Pranešeja A. Kartaniene                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A – 959/2008 Teiseja A. K. Maceviciene                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                     2.4.5.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teiseju Zenono Birštono, Daivos Pranytes-Zalieckienes,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta V. Z. ,

gynejui Valentinui Staugaiciui,

nukentejusiajam V. K. ,

jo atstovui adv.Bogdanui Chranovskij,

teismo medicinos ekspertui V. K. ,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentejusiojo V. K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla, kurioje V. Z. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu, nutraukta.

V. K. civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

n u s t a t e :

V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikde kito žmogaus sveikata, o butent:

jis, 2007 m. liepos 4 d., apie 23 val., parduotuveje „Maxima“, esancioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, konflikto metu sudave nemažiau kaip septynis smugius rankomis nukentejusiajam V. K. i ivairias kuno vietas, tuo jam padarydamas muštine žaizda pakaušio srityje, muštines žaizdas ir kraujosruvas veide, nosies kaulu luži su nosies deformacija.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendžiu baudžiamaja byla, kurioje V. Z. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu, nutrauke. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad V. Z. veike butinosios ginties ribose, t. y. V. Z. kuno sužalojimus V. K. padare ne tycia siekdamas nukentejusiji sužaloti, ar tarpusavio muštyniu metu, o gindamasis nuo jo pradeto smurto bei pavojingo kesinimosi i jo sveikata. V. Z. panaudota gynyba atitiko kesinimosi pobudi ir pavojinguma, butinosios ginties ribos nebuvo peržengtos.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendi, kuriuo V. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi: V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam laisves apribojima vieneriems metams, ipareigojant buti namuose nuo 24 val. iki 6 val., išskyrus jei nebuvimas susijes su darbu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog nukentejusiojo ir liudytoju A. F. , I. K. ir A. T. parodymai yra nenuoseklus ir prieštaraujantys. Teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis V. K. dave nuoseklius parodymus apie esmines bylos aplinkybes. Nukentejusiojo parodymus patvirtino ir liudytoju A. F. , I. K. , A. T. parodymai. Nukentejusysis ir liudytojai parode, kad konfliktas prasidejo lauke, kai jie norejo pastatyti prekiu vežimeli i tam skirta vieta, ir tuo metu prie ju privažiavo apsaugos bendroves „Ekskomisaru biuras“ darbuotojai bei pradejo šiurkšciai kalbeti. Vienas iš apsaugos darbuotoju sulaike A. T. už tai, kad jis savo draugams pasake nesusideti su apsaugos darbuotojais, bei ji nuvede i parduotuves „Maxima“ apsaugos kambareli. I. K. nuejo prie apsaugos kambarelio noredamas sužinoti, už ka buvo sulaikytas A. T. . Kai paklause prie jo priejo P. V. , pargriove ji ant žemes ir bande uždeti antrankius. P. V. padeti bande V. Z. , taciau atsistojo ir puole nukentejusiji V. K. , sudave smugi i galva, užlauže pastarojo galva ir nutempe i parduotuves „Maxima“ apsaugos kambareli, kuriame jau buvo liudytojas A. T. . V. K. po patirto smugio buvo prarades samone, todel kas ivyko toliau neatsimine. Liudytojai I. K. ir A. T. paaiškino, kad V. Z. sudave be samones gulinciam nukentejusiajam. A. T. tokius savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu.

Prokuroro nuomone, nepagristas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad skiriasi V. K. ir liudytojo A. T. parodymai duoti teisme nuo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu bei, kad šie asmenys negalejo paaiškinti del ko taip yra. Skunde atkreipiamas demesys, kad nukentejusysis buvo apklaustas iškarto po ivykio, o tikslesnius parodymus dave veliau, nes po ivykio buvo šoko busenoje, be to, patyres galvos smegenu sukretima. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo patikrinti parodymu patikrinimo vietoje metu. Liudytojo A. T. parodymai nei del konflikto pradžios, nei del nukentejusiojo V. K. sumušimo nesiskiria, yra nuoseklus ir išsamus.

