Baudžiamoji byla Nr. 1S-830-594/2017
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.;
(S)
2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 357-309 netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- A. Ž. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 28 d.
- 2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-309 nutarta netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė teismui, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė.
- Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Komisijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą pripažinti neteisėtu ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas jo skundą atmetė remdamasis tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neįsigilinęs į visas esmines aplinkybes. Priimta nutartis yra neišsami, formali, šališka ir nepagrįsta, nes nesivadovauta įstatymo viršenybe, toleruotas akivaizdus Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Komisijoje dalyvavo tik trys nariai, o Komisijos nuostatų 22 punkte (2015 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nurodyta, kad Komisija gali dirbti, jei posėdyje dalyvauja daugiau nei pusė Komisijos narių, tai yra ne mažiau kaip keturi nariai. Apylinkės teismas šio teisės akto pažeidimo nepastebėjo, todėl jau vien dėl to skundžiama nutartis turi būti naikinama.
- Nuteistasis skunde pažymi, kad pragariškomis sąlygomis atliko beveik aštuonerius metus paskirtos bausmės už dalyvavimą trylikos gramų narkotinės medžiagos pardavime. Tačiau apylinkės teismas nurodo, jog bausmės tikslai dar nepasiekti. Šis dar iš sovietinės sistemos likęs biurokratizmas, protekcionizmas, dvigubų standartų taikymas ne tik stagnuoja visos sistemos darbą, bet ir neefektyviai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, sudaro realias prielaidas korupcijai.
- Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.
- Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Analizuojamu atveju A. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (43 balai pagal OASys metodiką), todėl jo pastangos koreguoti savo netinkamą elgesį vertinamos itin atidžiai. Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
- Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona, broliu, sūnumi, sugeba save kontroliuoti, atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, stengiasi pasirinkti efektyvius veikimo būdus konfliktinėse situacijose, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, domisi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais, tačiau šios teigiamai A. Ž. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas nutartį surašė neįsigilinęs į visas esmines aplinkybes, tai yra neišsamiai ir formaliai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidų, priešingai nei teigiama nuteistojo skundu, nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl šiuo metu A. Ž. atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo niekiniu, neteisėtu ar nepagrįstu.
- Abejoti apylinkės teismo šališkumu ar suinteresuotumu, priimant nuteistajam nepalankų procesinį sprendimą, teisinio pagrindo taip pat nėra. Kuo konkrečiai pasireiškė apylinkės teismo šališkumas, skundu nenurodo ir pats A. Ž., tačiau iš skundo turinio analizės galima spręsti, jog nuteistojo minimas pirmosios instancijos teismo šališkumas pasireiškė tuo, jog nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepastebėjo, kad Komisijos posėdyje dalyvavo nepakankamai narių, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, tai yra padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris Komisijos sprendimą daro niekiniu. Su šiuo vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir iš esmės pritaria apylinkės teismo, skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarusio Komisijos sudėties teisėtumą, išvadoms šiuo klausimu, o nuteistojo skundo argumentus šiuo aspektu vertina subjektyvia, jam nepalankių teisės akto nuostatų interpretacija.
- Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad Komisijos sudarymo tvarką, funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarką nustato 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti redakcija) (toliau – Nuostatai). Pagal juos, Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip septynių narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys (Nuostatų 6 punktas). Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (Nuostatų 22 punktas). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog tai yra ne mažiau kaip keturi nariai. Negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki Komisijos posėdžio. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje (Nuostatų 221 punktas). Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Negalinčio dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie Komisijos posėdžio protokolo (Nuostatų 34 punktas). Nagrinėjamu atveju Komisiją sudarė penki nariai ir Komisijos pirmininkas, tai yra iš viso šeši asmenys, kurių balsai pasiskirstė po lygiai: trys pasisakė už lygtinio paleidimo taikymą, trys – prieš. Todėl galutinį sprendimą lėmė Komisijos pirmininko, kuris nepritarė lygtinio paleidimo A. Ž. atžvilgiu taikymui, balsas. Tuo pačiu pažymėtina, kad trys Komisijos nariai savo nuomonę pateikė raštu, kas neprieštarauja aukščiau aptartų Nuostatų reikalavimams.
- Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus vis tik akcentuotina, kad A. Ž. iki šiol savo kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies – net ir skundu apygardos teismui pateikia asmeninį padaryto nusikaltimo pobūdžio vertinimą, nesupranta, kodėl yra nubaustas tokia griežta bausme, jei disponavo tik trylika gramų narkotinės medžiagos. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiūriui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Ž. ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje kai kurį netinkamą savo elgesį ir jo pasekmes yra linkęs minimizuoti, racionalizuoti bei save pateisinti. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis ne kartą yra baustas drausmine tvarka dėl šiurkščių režimo bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų – draudžiamų daiktų turėjimo, nelegalaus sandorio sudarymo, administracijos nurodymų nevykdymo ir kt., skatintas pataisos namuose jis buvo vos tris kartus, o po paskutinės nuobaudos gavimo – 2016 m. gruodžio 6 d., paskatintas tik kartą, panaikinant jam anksčiau skirtą nuobaudą prieš terminą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme pastebimas tik nuo 2016 m. gruodžio 6 d., kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme.
- Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, privalo stengtis įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, kadangi būtent jų tinkamas laikymasis parodo ar toks asmuo sugebės laikytis nustatytų pareigų bei įpareigojimų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors Komisija ankstesnio svarstymo metu (2016 m. lapkričio 9 d.) rekomendavo A. Ž. laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šis jau po mėnesio pažeidė nustatytą tvarką ir 2016 m. gruodžio 6 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda. Nors šiuo metu ji jau yra panaikinta, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad išlaikyti pozityvų elgesį ilgesnį laikotarpį jam sudėtinga.
- Sprendžiant klausimą dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad šiuo metu yra nustatyti trys pakartotinį jo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, kurių įvertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra itin aktualus. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Nors pats savaime šių veiksnių išskyrimas nelemia lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau svarstant probacijos galimybę, svarbu nustatyti, kokias pastangas nuteistasis deda, kokių veiksmų imasi, siekdamas sumažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nuteistasis dėl riboto darbingumo (45 procentai) bausmės atlikimo metu su prašymu dėl darbo nesikreipė, tačiau išėjęs į laisvę su žmona planuoja kurti nuosavą verslą. Kokioje srityje nuteistasis planuoja dirbti bei užsidirbti pragyvenimui, pateiktoje medžiagoje nenurodoma, o įvertinus tai, kad A. Ž. asmens byloje yra UAB „S.“ direktoriaus sutikimas nuteistąjį priimti į darbą cecho darbuotojo pareigoms, kelia pagrįstų abejonių ne tik tuo ar tik iš dalies darbingas asmuo sugebės dirbti neabejotinai fizinės jėgos bei ištvermės reikalaujantį darbą (UAB „S.“), bet ir paties nuteistojo apsisprendimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis (nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę jis kurs verslą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia). Teisėjų kolegija vien iš deklaratyvių teiginių apie planuojamą dirbti darbą negali spręsti ar nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama. Juo labiau, jog šiuo atveju neabejojant pataisos namų galimybėmis surasti nuteistajam darbą pagal jo darbingumo lygį bei sveikatos būklę A. Ž., jau minėta, net nesikreipė dėl tokios galimybės ir pozityviu darbiniu užimtumu visiškai nesidomėjo.
- Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nuteistųjų programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, taip pat įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, per daugiau nei septynerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus nuteistojo sudalyvautų programų bei mokymų skaičius yra nepakankamas sėkmingai probacijai pasiekti, juo labiau, kad dalis šių programų yra privalomos. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. Ž. nesistengia tobulinti savo asmenybės, spręsti turimų problemų, keisti elgesio bei mąstysenos savo paties iniciatyva.
- Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu neabejotina, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, A. Ž. turi būti taikomos tęsiant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas šios išvados nepaneigia. Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Evaldas Gražys
Daiva Jankauskienė