Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1;

3.4.4.5.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Construction Ace“ ir BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus prašymus dėl kreditorinių finansinių reikalavimų patikslinimo bankrutuojančios UAB „Finiens“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Finiens“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino UAB „Finiens“ pradinį kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. sausio 19 d., 2023 m. balandžio 17 d.. 2023 m. spalio 19 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. gegužės 3 d. nutartimis UAB „Finiens“ kreditorių sąrašas buvo tikslinamas.

3.       2024 m. birželio 10 d. kreditorius BUAB „Construction Ace“ pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimų bankrutuojančios UAB „Finiens“ bankroto byloje, kuriuo prašo patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą ir iš jo išbraukti UAB „Nikosparta“ su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu. Taip pat prašo patvirtinti BUAB „Construction Ace“ 2 009 127,43 Eur (1 477 299,58 Eur pagrindinės skolos suma bei 531 827,85 Eur procesinės palūkanos) kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

4.       Prašyme nurodo, jog BUAB „Finiens“ bankroto byloje UAB „Nikosparta“ yra patvirtinta kreditoriumi su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu. Šis reikalavimas buvo grindžiamas 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ preliminariaja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi bei neva jos pagrindu atliktais pavedimais. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime buvo konstatuoti prejudiciniai faktai neginčijamai įrodo, kad BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas kildinamas iš niekinės ir ab initio negaliojančios 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. UAB „Construction Ace“ jokių mokėjimų UAB „Finiens“ pagal 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį neatliko. BUAB „Construction Ace“ perleido UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises į BUAB „Fineins“, kylančias tik iš niekinės ir negaliojančios ab initio 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties. Niekas negali turėti naudos iš neteisėtų veiksmų. Vadinasi BUAB „Construction Ace“ neperleido UAB „Nikosparta“ jokio reikalavimo į BUAB „Finiens“. Todėl, kreditorės teigimu, UAB „Nikosparta“ neturi jokio finansinio reikalavimo į BUAB „Finiens“. UAB „Nikosparta“ yra nepagrįstai įtraukta į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu.

5.       Kreditorė taip pat nurodo, jog tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pripažinta, kad UAB „Construction Ace“ 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Construction Ace“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL, pagal kurią pagrindiniam skolininkui BUAB „Construction Ace“ buvo išduota 6 094 000,00 Lt (1 764 944,39 Eur) paskola. BUAB „Construction Ace“ 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820,00 Lt (868 807,92 Eur) sumoje ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000,00 Lt (608 491,66 Eur) sumoje pervedė atsakovui UAB „Finiens“, ne pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Tai, kad UAB „Finiens“ buvo galutinis KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos gavėjas konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-174-798/2023, palikdamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022 nepakeistą bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Minėtose bylose teismai ne kartą pakartojo, nurodant, kad būtent UAB „Finiens“ yra atsakinga už tai, jog KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskola nebuvo grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. e2-594-1097/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Nr. e2A-266-516/2024 nustatytomis aplinkybėmis, bei ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašas tikslintinas, iš jo pašalinant UAB „Nikosparta“ su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu ir atitinkamai patvirtinant UAB „Construction Ace“ 2 009 127,43 Eur (1 477 299,58 Eur pagrindinės skolos suma bei 531 827,85 Eur procesinės palūkanos) kreditorinį reikalavimą.