Apeliantas teigia, kad nukentejusiojo V. K. bei liudytoju parodymai yra neprieštaraujantys, o papildantys vieni kitus, todel teismas vertindamas teisminio nagrinejimo metu ištirtus irodymus, privalejo atsižvelgti i ju visuma, eiliškuma ir nuosekluma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Z. ir liudytojo P. V. parodymai, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nera nei nuoseklus, nei aiškus. V. Z. bei liudytojas P. V. teige, kad lauke vienam iš ju buvo suduotas smugis, taciau šiu parodymu nepatvirtina nukentejusiojo bei liudytoju parodymai. Taip pat, prokuroro nuomone, visiškai paneigti V. Z. bei liudytojo P. V. parodymai del to, kad neva kažkas bande iš ju atimti tarnybinius ginklus ar prieš juos panaudoti peili. Skunde atkreipiamas demesys, jog nei nukentejusysis, nei liudytojai nemate ginklu, nei pas viena iš ju nebuvo rastas peilis. Be to, nei V. Z. , nei P. V. negalejo nurodyti, kas konkreciai grasino atimti ginklus bei panaudoti peili.

Prokuroras teigia, jog V. Z. ir P. V. parodymus paneigia ir vaizdo irašas, kuriame užfiksuota, kaip V. Z. puola prie nukentejusiojo, ji pargriauna ant žemes ir užlaužes galva pakelia nuo žemes bei nuvelka i apsaugos kambari. Vaizdo iraše nera užfiksuota, kad nukentejusysis butu sudaves smugius V. Z. , taip pat nera užfiksuota, kad kas nors iš liudytoju butu sudaves kokius nors smugius apsaugos darbuotojams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentejusiojo bei liudytoju A. T. , I. K. parodymus patvirtina MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3899/07 (01), kurioje nurodyta, jog V. K. padaryta muštine žaizda pakaušio srityje. Specialistas taip pat nurodo, kad šis sužalojimas galejo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. Byloje nera nustatyta, kad nukentejusysis butu kur nors griuves ir susitrenkes galva pakaušio srityje. Prokuroro nuomone, tokie sužalojimai galejo atsirasti tuo metu, kai buvo suduoti smugiai be samones gulinciam nukentejusiajam i veida, o nuo smugiu pastarojo galva pakaušio srityje trankesi i laiptuka. Tokia savo nuomone prokuroras grindžia A. T. bei I. K. parodymais.

Apeliantas pažymi, jog nera jokio pagrindo teigti, kad V. Z. veike butinosios ginties salygomis. Aplinkybe, jog V. K. bande prieiti prie V. Z. , kuris tuo metu puole prie liudytojo I. K. , negali buti vertinami kaip pavojingas kesinimasis, nes nukentejusiojo veiksmai niekaip nebuvo nukreipti i jo gyvybe ar sveikata. V. Z. parodymu, kad nukentejusysis jam sudave smugi, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Skunde atkreipiamas demesys, kad tais atvejais, kai pagrindo ižvelgti pavojinga kesinimasi apskritai nebuvo, taciau asmuo iš baimes ar del nepagristo itarumo vis delto padare žalos kitam asmeniui, nera nei tariamosios butinosios ginties, nei butinosios ginties ar jos ribu peržengimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino smugiu sudavimo parduotuves „Maxima“ apsaugos kambaryje. Nukentejusysis tuo metu nesipriešino, nes buvo be samones, todel esant tokioms aplinkybems, V. Z. veiksmai negalejo buti vertinami kaip butinoji gintis siekiant išvengti pavojingo kesinimosi.

Apeliaciniu skundu nukentejusysis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendi ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str . 1 d. ir tenkinti civilini ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

Nukentejusysis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad jo, liudytoju A. T. , A. F. ir I. K. parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi, o V. Z. bei liudytojo P. V. parodymai yra tikslus ir nuoseklus.

V. K. pažymi, jog pirma karta jis buvo apklaustas iškarto po konflikto, tuo metu jis buvo neblaivus, stipriai sumuštas, jam buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas, del šiu priežasciu jis galejo duoti netikslius parodymus. Atkreipia demesi i tai, kad veliau vykusiu apklausu metu bei kitu ikiteisminio tyrimo veiksmu metu, taip pat teisme dave nuoseklius ir aiškius parodymus. Nukentejusysis teigia, kad jis jokio peilio neturejo, nemate V. Z. ginklo, jo nebande ištraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai nurode, jog liudytojo A. T. parodymai yra prieštaringi. Šis liudytojas viso proceso metu dave nuoseklius parodymus, be to, jo parodymus patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Apeliantui neaišku, kodel pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino I. K. ir A. F. parodymus. Mano, kad mineti liudytoju parodymai patvirtina paties nukentejusiojo bei liudytojo A. T. parodymus.

