Civilinė byla Nr. 3K-3-75/2011

            Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.6; 24.1; 41; 95.3 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 28 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Prano Žeimio

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schindler-Liftas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Schindler-Liftas“ dėl 44 590 Lt neteisėtai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, esant generaliniam rangovui nemokiam ir antstolės patvarkymui sustabdyti jam priklausančių lėšų išmokėjimą, teisėtumo.

2004 m. lapkričio 29 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Utvilsta“ ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus. 2005 m. balandžio 4 d. ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė subrangos sutartį su atsakovu uždarąja akcine bendrove „Schindler-Liftas“ dėl liftų sumontavimo. Šios subrangos sutarties pagrindu 2006 m. spalio 30 d. atsakovas išrašė ieškovui 44 590,08 Lt PVM sąskaitą–faktūrą. 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo 44 590 Lt už ieškovą tiesiogiai atsakovui.

2006 m. birželio 6 d. patvarkymu antstolė N. Šiugždaitė įpareigojo trečiąjį asmenį sustabdyti 403 060,33 Lt, priklausančių ieškovui, išmokėjimą, neišmokėti šių lėšų nei ieškovui, nei kitiems asmenims ieškovo nurodymu, pervesti nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 14 d.

Teigdama, kad trečiojo asmens atliktas mokėjimas atsakovui pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsikaitymo tvarką, nes taip su atsakovu buvo atsiskaityta anksčiau, nei su kitais ieškovo kreditoriais, pažeidžiant jų teises ir teisėtus lūkesčius, mokėjimas pagal rangos sutartį turėjo būti atliktas tiesiogiai ieškovui, todėl atsakovas pinigus gavo neteisėtai ir turi juos grąžinti kaip be pagrindo praturtėjęs asmuo, ieškovas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu bei CK 6.237 straipsniu, 2009 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 44 590 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atliktus darbus perdavė ieškovui bei už juos išrašė 44 590,08 Lt PVM sąskaitą – faktūrą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovui 44 590 Lt buvo sumokėta be teisinio pagrindo, šią sumą atsakovas gavo už pagal sutartį atliktus darbus, kurie buvo atlikti trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ objekte, t. y. trečiojo asmens interesais, todėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, nors atsakovui už atliktus darbus sumokėjo ne ieškovas, o trečiasis asmuo; atsakovas, kaip kreditorius, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jam trečiojo asmens už skolininką (ieškovą) sumokėtos skolos (CK 6.50 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad 44 590 Lt atsakovui sumokėjo ne ieškovas, kuris turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o trečiasis asmuo, kuris neturėjo finansinių sunkumų ir neprivalėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatų dėl atsiskaitymų tvarkos su ieškovo kreditoriais.  Remdamasis trečiojo asmens mokėjimų žiniaraščiu, teismas nustatė, kad po 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymo trečiasis asmuo iš viso sumokėjo tiesiogiai subrangovams už atliktus statybos rangos darbus 960 539 Lt. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, teismas nepripažino, kad atsakovui sumokėta suma priklausė ieškovui, nes šie pinigai sumokėti tiesiogiai už atsakovo atliktus darbus ir pateiktas medžiagas. Be to, antstolės patvarkyme nurodyta sustabdyti ne visus, o tik 403 060,33 Lt trečiojo asmens atliekamus mokėjimus; teismas nustatė, kad trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo ir disponavo kelis kartus didesnėmis sumomis nei antstolio areštuota; mokėjimų žiniaraštyje nurodyta, kad trečiojo asmens skola ieškovui iki delspinigių apskaičiavimo buvo 522 452 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu ginami bankrutavusio ieškovo kreditorių turtiniai interesai, o prašoma priteisti suma siekiama atkurti jos mokumą, byloje turėtų būti reiškiamas actio Pauliana ieškinys (CK 6.66 straipsnis), ir konstatavo, kad buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl, laikydamasi teismų praktikos bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti ar likviduojama dėl bankroto bendrovė, sprendė, jog byloje ginamas ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Ratio“, bylos Nr. 3K-3-30/2006; kt.), todėl neapsiribojo vien apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 338, 320 straipsniai). Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kolegija nustatė, kad trečiojo asmens 2006 m. lapkričio 9 d. pavedimu atsakovui sumokėti pinigai pagal rangos sutartį priklausė ne atsakovui, bet ieškovui, nes trečiasis asmuo nebuvo subrangos sutarties šalis, o rangos sutarties 6.5 punkte buvo nustatyta, kad tik rangovas (ieškovas) prisiima įsipareigojimus subrangovams, byloje nėra duomenų, kad tarpusavio atsiskaitymą reglamentuojančios rangos ir subrangos sutarčių nuostatos būtų pakeistos. Kolegija nustatė, kad 2006 m. gegužės 5 d. ieškovo prašyme trečiajam asmeniui sumokėti už atliktus darbus nėra nurodymo sumokėti atsakovui; be to, ginčijamas mokėjimas atliktas jau po antstolės priimto patvarkymo, ir byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo iki ginčijamo mokėjimo būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą. Priešingai, iš trečiojo asmens pateikto atliktų mokėjimų žiniaraščio už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. kovo 21 d. matyti, kad antstolės patvarkymas nebuvo vykdytas ir antstolės reikalauta pinigų suma į depozitų sąskaitą nebuvo pervesta. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi CK 6.50 straipsniu ir sprendė, jog trečiojo asmens ginčo atsiskaitymas su atsakovu už ieškovą galiojant antstolės patvarkymui yra teisėtas; teismo nurodyta aplinkybė, jog trečiasis asmuo minimu laikotarpiu savo sąskaitoje turėjo ir disponavo kelis kartus didesnėmis lėšomis nei antstolio areštuota suma, taip pat nėra pagrindas tokiai išvadai; be to, byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal rangos sutartį. Ieškovo bankroto byloje teismų patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra daugiau kaip 6 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 100 000 Lt – reikalavimai, kurių patenkinimo eilė pirmesnė nei atsakovo (darbo užmokestis darbuotojams, valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetams), todėl kolegija konstatavo, jog ginčijamas mokėjimas akivaizdžiai pažeidžia įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, imperatyviąsias įstatymo normas ir yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Remdamasi prezumpcija, kad turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre, šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgdama į tai, jog atsakovas bei trečiasis asmuo yra statybos versle dirbantys juridiniai asmenys, kuriems taikytini didesni reikalavimai tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant, t. y. atsiskaitant ar gaunant atsiskaitymą, turėti viešą informaciją apie verslo partneriams taikomus vienokius ar kitokius veiklos apribojimus, pareikštus ieškinius teismuose ir kt., bei tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo areštuotas visas ieškovo turtas, šie duomenys buvo paviešinti Turto arešto duomenų registre, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovui, kaip ieškovo kreditoriui, šis faktas buvo ar turėjo būti žinomas, ir atitinkamai buvo ar turėjo būti žinoma tai, kad nei pats ieškovas, nei kiti asmenys, kurių žinioje yra ieškovo turto, neturėjo teisės juo laisvai disponuoti ir atsiskaityti su atsakovu (CK 6.38 straipsnis).  Kolegija nurodė, kad nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į kasacinio bei apeliacinės instancijos teismų nuostatas, išdėstytas procesiniuose sprendimuose, kurie priimti civilinėse bylose pagal ieškovo ieškinius dėl atsiskaitymo su kitais subrangovais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendorvė „BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Utvilsta“ v. V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonė, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 2A-569/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Utvilsta“ v. UAB „Asmareta“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 2A–208/2010), kuriuose teismai suformavo precedentą, jog, esant analogiškoms situacijoms – panaudojant pas trečiuosius asmenis esančias ieškovui priklausančias lėšas, teismai ex officio privalo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, reikšmingas sandorio niekiniam pobūdžiui konstatuoti, be to, pažymėjo, jog sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, prieštarauja viešajai tvarkai, yra niekinis ir negaliojantis (CPK 4, 185 straipsniai, CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Pažymėjusi, kad, nors ieškovas nesuformulavo reikalavimo pripažinti sandorį, kurio pagrindu atsakovas gavo ginčo lėšas, niekiniu, nenurodė materialiosios teisės normos, nustatančios konkretų pagrindą, tačiau tai neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir taikyti tinkamas materialiosios teisės normas, kolegija konstatavo, jog trečiasis asmuo, atlikdamas ginčo mokėjimą atsakovui, pažeidė ieškovo, taip pat jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą, taip pat privalomą antstolės patvarkymą, ir tai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl šį sandorį, pažeidžiantį imperatyviąsias įstatymo nuostatas, pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CPK 624 straipsnis, 585 straipsnio 1 dalis, CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnis). Nustačiusi, kad bankroto administratorius dokumentus apie atliktą mokėjimą gavo tik 2009 m. balandžio 27 d., teisėjų kolegija pripažino, jog ieškovas nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino; be to, nustačiusi, jog, iškėlus ieškovui bankroto bylą, įmonės administracijos vadovas sirgo, buvo operuotas, administratoriui buvo perduota tik dalis visų įmonės dokumentų, todėl tik bankroto procese išreikalavus būtinus dokumentus, esančius pas kitus asmenis, buvo pareikšta keliasdešimt ieškinių ginant ieškovo kreditorių teises bei teisėtus interesus, sprendė, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, šios faktinės aplinkybės suteiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, o praleistas terminas atnaujintinas (CPK 185 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Konstatavusi, kad iš neteisės negali kilti teisė, kolegija tenkino ieškinį bei taikydama restituciją ginčo lėšas, t. y. 44 590 Lt, kuriuos atsakovas gavo neteisėto sandorio pagrindu, priteisė tiesiogiai ieškovui, kuris jas neteisėtai buvo praradęs (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Schindler-Liftas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.          Dėl uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ procesinės padėties byloje. Apeliacinės instancijos teismui ex officio išsprendus sandorio pripažinimo niekiniu klausimą, ginčijamu materialiniu teisiniu santykiu buvo vienašalis sandoris – trečiojo asmens atliktas prievolės įvykdymas už ieškovą (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), todėl uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“ privalėjo būti patraukta byloje atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kasatorius pagal byloje išspręstus ieškinio reikalavimus negalėjo būti vieninteliu atsakovu byloje, nes jis nebuvo materialinio teisimo santykio, kuris tapo ginčijamu šioje byloje, šalis. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų išspręstas netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas (CPK 45 straipsnis). Nesudarydamas galimybių procese pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įtraukti trečiąjį asmenį atsakovu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatoriaus teisę būti išklausytam, nes šis neturėjo realios galimybės pareikšti savo nuomonės dėl trečiojo asmens procesinės padėties byloje bei pateikti savo atsikirtimų teismui dėl to, kad, sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens įvykdyto vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu, kasatorius buvo netinkamas atsakovas šioje byloje, taip teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalį, 329 straipsnio 1 dalį.