6.       Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą, prašo atmesti BUAB „Construction Ace“ prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo ir skirti BUAB „Construction Ace“ nemokumo administratoriui 1 000,00 Eur baudą, 50 proc. nuo šios sumos sumokant UAB „Nikosparta“ naudai. Nurodė, kad UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises įgijo iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ pagal 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi UAB „Nikosparta“ iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ įgijo ginčijamas reikalavimo teises, kurių teisinį pagrindą sudaro ne pareiškėjos nurodoma sutartis, bet Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priteisti iš atsakovės UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės į atsakovą grindžiamos ne pareiškėjos nurodoma preliminariąja sutartimi, bet pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ naudai priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės priteista 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nėra panaikintos UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės, reikalavimo teisių galiojimas nesudarė bylos nagrinėjimo/ginčo dalyko. Kreditorė pabrėžė, jog ji yra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ naudai iš atsakovės priteistų sumų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas atsakovės bankroto byloje. Atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas jau vertino kitus pareiškimus, kuriais buvo siekiama sumažinti arba panaikinti UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises atsakovės bankroto byloje. Teismo pripažinta, kad teismas neturi teisės revizuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų. UAB „Nikosparta“ kreditorinis reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio ir galiojančio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Nikosparta“ neturi jokio finansinio reikalavimo į BUAB „Finiens“. Kreditorė pabrėžė, kad BUAB „Construction Ace“ neturi pareiškime nurodomų savarankiškų reikalavimo teisių į atsakovę, kadangi jos yra perleistos UAB „Nikosparta“. Pati pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. Sutartimi perleido UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises pagal Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 dėl 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820,00 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000,00 Lt (608 491,66 Eur) sumokėtų lėšų grąžinimo iš atsakovės. Pareiškėja negali tuo pačiu metu ginčyti UAB „Nikosparta“ perleistas reikalavimo teises, kaip neegzistuojančias, ir tuo pačiu tvirtinti, kad šios reikalavimo teisės priklauso pareiškėjai. Kitaip tariant, pareiškėja prašydama patvirtinti ją kreditore dėl tų pačių sumų grąžinimo paneigia savo teiginius dėl UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisių negaliojimo. Be to, pareiškėja, prašydama išbraukti UAB „Nikosparta“ iš kreditorių sąrašo ir patvirtinti save į atsakovės kreditorius prieštarauja pareiškėjos sudarytai galiojančiai Sutarčiai dėl ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurią UAB „Nikosparta“ sumokėjo pareiškėjai atlyginimą už ginčijamas reikalavimo teises. Taigi tiek galiojant pareiškėjos sudarytai Sutarčiai, tiek pareiškėjos naudai priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, yra nepagrįsti ir neteisėti abu pareiškėjos reikalavimais. Pažymėjo, jog pareiškėja Sutartimi pati perleidusi reikalavimo teises UAB „Nikosparta“ ne tik pažeidžia Sutartį, bet taip pat elgiasi nesąžiningai. Toks ankstesnio reikalavimo teisių savininko elgesys neturėtų būti toleruojamas, nes yra paremtas tiesioginiu piktnaudžiavimu procesu. Už tokį pareiškėjos elgesį yra atsakingas pareiškėjos nemokumo administratorius, kuriam UAB „Nikosparta“ prašo skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje nurodytą baudą, 50 proc. nuo baudos sumos sumokant UAB „Nikosparta“.

7.       2024 m. liepos 29 d. bankrutuojančios UAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašo: 1) pripažinti ex officio, jog BUAB „Finiens“ prievolė BUAB „Construction Ace“ sumokėto 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) avanso dalyje dėl 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumos yra įvykdyta, todėl 2016 m. vasario 24 d., kai buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017, BUAB „Finiens“ skola negrąžinto avanso dalyje sudarė 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur); 2) konstatavus 2016 m. vasario 24 d. datai BUAB „Finiens“ 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skolą negrąžinto avanso dalyje, pripažinti ex officio, jog palūkanos nuo BUAB „Construction Ace“ pareikšto ieškiniu pareikalavimo momento (2016 m. vasario 24 d.) grąžinti skolą iki BUAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio  7 d.) sudarė 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur); 3) pripažinus ex officio BUAB „FINIENS“ 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skolą ir 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur) palūkanas, patvirtinti patikslintą (sumažintą) 1.043.779,83 Eur (I etapas – 898.059,55 Eur; II etapas – 145.720,28 Eur) kreditorinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje; 4) klausimą dėl to, kuris kreditorius: UAB „Nikosparta“ ar BUAB „Construction ACE“, turi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“, kuri, BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ nuomone, turi būti 1.043.779,83 Eur (I etapas – 898.059,55 Eur; II etapas – 145.720,28 Eur), prašo nagrinėti teismo nuožiūra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-794/2024.

8.       Nemokumo administratorius atsiliepime nurodė, kad nei pareiškėja, nei kreditorė UAB „Nikosparta“ negali turėti 1.477.299,58 Eur (5.100.820,00 Lt) reikalavimo teisės į bendrovę, nes UAB „Lidl Lietuva“ (tuometinis pavadinimas UAB „Lidl“) 2013 m. rugpjūčio 28 d. bankinio mokėjimo pagrindu tiesiogiai į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vardu atidarytą sąskaitą sumokėjo 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumą, kuria buvo sumažinta pareiškėjos skola KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atžvilgiu pagal Paskolos sutartį (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL), o tuo pačiu ir bendrovės prievolė pareiškėjai. Po UAB „Lidl Lietuva“ atlikto 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo tiesiogiai KU „Vilniaus taupomoji kasa“, dengiant pareiškėjos įsipareigojimus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atžvilgiu pagal Paskolos sutartį (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL), KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisė į pareiškėją sumažėjo 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumos apimtyje, dėl ko tuo pačiu tuo metu sumažėjo pareiškėjos reikalavimo teisė į Bendrovę 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumos apimtyje, kadangi buvo padengta dalis gauto avanso. Iš to seka, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktu 2013 m. rugpjūčio 28 d. 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) mokėjimu, pareiškėjos 2012 m. lapkričio 7 d. ir 9 d. sumokėtas 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) avansas bendrovei sumažėjo (buvo grąžintas) iki 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) (5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) – 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur)) sumos. Netgi tuo metu, kai KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė pareiškėjos bankroto byloje 2015 m. lapkričio 9 d. kreditorinį reikalavimą nurodė ir patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Lidl Lietuva“ (tuometinis pavadinimas UAB „Lidl“) gavo 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) mokėjimą, kuris buvo užskaitytas pareiškėjos prievolių pagal Paskolos sutartį (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL) dengimui. Tuo metu, kai pareiškėjos buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017 dėl sumokėto avanso priteisimo iš bendrovės BUAB „Finiens“, pareiškėja neturėjo 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) reikalavimo teisės į bendrovę. Tuo metu pareiškėja turėjo 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) reikalavimo teisę į bendrovę, nes iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 inicijavimo UAB „Lidl Lietuva“ (tuometinis pavadinimas UAB „Lidl“) jau buvo sumokėjusi KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumą, kuri buvo užskaityta pareiškėjos prievolių pagal Paskolos sutartį (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL) dengimui. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 inicijavimo metu (2016 m. vasario 24 d.) bendrovės skola pareiškėjai negrąžinto avanso dalyje sudarė tik 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur), todėl iš bendrovės pareiškėjos naudai galėjo būti priteista tik: 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skola; 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur) (3.100.820 Lt x (6 proc. / 365 / 100 proc.) x 987 dienų) procesinės palūkanos, iš viso – 3.603.962,99 Lt (1.043.779,83 Eur). Nemokumo administratoriaus teigimu, negali susidaryti tokia situacija, jog bendrovė turi įsipareigojimą dalyje kreditoriui, kurio pareiškėjos ieškinio pateikimo dieną objektyviai nebuvo.

9.       Nemokumo administratorius pažymėjo, jog kreditoriaus 1.716.742,57 Eur (1.477.299,58 Eur skola (sumokėtas avansas) ir 239.442,99 Eur palūkanos) kreditorinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje patvirtintas, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. e2-2087-852/2017 ir Perleidimo sutartimi. Pareiškėja 2024 m. birželio 13 d. prašymą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024, ir sumokėtu 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) avansu. Tiek kreditoriaus jau patvirtintas kreditorinis reikalavimas, tiek pareiškėjos 2024 m. birželio 13 d. prašymas grindžiami skirtingais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kadangi bendrovės administratorius nėra kompetentingas aiškinti ir vertinti, kuris įsiteisėjęs teismo sprendimas turi didesnę prejudicinę reikšmę ir kuriuo teismo sprendimu reiktų vadovautis šiai dienai, todėl bendrovės administratorius prašo teismo nuožiūra nagrinėti klausimą dėl to, kuris kreditorius: kreditorius (UAB „Nikosparta“) ar pareiškėja (BUAB „Construction ACE“) turi reikalavimo teisę į bendrovę, kuri, bendrovės administratoriaus nuomone, turi būti 1.043.779,83 Eur (I etapas – 898.059,55 Eur; II etapas – 145.720,28 Eur).