V. K. teigia, kad V. Z. bei P. V. parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi. V. Z. pirmosios apklausos metu nurode, kad vaikinai garsiai šukavo, keikesi bei grasino sumušti, todel jis su savo porininku viena iš vaikinu sulaike, veliau V. Z. teige, kad A. T. prie parduotuves duru jam sudave kelis smugius, dar veliau aiškino, kad buvo pastumtas P. V. . Taip pat V. Z. skirtingose apklausose skirtingai nurodo nukentejusiojo sulaikymo, bandymo atimti ginkla aplinkybes, skambucio i policija laika. Skunde pažymima, kad liudytojas P. V. taip pat skirtingai nurodo A. T. sulaikymo aplinkybes. Apelianto nuomone, liudytojo P. V. ir V. Z. parodymai turejo buti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja vieni kitiems ir nera nuoseklus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. Z. teiginiai, jog buvo bandoma atimti ginkla, grasinimai ir užpuolimas buvo realus, nera patvirtinti jokiais byloje esanciais irodymais.

Nukentejusysis nurodo, kad V. Z. kalte irodo ir byloje esantis vaizdo irašas. Iš vaizdo irašo matyti, jog jokio kesinimosi atimti ginkla nebuvo, V. Z. sudave smugi nukentejusiajam i veida, po to sugriebe už kaklo, laikydamas, sparde kojomis, nukentejusysis buvo pakeltas nuo grindu, jis bande tik išsilaisvinti. Skunde pažymima, jog iraše neužfiksuota, kad V. Z. skambino kam nors mobiliojo ryšio telefonu, todel nepagrista teismo išvada, jog i policija buvo skambinama tuo paciu metu, kai vyko incidentas. Atkreipiamas demesys ir i tai, kad i apsaugos patalpas nukentejusysis ejo pats, o atvykus medikams jis jau buvo be samones. Ši aplinkybe patvirtina A. T. parodymus, kad apsaugos patalpose nukentejusysis buvo mušamas.

V. K. mano, kad teismas nepagristai teige, jog jis ivykio metu buvo agresyvus. Tokia išvada teismas grinde po ivykio atvykusiu liudytoju parodymais.  Nukentejusysis atkreipia demesi,  kad atvykus liudytojams jis galejo elgtis neadekvaciai, kadangi buvo neblaivus, sumuštas.

Teismo posedyje prokuroras, nukentejusysis V. K. ir jo atstovas praše apeliacinius skundus patenkinti.

V. Z. ir jo gynejas praše apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentejusiojo V. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, prieme teisinga ir pagrista sprendima nutraukti baudžiamaja byla, kurioje V. Z. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu. Akivazdu, jog byloje yra LR BPK 3 str. 1 d. 9 punkte numatyta aplinkybe, del kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Taigi, Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teise i butinaja ginti. Šia teise jis gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamaji kodeksa, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 4 “Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu peržengimo” 4 punkte išaiškinta, kad istatymas leidžia ginti tik istatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenes ar valstybes interesus ir tik nuo tokio kesinimosi, kuris atitinka baudžiamojo istatymo numatytos veikos požymius, kai kesinamasi i samens gyvybe, sveikata, lytine laisve, nuosavybe, busta ar kitas teise, visuomenes ar valstybes interesus ( visuomenes ir valstybes sauguma, normalu valstybiniu istatigu funkcionavima ir pan. ).

