Byla Nr. T-2056-946/2017

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00372-2010-1

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5;

 (S)

                  2.5.16.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 18 d.

Kaišiadorys

        Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašto bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo panaikinimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

V. K. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos), 153 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), 261 straipsnį (5 nusikalstamos veikos), 264 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 161 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį ir, bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 5 dalies 1 ir 2 pagrindu, nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas V. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte suteiktą teisę.

Skunde nurodo, kad jis 2020 m. liepos 10 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai pateikė pareiškimą, kad 2020 m. gegužės 5 d. jam suėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teisė, tačiau jis buvo informuotas, kad teise jis pasinaudoti negalės, kadangi yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 dalies pagrindai. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnį, o nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir veiksmai buvo atlikti prieš mažamečius asmenis, todėl jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 dalies taisyklės netaikytinos.

Taip pat Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2020 m. gruodžio 9 d. gautas V. K. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir išspręsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai klausimą.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į V. K. skundą su pateiktu skundu nesutiko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nepilnamečio sąvoka įvirtinta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, kur nepilnametis - asmuo iki 18 metų. Mažamečio sąvoka nusistovėjusi tiek pagal teisės doktriną, tiek pagal teismų praktiką, nes mažamečiu laikomas asmuo, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, todėl teigtina, kad nepilnamečio asmens apibūdinimas pagal amžiaus laikotarpį apima ir mažamečio amžiaus laikotarpį. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su lygtinio paleidimo netaikymu pareiškėjui, priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, kuris neturi būti naikinamas vien tik dėl to, jog netenkina pareiškėjo.

Prokuroras ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija per įstatyme nustatytą laiką atsiliepimo į V. K. skundą nepateikė.

V. K. skundas atmestinas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, V. K. 2020 m. liepos 20 d. prašymu Nr. 72(11-12)-2556 kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją, nurodydamas, jog 2020 m. gegužės 5 d. jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį ir turi teisę į lygtinį paleidimą. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, laikinai atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 7-3948 nuteistąjį informavo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos jam nėra taikomas (b. l. 3-4). Tokį Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus viršininko, laikinai atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, atsakymą V. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundu apskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 20). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu 2S-3109 (b. l. 21) atsakyta, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos atsakymas yra detalus ir argumentuotas, išsamiai atsakantis pagal teisės aktų nuostatas į prašyme nurodytus teiginius.

V. K. skundžia Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą bei prašo juos panaikinti.

Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 skirsnyje (157–164 straipsniuose) ir Probacijos įstatyme.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnyje numatyta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų kompetencija, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog V. K. šiuo metu bausmę atlieka už nusikaltimus mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį), o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems lygtinis paleidimas netaikomas. Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkte nurodyta sąvoka „nepilnamečio“, o V. K. nuteistas už prieš mažametį padarytus seksualinius nusikaltimus, tačiau mažametis taip pat yra nepilnametis asmuo, t. y. sąvoka ,,nepilnametis“ apima ir sąvoką ,,mažametis“. Be to, seksualiniai nusikaltimai prieš mažamečius yra pavojingesni, nei tokie nusikaltimai prieš nepilnamečius (ką patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnių 3 ir 4 dalių analizė). Todėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 dalies nuostatos juo labiau yra taikomos, kai asmuo atlieka bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje ar 153 straipsnyje nurodytų nusikaltimų padarymą prieš mažametį. Tuo pagrindu pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Teismo nuomone, nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Dėl šių aplinkybių tiek nurodytas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštas, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas, iš esmės išaiškinantis tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo V. K. teisių it tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, todėl naikinti minėtus procesinius sprendimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime apibendrindamas konstitucinę doktriną, susijusią su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu lygybės principu, yra nurodęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo reikalavimų turi būti laikomasi tiek leidžiant įstatymus, tiek juos taikant (taip pat vykdant teisingumą), tačiau tai nereiškia, jog įstatyme negali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog V. K. teisinė padėtis skiriasi nuo kitų asmenų, kurie yra tokioje pačioje teisinėje padėtyje, t. y. nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kaip ir šis nuteistasis. Faktas, jog įstatyme yra numatytos nuteistųjų, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kategorijos, neleidžia konstatuoti, kad tokiu būdu šių nuteistųjų teisės yra pažeidžiamos.

Tokiu būdu, teigti, jog lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikymas žemina nuteistojo orumą, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnį, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tuo tarpu būtent Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir numato tvarką, kaip tai turi būti realizuojama, todėl aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies nepažeidžia. 

Taip pat pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose, o Konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999 m. rugsėjo 7 d.) (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-619-626/2015, 1S-72-654/2018).

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, 110 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Teise kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, taip pat atsižvelgus į tai, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimą, yra aiškios ir nedviprasmiškos - įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sąlygos už šių veikų padarymą yra griežtesnės, teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kaip to prašoma skunde. Juolab, kad pagal teismų praktiką, diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-244-348/2017; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-619-626/2015 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                 Arūnas Purvainis