Civilinė byla Nr. e2-727-329/2019
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04366-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.12.1.; 2.4.4.7.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.4.1.8.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 12 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,
sekretoriaujant Eglei Valinčienei,
dalyvaujant ieškovo A. M. atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,
atsakovės A. G. paslaugų įmonės atstovams savininkui A. G. ir advokatei Vilijai Kavaliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. G. paslaugų įmonei dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. S..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas teismui pateikė vindikacinį ieškinį ir prašė išreikalauti iš atsakovės A. G. paslaugų įmonės svetimo neteisėto valdymo automobilį VW PASSAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šį automobilį ieškovui A. M. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. e. b. l. 1–3).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui A. M. priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Eur, ir, kuris registruotas Norvegijoje, buvo perduotas ieškovo pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams) remonto darbams, kadangi N. S. privalėjo savo jėgomis ir lėšomis atlikti automobilio dažymo darbus, nes prieš tai N. S. ar jo galimai remonto darbams samdytų asmenų atlikti automobilio kėbulo dažymo darbai buvo atlikti su trūkumais ir jis įsipareigojo ieškovui juos ištaisyti neatlygintinai. Vėliau ieškovui tapo žinoma, kad automobilį remontui N. S. perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei. Atsakovė su N. S. suderino, kad automobilio kėbulo dažymo kaina bus 1500 Eur. Teigia, kad už atliktus darbus su atsakove turėjo atsiskaityti trečiasis asmuo N. S., kadangi jis susitarė su atsakove dėl automobilio remonto darbų, jų apimties ir kainos. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai. Atsakovei atsisakius geranoriškai grąžinti ieškovui automobilį, ieškovas kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos negrąžinant automobilio pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį. Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45729-18, kuris buvo nutrauktas 2018 m. spalio 26 d. nutarimu, prokurorui vertinant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai. Automobilis iki šiol neteisėtai yra atsakovės patalpose. Ieškovas nežino, kur šiuo metu yra trečiasis asmuo N. S., su juo buvo bendradarbiai Norvegijoje (1 t. e. b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ieškovas automobilį perdavė trečiajam asmeniui N. S., kuris buvo teisėtas automobilio valdytojas, ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai. Patvirtino, kad ieškovas iš atsakovės atstovo gavo dvi SMS žinutes, tačiau į jas nereagavo. Neteisėto valdymo sąlygą sieja su ta aplinkybe, kad nebuvo susiklostę jokie civiliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės A. G. paslaugų įmonės savininkas A. G. paaiškino, kad sulaukė skambučio iš trečiojo asmens byloje N. S., kuris rezervavo vietą automobilio remonto darbams. N. S. atvyko sutartu laiku, buvo aptarta remonto darbų kaina, nurodė, kad už automobilio remontą atsiskaitys ieškovas. Paprašė avanso, tačiau N. S. paaiškino, kad pinigų su savimi neturi, paliko automobilio dokumentus, raktelius ir išvažiavo paimti pinigų, tačiau vėliau pas atsakovę nebeatvyko. Kai N. S. buvo išvykęs, atsakovės atstovas užpildė automobilio remonto sąmatą, užsakymo lapą. Nors N. S. neatvyko, tačiau telefonu domėjosi apie automobilio remonto eigą. Vykstant remonto darbams, atsakovei skambino, bet neprisistatydavo ne tik N. S., bet ir A. M., tačiau N. S. atpažindavo iš balso, o A. M. pagal užsakyme nurodytą jo telefono numerį. Atlikus remonto darbus, išsiuntė SMS žinutes ieškovui A. M. (jo telefono numerį buvo davęs N. S.), kad automobilį galima atsiimti, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į žinutes neatsakė. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš ieškovo, kuris pranešė, kad automobilio atvyks paimti policijos pareigūnai, kurie atvyko praėjus savaitei po skambučio, nufotografavo automobilį, tačiau jo nepaėmė. Prašė policijos pareigūnų paimti automobilį, tačiau jie nurodė, kad neturi kur automobilio lakyti. Ketino automobilį išvežti į automobilių saugojimo aikštelę, apie tai informavo ir ieškovą, tačiau atsakymo negavo, automobilio neišvežė, kadangi nenorėjo patirti papildomų išlaidų (nuostolių). Praėjus kuriam laikui gavo pretenziją, siųstą elektroniniu paštu, iš ieškovo atstovės advokato padėjėjos, dėl ko nusprendė, kad jį apgavo ir kreipėsi į policiją dėl galimo N. S. ir A. M. sukčiavimo. Ieškovas nebuvo atvykęs pas atsakovę, su atsakove bendravo tik telefonu. Sutinka grąžinti automobilį, kai bus atsiskaityta už atliktus darbus. Neatlyginta automobilio remonto ir dažymo kaina yra 1500 Eur.
Atsakovės atstovė advokatė Vilija Kavaliauskienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka dėl jo pagrindų ir prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Automobilis nebuvo paimtas prievarta iš N. S., pats ieškovas pripažįsta, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, todėl nėra neteisėto užvaldymo sąlygos, ieškovas taip pat neįrodė šios aplinkybės. Automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieškovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. valia. Atsakovė įvykdė susitarimą dėl automobilio remonto – atsakovės medžiagomis ir lėšomis automobilis buvo suremontuotas. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi po atlikto remonto automobilį pristatyti ieškovui ar trečiajam asmeniui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (2 t. e. b. l. 21,38).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas.
Bylos duomenimis ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas A. M. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Eur, perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams), kurie bendru sutarimu privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus (1 t. e. b. l. 4, 8-12, 23). N. S. automobilį nugabeno ir perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei, kur pagal susitarimą buvo atlikti automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbai (1 t. e. b. l. 42-47). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Neatlyginta automobilio remonto ir dažymo atliktų darbų suma yra 1500 Eur. Automobilis šiuo metu yra atsakovės patalpose, atsakovės atstovas sutinka grąžinti automobilį, kai ieškovas arba trečiasis asmuo atsiskaitys už atliktus automobilio remonto ir dažymo darbus.
Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45729-18, kuris buvo 2018 m. spalio 10 d. nutarimu nutrauktas, kadangi įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, konkrečioje situacijoje akivaizdi civilinio konflikto prigimtis, t. y. dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų, sudarančių 1500 Eur, kompensavimo ir tai turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. G. apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad niekas neketina pasiimti automobilio, patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas 2018 m. spalio 16 d. vykusio telefoninio pokalbio turinys, kuriame ieškovas A. M. nurodė, kad gyvena ir dirba Norvegijoje ir į Lietuvą grįžti neketina (1 t. e. b. l. 11).
Dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo
Ieškiniu buvo prašoma taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu (CK 4.95 straipsnis). Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).
Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai įrodo, kad ieškovas yra automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, daiktą valdo atsakovas, daiktas yra natūra. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau tam, kad ieškovas įgytų teisę vindikuoti šį turtą iš atsakovo, reikia nustatyti, ar ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios, ar atsakovas daiktą valdo neteisėtai bei ar šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal proceso teisės normas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Kaip nurodo ieškovo atstovas, neteisėto valdymo sąlygą ieškovas sieja su ta aplinkybe, kad nebuvo susiklostę civiliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo automobilis nebuvo paimtas prievarta iš N. S., pats ieškovas pripažįsta, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, todėl nėra neteisėto užvaldymo sąlygos. Be to, automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieškovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. valia.
Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovas pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams), kurie bendru sutarimu privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus. Taip pat pripažino aplinkybę, kad jam buvo žinoma, kad automobilį remontui N. S. perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei, kad būtų atlikti automobilio dažymo ir remonto darbai. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovo ieškinyje ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp ieškovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. susiklostė atstovavimo santykiai, kai A. M. žodiniu pavedimu pavedė N. S. atlikti automobilio remonto ir dažymo darbus, dėl ko N. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo atstovas.
Sutinkamai su CK 2.132 straipsnio 1 dalyje išdėstytu, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės atstovas nurodė, o ieškovas neginčijo, taip pat iš byloje esančių darbų sąmatos bei užsakymo lapo (1 t. e. b. l. 42-43) matyti, kad ieškovui ir atsakovei buvo žinoma, kad N. S. veikia atstovaujamojo (ieškovo) vardu ir dėl jo interesų, todėl darytina išvada, kad iš remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens N. S. ir atsakovės, kilusios teisės ir pareigos atsirado ieškovui, t. y. ieškovas turi pareigą priimti atliktą darbą (automobilį) ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas tik žodžiu paaiškino, kad N. S. sumokėjo už automobilio remonto darbus, tačiau jokio mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes nepateikė, taip pat ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovei atlikus automobilio remonto ir dažymo darbus atsakovei nebuvo sumokėta.
Sutinkamai su CK 4.229 straipsnio 1 dalyje numatytu, kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi, šiuo atveju, atsakovė teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise, kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakove arba kitais būdais neužtikrino prievolės įvykdymo ateityje už atliktus ginčo automobilio remonto ir dažymo darbus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, neįrodė faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimo fakto.
Vadovaujantis Lietuvos civiline teise ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pastebėtina, kad nėra nustatyta daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai jis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001). Daiktinės teisės gynimo būdai skirti tiesiogiai ginti nuosavybę kaip absoliučią subjektinę teisę, nesusietą su prievole, ir turi tikslą arba atkurti disponavimą, naudojimą, valdymą savininkui jam priklausančiu daiktu, arba pašalina kliūtis ar abejones įgyvendinant šias teises. Vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Nustačius, kad bylos šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. remonto darbų rangos teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus ir ieškovui negrąžinus atsakovei perduoto automobilio, ieškovas savo teises turėtų ginti prievolinių, o ne daiktinių teisių gynimo būdu, reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, nepagrįsto praturėjimo ar nuostolių atlyginimo.
Ieškovui nepaneigus įstatyme įtvirtintos įgijėjo (atsakovės) sąžiningumo prezumpcijos ir neįrodžius vindikacijai būtinų sąlygų, jo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, teismo vertinimu, negali būti taikomas, taigi ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Ieškinį atmetant, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės prašymas tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 40, 91; 2 t., e. b. l. 42) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiama 15,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (1 t., b. l. 1).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. G. paslaugų įmonės, juridinio asmens kodas 165818761, naudai.
Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,25 Eur (penkiolika eurų 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Virginija Šeškuvienė