2.          Dėl restitucijos taikymo būdo. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį kasatorius turėtų grąžinti lėšas, gautas sandorio, kurį teismas pripažino niekiniu, pagrindu ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui, t. y. tam subjektui, kuris atliko mokėjimą. Nors CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, tačiau apeliacinės instancijos teismas niekaip nemotyvavo savo sprendimo priteisti ginčo lėšas tiesiogiai ieškovui, nenurodė aplinkybių, darančių šį restitucijos taikymo atvejį išimtinį, taip pažeidė CK 6.145 straipsnio 1 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir trečiojo asmens taikos sutartį, kuria šalys patvirtino, jog visiškai atsiskaitė tarpusavyje pagal rangos sutartį ir jokių pretenzijų viena kitai neturi. Dėl to skundžiamu sprendimu pritaikius restituciją ir priteisus ginčo lėšas tiesiogiai ieškovui, šis dar kartą gavo lėšas pagal rangos sutartį. Kasatorius atkreipia dėmesį į ieškovo nesąžiningą elgesį (CPK 42 straipsnio 5 dalis), nes jis jau reikšdamas ieškinį žinojo, kad yra gavęs visas sumas, jam priklausančias pagal rangos sutartį iš trečiojo asmens, tačiau to teismui neatskleidė ir sąmoningai siekė iš kasatoriaus dar kartą prisiteisti šias lėšas.

3.          Dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties taikymo taisyklių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-178/2008). Byloje yra įrodymų, kad ieškovo bankroto administratorius jau 2007 m. gegužės 4 d. turėjo žinoti apie ginčijamą mokėjimą – jis yra nurodytas prie šios datos trečiojo asmens pridėtame mokėjimų žiniaraštyje. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi šiuo žiniaraščiu, nustatydamas, kad nebuvo vykdomas antstolės patvarkymas, tačiau neargumentavo, kodėl šis įrodymas atmestas nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią; teismo padaryta išvada, kad ieškovas sužinojo apie trečiojo asmens atliktą ginčijamą mokėjimą, padaryta pažeidžiant tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Kasatorius pažymi, kad tokios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, kaip liga ir pan., netaikytinos tuo atveju, kai ieškovas yra juridinis asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo actio Pauliana atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga), taip pat į tai, kad ieškovo bankroto administratorius – profesionalias paslaugas teikiantis subjektas, kurio kvalifikacija patvirtinta atitinkama atestavimo tvarka – veikė kaip ieškovo administratorius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl svarbių aplinkybių egzistavimo kaip pagrindo senaties terminui atnaujinti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Utvilsta“ prašo skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Dėl uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ procesinės padėties byloje. Materialinis teisinis reikalavimas byloje buvo pareikštas kasatoriui, nes būtent jis yra neteisėtai gavęs 44 590 Lt, todėl yra tinkamas atsakovas. Uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ procesinė padėtis leido šiam asmeniui tinkamai įgyvendinti savo teises, dalyvauti procese, būti išklausytam, tačiau šiomis teisėmis jis nesinaudojo. Kasatoriaus procesinės teisės, nepatraukus uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ atsakovu, taip pat nebuvo suvaržytos.

2.      Dėl restitucijos taikymo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Utvilsta“ v. IĮ „Utenos stogai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010, kurios faktinės aplinkybės yra panašios į šioje byloje nustatytąsias, konstatavo, kad teismui ex officio pripažinus sandorį niekiniu taikoma restitucija. Kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2A-120/2008, kurioje patvirtinta ieškovo ir trečiojo asmens taikos sutartis, ieškovas laikėsi pozicijos, kad negalima iš trečiojo asmens reikalauti pinigų, kuriuos jis pervedė subrangovams, o reikia juos išsireikalauti iš subrangovų, nes šios lėšos priklausė ieškovui, kuris, jas gavęs, turėjo atsiskaityti su subrangovais taip, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Ieškovas nurodo, kad ginčijamą atsiskaitymą su atsakovu reikia vertinti kaip visų trijų byloje dalyvaujančių asmenų susitarimą dėl atsiskaitymų (CK 6.154 straipsnis), kuris laikytinas niekiniu, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tokio sandorio objekto (pinigų) likimui turi būti taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai.

3.      Dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties taikymo taisyklių pažeidimo. Ieškovas sutinka, kad apie trečiojo asmens atsakovui atliktą mokėjimą sužinojo 2007 m. gegužės 4 d., tačiau tuo metu bankroto administratoriui nebuvo perduoti ieškovo finansinės apskaitos dokumentai, sutartys, taigi, nebuvo žinoma, kad pažeisti kreditorių interesai ir yra pagrindas ieškiniui reikšti. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. balandžio 27 d., kai administratorius sužinojo, kokiu pagrindu trečiasis asmuo pervedė ginčo lėšas atsakovui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų –yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl trečiojo asmens procesinės padėties byloje, restitucijos taikymo, pripažinus neteisėtu ginčo mokėjimą, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo; neperžengdama kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako dėl šių klausimų.

 

Dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo

 

