Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-344-609-2012].doc
Bylos nr.: I-344-609/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

vvvvAdministracinė byla Nr

   Administracinė byla Nr. I-344-609/2012

   Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00388-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija  24.; 74. (S)

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovėms Panevėžio ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė  :

 

2012 03 05 teismo nutartimi (b.l. 39) buvo priimtas pareiškėjos S.S. skundas (b.l. 3-5) dalyje dėl reikalavimų panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Panevėžio VGTPT) 2011 10 25 sprendimą Nr. (1.2)-SP1-02300, įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau- Klaipėdos VGTPT) priimti sprendimą pagal pareiškėjos pateiktą 2011 10 07 prašymą.

Skunde nurodoma, jog 2011 09 28 pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl Klaipėdos ir Šiaulių VGTPT veiksmų, gindama savo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010. Paaiškino, jog minėtas skundas priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011. Teigia, kad neturėdama kompetencijos vesti bylą be advokato, 2011 10 07 prašymu Nr. ATP-1904 pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011. Pažymėjo, kad Klaipėdos VGTPT sprendimo nepriėmė, o jos prašymą persiuntė Šiaulių VGTPT, kuri pareiškėjos prašymą persiuntė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau- Panevėžio VGTPT). Nurodo, jog 2011 10 25 Panevėžio VGTPT sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02300 nepagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

Atsakovė Klaipėdos VGTPT atsiliepime (b.l. 103-105) nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog 2011 10 12 įsakymu Nr. V-226 Klaipėdos VGTPT direktorius nuo S.S. 2011 10 07 prašymo nagrinėjimo nusišalino, todėl pareiškėjos prašymas persiųstas Šiaulių VGTPT. Teigia, jog vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 staipsnio 3 dalimi, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Kadangi 2011 10 07 prašymu S.S. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011, kurioje atsakove yra ir Klaipėdos VGTPT, mano, jog įsakymas dėl Klaipėdos VGTPT nusišalinimo nuo pareiškėjos 2011 10 07 prašymo nagrinėjimo buvo priimtas pagrįstai.

Atsakovė Panevėžio VGTPT atsiliepime į skundą (b.l. 42,43) nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Pažymėjo, jog skundu ginčijamas 2011 10 25 Panevėžio VGTPT sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, todėl jo naikinti skunde nurodytas motyvais pagrindo nėra.

Konstatuojama.

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, jog 2011 10 07 pareiškėja S.S. Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą (b.l. 106-110) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011, kurioje ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2011 08 22 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-178-11 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 06 12 įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, bei siekdamas išvengti Tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, 2011-10-12 įsakymu Nr. V-226 (b.l. 116) Klaipėdos VGTPT direktorius nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos VGTPT tarnautojus nuo pareiškėjos S.S. 2011 10 07 prašymo nagrinėjimo, sprendimo pagal jį priėmimo ir įsakė S.S. prašymą perduoti Šiaulių VGTPT.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas-  tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 06 12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 3 punkte reglamentuota, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Aprašo 6.2 punkte numatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą perduoda Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, - kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos ir Skuodo rajono savivaldybėse.

Įvertinus išdėstytų teisės normų nuostatas ir aplinkybę, jog pareiškėjos S.S. gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje, konstatuotina, jog Klaipėdos VGTPT direktorius pagrįstai nusišalino nuo 2011 10 07 pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir pareiškėjos prašymą persiuntė Šiaulių VGTPT. Nenustačius Klaipėdos VGTPT veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo Klaipėdos VGTPT įpareigoti nagrinėti 2011 10 07 pareiškėjos S.S. prašymą.

Dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 10 25 sprendimo Nr. (1.2)-SP1-02300 panaikinimo.

Nustatyta, jog ginčijamu 2011 10 25 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02300 (b.l. 6,7) Panevėžio VGTPT atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S.S. administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011 dėl Klaipėdos VGTPT 2011 07 01 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-111-11 ir Šiaulių VGTPT sprendimo 2011 08 18 Nr. SP-2941-(7.2148) panaikinimo.

Nustatyta, jog suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S.S. atsisakyta, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 (pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 2 (atstovavimas byloje yra neperspektyvus) punktais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis- suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimųsi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1-2 punktai). Atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju šį vertinimą turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Neabejotina, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Bet siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, įstatymų leidėjas pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nustatyta, jog 2011 10 07 prašymu (b.l. 46-50) pareiškėja S.S. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-568-243/2011, kurioje ginčijami Klaipėdos tarnybos 2011 08 22 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-178-11 ir Šiaulių tarnybos 2011 08 18 sprendimas Nr. SP-2941-(7.2148), kuriais pareiškėjai S.S. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo parengimo civilinėje byloje Nr. 2A-547-622/2011.

Įvertinus skundo turinį (b.l.44-101) akivaizdu, jog su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėja kreipėsi dėl pakartotinio kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010 dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos parengimo. Nustatyta, jog minėtoje civilinėje byloje atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinus būtinu, S.S. į teismo posėdžius neatvykus be pateisinamų priežasčių, 2010 10 14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, o 2010 11 23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2011 03 09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjos atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 11 23 nutarties panaikinimo buvo atmestas. Pareiškėjos prašymu antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S.S. teikęs advokatas Vytautas Mačiulskis parengė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 03 09 nutarties panaikinimo, tačiau 2011 05 10 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas pareiškėjos S.S. kasacinio skundo nepriėmė ir pažymėjo, kad kasaciniame teisme nagrinėjamos tik tokios bylos, kurių keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui ginti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnis išsamiai išvardina pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka, tai atvejai, kai 1) yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų.

 Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, ištaisęs trūkumus kasatorius turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino.

Įvertinus aplinkybę, jog 2010 05 10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi jau buvo atsisakyta priimti pareiškėjos S.S. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-547-622/2011, kaip neatitinkantį Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio bei 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, darytina išvada, jog naujo kasacinio skundo padavimas gali būti siejamas tik su naujai nurodytais išsamiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

Kadangi matyti, jog pateikdama prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pakartotiniam kasacinio skundo parengimui pareiškėja jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė bei įrodymų nepateikė, konstatuotina, jog Panevėžio VGTPT pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus.

Nenustačius ginčijamo 2011 10 25 Panevėžio VGTPT sprendimo Nr. (1.2)-SP1-02300 neteisėtumo pagrindų, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kadangi nustatyta, jog skundas yra nepagrįstas, jis netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai- apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                      Eglė Kiaurakytė

                           

Laimutė Jokubauskaitė                               

 

                                                                      Aušrelė Mažrimienė