsirado esant neteisėtam pagrindui - imperatyviems įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjekto, priimtiems aktams.
Pareiškėjos teigimu, NŽT sprendimo panaikinimas neigiamai paveikė jos interesus bei teises, t. y. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl siekia satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų.
Nurodo, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, taigi neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iš naujo nebeįrodinėjami.
Pareiškėjos teigimu, neturtinės žalos atsiradimą nulėmė tai, kad bylinėjimasis truko tris metus, kurio metu ji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, besitęsiančius nepatogumus, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Nepatogumai bei išgyvenimai, nerimas yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėja iki šiol išgyvena stresą, depresiją, jaučia nusivylimą, beviltiškumą, gyvenimo nestabilumą, dvasinį neramumą, nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Teismo nustatytas įpareigojimas grąžinti pinigus už žemės sklypą sukėlė jai didžiulį stresą, nerimą, kadangi atsirado problema, kaip juos grąžinti. Būdama įsitikinusi sudarytų sandorių teisėtumu, gautus už žemės sklypą pinigus išleido savo nuožiūra, suteikdama materialinę pagalbą kitiems asmenims. Pareiškėjos teigimu, ji negalėjo numatyti, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų bus priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas atkurti jai nuosavybės teises ir jai kils tokios sunkios pasekmės. Ji senyvo amžiaus, labai silpnos sveikatos, išskyrus pensiją, jokių pajamų negauna, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl pinigų grąžinimo tapo labai sunki našta, kuri neigiamai ją veikia - sukelia labai stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, nerimą, depresiją. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai jai reiškia didelius, ženklius praradimus.
Pareiškėjos teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kad atkuriant jai nuosavybės teises, ji elgėsi neteisėtai ar kitaip nesąžiningai. Tai, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, jai nebuvo žinoma ir ji to negalėjo žinoti, o tapusi teisėta žemės sklypo savininke ir jį pardavė.
Nurodo, kad lūkestis atkurti nuosavybės teises buvo ir yra teisėtas, nes jis susiformavo teisei neprieštaraujančių valstybės įsipareigojimų pagrindu, tačiau dėl NŽT neteisėtų veiksmų, atkuriant nuosavybę, bei teismui priėmus 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, jis liko neapsaugotas, atkurti nuosavybės teises realiai neturi galimybės, nes Vilniaus mieste žemės nėra. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nedavė lauktos grąžos, priešingai, jį panaikinus, patyrė praradimus - 70 377,67 eurų, kuriuos turi grąžinti žemės sklypo pirkėjai. Šie praradimai turėtų būti pripažinti jos, kaip sąžiningo asmens, patirta atlygintine žala.
Pareiškėjos nuomone, atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės yra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl dalis jai atsiradusių dėl sprendimo panaikinimo praradimų turi atitekti ir atsakovui. Savo poziciją grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Todėl nagrinėjamu atveju teisėtų lūkesčių apsaugos taikymą, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo kompensaciją pinigais už jos praradimus - 32 000 eurų, pagrindžia būtinybė garantuoti teisingumą.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad jau antrą kartą yra panaikinti institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, o tai sąlygoje nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Daugiau papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti (2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 15–18).
Atsakovės vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl negali būti pagrindu tenkinti jos skundą. Pareiškėja skunde akcentuoja depresijos simptomus, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokia liga jai būtų diagnozuota. Iš pareiškėjos pateiktų pateikto medicininio išrašo matyti, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti iki teisminių ginčų.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji negalėjo numatyti valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus dėl nuosavybės teises atkūrimo, pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek A. D. (kuri iš pareiškėjos įsigijo žemės sklypą ir kuriai iš pareiškėjos priteista 70 377,67 Eur suma (sandorio metu - 243 000 Lt) už valstybei grąžintiną žemės sklypą) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, kurių interesams atstovavo tas pats advokatas. Vienas iš prašymo motyvų buvo aplinkybė, kad grąžinto pareiškėjai žemės sklypo vertė skiriasi nuo pardavimo kainos, t. y. žemės sklypas parduotas už ženkliai didesnę kainą, todėl pareiškėja neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir A. D. grąžinti priteistus 70 377,67 Eur. Tačiau LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymo netenkino.
Atsakovės atstovė pažymi, kad teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 ir LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-63-1062/2017) konstatavo, kad tiek pirkėjai A. D., kuri yra UAB „Arlitanus“ direktoriaus pavaduotoja ir yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymą, tiek pareiškėjai buvo žinoma, kad savivaldybė prieštaravo žemės sklypo grąžinimui natūra. Taigi akivaizdu, kad A. D., projektuodama žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai, o vėliau iš pareiškėjos įsigydama minėtą žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiškėja, žinodama apie žemės sklype esančią aikštelę, sąmoningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais.
Pažymi, kad UAB „Arlitanus“, kurios direktoriaus pavaduotoja A. D. (pareiškėjos sklypo pirkėja), teikia Nacionalinei žemės tarnybai žemėtvarkinių projektų paslaugas (laimėjus viešųjų pirkimų konkursus). Tačiau ta pati A. D. atstovauja pretendentų, turinčių teises atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Vilniaus rajone (kurioje UAB „Arlitanus“ projektuoja žemės sklypus), interesams (pvz. administracinė byla Nr. I-2789-561/2017). Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad A. D. oficialiai pagal įgaliojimą atstovautų pareiškėjos interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau UAB „Arlitanus“ rengė (duomenys neskelbtini) ir Pašilaičių seniūnijų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimo metu pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas žemės sklypas, kurį vėliau iš pareiškėjos įgijo A. D.. A. D., kaip UAB „Arlitanus“ atstovei, buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės nepritarimą žemės sklypo grąžinimui natūra. Tačiau nepaisant to, žemės sklypą pareiškėjai suprojektavo bei vėliau minėtą žemės sklypą įsigijo už labai didelę kainą. NŽT turi pagrindo manyti, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiškėja viešai neatskleidžia. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad A. D. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.