Vertindama dalyvaujančius byloje asmenis siejančius materialiuosius teisinius santykius, teisėjų kolegija pažymi, kad jie susiklostė rangos ir subrangos sutarčių pagrindu. Ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta generalinio rangovo (ieškovo) pareiga atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais, užsakovui (trečiajam asmeniui) suteikta teisė kontroliuoti generalinio rangovo (ieškovo) atsiskaitymus. Šalys gali keisti sutartis, tačiau tai darydamos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5, 6.158 straipsniai), negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, joms skirtų nurodymų, įpareigojimų iš valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad, ieškovui nevykdant piniginių prievolių, prasidėjus priverstiniam teismų sprendimų vykdymo procesui, 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymu trečiasis asmuo įpareigotas sustabdyti 403 060,33 Lt, priklausančių ieškovui, išmokėjimą, neišmokėti šių lėšų nei ieškovui, nei kitiems asmenims ieškovo nurodymu, pervesti nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą; Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo areštuotas visas ieškovo turtas; Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovas buvo nemokus. Informacija apie tokią faktinę situaciją ir ieškovo finansinę būklę buvo viešai prieinama ir žinoma byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau 2006 m. spalio 30 d. kasatorius išrašė ieškovui 44 590,08 Lt PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus pagal subrangos sutartį, kuri trečiojo asmens buvo gauta 2006 m. lapkričio 3 d. ir 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu jo apmokėta. Pažymėtina, kad kasatorius nebuvo įtrauktas į 2006 m. gegužės 5 d. ieškovo trečiajam asmeniui su prašymu apmokėti už atliktus darbus bei teiktas medžiagas pateiktą subrangovų ir tiekėjų sąrašą, todėl kolegija šio prašymo nevertina, bet atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamos bylos atveju trečiojo asmens atsiskaitymas su atsakovu įvyko jau po nurodytų ieškovo nemokumą patvirtinančių faktų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu buvo nesilaikyta rangos sutarties 4 straipsnio 9 punkte nustatytos atsiskaitymų tvarkos, toks veiksmas buvo uždraustas antstolės patvarkymu. Antstolio intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų) duodami reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgaliojimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Utvilsta“ v. IĮ „Utenos stogai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šioje byloje nustatytosioms, išaiškino, kad sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, duotą intra vires, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Vadovaudamasis šiuo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens atliktas mokėjimas kasatoriui pažeidė ieškovo, taip pat jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą, taip pat privalomą antstolės patvarkymą, ir tai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl šį sandorį  pripažino niekiniu. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų dėl nurodytos kasacinio teismo praktikos keitimo būtinumo. Be to, ginčo atsiskaitymas įvyko ieškovui esant nemokiam, neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, taigi turėjo būti laikomasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos. Ginčo atsiskaitymas atliktas pažeidžiant šią tvarką, taigi, yra niekinis ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad skundžiamu sprendimu pritaikius restituciją ir priteisus ginčo lėšas tiesiogiai ieškovui, šis antrą kartą gautų apmokėjimą pagal rangos sutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Utvilsta“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,BĄ investiciniai projektai“, bylos Nr. 2A-120/2008, patvirtinta taikos sutartimi buvo išspręstas ieškovo ir trečiojo asmens ginčas dėl trečiojo asmens įsiskolinimo pagal rangos sutartį, bet ne dėl trečiojo asmens atliktų atsiskaitymų su subrangovais, taigi, nurodytas kasacinio skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas niekaip nemotyvavo savo sprendimo dėl restitucijos taikymo būdo – priteisti ginčo lėšas tiesiogiai ieškovui, o ne jas sumokėjusiam trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad neteisėtu pripažintu mokėjimu trečiojo asmens kasatoriui sumokėti pinigai pagal rangos sutartį priklausė ieškovui, todėl, taikant restituciją, jam ir priteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista.

 

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ procesinės padėties byloje

 

Reikšdamas ieškinį, ieškovas jame nurodo atsakovą, t. y. asmenį, į kurį nukreiptas reikalavimas. CPK 45 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti netinkamą šalį tinkama. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovas ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl trečiojo asmens atlikto mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau faktiniu ieškinio pagrindu nurodė ir aplinkybes, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu neteisėtai, taigi kasatorius, manydamas, kad trečiasis asmuo turėtų būti atsakovas šioje byloje, galėjo reikšti atitinkamą prašymą. Tačiau nei kasatorius, nei trečiasis asmuo neteikė prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, kasatorius nuosekliai gynėsi tuo, kad trečiasis asmuo teisėtai, pagal įstatymą (ne pagal sutartį), įvykdė prievolę už skolininką (ieškovą). Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo atsakovo byloje atmestinas, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytu draudimu kasaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas – priteisti jam 44 590 Lt – nukreiptas būtent į kasatorių, ir šio reikalavimo išsprendimas susijęs su kasatoriaus, o ne trečiojo asmens, teisių ir pareigų nustatymu; ex officio pripažinęs trečiojo asmens mokėjimą niekiniu ir negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas nenusprendė dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų.

 

Dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo kvalifikavimo ir skundo argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo

 

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl lėšų išreikalavimo, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, įpareigojančiu bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje šios teisės normos taikymo klausimu išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto norma nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, šis įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui.  Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa-LTB“, bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pamario langai“ v. UAB ,,Palangos statyba“ ir kt., bylos Nr. 3-636/2004). Minėta, kad ieškovas nesuformulavo reikalavimo dėl trečiojo asmens atlikto mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau faktiniu ieškinio pagrindu nurodė ir aplinkybes, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu, pažeisdamas 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas ex officio pripažino trečiojo asmens įvykdytą atsiskaitymą niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu – kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu savarankišku CK pirmosios knygos ketvirtame skyriuje įtvirtintu pagrindu, actio Pauliana institutas netaikytinas, todėl konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovo pareikštą reikalavimą kvalifikavo actio Pauliana ir taikė CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šis netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nelėmė neteisėto sprendimo priėmimo, tai – ne pagrindas jį naikinti.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 47,45 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Schindler-Liftas“ (kodas 110571062) 47,45 Lt (keturiasdešimt septynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                                       

Janina Stripeikienė

 

 

Pranas Žeimys