Taigi, kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, po žodinio konflikto, kilusio prie parduotuves “Maxima”, tarp UAB “Ekskomisaru biuro” apsaugos darbuotoju V. Z. ir P. V. , bei ižuliai besielgianciu grupes neblaiviu vaikinu, kuriems apsaugos darbuotojai del šiu netinkamo elgesio padare pastaba, pastariesiems nenusiraminus, V. Z. , sulaike ir nuvede i apsaugos darbuotoju tarnybines patalpas, esancias parduotuveje “Maxima”, adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje, agresyviausiai tuo metu besielgianti liudytoja A. T. . Ketindamas skambinti policijai, V. Z. pamate, kaip kitas, iš toje pat grupeje buvusiu vaikinu – liudytojas I. K. , pradejo stumdyti jo kolega P. V. . Šis, ji užpuolusi vaikina pagulde ant žemes ir bande uždeti antrankius. V. Z. , palikes A. T. apsaugos darbuotoju kambaryje, nubego padeti kolegai. Taciau, padeti P. V. uždeti liudytojui I. K. antrankius nespejo, nes iš karto V. K. jam sudave smugi i nosi, o po to, i pakauši. Kadangi pastarasis budamas neblaivus, toliau smugiuodamas, prie jo gresmingai artinosi, jis, atsitrauke iki antruju parduotuves duru. Taciau, kai V. K. , kaip kad V. Z. atrode, stvere už ginklo rankenos, jis, sugriebe pastaraji už kaklo. Tuo metu pribego nukentejusiojo draugai, ir pradejo V. Z. traukti nuo V. K. . Šioje situacijoje, pasak V. Z. , jis galejo smugiuoti tiek V. K. , tiek ir kitiems, nes ji puole burys neblaiviu asmenu ir jis gynesi taip kaip tuo metu galejo. Išgirdes, kaip vienas iš vaikinu pasake, jog turi peili, jis V. K. , nuvede i apsaugos darbuotoju patalpas, kur, pastaraji pagulde ant pilvo ir, padedant kolegai, uždejo antrankius. Šioje patalpoje, pasak V. Z. , nukentejusiajam jokiu smugiu suduota nebuvo.

Iš esmes, šias aplinkybes, priešingai nei teigiama skunduose, patvirtina byloje surinkti ir ištirti irodymai. 

Taigi, analizuojant byloje apklausto liudytojo A. F. parodymus matyti, kad muštynes prasidejo del to, jog V. K. ejo “gelbeti” I. K. . Apsaugos darbuotojams paguldžius I. K. ant žemes, nukentejusysis puole V. Z. . Muštynes vyko prie parduotuves duru ( 2 t. b. l. 21 ). Iš liudytojo P. V. parodymu matyti, kad jam ir V. Z. bandant sulaikyti I. K. , V. Z. buvo suduotas smugis ( 2 t. b. l. 53-55 ). Net ir pats V. K. pripažino, jog P. V. ir V. Z. pargriovus I. K. ant žemes, jis bande “gelbeti” savo drauga ir pastume V. Z. . Tuomet, V. Z. atsistojo, smoge jam i nosi, buvo pakeles, bandant keltis, suduodavo smugius ( 2 t. b. l. 19-20 ). Tuo tarpu pats V. Z. , viso proceso metu, nuosekliai tvirtino, jog buvo užpultas V. K. tuo metu, kai norejo padeti savo kolegai sulaikyti I. K. . Gindamasis nuo užpuolimo, smugiavo nukentejusiajam, buvo sugriebes ji už kaklo. Taigi iš aptartu parodymu akivaizdu, jog šioje dalyje ju parodymai, ne tik kad neprieštarauja vieni kitiems, o iš esmes sutampa, ir leidžia daryti neabejotina išvada, kad pirmasis puolamuosius veiksmus atliko V. K. , o V. Z. nuo tokiu veiksmu gynesi.

Kad apsaugos darbuotojai, tarp kuriu buvo ir V. Z. , nagrinejamo ivykio metu tramdydami girtus vaikinus, atliko tik savo darba, ispudis susidare ir ši ivyki stebejusiai liudytojai V. R. .

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu peržiurejus vaizdo iraša, iš tiesu, kaip ir buvo aiškinama, matyti, jog V. Z. bando padeti sulaikyti pargriauta I. K. . Staiga V. Z. pašoka ir ištieses rankas traukiasi link parduotuves išejimo, o prie jo arteja V. K. . Matosi, kad V. K. kiek palinkes juda i prieki, jo rankos nukreiptos i V. Z. puse, laikomos maždaug V. Z. juosmens lygyje. V. Z. ir toliau atbulas traukiasi nuo V. K. , o šis išsitiesia ir eina pastarojo link. Tuomet, V. Z. sugriebia V. K. už sprando, šis pargriuna. Tolimesnes ivykiu eigos nesimato, kadangi vaizda užstoja kiti asmenys. Matyti, jog vyksta grumtynes. Toliau matosi, kaip V. Z. , žastu prispaudes nukentejusiojo spranda, bando ji nuvesti link apsaugos darbuotoju tarnybiniu patalpu. Nukentejusysis priešinasi, aktyviai mojuodamas rankomis, bando suduoti. Prie V. Z. ir V. K. prieina du asmenys, iš kuriu vienas bando padeti nukentejusiajam, o kitas pastaraji atstumia. V. K. , V. Z. žastu prispaustu sprandu, vedamas i apsaugos darbuotoju tarnybines patalpas, mosuoja rankomis. Nors ir vedamas atbulas, nukentejusysis kojas stato pats. V. Z. vedant V. K. pro P. V. , pastarasis paleidžia I. K. ir eina iš paskos i apsaugos darbuotoju tarnybine patalpa.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, ir iš vaizdo iraše užfiksuotos V. K. ir V. Z. judejimo krypties, akivaizu, jog nukentejusysis pirmasis ir gana gresmingai puola V. Z. , o pastarasis traukiasi, ir tik atsitraukes prie parduotuves duru, sugriebia V. K. už sprando, o, prisiartinus prie ju ir kitiems asmenims, grumtyniu metu, kaip kad pats nurodo, suduota smugius.  

Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu tai, kad V. K. sudave V. Z. smugi i nosi, taipogi nepagristas. Visu pirma, pats V. Z. nuosekliai nuo pat proceso pradžios tvirtino, kad smugi i nosi jam sudave V. K. . Smugio sudavimo fakta patvirtino ir liudytoju apklaustas P. V. ( 2 t. b. l. 53-55). Iš liudytojo S. S. parodymu matyti, kad ir jam atvykus i ivykio vieta pasirode, jog vienas iš apsaugos darbuotoju - sužalotas ( 2 t. b. l. 20 ). Gi, liudytoja G. M. patvirtino maciusi, jog V. Z. buvo sužeista nosis ( 2 t. b. l. 80 ). Iš specialisto išvados Nr. G 4959/07 (01) matyti, jog V. Z. VU greitosios pagalbos ligonineje nustatytas nosies sumušimas, pasireiškes minkštuju audiniu patinimu. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku daiktu, galimai padarytas 2007 m. liepos 4 d. ( 1 t. b. l. 124 ). Analogiško pobudžio informacija užfiksuota ir V. Z. apžiuros lape bei asmens sveikatos istorijoje ( 2 t. b. l. 119-120 ). Taigi visi aukšciau aptarti irodymai, ne tik kad patvirtina nagrinejamo ivykio metu V. Z. padaryto sužalojimo fakta, bei ir pagristai leidžia tiketi jo nurodytomis, šio sužalojimo padarymo aplinkybemis.

Iš aukšciau aptartu irodymu matyti, jog V. Z. gynesi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kesinimosi, t. y. nuo V. K. suduoto smugio bei agresyvaus, puolamo jo elgesio, kuris be jokiu abejoniu kele tiesiogine gresme V. Z. sveikatai. Be to, ivertinus jegu santyki, t. y. tai, kad neblaiviu ir gana gresmingai nusiteikusiu vaikinu, grasinanciu atimti ginkla, panaudoti peili, buvo kur kas daugiau nei apsaugos darbuotoju, juolab, kad netgi buvo išdrista pasikesinti i vieno iš ju sveikata, teigti, jog V. Z. savo veiksmais nesunkiai sutrikdes V. K. sveikata, perženge butinosios ginties ribas, nera jokio pagrindo.

Tai, kad konflikte dalyvave vaikinai, neigia grasine atimti iš apsaugos darbuotoju ginklus ar panaudoti peili, ar tai, kad, pasak prokuroro, nei pas viena iš ju peilio rasta nebuvo, nepaneigia, jog tokio pobudžio grasinimu aplamai nebuvo, atkreipiant demesi i tai, kad nei vienas iš konflikte su apsaugos darbuotojais dalyvavusiu asmenu, be nukentejusiojo V. K. , sulaikytas bei apžiuretas, šiems pasišalinus iš ivykio vietos, nebuvo, nebuvo atlikta ir V. K. asmens apžiura. Be to, vaizdo iraše užfiksuota monenta, kai V. K. kiek palinkes i prieki ir nukreipes rankas, laikomas maždaug V. Z. juosmens lygyje, gresmingai juda i ji, vertinant V. Z. parodymu del jiems išsakytu grasinimu kontekste, iš tiesu susidaro kesinimosi gresmes i ginkla, ispudis.

Taigi, priešingai nei mano prokuroras, pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Z. veike butinosios ginties salygomis, yra pagrista.

Analizuojant situacija apsaugos darbuotoju tarnybinese patalpose, t. y. monitorineje, kai V. Z. atsivede V. K. , pagulde ji ir padedant kolegai, antrankiais surakino šio rankas, taip palikdamas pastaraji guleti, iki buvo iškviesta policija ir greitoji med. pagalba,  be nenuosekliu, nuolat keiciamu, neitikinamu ir netgi prieštaraujanciu faktinei bylos medžiagai, liudytojo A. T. parodymu, del nukentejusiojo mušimo monitorineje aplinkybiu, kitu irodymu byloje nera. Taigi, pasak šio liudytojo, po grumtyniu vykusiu parduotuveje tarp jo draugu ir apsaugos darbuotoju, V. Z. i apsaugos darbuotoju patalpas, imetes be samones buvusi V. K. , ant jo priklaupe ir pastaraji dauže, smugiuodamas i galva, kuri, nuo suduotu smugiu, atsimušdavo i laiptus. Ir, nors ikiteisminio tyrimo metu bei byla nagrinejant teisme, šias, liudytojo A. T. nurodytas neva tai nukentejusiojo V. K. mušimo monitorineje aplinkybes, bent iš dalies buvo patvirtines ir liudytoju apklaustas I. K. , neva tai mates, kaip be samones gulinciam V. K. , kumšciu i veida trenke V. Z. , taciau, apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje, šis liudytojas visgi pripažino, kad tokiu aplinkybiu jis nemate. Gi, pats V. Z. viso proceso metu nuosekliai neige sudaves V. K. smugius monitorineje. Pastarojo parodymus šioje dalyje patvirtino ir liudytojas P. V. , taipogi nuosekliai tvirtindamas, jog V. Z. monitorineje  nukentejusiojo nemuše. Tuo tarpu pats nukentejusysis, to kas vyko monitorineje, teigia neatsimenas, nes buvo be samones ir atsipeikejo tik ligonineje. Be je, ši aplinkybe yra objektyviai paneigta, greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteleje užfiksuotais duomenis ( 2 t. b. l. 118 ), liudytoju V. K. , B. D. , H. A. , G. M. parodymais, kurie, iš esmes aitinka ir V. Z. šioje dalyje nurodytas aplinkybes. Nukentejusiojo agresyvus elgesys po konflikto tik sustiprina kolegijos isitikinima del pastarojo gresmingo elgesio ir nagrinejamo ivykio metu.  

Iš specialisto išvados Nr. G 3899/07 (01) matyti, jog V. K. padaryta muštine žaizda pakaušio srityje, muštines žaizdos ir kraujosruvos veide, nosies kaulu lužis su nosies deformacija. Sužalojimai padaryti galimai 2007 m. liepos 4 d., paveikus kietais bukais bei ribota paviršiu turinciais daiktais. Nebuvo atmesta galimybe, kad muštine žaizda pakaušio srityje galejo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai, pasak eksperto, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nosies kaulu lužis padarytas ne maža jega, kitiems sužalojimams padaryti dideles jegos nereikejo ( 1 t. b. l. 120 ). Vertinant šia išvada kartu su jau aukšciau aptartais irodymais, darytina išvada, jog V. K. sužalojimai buvo padaryti tuo metu, kai jis puole V. Z. . Taigi, iš nukentejusiojo V. K. parodymu matyti, jog pirmas smugis jam buvo suduotas i nosi, veliau buvo smugiuojama dar. Smugiu sudavimo nukentejusiajam fakto neneigia ir V. Z. . Be to, ir pasak liudytojo A. T. , i apsaugos darbuotoju kambariuka – minitorine, V. K. buvo imestas jau kruvinas. Kita vertus, iš nukentejusiojo parodymu matyti, jog jis buvo nugriuves ir tai pagrindžia pastarojo teiginiai: „..jis mane buvo net pakeles. Kadangi aš bandžiau keltis, jis vis mane muše...“ ( 2 t.  b. l. 19 ). Kad nukentejusysis grumtyniu metu buvo nukrites, matyti ir iš vaizdo irašo. Todel visiškai tiketina, kad pakauši pastarasis galejo susižaloti tuomet. Kita vertus, neatmetama ir , kad sužaloti nukentejusiji galejo ir V. Z. suduodamas pastarajam smugi tuo metu, kai jie grumesi parduotuves tarpduryje, juolab, kad sprendžiant iš specialisto išvados, pakaušio sužalojimui padaryti dideles jegos nereikejo.

Netiketi V. Z. ar liudytojo P. V. parodymais apie aplinkybes monitorineje, kolegija neturi pagrindo, juolab, kad kaip jau anksciau buvo mineta, be nenuosekliu liudytojo A. T. parodymu, šiu, pastaruju parodymu, nepaneigia jokie kiti byloje esantys irodymai. Gi, specialisto išvada tik konstatuoja pati nukentejusiojo sužalojimo fakta, sužalojimo lokalizacija, masta bei tiketina sužalojimo padarymo mechanizma, kuris neprieštarauja byloje nustatytoms, V. K. sužalojimo aplinkybems, konflikto, vykusio parduotuveje su V. Z. , metu, atkreipiant demesi i tai, kad tik del šios veikos pastarasis ir buvo kaltinamas. Beje, kilusiu abejoniu pašalinimui, kolegijos posedyje buvo papildomai ištirti irodymai, ir jie, po liudytoju A. T. ir I. K. apklausos, vienareikšmiai pasisuko V. Z. naudai. A. T. parodymus kolegija vertina kritiškai, kaip nepatikimus, pastarajam siekiant iš keršto pakenkti V. Z. , nes, kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, del V. Z. veiksmu A. T. patyre nepatogumus, t. y. buvo sulaikytas ir išvežtas policijos, ir atmeta. Kita vertus, atkreiptinas demesys ir i tai, kad šio liudytojo nurodytos aplinkybes, kuriomis neva tai V. Z. muše V. K. monitorineje, yra neitikinamos bei neadekvacios tiek V. Z. asmenybei, tiek ir jo pilietiniam požiuriui bei elgesiui viso šio ivykio metu : du pranešimai apie ši ivyki Bendrajam pagalbos centrui, siekiant perduoti du sulaikytus viešosios tvarkos pažeidejus, pasirupinimas greitaja med. pagalba ( 1 t. b. l. 164 ),  aktyvus ir kryptingi veiksmai, siekiant oficialiai Policijos komisariate užregistruoti kilusi ivyki. 

Taigi, aukšciau aptartos aplinkybes leidžia daryti pagrista išvada, kad apsaugos darbuotoju tarnybinese patalpose – monitorineje, V. K. atžvilgiu jokie neteiseti, o juo labiau smurto veiksmai, padaryti nebuvo, nukentejusiojo V. Z. nemuše.

Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad V. Z. veike butinosios ginties salygomis, taciau nutraukdamas baudžiamaja byla nepagristai prieme nuosprendi. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 9 d. nurodyta, jog baudžiamasis procesas turi buti nutraukiamas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatyta baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d. nustatyta, jog jei nagrinejimo teisme metu, nustatomos BPK 3 str. 1 d. 2–9 p. numatytos aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas privalejo nutraukti baudžiamaja byla nutartimi. Nors pirmosios instancijos teismas nutraukdamas baudžiamaja byla nevisiškai laikesi istatymo nustatytu reikalavimu, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, keisti ar naikinti skundžiama nuosprendi nera tikslinga, kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta aukštesne galia turinciu teises taikymo aktu nei numato istatymas. Tokiu atveju, nei nukentejusiojo, nei V. Z. teises nebuvo pažeistos ar kaip nors suvaržytos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e :

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentejusiojo V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininke                                                                                   Audrone Kartaniene

Teisejai                                                                                                Zenonas Birštonas

                                                                         Daiva Pranyte – Zaleckiene

Nuorašas tikras :

Kolegijos pirmininke                                                                          Audrone Kartaniene