10.       Kreditoriai UAB „Krestan“ ir UAB „Estero“ pateikė tapačius atsiliepimus į pareiškėjos prašymą, kuriais prašo tenkinti BUAB „Construction Ace“ prašymą, patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą ir iš jo išbraukti UAB „Nikosparta“ su finansiniu reikalavimu. Nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction Ace“ ir UAB „Finiens“ sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, pagal šią sutartį UAB „Construction Ace“ jokių pavedimų, mokėjimų UAB „Finiens“ nevykdė, pagal šią sutartį jokios UAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į UAB „Finiens“ neatsirado. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction Ace“ ir UAB „Finiens“ sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, niekinė ir pagal šią sutartį jokios UAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į UAB „Finiens“ neatsirado, vadinasi UAB „Nikosparta“ iš UAB „Construction Ace“ įgijo neegzistuojančias reikalavimo teises į BUAB „Finiens“.

Pareiškėjos prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir nemokumo administratoriaus prašymai atmestini

11.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. spalio 31 d. pareiškėja (BUAB „Construction Ace“) ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią pareiškėjai buvo išduota 6.094.000,00 Lt (1.764.944,39 Eur) paskola. Pareiškėja 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu bendrovei BUAB „Finiens“ pervedė 2.999.820,00 Lt (868.807,92 Eur) sumoje avansą. Pareiškėja 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu bendrovei BUAB „Finiens“ pervedė 2.101.000,00 Lt (608.491,66 Eur) sumoje avansą. Iš viso pareiškėja sumokėjo bendrovei 5.100.820,00 Lt (2.999.820,00 Lt + 2.101.000,00 Lt) (1.477.299,58 Eur = 868.807,92 Eur + 608.491,66 Eur) dydžio avansą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 iškėlė bankroto bylą pareiškėjai.

12.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš bendrovės BUAB „Finiens“ pareiškėjos naudai 1.477.299,58 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 24 d. po apeliacinio teismo nutarties. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiai dienai yra inicijuotas ir vyksta teisminis procesas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017.

13.       2017 m. gruodžio 29 d. tarp pareiškėjos ir kreditorės UAB „Nikosparta“ buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Perleidimo sutartis). Perleidimo sutarties pagrindu, pareiškėja perleido kreditorei UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises 1.716.742,57 Eur (1.477.299,58 Eur skola (sumokėtas avansas) ir 239.442,99 Eur palūkanos) sumoje į bendrovę BUAB „Finiens“. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. e2-2087-852/2017 ir Perleidimo sutartimi, bendrovės BUAB „Finiens“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ 1.716.742,57 Eur (1.477.299,58 Eur skola (sumokėtas avansas) ir 239.442,99 Eur palūkanos) kreditorinis reikalavimas.

14.       Šiuo atveju matyti, jog pareiškėja 2024 m. birželio 13 d. prašyme nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė 2024 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2024 m. birželio 11 d. nutartį Nr. e2A-266- 516/2024, kuria teismas: pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį; pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2013 m. sausio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ sudarytą susitarimą dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo. Pareiškėja prašyme nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. e2-2087-852/2017 priimtas ir Perleidimo sutartis sudaryta remiantis 2012 m. lapkričio 7 d. pareiškėjos ir bendrovės BUAB „Finiens“ sudaryta preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. e2-594-1097/2024, pareiškėja teigia, kad kreditorė UAB „Nikosparta“ negalėjo iš pareiškėjos įgyti 1.477.299,58 Eur (5.100.820,00 Lt) (sumokėtas pareiškėjos avansas bendrovei BUAB „Finiens“: 2012 m. lapkričio 7 d. 2.999.820,00 Lt (868.807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. 2.101.000,00 Lt (608.491,66 Eur)) reikalavimo teisės į bendrovę BUAB „Finiens“, todėl reikalauti grąžinti 1.477.299,58 Eur (5.100.820,00 Lt) avansą iš bendrovės turi pareiškėja (kaip avanso mokėtoja), bet ne kreditorė UAB „Nikosparta“, kuri negalėjo įgyti 1.477.299,58 Eur (5.100.820,00 Lt) reikalavimo teisės į bendrovę.

15.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

16.       Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021)

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

18.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

19.       Pažymėtina, ir tai, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo yra išaiškinta, kad bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, jog nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą tikslinti (keisti) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021). Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises įgijo iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ pagal 2017 m. gruodžio 29 d. Ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties preambulėje Sutartimi perleisto reikalavimo teisės apibrėžtos pagal teismo sprendimą, o būtent: „Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Finiens“ ieškovės bankrutavusio UAB „Construction Ace“ naudai 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau - Sprendimas)“. Taigi Sutartimi UAB „Nikosparta“ iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ įgijo Ginčijamas reikalavimo teises, kurių teisinį pagrindą sudaro ne pareiškėjos nurodoma sutartis, bet Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priteisti iš atsakovės UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1061-643/2023 išnagrinėjo BUAB „Construction Ace“ kreditoriaus ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinyje kaip vienas iš ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės apie tai, kad Sutartimi tariamai buvo perleistos neegzistuojančios reikalavimo teisės. Teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, Sutarties sudarymas pripažintas teisėtu. Teismo sprendime vertinant Sutarties dalyką pripažinta, kad: „Svarbu pažymėti, kad Sutarties dalykas yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas Sutarties preambulėje. Taigi, Sutartimi atsakovas1 atsakovui2 perleido reikalavimo teises, grindžiamas ne UAB „Finiens“ sutartinėmis prievolėmis, o apibūdintas konkrečiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuriuo iš UAB „Finiens“ atsakovo1 naudai priteista 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodyto Vilniaus apygardos teismo sprendimo Sutarties sudarymo metu buvo paduotas apeliacinis skundas, Sutarties dalykas patikslintas įvardijant, jog paduodamos yra ginčijamos reikalavimo teisės. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Nr. e2A-57-241/2018 palikus Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą, Sutarties dalykas (jo egzistavimas) buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu kvestionuoti tokio Sutarties dalyko, juolab bandant jį nuginčyti kitoje civilinėje byloje, nėra teisinio pagrindo.“ (Teismo sprendimo 58 punktas). Teismas pabrėžia, jog šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią, kadangi priimtas UAB „Nikosparta“ ir pareiškėjo BUAB „Construction Ace“ atžvilgiu dėl Sutarties.

22.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog priešingai nei teigia pareiškėja, UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės į atsakovę grindžiamos ne pareiškėjos nurodoma preliminariąja sutartimi, bet pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ naudai priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteista 1 477 299,58 Eur skolos bei 6 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nėra panaikintos UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės, reikalavimo teisių galiojimas nesudarė bylos nagrinėjimo/ginčo dalyko.

23.       Taigi UAB „Nikosparta“ yra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl pareiškėjo BUAB „Construction Ace“ naudai iš atsakovės priteistų sumų. Šiuo atveju sutiktina su kreditorės UAB „Nikosparta“ argumentais, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas atsakovės bankroto byloje. Atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas jau vertino kitus pareiškimus, kuriais buvo siekiama sumažinti arba panaikinti UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises atsakovo bankroto byloje. Teismo pripažinta, kad teismas neturi teisės revizuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų (pvz. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2791-794/2022 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis).

24.       Kaip jau buvo nustatyta, UAB „Nikosparta“ yra atsakovės kreditorė pagal galiojantį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiai dienai yra inicijuotas ir vyksta teisminis procesas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos dar nėra išspręstas proceso atnaujinimo klausimas minėtoje byloje. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 yra įsiteisėjęs ir galioja.

25.       Teismas pabrėžia, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 išaiškinta, kad nors ĮBĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.

27.       Kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

28.       Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2791-794/2022 jau nagrinėjo UAB „Globersa“ prašymą pašalinti UAB „Nikosparta“ kreditorinį reikalavimą iš BUAB „Finiens“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuspręsta atmesti pareiškėjos UAB „Globersa“ prašymą išbraukti UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo, kadangi UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 bei galiojančia reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, dėl kurios galiojimo taip pat yra priimtas įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019. Teismas nurodė, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir juose nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie UAB „Nikosparta“ neteisėtai įgytas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ ir šių reikalavimų dydį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas BUAB „Finiens“ bankroto byloje ir atitinkamai iš naujo vertinami pareiškėjos nurodomi įrodymai.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nikosparta“ kreditorinis reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio ir galiojančio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, pareiškėjos argumentai, jog UAB „Nikosparta“ neturi jokio finansinio reikalavimo į BUAB „Finiens“ yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog toks pareiškėjos prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

30.       Taip pat BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius nurodo, jog tuo metu, kai pareiškėjos buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017 dėl sumokėto avanso priteisimo iš bendrovės BUAB „Finiens“, pareiškėja neturėjo 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) reikalavimo teisės į bendrovę. Tuo metu pareiškėja turėjo 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) reikalavimo teisę į bendrovę, nes iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 inicijavimo UAB „Lidl Lietuva“ (tuometinis pavadinimas UAB „Lidl“) jau buvo sumokėjusi KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumą, kuri buvo užskaityta pareiškėjos prievolių pagal Paskolos sutartį (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL) dengimui. Nemokumo administratoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 inicijavimo metu (2016 m. vasario 24 d.) bendrovės skola pareiškėjai negrąžinto avanso dalyje sudarė tik 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur), todėl iš bendrovės pareiškėjos naudai galėjo būti priteista tik: 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skola; 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur) procesinės palūkanos, iš viso – 3.603.962,99 Lt (1.043.779,83 Eur). 

31.       Atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus nurodytus argumentus, teismas pakartotinai pabrėžia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas BUAB „Finiens“ bankroto byloje ir atitinkamai iš naujo vertinami nemokumo administratoriaus nurodomi įrodymai bei aplinkybės dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, dėl to nemokumo administratoriaus prašymai (DOK – 26128): 1) pripažinti ex officio, jog BUAB „Finiens“ prievolė BUAB „Construction Ace“ sumokėto 5.100.820,00 Lt (1.477.299,58 Eur) avanso dalyje dėl 2.000.000,00 Lt (579.240,04 Eur) sumos yra įvykdyta, todėl 2016 m. vasario 24 d., kai buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017, BUAB „Finiens“ skola negrąžinto avanso dalyje sudarė 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur); 2) konstatavus 2016 m. vasario 24 d. datai BUAB „Finiens“ 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skolą negrąžinto avanso dalyje, pripažinti ex officio, jog palūkanos nuo BUAB „Construction Ace“ pareikšto ieškiniu pareikalavimo momento (2016 m. vasario 24 d.) grąžinti skolą iki BUAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio  7 d.) sudarė 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur); 3) pripažinus ex officio BUAB „FINIENS“ 3.100.820 Lt (898.059,55 Eur) skolą ir 503.142,99 Lt (145.720,28 Eur) palūkanas, patvirtinti patikslintą (sumažintą) 1.043.779,83 Eur (I etapas – 898.059,55 Eur; II etapas – 145.720,28 Eur) kreditorinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje; 4) klausimą dėl to, kuris kreditorius: UAB „Nikosparta“ ar BUAB „Construction ACE“, turi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“, kuri, BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ nuomone, turi būti 1.043.779,83 Eur (I etapas – 898.059,55 Eur; II etapas – 145.720,28 Eur), nagrinėti teismo nuožiūra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-794/2024, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

32.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

33.       Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą taip pat prašė skirti pareiškėjai BUAB „Construction Ace“ CPK 95 straipsnyje nurodytą baudą, 50 proc. nuo baudos sumos sumokant UAB „Nikosparta“. Nurodo, jog pareiškėja Sutartimi pati perleidusi reikalavimo teises UAB „Nikosparta“ ne tik pažeidžia Sutartį, bet taip pat elgiasi nesąžiningai. Toks ankstesnio reikalavimo teisių savininko elgesys neturėtų būti toleruojamas, nes yra paremtas tiesioginiu piktnaudžiavimu procesu.

34.       Teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi BUAB „Construction Ace“ procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo, kaip kreditoriaus, interesus. Teismo vertinimu, BUAB „Construction Ace“ veiksmai teisminiame procese neatitinka nė vieno piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožo. Nenustačius, kad BUAB „Construction Ace“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Bylos šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ prašymą atmesti.

BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ prašymus atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                         Vaclovas Paulikas