Administracinė byla Nr. AS-98-602/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05702-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (14.30)-20 R-8412 ir įpareigoti VMI E. B. 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą išnagrinėti iš naujo; panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėjos E. B. veiksmus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Panevėžio AVMI) dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, ir įpareigoti VMI pašalinti padarytą pažeidimą. Skundu taip pat prašoma imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėjos E. B. veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Pareiškėjai grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
Teismas pažymėjo, kad iš skundo ir kartu pateiktos medžiagos matyti, kad VMI skundžiamu 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (14.30)-20 R-8412 išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą, kuriuo buvo pareikšti nusiskundimai dėl pareiškėjai daromo poveikio pasitraukti iš savo pareigų bei dėl kitos Panevėžio AVMI darbuotojos D. S. neteisėtų veiksmų. Pareiškėja skundu ginčija VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti E. B. veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundu teismui prašo panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti E. B. veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Pagal teismų praktikoje pripažįstamus kriterijus, šis aktas yra tik tarpinis sprendimas, kuris savaime neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Jeigu ateityje bus priimtas galutinis aktas, kuris sukels pareiškėjai teisines pasekmes, ji turės teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu būdu apginti savo galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos reikalavimas „įpareigoti VMI pašalinti padarytą pažeidimą“ skunde įrašytas greta reikalavimo panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kas, įvertinus skundo turinį, leidžia matyti, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir savarankiškai nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.
Kaip buvo minėta, skundžiamu 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (14.30)-20 R-8412 VMI išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipimąsi, kuriuo pareikšti nusiskundimai dėl pareiškėjai daromo poveikio pasitraukti iš savo pareigų bei dėl kitos Panevėžio AVMI darbuotojos D. S. neteisėtų veiksmų. 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipimesi ir skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Panevėžio AVMI darbuotoja D. S. savo veikloje galimai pažeidė teisės aktus, dėl ko vienai bendrovei buvo neteisingai apskaičiuota mažesnė mokestinė prievolė. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. skundu prašė VMI įvertinti pateiktą informaciją, nustačius teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių. Šiame kreipimesi pareiškėja nesuformulavo jokių prašymų atlikti veiksmus dėl galimo poveikio pasitraukti iš pareigų, kurie būtų priskirtini VMI kompetencijai arba nagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka. Be to, šis nusiskundimas kreipimesi pateikiamas nėra konkretizuotas, iš esmės visu kreipimosi turiniu yra dėstomi motyvai dėl D. S. galimai atlikto pažeidimo. 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime VMI išdėstė teisinį reguliavimą atsakomybės už tarnybinius nusižengimus klausimu, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija D. S. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatė. Taip pat VMI išaiškino pareiškėjai, kad galutinį sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo priima valstybės tarnautoją priėmęs asmuo. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad asmenys, kurie skundžia institucijų aktus, kuriais atsisakyta taikyti atsakomybę kitiems asmenims dėl su jais tiesiogiai nesusijusių pažeidimų, patys neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto administracinio ginčo, net ir patenkinus skundą, tokiu atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės betikslis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-731/2014). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę paduoti skundą teismui, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kadangi šiuo atveju skundžiamu VMI 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (14.30)-20 R-8412 buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl kito asmens tarnybinės atsakomybės, šis aktas taip pat nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Atsisakius priimti skundą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręstas (ABTĮ 71 str.).
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nurodo, kad į atsakovą kreipėsi skundu, kuriuo prašė atsižvelgti ir įvertinti pateiktą informaciją, nustačius teisės aktų pažeidimus imtis priemonių. Pareiškėja pažymi, jog teigdama skundą siekė, kad būtų įvertinta, ar tarnybinio tyrimo medžiaga neturėtų būti perduota vertinimui teisėsaugos institucijoms. Taip pat į atsakovą pareiškėja nurodo kreipusis, kaip į padalinį, kurio kompetencija yra tirti Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso pažeidimus, t. y. dėl galimo neteisėto poveikio. Akcentuoja, kad nors pats skundas tiesiogiai ir nebuvo persiųstas viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmus pareiškėja skundė, tačiau atsakovui priėmus sprendimą perduoti Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimus Panevėžio AVMI viršininkui vertinti pareiškėjos veiksmus, buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 23 straipsnio 5 dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašo: panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (14.30)-20 R-8412 ir įpareigoti VMI E. B. 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą išnagrinėti iš naujo; panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti pareiškėjos veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir įpareigoti VMI pašalinti padarytą pažeidimą. Skundu taip pat prašoma imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalį, kuria perduota vertinti pareiškėjos veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas konstatavo, kad VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. (14.7-20)-20 R-8141 yra tik tarpinis sprendimas, kuris savaime neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Skundžiamu VMI 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (14.30)-20 R-8412 buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl kito asmens tarnybinės atsakomybės, šis aktas taip pat nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad ji mano, jog D. S. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, kadangi tarnybinio tyrimo medžiaga, pareiškėjos vertinimu, turėjo būti perduota vertinimui teisėsaugos institucijoms, t. y. pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o nesutinka su kitų asmenų atžvilgiu atliktu tarnybinio nusižengimo tyrimu. Kreipdamasi į atsakovą, pareiškėja rėmėsi ir dar vienu aspektu. Pareiškėja pateikė nusiskundimus dėl jai daromo poveikio pasitraukti iš savo pareigų, t. y. teigė, kad Panevėžio AVMI viršininkas elgėsi ne pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 pavirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso reikalavimus. Taigi pareiškėjos kreipimasis į atsakovą ir į teismą yra susijęs su tuo, kad, jos manymu, D. S. atžvilgiu tarnybinės atsakomybės taikymo klausimas buvo sprendžiamas netinkamai, be to, su siekiu taikyti atsakomybę savo vadovui. Tarnybinės atsakomybės taikymas nurodytiems asmenims nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisėmis.
Pareiškėja kreipėsi į teismą ginčydama administracinį aktą, kuris jai nėra skirtas, be to, pareiškėja nėra asmuo, kurio asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams gali daryti tiesioginę įtaką administracinis aktas, nepaisant to, kad aktas nėra jai skirtas. Taip pat pareiškėja nepatenka į subjektų, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ratą.
Valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013).
Pareiškėjos kreipimasis į teismą akivaizdžiai neturint suinteresuotumo ginčyti aktą dėl to, kad administracinis aktas nėra skirtas pareiškėjai ir pareiškėjos asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams administracinis aktas negali daryti tiesioginės įtakos, sudaro pagrindą nepriimti skundo.
Dėl pareiškėjos prašomos panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (14.7-20)-20 R-8141 dalies, kuria perduota vertinti E. B. veiksmus Panevėžio AVMI dėl Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis aktas yra tik tarpinis sprendimas, kuris savaime neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad ši išvada neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui ginčyti įstatymų nustatyta tvarka galutinį aktą, kuris sukels asmeniui teisines pasekmes, jei toks aktas bus priimtas.
Taigi šiuo atveju pareiškėjos inicijuojamas ginčas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan