Administracinė byla Nr. A-932-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01162-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą (kurį vėliau papildė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 24 d. iki 2017 m. liepos 11 d. (skundo surašymo dienos), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą. Tiek kamerose, tiek dušuose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, dėl to pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langus, dėl to į patalpas nepateikdavo pakankamai gaivaus oro. Kamerose taip pat buvo drėgna ir tamsu. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras, o dirbtinė apšvieta buvo per ryški. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kamerų sienos buvo padengtos pelėsiu, grybeliu, nuo sienų dažai buvo atsilupę. Kamerose taip pat nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kalinimo patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Kamerose naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Iš sanitarinio mazgo kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai, kadangi sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, dėl to veisėsi pelėsis. Šiaulių TI pastato stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatiniai ir viršutiniai rūbai nebuvo nemokamai plaunami. Taip pat nebuvo sudarytų tinkamų sąlygų išsidžiovinti rūbus. Tualetinio popieriaus buvo išduodama per mažai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą per savaitę. Maistas buvo neskanus ir per mažos energinės vertės bei buvo dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti valgykloje, maistą atnešdavo į kameras, tačiau jis būdavo atšalęs. Nebuvo pakankamai rengiama socialinės reabilitacijos programų, kultūros ir sporto renginių. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, dėl to pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, t. y. neturtinę žalą.

3.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ir buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,56 kv. m iki 9,89 kv. m ploto. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui (toliau – Centras) 2016 m. balandžio 11 d. atlikus kameros Nr. 64 patikrinimą, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro drėgmė atitinka higienos normų reikalavimus. Centrui 2016 m. lapkričio 3 d. atlikus kamerų Nr. 10, 16, 44. 86, 92, 101 patikrinimą, nustatyta, kad kamerose Nr. 86, 92 matomas pelėsis, o kamerose Nr. 16, 44, 86, 92, 101 oro temperatūra ir oro drėgmė atitinka higienos normų reikalavimus, galimybė vėdinti patalpas sudaryta; kameros Nr. 10 mikroklimato parametrai nevertinti, nes patikrinimo metu kamera buvo vėdinama per langą; dirbtinė apšvieta minėtose kamerose atitiko reikalavimus; kameroje Nr. 86 sulūžusių gultų neaptikta. Kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo, tačiau visos patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Centras taip pat nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai yra valomi, tvarkingi, jose yra šiukšliadėžės. Asbesto Šiaulių TI pastato konstrukcijoje nėra. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Dezinfekcija, dezinsekciją ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti skalbimo paslauga. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kitomis buitinėmis priemonėmis. Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, dezinfekuojamas. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Šiaulių TI viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija. Šiaulių TI taip pat vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas. Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo rengiami. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II.

5.       Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 24 d. iki 2017 m. liepos 11 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

7.       Įvertinęs kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose kalintų asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 3 dienas Šiaulių TI buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

8.       Teismas, įvertinęs Centro atliktų patikrinimų duomenis, taip pat pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 41, 59, 86, 92, kurios neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų, t. y. kamerose Nr. 41 ir 59 buvo nustatyta per maža dirbtinė apšvieta (pažeistas HN 134:2015 14 p.), o kamerose Nr. 86 ir 92 buvo nustatytas ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis (pažeistas HN 134:2015 39 p.).

9.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas tik daline pertvara. Teismas pažymėjo, kad minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Dėl to teismas taip pat pripažino kaip pagrįstą pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad iš tualeto sklido blogas kvapas. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.

10.       Teismas pripažino, kad dėl pareiškėjui padarytų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs pažeidimų mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 50 Eur.

III.

11.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

12.       Pareiškėjas nurodo, kad jam teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepakankamas. Teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos gyventojų pagyvenimo lygiu (minimalios mėnesinės algos, vidutinį darbo užmokesčio dydžiais). Europos Žmogaus Teisių Teismas analogiško pobūdžio bylose priteisia daug kartų didesnes kompensacijas. Pareiškėjo nuomone, teismas priteisdamas jam per mažą atlyginimo dydį, buvo šališkas ir jį diskriminavo.

13.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pakankamą neturtinės žalos atlyginimo dydį pareiškėjui. Pareiškėjas iš esmės nenurodė ir neindividualizavo jo patirtų išgyvenimų, jam kilusių neigiamų pasekmių dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl pareiškėjui priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI. Atsakovo atstovo pateikta 2017 m. liepos 20 d. pažyma (b. l. 49–55) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 50 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI atlyginti. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, ir tuo pagrindu prašo tenkinti jo skundą visiškai, t. y. priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Tuo pagrindu pabrėžtina, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas priteisė pakankamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo nustatytos aplinkybės (tiek nustatyti pažeidimai, tiek nenustatyti pažeidimai) nėra kvestionuojamos nei pareiškėjo, nei atsakovo atstovo, dėl to teisėjų kolegija dėl šių teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo detaliau nepasisako, o tik vertina pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, kiek tai yra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu: pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis (pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p.); dalis, kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko HN 134:2015 reikalavimų; buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, jam naudojantis nuo kamerų erdvės nevisiškai atskirtu sanitariniu mazgu, iš kurio dėl to dar sklido ir blogas kvapas.

20.       Pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas 3 nepilnas paras laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko 3,556 kv. m kameros Nr. 86 ploto, t. y. 0,044 kv. m mažiau nei būtina pagal Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, bet ne mažiau kaip 3 kv. m ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,409 kv. m; b. l. 106–107).

21.       Kamerose Nr. 41, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 1 nepilną parą, ir kameroje Nr. 59, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 17 parų, buvo nustatytas HN 134:2015 14 punkto, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, pažeidimas. Kameroje Nr. 41 buvo nustatytas 119 lx dirbtinis apšvietimas (b. l. 126–127), o kameroje Nr. 59 – 138 lx dirbtinis apšvietimas (b. l. 129–132). Kameroje Nr. 86, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 17 parų, ir kameroje Nr. 92, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 24 paras, buvo nustatytas HN 134:2015 39 punkto, kuriame numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, pažeidimas (b. l. 126–127).

22.       Pareiškėjas buvo 240 parų kalinamas Šiaulių TI kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, dėl to pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeidžiamas jo privatumas. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018). Aplinkybė, kad sanitarinis mazgas (tualetas) buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, lėmė ir tai, kad kamerose sklisdavo blogas kvapas.

23.       Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus minėtų pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, intensyvumą ir trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, t. y., kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, nežmoniškomis ir (ar) žeminančiomis sąlygomis, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo privatumo pažeidimas yra sunkaus pobūdžio pažeidimas, yra akivaizdžiai nepakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, adekvati suma pareiškėjo patirtai neturtinai žalai kompensuoti nagrinėjamu atveju yra 750 Eur. Nors pareiškėjas nurodo, kad Europos Žmogau Teisių Teismas analogiško pobūdžio bylose asmenims priteisia daug kartų didesnes kompensacijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to patirtų išgyvenimų, tačiau pabrėžtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, o paties neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama daugiau nei 750 Eur suma, ši suma yra adekvati ir proporcinga kompensuoti pareiškėjo patirtiems išgyvenimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

24.       Nesant jokių įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nevisiškai palankų sprendimą šioje byloje, savaime neįrodo, kad minėtas teismas buvo šališkas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas sprendimą diskriminavo pareiškėją ar buvo šališkas jo atžvilgiu, nors ir netinkamai įvertino jo patirtos neturtinės žalos dydį.

25.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteisiant 750 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

                Arūnas Sutkevičius