Civilinė byla Nr. e2-16265-910/2015

            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04412-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 3.2.6.1; 3.2.6.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lesto“ atstovui A. Ž., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei V. Č., trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų –  SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus vyninė“, UAB „Sertona“,

n u s t a t ė:

ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 125,11 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Ieškovo pabrėžta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau elektros energija bendrosioms namo reikmėms yra tiekiama, todėl patalpų savininkas privalo už ją sumokėti. Proporcingai atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotui apskaičiuota 125,11 Eur už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki 2015 m. sausio. Kadangi ieškovas įsipareigojimą tiekti elektros energiją vykdė tinkamai, o už suvartotą elektros energiją neatsiskaityta, teikiamas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo.

Teismo proceso metu ieškovas į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2014-12-19 patikrinti elektros skaitiklio, apskaitančio viso daugiabučio namo bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją, rodmenys. Pagal užfiksuotus skaitiklio rodmenis atliktas perskaičiavimas ir nustatyta, kad skola yra ne 125,11 Eur, kaip prašoma priteisti ieškinyje, o 103,90 Eur. Atsižvelgdamas į tai ieškovas nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 21,21 Eur skolos priteisimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo nurodyta, kad, nors Vilniaus miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau teisės aktais visas savininko teises ir pareigas buto atžvilgiu įgyvendino SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pasak atsakovo, ne Vilniaus miesto savivaldybė, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ administravo ginčo butą, o nuo 2014-03-19 šis butas kartu su kitomis (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpomis buvo išnuomotas UAB „Vilniaus vyninė“ ir UAB „Sertona“.  Be to, atsakovo teigimu, vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas siekia pagrįsti nurodytą įsiskolinimą, yra informacinė lentelė, kurioje susumuoti skaičiavimai už bendrąsias reikmes. Atsakovo teigimu, ši lentelė negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimui pagrįsti. Nei teismui, nei atsakovui nebuvo pateiktos jokios sąskaitos-faktūros ar kiti teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, kuriuose būtų nurodytas konkretus skolos butui dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokio aiškaus ir pagrįsto skolos apskaičiavimo dokumento, kuris pagrįstų prašomą priteisti sumą, ieškovo reikalavimo negalima laikyti pagrįstu. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Pasak atsakovo, tam, kad būtų galima reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, pirma, tarp šalių turi būti susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, antra, turi būti praleistas prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju šalių nesiejo piniginės prievolės, todėl palūkanų priteisimas atliktų ne kompensacinę, o mokėjimo funkciją. Atsakovo teigimu, kadangi nėra pagrindo teigti Vilniaus miesto savivaldybę praleidus prievolės įvykdymo terminus, reikalavimas priteisti procesines palūkanas negali būti tenkinamas.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1897-934/2015 tarp ieškovo AB „Lesto“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės dėl skolos butui (duomenys neskelbtini), priteisimo AB „Lesto“ pateikė 2012-02-01 Susitarimą, sudarytą AB „Lesto“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“, pagal kurį už namo bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją su AB „Lesto“ atsiskaito UAB „Senamiesčio ūkis“. Be to, trečiojo asmens pažymėta, kad, teikdamas ieškinį, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškinio padavimo dienos ieškovas būtų teikęs sąskaitas ar reiškęs kokias nors pretenzijas atsakovui ir (ar) buto gyventojams. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu priteisti procesines palūkanas.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vyninė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 nutartimi UAB „Vilniaus vyninė“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriaus teigimu, po bankroto bylos UAB „Vilniaus vyninė“ iškėlimo, įmonės vadovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 nutartyje nurodyto įpareigojimo per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą. Dėl to, kad bankroto administratorius neperėmė jokių įmonės dokumentų, prašoma ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovo AB „Lesto“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad AB „Lesto“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą už suvartotą elektros energiją, tačiau skola vis tiek iki šiol nesumokėta. Ieškovas patvirtino, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 21,21 Eur skolos priteisimo.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta pagrindinę skolos sumą, tačiau prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2016 m. sausio mėn., nes dėl Savivaldybės sunkios finansinės padėties šiuo metu nėra galimybių sumokėti skolą.

Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas išrašė tik teismo proceso metu. Trečiojo asmens atstovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes, pasak atstovo, teisminis ginčas kilo dėl paties ieškovo kaltės, nes jis nebuvo išrašęs sąskaitų. 

Prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo dėl 21,21 Eur skolos priteisimo priimtinas

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 21,21 Eur skolos priteisimo, ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino pagrindinę skolą, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendimas rašomas sutrumpintais motyvais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2014-11-30 nebuvo mokama už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, nurodyto laikotarpio skola – 103,90 Eur.

Dėl pagrindinės skolos

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį buto ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Taigi išimtinai CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; kt.).

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkte išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti yra suskirstytos į kelias atskiras grupes, t. y. išlaidas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, mokestį už liftą, jo priežiūrą, kaupiamąsias įmokas, už kitas suteiktas paslaugas, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją ir vandenį.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2014-11-30, už kurį reikalaujama skolos, šio buto nuomininkai būtų sudarė rašytinę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, būtent atsakovas, kaip aptariamo buto savininkas, turi pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai atsiskaityti su ieškovu už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad neginčija skolos fakto ir ieškovo apskaičiuoto jos dydžio. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 103,90 Eur skola už elektros energiją, sunaudotą nuo 2012-02-01 iki 2014-11-30 namo bendrosioms reikmėms (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nesutinka su procesinių palūkanų priteisimu, remdamasis tuo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas nebuvo gavęs teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos dokumentų, kuriuose būtų nurodytos mokėtinos sumos bei jų sumokėjimo terminas. Pasak atsakovo, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nes jis faktiškai net nebuvo nustatytas.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).              Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos taip pat atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalies formuluotė, tiek šios teisės normos aiškinimas teismų praktikoje leidžia teigti, kad skolininkas turi imperatyvią prievolę mokėti procesines palūkanas, o kreditorius – pagrįstą teisę jų reikalauti. Procesinės palūkanos nebūtų mokamos tik tada, jeigu kreditorius, kuris laisvas disponuoti šia savo teise, jų nereikalautų arba atsisakytų reikalavimo jas priteisti. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-28  nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2014-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Atsižvelgiant į procesinių palūkanų paskirtį, aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas, teismo proceso metu gavęs ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kurios neišrašymu teisino prievolės nevykdymą, vis tiek neatsiskaito su ieškovu, taip toliau naudodamasis kreditoriaus lėšomis, nėra teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo procesinių palūkanų ar jas mažinti, nes šios palūkanos yra nustatytos įstatymo ir turi būti mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 103,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas teismo proceso patyrė 18,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 3,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 0,23 Eur komisinis mokestis, sumokėtas bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą.

Atsakovo, trečiojo asmens atstovai nurodė, kad nesutinka atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes teisminis ginčas kilo dėl paties ieškovo kaltės – jis neteikė sąskaitų mokėjimams atlikti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo mokėti; PVM sąskaita-faktūra išrašyta tik teismo proceso metu. Trečiojo asmens atstovas taip pat rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-638-845/2015, kuriuo iš esmės panašioje byloje atmestas ieškovo AB „Lesto“ reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo, trečiojo asmens argumentus, kad iki kreipimosi į teismą ieškovas atsakovui nesiuntė apskaitos dokumentų, taip pat pretenzijų dėl prievolės atsiskaityti už elektros energiją nevykdymo. Atsakovo reikalaujama PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta gerokai pažengus teismo procesui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nurodytos sąskaitos pateikimo atsakovas iš esmės sutiko sumokėti skolą.

Įvertinęs šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes, kad iki kreipimosi į teismą ieškovas netinkamai vykdė teisės aktų įtvirtintas prievoles teikti elektros energijos vartotojui apskaitos dokumentus, be to, nesiuntė atsakovui pretenzijų dėl skolos sumokėjimo, nurodant skolos laikotarpį ir jos dydį, šiuos klausimus sprendė tik inicijavęs teisminį ginčą, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė paties ieškovo netinkamas prievolių vykdymas. Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas nepriteisia ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.                                   

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2016-01-01 dėl sunkios atsakovo turtinės padėties.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Pažymėtina, kad prašymas atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą turi būti motyvuotas, prie jo privalu pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo būtinumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad būtina atidėti teismo sprendimo dėl priteistos 103,90 Eur skolos vykdymą.

Darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra išimtinė situacija, dėl kurios būtina atidėti teismo sprendimo įvykdymą, ir kad prašomas sprendimo įvykdymo atidėjimas nepažeis ginčo šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovo AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) ieškinio atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) dalies atsisakymą dėl 21,21 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Patenkinti ieškovo AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) ieškinį.

Priteisti ieškovo AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 103,90 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 103,90 Eur (vieno šimto trijų eurų 90 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                Laima Ribokaitė