NŽT vertinimu, pareiškėja, panaudodama motyvus apie tariamą neturtinės žalos atlyginimą, iš tiesų siekia ir tai viešai deklaruoja savo skunde, ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjos teiginys dėl atsiradusios žalos, susijusios su priteista suma, atkleidžia paslėptą interesą priteisti ne neturtinę žalą, o turtinę – gauti pinigų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 įvykdymui. Be to, NŽT vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos suma yra neadekvati ir visiškai nepagrįsta, nors pareiškėja turėjo pareigą objektyviais įrodymais pagrįsti kaip konkrečiai pasireiškė neturinė žala.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos galimai neteisėtų veiksmų.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip buvo minėta, valstybei deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, nenustačius bent vienos iš jų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
Nagrinėjamojo byloje neturtinės žalos atsiradimą sieja su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administraciniu aktu, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas, pripažintas sandoris negaliojančiu bei pritaikyta restitucija natūra - 0,2700 ha žemės sklypą grąžino valstybės nuosavybėn ir priteisė iš pareiškėjos A. D. už 0,2700 ha žemės sklypą 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, be kita ko, panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“, pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., notarinio reg. Nr.1249, sudarytą tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m.; pritaikė restituciją natūra – 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m., grąžino valstybės nuosavybėn, o iš J. J. priteisė A. D. už įsigytą 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (toliau – žemės sklypas), sumokėtus 70 377,67 eurus (sandorio metu 234 000 Lt). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 paliko nepakeistą.
Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, darytina išvada, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, taigi neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iš naujo nebeįrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje tirtina, ar yra kitos dvi būtinos sąlygos: žala ir priežastinis ryšis tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjos teigimu, minėtų aktų panaikinimas neigiamai paveikė jos interesus bei teises, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl siekia satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų ir prašo priteisti neturtinę žalą. Atsakovės NŽT teigimu, pareiškėjos argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl negali būti pagrindu tenkinti jos skundą.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodo, kad ji patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą, tačiau pareiškėja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nesuformulavo, todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, papildomai dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos nenagrinės ir nepasisakys. Nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos galimai patirtos neturtinės žalos.
Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėja, turėdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdama kaip savininkė, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju taip pat svarbus pareiškėjos sąžiningumas, ar jos veiksmai neįtakojo žalos atsiradimą.
Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. NŽT teigimu, A. D., projektuodama žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai, o vėliau iš pareiškėjos įsigydama minėtą žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiškėja, žinodama apie žemės sklype esančią aikštelę, sąmoningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais.
NŽT teismui pateikė UAB „Arlitanus“ 2017 m. gegužės 4 d. Pasiūlymą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų, kuriame matyti, kad A. D. yra direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už sutarties vykdymą. Teismo vertinu, šis Pasiūlymas patvirtina, kad A. D. yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymą. Tačiau, teismo vertinimu, nepateikus kitų įrodymų, šis dokumentas nepatvirtina, kad būtent A. D. ir suprojektavo žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai. Kita vertus, tai nepaneigia aplinkybės, kad būtent A. D. galėjo žinoti apie nesamą galimybę atkurti pareiškėjai nuosavybės teises būtent į sklypą, kuris užimtas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele, nes savivaldybė nepritarė ir nederino pateikto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuriame siūloma suprojektuoti grąžintiną natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Tačiau nesant nenuginčytiniems įrodymas, nėra pagrindo teigti, kad būtent A. D. ir pareiškėjos veiksmai galėjo įtakoti žalos atsiradimą. Be to, NŽT argumentai, kad tiek pareiškėją tiek A. D. atstovavo teisminiuose procesuose tas pats advokatas, nepagrindžia, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiškėja viešai neatskleidžia. Pažymėtina, kad teismas vadovaujasi tik neginčijamais byloje esančiais įrodymais.
Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad asmuo, turėdamas sprendimą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Tokia žala atsirado NŽT veikus ne taip, kaip numatė teisės aktai, ir būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, susiję su sklypu, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismo nuomone, pareiškėja patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei veiksmais, nes neteisėti institucijų veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu.
Sprendžiat neturtinės žalos atlyginimo klausimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog nuosavybės teisių atkūrimas – jautri visuomeninio gyvenimo sfera, Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą <...>, dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Pareiškėja teismo prašo priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę (nuosavybės teisės atkurtos 2013 m. gruodžio 19 d., o Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškimą teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d.), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, teismas daro išvadą, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 1 000 eurų, kurie jai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad dėl patirtų neigimų išgyvenimų jai galėtų būti priteisiama didesnė nei teismo įvertinta neturtinė žala.
Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos atstovė 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriame prašo priteisti 600 eurų už skundo parengimą ir 100 eurų už konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą nagrinėjant civilinę bylą teisme. Prie prašymo pridėjo 2017 m. liepos 11 d. Pinigų priėmimo kvitą – 500 Eur, kuriame nedetalizuotos paslaugos, ir 2018 m. vasario 7 d. pinigų priėmimo kvitą – 100 Eur, kuriame nurodyta, kad asmuo sumokėjo už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovės prašyme detalizuotos išlaidos su pateiktais kvitais nesutampa, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjos J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą pareiškėjos J. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška