VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Wilo Lietuva“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame reiškė subrogacinį reikalavimą ir prašė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir atsakovė) priteisti 646,96 Eur žalos atlyginimą, 15 Eur žyminį mokestį, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su I. S. (toliau ir draudėja) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 22 d. apdraustasis turtas, t. y. vandens siurblys buvo apgadintas, kai name dėl nepastovios elektros įtampos buvo pažeista valdymo plokštė. Pažymėjo, kad ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudėjai 646,96 Eur draudimo išmoką.
3. Savo ieškinį ieškovas byloje grindė tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą tiekti kokybišką elektros energiją, dėl to buvo sugadintas draudėjai priklausantis turtas, o atsakovei kilo pareiga atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
4. Anot ieškovo, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, tačiau su draudėja sudarytoje sutartyje nenurodė konkrečių priemonių, kurios jos teigimu būtų tinkamai užtikrinusios apsaugą nuo elektros įtampos svyravimų. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovo, tokiu atveju sutartis aiškintina tos šalies naudai, kuri sutarties sąlygas priėmė. Be kita ko, pažymėjo, kad vartotojui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų.
5. Nurodė, kad nors atsakovė viso proceso metu teigė, kad tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Anot ieškovo, atsakovė siekia įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės perkelti ieškovui, nors, akivaizdu, kad ieškovas ar jo draudėja neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, todėl toks atsakovės procesinis elgesys prieštarauja logikos ir protingumo principams. Pažymėjo, kad būtent atsakovė privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas ir apie tai, kad draudėjos įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų, jei nuo ieškinio ginasi tokiais argumentais.
6. Teigė, jog ir pati atsakovė pripažįsta, kad atjungė elektrą dėl vykdomų darbų šalinant; įjungus elektrą, nebeveikė elektros prietaisas; atsakovė nedelsiant buvo informuota apie įvykį. Paaiškino, kad kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, kad būtų nustatytos gedimo priežastys, ieškovas nežino. Pažymėjo, kad ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovės visą informaciją bei įrodymus, susijusius su atsakovės atliktu tyrimu, susijusiu su žalos priežasčių nustatymu, tačiau ji tokių įrodymų neteikė.
7. Paaiškino, kad trečiojo asmens pažyma patvirtina, jog siurblio valdiklio plokštė buvo sugadinta dėl nepastovios įtampos, valdikliui gavus stiprų įtampos šuolį. Anot ieškovo, byloje reikalaujami atlyginti nuostoliai, kurių atsakovė neginčijo, dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio, kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) – pareigos tiekti tinkamos kokybės elektros energiją nevykdymu.
8. Teigė, jog nors atsakovė aiškino, kad nieko nežinojo apie gedimus, todėl jai nebuvo suteikta galimybė atlikti savarankišką tyrimą, patikrinti tiek savo paties tinklus, tiek nukentėjusiosios, kreiptis į ekspertą, kad nustatyti įrenginio gedimo priežastį ir panašiai, tačiau, anot ieškovo, atsakovė buvo nedelsiant informuota apie gedimą ir nukentėjusiai nurodė kreiptis į civilinės atsakomybės draudiką. Pažymėjo, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikas atliko tyrimą ir nurodė, kad išmokos nemokės, nes pagal sutartį žalą apima franšizė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė nei draudiko tyrimo medžiagos, nei savo tyrimo dokumentų, todėl toks jos elgesys turi būti vertinamas kaip netinkamas ir taikomas contra spoliatorem principas, pagal kurį, jei šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.
9. Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė vykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tame tarpe ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
10. Paaiškino, kad elektros energija į draudėjos objektą yra tiekiama 0,4 kV oro linija L-300, einančia iš transformatorių pastotės T-408. Teigė, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, vykdant planinius elektros įrenginių darbus. Pažymėjo, kad iš atsakovės Informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ išrašo matyti, kad buvo atliktas planinis elektros energijos atjungimas 48 vartotojams, pajungtiems iš tos pačios pastotės, kurio tikslas – defektų šalinimas (laidų reguliavimas tarp atramų). Paaiškino, kad elektros energijos atjungimas truko 1 valandą 35 minutes (2018 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 09:00 val. iki 10:35 val.). Nurodė, kad iš Operatyvinio žurnalo išrašo matyti, kokie darbai buvo atliekami elektros energijos atjungimo metu, o būtent – defektų šalinimas – 0,4 kV oro linijos laidų įtempimas.
11. Atsakovės teigimu, apie planuojamus darbus vartotoja buvo informuota iš anksto – 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu ir SMS žinute atsakovei pateiktais kontaktais, taip pat pranešimu savitarnos svetainėje; pranešime nurodyta elektros sutrikimo priežastis ir planuojamas gedimo šalinimo terminas - 2018 lapkričio 22 d. nuo 08:30 val. iki 22 d. 11:00 val.
12. Anot atsakovės, trumpalaikis elektros energijos atjungimas ar juo labiau pajungimas niekaip negalėjo įtakoti įtampos svyravimų - elektra buvo kvalifikuotų darbuotojų atjungta ir po 1 valandos 35 minučių vėl įjungta.
13. Teigė, jog atsakovės darbuotojai elektros tinkluose, kuriais draudėjai yra tiekiama elektros energija, 2018 m. lapkričio 22 d. jokių elektros tinklo sutrikimų, viršįtampių, avarijų ar pan. nenustatė; kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energiją elektros linijomis, einančiomis iš transformatorių pastotės T-408, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo nebuvo gauta; jokie kiti ir tos pačios draudėjos prietaisai nesugedo, todėl, atsakovės įsitikinimu, buvo tiekiama kokybiška elektra laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
14. Atsakovė pažymėjo, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau ir Taisyklės) 49.4 punkte yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau ir Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Anot atsakovės, būtent tokią, Standartą atitinkančią elektros energiją, atsakovė tiekia savo klientams (vartotojams). Paaiškino, kad remiantis Standarto nuostatomis elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas būtų atvykęs į draudėjos objektą atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjos vidaus tinkle; taip pat nėra pateikiama defektinio apžiūros akto, kuriame būtų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai bei stiprus įtampos šuolis, kas neva sukėlė draudėjos elektros prietaisų gedimą; ieškovas taip pat nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog gręžinio siurblio valdiklis gali dirbti tik esant 230 Vž-10% įtampai (t. y. nuo 207 V iki 253 V).
15. Nurodė, kad prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad Taisyklių 10 punkte yra nustatyta, jog kiekviena iš sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad pareiga prižiūrėti savo vidaus tinklą vartotojui kyla ir iš Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos; ši pareiga yra atkartojama ir Taisyklių 56.2 papunktyje. Paaiškino, kad turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar vartotojas, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrino optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose) numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Standarte nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių (Taisyklių 56.8 punktas). Be to, atsakovės nuomone, ieškinyje taip pat nepateikta įrodymų, ar draudėja tinkamai laikėsi Sutartyje numatyto įsipareigojimo „savo lėšomis iki nustatytos eksploatavimo ribos eksploatuoti (įrengti, derinti, bandyti, remontuoti, rekonstruoti, šalinti gedimus ir pan.) savo įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės“ (5.8 punktas). Pažymėjo, kad tuo atveju, jei draudėja nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl saugaus elektros įrenginių eksploatavimo, ji netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, dėl kurių atsiradimo ji yra atsakinga (Taisyklių 152.6 papunktis).
16. Atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad ieškovas sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudėjai priėmė 2018 m. gruodžio mėn., jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei tuo metu nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė atlikti savarankišką išsamų tyrimą (patikrinant tiek atsakovės valdomus elektros įrenginius, tiek draudėjos vidaus tinklą, galios naudojimą ir pan.), kreiptis į nepriklausomą ekspertą, kuris galėtų nustatyti tikrąją elektros įrenginio gedimo priežastį. Nurodė, jog tuo tarpu ieškinio pateikimo teismui metu tai padaryti yra neįmanoma, kai nuo įvykio praėjo beveik septyni mėnesiai.
17. Atsakovė paaiškino, kad draudėja yra daug kartų skundusis ir kreipusis į atsakovę dėl neva svyruojančios įtampos. Teigė, kad atsakovės darbuotojai, reaguodami į nusiskundimus, vykdavo į objektą ir testeriu matuodavo draudėjai tiekiamos elektros energijos įtampą, kiekvienas matavimas atsakovės darbuotojo yra užfiksuotas operatyviniame žurnale. Atsakovės teigimu, tikrinimų metu užfiksuoti įtampos parametrai buvo nuo 220 V iki 230 V. Nurodė, kad pateikti įrodymai tik patvirtina, kad visais atvejais tiekiamos elektros energijos įtampa buvo Standarto ribose. Pažymėjo, jog draudėjos komercinėje apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) yra sumontuotas viršįtampių ribotuvas.
18. Atsakovės teigimu, vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo atjungta ir pajungta, nėra pakankama išvadai, jog elektros prietaisas sugedo būtent dėl šios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo pajungimo. Nurodė, kad trečiojo asmens pateiktame defektiniame akte nieko nenurodyta apie tai, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą, jo padaryta išvada abstrakti ir nieko neįrodanti. Teigė, kad serviso inžinieriaus išvada neparemta jokiais įrodymais, nepridėta fotonuotraukų, įrodančių kaip buvo pažeista valdymo plokštė, ar ji iš tikrųjų buvo sudegusi. Anot atsakovės, defektiniame akte esanti informacija nepakankama nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes dėl įtampos dydžio, jos pokyčių priežasčių ir kt.; defektiniame akte nustatyta gedimo priežastis pagrįsta tik spėlionėmis ir prielaidomis.
19. Į teismo posėdį atvykęs trečiojo asmens atstovas G. K. paaiškino, kad buvo nuvykęs pas klientę, kuriai nebeveikė gręžinio siurblio valdiklis. Teigė, jog išardžius valdiklį, buvo matyti, kad toje vietoje, kur iš tinklo į plokštę ateina įtampa, plokštė buvo sudegusi. Paaiškino, kad tokie gedimai būna tik nuo įtampos šuolių. Teigė, jog pagal minėto įrenginio instrukciją įrenginys gali veikti 230 voltų ± 10 proc.; ant mikroschemos yra užlituotas saugiklis, kuris nuo minėtų ± 10 proc. svyravimų apsaugo. Trečiojo asmens darbuotojo G. K. bei vadovo R. V. teigimu, nėra jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju gedimas buvo dėl viršįtampio. Paaiškino, kad nėra aišku, kada tas įtampos šuolis buvo, taip pat nėra aišku, koks konkrečiai buvo viršįtampis, tačiau atsižvelgiant į pasekmes, tikrai turėjo būti daugiau nei 230 voltų ± 10 proc., galėjo būti ir 300 V ir daugiau. Paaiškino, kad įrenginiui pats faktas, kad buvo atjungta elektros energija, įtakos negalėjo turėti; jis tiesiog nebeveikia, jei dingsta elektra, bet įtampos šuolių nebūna, jis toliau veikia paleidus valdiklį. Nurodė, kad iki nurodyto gedimo siurblys tiekė vandenį, tai galima teigti, kad iki tol veikė kokybiškai.
20. Trečiojo asmens direktorius paaiškino, kad jie parduoda tūkstančius tokių įrenginių, jų gedimai fiksuojami ir darbuotojai žino, kaip atrodo prietaisas, sugedęs dėl skirtingų priežasčių, gedimų dėl įtampos šuolių praktikoje pasitaiko pakankamai daug.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisti ieškovui iš atsakovės 646,96 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 646,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties ir šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės.
23. Teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovui buvo kilusi pareiga įrodyti nuostolius bei aplinkybę, kad žala atsirado dėl viršįtampio, viršijusio leistiną normą; tuo tarpu, tokią aplinkybę ieškovui įrodžius, atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai preziumuojami ir ji gali būti atleista nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ar išvengti. Nurodė, jog tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, byloje turėjo nurodyti aplinkybes, paneigiančias jos atsakomybę už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žalos fakto ir dydžio atsakovė šioje byloje iš esmės neginčijo.
25. Teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovės argumentai, jog vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimas nagrinėjamu atveju neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nustatyto laiko, todėl ji neturi pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo atveju, nes nagrinėjamoje byloje reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to buvo sugadintas elektros energijos vartotojo turtas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog klientės vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų, todėl atsakovės argumentus apie tokią galimą žalos atsiradimo priežastį laikė esant grindžiamais prielaidomis ir atmetė kaip neįrodytus.
26. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalių klientės vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas. Nurodė, jog tai tiesiogiai patvirtina trečiojo asmens pateikti duomenys, tame tarpe ir asmens, asmeniškai atvykusio nustatyti gedimo priežasties ir jo pašalinti, paaiškinimai. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog klientė ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiškas.
27. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju atsakovė, gavusi informaciją apie galimą vartotojo prietaiso gedimą dėl viršįtampio, nesiėmė jokių veiksmų tikrajai tokio gedimo priežasčiai nustatyti. Pažymėjo, kad atlikti tyrimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo vartotojos prietaisas, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo atsakovės veiksmai ar neveikimas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, šiuo atveju buvo būtent atsakovės pareiga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovė, būdama specifinės paslaugos teikėja, turėjo ir galėjo tokias aplinkybes nustatyti.
28. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pati atsakovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų paneigti ar sumažinti jos civilinę atsakomybę už žalą, įrodyti, todėl turi prisiimti jai dėl to tenkančias neigiamas pasekmes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, jog viršįtampio ribotuvas/iškroviklis PSC3-7,5 buvo sumontuotas ne ant atramos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet draudėjos apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 14 d. Teigia, jog būtent šis viršįtampio ribotuvas ribojo galimus viršįtampius draudėjos vidaus tinkle.
31. Atsakovės teigimu, nepagrįstas teismo motyvas, jog aplinkybė, kad klientė ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiškas. Pažymi, kad draudėjos nusiskundimai dėl įtampos svyravimų tinkle nei karto nepasitvirtino; visais atvejais tiekiamos elektros energijos įtampa buvo Standarto ribose.
32. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs draudimo bendrovės apeliacinį skundą panašių aplinkybių civilinėje byloje konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas tik prielaidomis, jog byloje nėra nei vieno tiesioginio atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-577/2019). Nurodo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas analogišką bylą konstatavo, kad elektros tinklų gedimas ir elektros energijos tiekimo nutrūkimas savaime neįrodo/nesąlygoja draudėjo elektros prietaiso gedimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22075-1099/2019). Be kita ko, atsakovė nurodo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas panašių aplinkybių bylą konstatavo, jog ieškovas neįrodė tiesioginio atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo; nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-772-1080/2019).
33. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad siurbliui įdiegtos prietaiso apsaugos funkcijos, suveikiančios, kai įtampa maža – 200 V arba aukšta – 260 V, tik patvirtina, jog esant žemesnei nei 200 V ir aukštesnei nei 260 V įtampai turėjo suveikti prietaiso apsaugos funkcijos, tačiau dėl kokių priežasčių nesuveikė apsaugos funkcijos teismas ne tik, kad netyrė, bet ir apskritai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad prietaiso gedimo priežastis apskritai galėjo būti ne dėl įtampos šuolio, o dėl netinkamo prietaiso eksploatavimo ar kitų priežasčių. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad jokie kiti draudėjos prietaisai nesugedo. Anot atsakovės, vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, nėra pakankama išvadai, jog elektros prietaisas sugedo būtent dėl šios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo atjungimo.
34. Nurodo, kad tiek iš Defektinio akto, tiek trečiojo asmens paaiškinimų vizualiai nustatyta gedimo priežastis „nepastovi įtampa“ ir/ar „įtampos šuolis“ pagrįsta tik spėlionėmis ir prielaidomis.
35. Teigia, jog atsakovė galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu elektros įtampos šuoliai ar kričiai neatitiktų Standarte nustatytų reikalavimų. Anot atsakovės, šiuo metu draudėja turėjo pasirūpinti, kad jautrūs elektros prietaisai nebūtų įjungti į elektros tinklą, kai buvo atjungta elektros energija.
36. Pažymi, kad 2017 spalio 30 d. draudėjai eilinį kartą pasiskundus dėl neva svyruojančios įtampos, atsakovės darbuotojams patikrinus, buvo nustatytas gedimas draudėjos vidaus tinkle ir tai yra netiesioginis įrodymas, kad ir ginčo atveju gedimas kilo būtent dėl draudėjos netinkamai įrengto ar apsaugoto vidaus tinklo. Nurodo, jog elektros prietaiso gedimas galėjo būti ir dėl draudėjos vidaus tinklo, kurio ji tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-384, reikalavimus turėjo tai padaryti).
37. Anot atsakovės, teisingumo principo kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šioje byloje akivaizdžiai prasilenkia su logika, kadangi pagal teismo logiką bet kam pasikreipus dėl bet kokio elektros prietaiso gedimo, atsakovei kiltų civilinė atsakomybė, net nenustatant nei elektros prietaiso tikrosios gedimo priežasties, nei gedimo laiko, nei pobūdžio, ir net neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip paties nukentėjusiojo nerūpestingas elgesys ir įtampos matavimo metu fiksuoti parametrai, atitinkantys normas.
38. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė netinkamai eksploatavo elektros įrenginius; ieškovas neįrodė, kad atsakovė teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią elektros energiją. Paaiškina, kad tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai (paaiškinimai, schemos dėl apsaugų elektros tinkle buvimo, paaiškinimai, dviprasmiška serviso inžinieriaus išvada, kiti atsakovės pateikti įrodymai) patvirtina, jog teikiama elektros energija ir jos parametrai nepažeidė nustatytų reikalavimų.
39. Nurodo, jog atsakovė jokiu teisės aktu ar sutartimi nėra įpareigota tikrinti ir tirti konkrečių vartotojų elektros prietaisų ir tai yra ieškovo pareiga.
40. Teigia, kad pateikė visus turimus dokumentus, atskleidė visą turimą informaciją, nieko nenuslėpdamas, todėl nepagrįsta yra kaltinti atsakovę įrodymų nepateikimu, niekaip neįrodant, kad toks įrodymas apskritai egzistuoja. Atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį įrodymų į bylą teikė būtent atsakovė.
41. Paaiškina, kad pagal Standartą leistini įtampos pokyčiai yra nuo 207 V iki 253 V, o tuo tarpu ieškovas niekaip neįrodė aplinkybės, kad po planinių elektros energijos tiekimo nutraukimo ir pajungimo draudėjos tinkle viršįtampis viršijo leistiną normą.
42. Atsakovės teigimu, ieškovas, norėdamas įrodyti priežastinį ryšį, turi pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad draudėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, eksploatuodama savo vidaus tinklą ir jame esančius elektros įrenginius bei ar savo veiksmais nesukėlė žalos.
43. Teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas draudėjai išmokėjo draudimo išmoką, neištyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei.
44. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
45. Nurodo, kad atsakovė viso proceso metu teigė, kad ji tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau ji nepateikė į bylą matavimo protokolų, ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.
46. Teigia, kad trečiojo asmens pažyma patvirtina, kad valdiklio plokštė buvo sugadinta dėl nepastovios įtampos, valdikliui gavus stiprų įtampos šuolį. Anot ieškovo, reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu).
47. Pažymi, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymą pripažino Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-168-803/2018, kur atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, kuris neaptaria konkrečių priemonių, kurios pagal jį būtų tinkamai užtikrinančios apsaugą nuo elektros įtampos svyravimų; tokiu atveju galioja Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė (sutartis aiškinama tos šalies naudai, kuri jas priėmė).
48. Nurodo, jog tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2018 rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-195-450/2018 pripažino, kad argumentai dėl nukentėjusiojo pareigos apsaugoti savo vidaus tinklą ir jame esančius įrenginius, vertintini kritiškai. Nukentėjusiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
49. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
50. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai.
51. Atsakovė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog kitose panašių faktinių aplinkybių kaip ir nagrinėtina bylose yra pateikti ginčo klausimu teismų išvados bei išaiškinimai, patvirtinantys skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą; tikėtina, kad prietaiso gedimo priežastis apskritai galėjo būti ne dėl įtampos šuolio, o dėl netinkamo prietaiso eksploatavimo ar dėl draudėjos vidaus tinklo, kurio ji tinkamai neįrengė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino bei į jas neatsižvelgė; byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią elektros energiją; vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, nėra pakankama išvadai, jog elektros prietaisas sugedo būtent dėl šios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo atjungimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko esant nepagrįstais.
52. Apeliaciniame skunde atsakovė, įrodinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo galimą neteisėtumą bei nepagrįstumą, remiasi kitose bylose, kuriose, anot atsakovės, faktinės aplinkybės panašios su nagrinėtina byla, padarytomis išvadomis bei pateiktais teismų išaiškinimais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-577/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 22075- 1099/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-772-1080/2019). Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės nurodomos apeliaciniame skunde bylos yra tik panašaus pobūdžio, tačiau faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, šiose bylose skiriasi įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, pateiktų įrodymų visumą, dėl ko darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodomi teismų priimti procesiniai sprendimai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, nukrypo nuo ginčo klausimu suformuotos teismų praktikos.
53. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vandens siurblio sugedimo priežasties lėmė ne byloje nustatyta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, tačiau būtent tai, kad tuo metu kai elektros energija buvo atjungta ir vėliau pajungta įvyko didelės įtampos šuolis, viršijęs leistinas ribas.
54. Pažymėtina, jog remiantis bylos medžiaga ginčo atveju apie vandens siurblio gedimą buvo pranešta trečiajam asmeniui UAB „Wilo Lietuva“ ir UAB „Wilo Lietuva“ serviso tarnyba buvo nuvykusi apžiūrėti valdiklio; byloje pateiktas ir įrodymas apie vandens siurblio gedimo priežastį – trečiojo asmens UAB „Wilo Lietuva“ serviso inžinieriaus sudarytas 2018 m. lapkričio 27 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog išardžius valdiklį rasta pažeista valdymo plokštė, tokio gedimo priežastis yra nepastovi įtampa, valdiklis veikdamas gavo stiprų įtampos šuolį, jis neremontuojamas. Taigi, šios aplinkybės liudija, jog vandens siurblio sugedimo priežastis buvo nustatyta atitinkamo specialisto tiesiogiai apžiūrėjus valdiklį iškarto po šio valdiklio sugedimo ir, įvertinus tai, kad šį defektinį aktą sudarė serviso inžinierius, priešingai negu nurodo apeliaciniame skunde atsakovė, defektiniame akte nurodytos išvados negali būti vertinamos kaip spėjimai ar prielaidos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šioje byloje buvo pateiktas tiesioginis įrodymas, liudijantis apie valdiklio sugedimo priežastį - ypač didelės įtampos šuolis, viršijęs leistinas ribas.
55. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė byloje nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šiame defektiniame akte padarytas išvadas. Iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog atsakovė įrodinėdama tiek ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, tiek ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą kėlė (kelia) įvairias, anot atsakovės, tikėtinas versijas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties (netinkamas prietaiso eksploatavimas, gedimas kilo būtent dėl draudėjos netinkamai įrengto ar apsaugoto vidaus tinklo), iš esmės apsiropodama tik šių versijų nurodymu, nepateikiant jokių jas pagrindžiančių įrodymų, nors būtent atsakovė šias aplinkybes turėtų byloje įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
56. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu defektiniu aktu. Be to, defektiniame akte nurodytas išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ir šį aktą surašęs asmuo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl to, jog tuo metu, kai buvo pranešta apie vandens siurblio sugedimą, atsakovė buvo atjungusi ir vėliau pajungusi elektros energiją draudėjai, ir defektiniame akte esant nustatytai vandens siurblio sugedimo priežasčiai - dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas, konstatuotina, jog tai sąlygojo pagrindą išvadai, jog atsakovė neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir tai lėmė draudėjo turto sugadinimą.
57. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pateikė visus turimus dokumentus, atskleidė visą turimą informaciją, nieko nenuslėpdama, todėl nepagrįsta yra kaltinti atsakovę įrodymų nepateikimu, niekaip neįrodant, kad toks įrodymas apskritai egzistuoja, iš esmės nei patvirtina, nei paneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to kiek įrodymų kuri šalis pateikė, svarbiausia, jog pateikti kiekvienos iš šalių įrodymai patvirtintų ar paneigtų byloje šalių nurodomas aplinkybes. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė teikė byloje įrodymus, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės byloje iškeltas versijas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties, nepateikė, dėl ko, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, sprendžiant ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą, remtis atsakovės nurodomomis versijomis, kurios pagrįstos tik pačios atsakovės spėjimais. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad informaciją apie įvykį atsakovė gavo nedelsiant, atsakovė nesiėmė ir jokių veiksmų atlikti tyrimą bei nustatyti dėl kokių priežasčių sugedo vartotojos prietaisas, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo atsakovės veiksmai ar neveikimas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.
58. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl to, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad draudėja ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, iš esmės negali būti vertinama kaip netiesioginis įrodymas, jog aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiškas. Savo ruožtu, šis apeliacinio skundo argumentas savaime nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą, kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas.
59. Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
60. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Tuo tarpu, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šios išlaidos jam nėra taip pat atlyginamos.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė