Civilinė byla Nr. 2S-1030-553/2011

Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13793-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 110.2; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pranešėja),

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo AB „Swedbank“ prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo L. Ž. visuomeninės įmonės „Goda“ ieškinį atsakovui AB bankas „Swedbank“ dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį bei sutarties sąlygų pakeitimo,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas L. Ž. visuomeninė įmonė „Goda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2005 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 05-008525-IN, su pakeitimais vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo; pakeisti 2005-02-22 kreditavimo sutartį ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, ieškovo L. Ž. visuomeninės maitinimo įmonės ,,Goda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. I. L. Ž. visuomeninės maitinimo įmonės ,,Goda“ ieškinio dėl uždraudimo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį ir sutarties sąlygų pakeitimo užtikrinimui uždraudė atsakovui AB ,,Swedbank“ vienašališkai nutraukti 2005-02-22 kreditavimo sutartį Nr. 05-008525-IN su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir atidėti įmokų mokėjimą pagal šios kreditavimo sutarties priedą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi byla buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad ieškovo pradelsta suma šiuo metu yra 5 852 967,65 Lt, byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi galimybę grąžinti pradelstą skolą, atsakovas gali patirti ne mažiau kaip 472 919,79 Lt nuostolių. Nors atsakovas yra įkeitęs savo turtą, tačiau įkeistas turtas praranda savo vertę. Nuostolius atsakovas apskaičiavo, atsižvelgdamas į pradelstos skolos dydį – 5 852 967,65 Lt, į LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas – 8,08 proc. bei prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę – vienerius metus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. atsakovo AB „Swedbank“ prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino. Pažymėjo, kad atsakovas galimus nuostolius turi įrodyti. Atsakovas savo prašymą grindė ieškinio nepagrįstumu, tačiau ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, įsipareigojimų užtikrinimui ieškovas yra įkeitęs savo turtą atsakovui, atsakovas turi teisę pareikalauti papildomai įkeisti didesnės vertės turtą. Nurodė, kad netenkinus ieškinio, bankas turės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Atsakovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti AB „Swedbank“ prašymą dėl atsakovo nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tvirtina, kad pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia bet kokį skolų išieškojimą iš įmonės, tačiau tarp banko ir įmonės yra susiklostę kreditavimo teisiniai santykiai, kurių esminis požymis- atlygintinumas (CK 6.881 str.), t.y. įmonė privalo mokėti bankui atlyginimą už naudojimąsi kredito lėšomis. Per bylinėjimosi laikotarpį labai padidės įmonės mokėtinų bankui palūkanų suma. Bankas pirmos instancijos teismui pagrindė, kokio dydžio ši suma susidarytų, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, jei bylinėjimasis truktų 12 mėnesių. Kadangi dėl įmonės taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuolat auga palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis, t.y. reali grėsmė, kad bylinėjimosi pabaigoje išieškotina suma bus gerokai padidėjusi, o įmonė neturės finansinių galimybių šią padidėjusią sumą grąžinti bankui. Tvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bankas neturi galimybės neapibrėžtą laiką nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Tuo tarpu įkeistas turtas, naudojamas įmonės veikloje, nusidėvi, praranda savo vertę. Teismo argumentai dėl galimumo papildomai įkeisti didesnės vertės turtą yra nepagrįsti, nes įkeitimo sandoriai yra dvišaliai (daugiašaliai), todėl bankas neturi teisės įmonės priversti įkeisti papildomą turtą.

Ieškovas L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, netenkinti. Tvirtina, kad atsakovas atsisako bendradarbiauti koreguojant sutartines sąlygas. Nurodo, kad įmonė yra moki, dirba pelningai, turi virš 11 milijonų litų turto ir gali padengti dabartinę skolą bankui bei turės finansines galimybes padengti galimus patirtus nuostolius.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 147 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. dėl atsakovų teisės reikalauti, kad ieškovai pateiktų atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra tarpusavyje susiję. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinio poveikio priemonių pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas skolų išieškojimas iš L. Ž. visuomeninės įmonės „Goda“ iki ginčo išsprendimo teisme. Atsakovas prašyme dėl nuostolių užtikrinimo taikymo nurodė, kad ieškovas privalo mokėti bankui atlyginimą už naudojimąsi kredito lėšomis. Ieškovui neatliekant jokių mokėjimų dėl sustabdyto išieškojimo per metus susidarys apie 472 919,79 Lt nuostolių, kurie paskaičiuoti Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti ir 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Taigi taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškia prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas turi mokėti atlyginimą už naudojimąsi atsakovo suteiktomis kredito lėšomis, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas automatiškai patirs nuostolius ateityje. Šiuo atveju būtina įvertinti ieškovo finansines galimybes šiuos galimus nuostolius atlyginti ateityje bei grėsmę dėl jų atlyginimo apsunkinimo arba negalimumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikta preliminari turto/ nuosavybės vertės pažyma nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas finansiškai bus nepajėgus padengti nuostolius arba vengs jų atlyginimo (b.l. 33-34). Ieškovo kreditorinių įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu atsakovo naudai, todėl nagrinėjamu atveju kolegija neturi pagrindo manyti, kad atsakovas būtų nepajėgus atlyginti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų vykdymas ateityje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismo nutartis beveik nemotyvuota, neatsižvelgta į atsakovo prašyme išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius duomenis. Šiuo atveju, pažymėtina, kad skundžiamos nutarties motyvų glaustumas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes iš esmės teisėta ir pagrįsta nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindai (CPK 320 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui pakartotinai kreiptis su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (LR CPK 144 str. 3 d., 147 str.). Taip pat teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (LR CPK 146 str. 2 d.). Taip pat atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 146 str. 1 d.).

Iš apelianto (atsakovo) AB „Swedbank“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Swedbank“ 5,80 Lt (penkis litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą, sumokant banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                             Alma Urbanavičienė

Teisėjai                                                                                                 Neringa Švedienė

Aldona Tilindienė