Civilinė byla Nr. 2S-1247-340/10

Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-02673-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 94.1.1; 106.8.2; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų M. Greičiaus, A. Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Arūno Puodžio, Sergejaus Pulkino atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų Arūno Puodžio, Sergejaus Pulkino ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nustatant, kad kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nėra numatyta lėšų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, šiuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų – iš viso 3 922,75 Lt. Nurodė, kad turtinę žalą sukėlė Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, o įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal ABTĮ nelaikytina viešuoju administravimu, o Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-04-26 nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas bendros kompetencijos teismui. Specialios teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartyje nurodyta, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo. Bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai lemia keliamo ginčo administracinis teisinis pobūdis. Ieškovai teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų. Kadangi pareikštas ieškinys yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla, jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartį ir perduoti šiam teismui nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, jog žalą sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri remiantis ABTĮ nuostatomis, nelaikytina viešuoju administravimu, o Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Apeliantų vertinimu, teismas dėl ginčo pobūdžio nepasisakė, dėl ko formaliai ir nepagrįstai konstatavo, kad Seimas yra viešojo administravimo subjektas. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal teisinį reguliavimą, bendrosios kompetencijos teismas turi platesnę kompetenciją negu administracinis teismas ir spręsdamas dėl žalos atlyginimo faktines bei teisines aplinkybes, reikšmingas svarstant žalos atlyginimo klausimą, gali nagrinėti platesne apimtimi.

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio teismingumo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų pareikštas ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios Lietuvos Respublikos Seimui priėmus neteisėtą įstatymą, nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15 str. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovai atsiradusią žalą kildina iš fakto, kad Lietuvos Respublikos Seimas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. priėmė neteisėtą įstatymą, o būtent – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakciją (2002-04-23, 2007-06-07) ir šio straipsnio 2 dalyje nustatė, kad priedų ir priemokų už darbą suma negali viršyti 70 procentų. Kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), o pagal CK 6.271 str. 1 d. reglamentaciją, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė. Atsižvelgdama į tokį teisinį reguliavimą kolegija sprendžia, kad reikalavimas, reiškiamas valstybei dėl žalos, kurią padarė Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas neteisėtą aktą ir susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla nors patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, tačiau turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra pasisakiusi, kad byla, kurioje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo, ir kuri yra susijusi su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla bei patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartis byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, 2003-12-12 nutartis byloje G. K. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2003-05-16 nutartis byloje VšĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija nesutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentu, kad šioje byloje žalą ieškovams sukėlė Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, o įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nelaikytina viešuoju administravimu, o Lietuvos Respublikos Seimas – viešojo administravimo subjektu.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse yra išaiškinta, jog pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, kad ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui pagal apeliantų nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartis, nes apeliantų nurodytų nutarčių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, taip pat vadovaujamasi atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus, turi būti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovų pareikšto ieškinio teismingumas bendrosios kompetencijos teismui priskirtinas pagal bendrąją taisyklę, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos iš viso – 2,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų  Arūno Puodžio ir Sergejaus Pulkino lygiomis dalimis  2,80 Lt (du litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                           T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                M. Greičius

A. Maciejevski