TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir antstolei Astai Pliuškevičienei dėl antstolės veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja skundžia antstolės Astos Pliuškevičienės procesinius veiksmus ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus antstolės 2018-01-08 ir 2018-01-29 patvarkymus, kuriais V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką.

Skunde nurodo, kad Valstybės įmonėje (toliau ir – VĮ) Turto banke 2017-01-12 buvo gautas antstolės Astos Pliuškevičienės 2018-01-08 patvarkymas Nr. S-18-124-511 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2, kurioje V. K. buvo pakeistas į VĮ Turto banką. Vėliau šis patvarkymas buvo patikslintas 2018-01-29 patvarkymu Nr. S-18-124-3241, kuriame skolininke nurodė Lietuvos Respubliką. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad minėtuose patvarkymuose turėjo būti nurodytas ir valstybės atstovas, šiuo atveju, VĮ Turto bankas, kadangi valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kai ji paveldi mirusių fizinių asmenų turtą, atstovavimo teisė yra suteikta ne vienai institucijai (Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnyje yra numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei antstolis, nei kreditorius reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė, o antstolis arešto mirusiojo turtui vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 neįregistravo Turto arešto registre. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pareiškėja nurodo, kad kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-22 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai įvertino ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 576 - 578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Pareiškėja nurodo, kad vien tai, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

Tai, kad antstolės 2018-01-08 ir 2018-01-29 patvarkymai dėl skolininko V. K. pakeitimo yra nepagrįsti bei naikintini patvirtina ir Lietuvos teismų suformuota CK 5.63 straipsnio aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-581-372/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-561-357/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-582-440/2016, Kauno apygardos teismo 2016-05-24 nutartis civilinėje byloje 2S-1182- 343/2016, Kauno apygardos teismo 2016-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1544-221/2016).

Antstolė Asta Pliuškevičienė 2018-02-05 Patvarkymu Nr. S2/68 netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/12/000925/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1780-377/2012 dėl 625,92 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. K. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. 2010-12-09 užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/10/0124/80/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-10-22 įsakymą Nr. L2-2403-140/2010 išduotą dėl 373,71 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. K. išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdant išieškojimą, 2011-02-04 areštuotas V. K. priklausantis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi, išieškojimas nenukreiptas į areštuotą turtą. 2016-11-09 nustatyta, kad V. K. 2016-10-06 mirė. Vadovaujantis CPK 626 straipsnio l dalies l punktu, vykdomosios bylos sustabdytos CPK 628 straipsnio l dalyje numatytam terminui. 2018-01-03 nustatyta, kad 2017-11-02 V. K. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018-01-08 patvarkymais dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S-18-124-511 ir Nr. S-18-124-510 vykdomosiose bylose skolininkas iš V. K. pakeistas į VĮ Turto banką. 2018-01-15 gautas VĮ Turto bankas pranešimas, kad skolininkas turėtų būti pakeistas ne į VĮ Turto banką, o į Lietuvos Respubliką. 2018-01-29 patvarkymais dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S-18-124-3270 ir Nr. S-18-124-3241 vykdomosiose bylose skolininkas iš V. K. pakeistas į Lietuvos Respubliką.

Antstolė nurodo su skundu nesutinkanti, nes tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Jis skolininko V. K. turtui uždėtas 2011-02-04. Kadangi skolininko turtas buvo areštuotas (pagal kitą vykdomąją bylą tai pačiai išieškotojai), tai antrą kartą taikyti areštą tam pačiam skolininko turtui nebuvo pagrindo, kadangi tai jau būtų nepagrįstas antstolio vykdymo išlaidų didinimas. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių santykių subjektai, tame tarpe ir antstolis, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Išvestinis iš teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų yra kitas labai svarbus visiems asmenims principas - ekonomiško elgesio principas. Ekonomiškumas įpareigoja šalis vykdyti prievoles kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, kad būtų siekiama kiek įmanoma išvengti didelių išlaidų. Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku. Kitaip tariant, jei per 3 mėnesius nepranešta apie turimą ar jau įgyvendinamą reikalavimo teisę, įpėdiniai privalo perimti mirusiojo prievoles (skolas), jei registre iki paveldėjimo buvo išviešintas palikėjo turto areštas. Atsižvelgiant į tai, antstolė nurodo, kad jos 2018-01-29 patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S-l8-124-3241 vykdomojoje byloje 0124/12/00925/2 pagrįstas.

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad skola vykdomojoje byloje yra sumokėta, todėl bendrovė jokio teisinio suinteresuotumo neturi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga, prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0124/12/00925/2, Nr. 0124/10/012480/2 medžiaga nustatyta, kad antstolė Asta Pliuškevičienė vykdo V. K. atžvilgiu vykdomąsias bylas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1780-377/2012 dėl 625,92 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo ir 2010-10-22 įsakymą Nr. L2-2403-140/2010 išduotą dėl 373,71 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. K. išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antstolė, vykdydama išieškojimą, vykdomojoje byloje Nr. 0124/10/012480/2 2011-02-04 areštavo V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). (vykdomosios bylos Nr. 0124/10/012480/2 l. 26, 27).

Vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 antstolė 2016-11-09 nustatė, kad V. K. 2016-10-06 mirė. Vadovaujantis CPK 626 straipsnio l dalies l punktu, antstolė sustabdė ją CPK 628 straipsnio l dalyje numatytam terminui (vykdomosios bylos Nr. 0124/12/00925/2 l. 18, 19). 2018-01-03 nustačiusi, kad 2017-11-02 V. K. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, 2018-01-08 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S-18-124-511 vykdomojoje byloje skolininką iš V. K. pakeitė į VĮ Turto banką. 2018-01-15 antstolė gavusi VĮ Turto banko pranešimą, kad skolininkas turėtų būti pakeistas ne į VĮ Turto banką, o į Lietuvos Respubliką, 2018-01-29 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S-18-124-3241 vykdomojoje byloje skolininką iš V. K. pakeitė į Lietuvos Respubliką (vykdomosios bylos Nr. 0124/12/00925/2 l. 21-23).

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnyje reglamentuojamas teisių perėmimas vykdymo procese. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat ir pareigą atsakyti pagal prievoles.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Todėl būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis, turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Būtina nustatyti ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatyti ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. Tačiau darytina išvada, kad ši institucija nesutinka, jog jai perėjo prievolė atsakyti pagal pirminio skolininko prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0124/12/00925/2, kad nepagrįstai pakeistas skolininkas vykdymo procese, nurodydama, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei antstolė, nei kreditorė reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė, o antstolė arešto mirusiojo turtui vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 neįregistravo Turto arešto registre.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Šiuo atveju, skolininko V. K. kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai antstolė vykdė priverstinį išieškojimą, norėdama, kad jos reikalavimai būtų patenkinti iš palikėjo turto, taip pat turėjo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą.

Antstolė patvarkyme, kuriuos atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui – VĮ Turto bankui kreditorės reikalavimai buvo pareikšti tinkamai, kadangi palikėjo turtui areštas uždėtas 2011-02-04, t. y. dar prieš jo mirtį. Kadangi skolininko turtas buvo areštuotas (pagal kitą vykdomąją bylą tai pačiai išieškotojai), tai antrą kartą taikyti areštą tam pačiam skolininko turtui nebuvo pagrindo, kadangi tai jau būtų nepagrįstas antstolio vykdymo išlaidų didinimas.

Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 -11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), todėl vykdomoje byloje Nr. 0124/10/02480/2 (dėl kurios ginčo šioje byloje nėra) laikytina, kad kreditorės reikalavimai tinkamai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir termino aspektais.

Tačiau duomenų, kad minėtas turtas buvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 (tuo pačiu išviešintas viešajame registre), antstolei vykdant Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 įsakymą Nr. L2-1780-377/2012 dėl 1885 Lt skolos, 259,74 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nėra.

Sutiktina su antstolės argumentais, kad pakartotinai areštuojant tą patį skolininko turtą kiekvienoje vykdomojoje byloje būtų didinamos vykdymo išlaidos, tačiau turto arešto taikymas kitoje vykdomojoje byloje nelaikytinas tinkamu kreditoriaus informavimu apie vykdomą skolos išieškojimą šioje vykdomojoje byloje. Šios pozicijos laikosi ir kiti teismai (pvz.: Kauno apygardos teismas 2018-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-516-480/2018).

Byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, t. y. jai atstovaujančiam VĮ Turto bankui. Nors antstolė 2018-01-29 elektroniniu paštu informavo VĮ Turto banką apie skolininkų pakeitimą vykdymo procese ir apie skolininko skolą, tačiau tai padaryta pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.

Taip pat nėra duomenų, kad palikėjo kreditoriai ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, spręstina, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolė informavo valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, apie vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 vykdomą išieškojimą išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš skolininko V. K. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismo vertinimu antstolės atlikti veiksmai priimant 2018-01-08 ir 2018-01-29 patvarkymus, kuriais V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką, yra neteisėti. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir minėti patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 panaikintini.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, skundą patenkinti.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00925/2 antstolės Astos Pliuškevičienės 2018-01-08 patvarkymą Nr. S-18-124-511 ir 2018-01-29 patvarkymą Nr. S-18-124-3241 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas                                                                                                                                      Robertas Povilaitis