Administracinio nusižengimo byla Nr. II-76-1189/2025

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00093-2024-9

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 31 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant E. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. H. ir jos atstovui advokatui R. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. H. atstovo advokato R. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. H. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už tai, kad ji 2024  m. spalio 22 d. 9.13 val(duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (k. pusė), 74,000 km., vairuodama transporto priemonę Porsche Cayenne valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną ribotą 70km/h greitį, važiavo 150 km/h greičiu, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 75 km/h. Nutarimu E. H. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį buvo paskirta 525 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiam.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. H. atstovas advokatas R. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės nėra ginčijamas administracinis nusižengimas, tačiau administracinio poveikio priemonės kontekste yra prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat prašoma pripažinti, jog E. H. administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma, taip pat prašoma pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad E. H. viena rūpinasi dviem vaikais, tokie skundo prašymai grindžiami sekančiais argumentais. Skunde nurodyta, jog Institucijos priimtas nutarimas, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, yra nepakankamai motyvuotas, deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat nurodoma, jog priešingai nei nustatė Institucija, kuri be kita ko nenurodė tyčios rūšies, pareiškėja administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o neatsargia kaltės forma – nepagrįsto pasitikėjimo būsenoje ir ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Skunde nurodyta, jog E. H. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo neneigia ir labai gailisi. Protokole nurodytą dieną ji nuvežė savo vaikus į mokyklą esančią (duomenys neskelbtini), po to turėjo vykti į valdybos posėdį esantį (duomenys neskelbtini). Maršrutu (duomenys neskelbtini) važinėja labai dažnai ir įprastai tinkamai apsiskaičiuoja kelionei reikalingą laiką, tačiau protokole nurodytą dieną, dėl (duomenys neskelbtini) buvusių remonto darbų, E. H. šiek tiek pavėluotai nuvežė vaikus į mokyklą ir suprato, kad gali pavėluoti į valdybos posėdį. Išvažiavusi į magistralinį kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini), važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo nepažeisdama kelių eismo taisyklių, eismas nebuvo intensyvus, žinojo, kad šiame kelyje, kai kuriuose kelio ruožuose yra vykdomi kelio darbo dėl ko tam tikrose kelio atkarpose yra dirbtinai susiaurinamos eismo juostos ir sumažinamas leistinas greitis. Kadangi šiek tiek skubėjo į valdybos posėdį, tai važiavo antra eismo juosta, apvažiuodama pirma eismo juosta lėčiau važiuojančius automobilius. Tuo tarpu jai iš paskos važiavo kita transporto priemonė, kuri važiavo prie pat jos mašinos galo ir miksėjo šviesomis, taip prašydama jos arba pasitraukti arba važiuoti greičiau. Kadangi tuo metu pirma eismo juosta važiavo kiti automobiliai, ji nusprendė padidinti greitį ir šiek tiek atsiplėšti nuo minėtojo automobilio, kadangi minėtasis automobilis vis mirksėjo ji pasitraukė į pirmą juostą, o kadangi skubėjo į valdybos posėdį vėl persirikiavo į antrą eismo juostą ir toliau važiavo jau nežiūrėdama į spidometrą. Po ko ją sustabdė pareigūnai. Skundu atkreiptas dėmesys, kad kelio atkarpoje, kur E. H. viršijo greitį, tuo metu nebuvo vykdomi jokie darbai, greitį ribojantis ženklas buvo įrengtas laikinai ir jo buvimas siejamas tik su konkrečių kelio darbų atlikimu, tau yra kelių tarnybos darbuotojų buvimu šiame kelyje, kurių tuo metu nebuvo, priekyje važiavo kiti automobiliai tokiu pačiu greičiu, kelyje nebuvo spūsties, nebuvo pėsčiųjų perėjų, sankryžų ir kita. Skunde šioj aplinkybės nurodytos kaip pareiškėjos teisinę padėti švelninančios. Taip pat skunde nurodyta, jog E. H. viena augina mažametę dukrą ir nepilnametį sūnų ir rūpinasi jų ugdymu bei laisvalaikiu, visur juos nuveža, kadangi gyvena užmiestyje, todėl taip užtikrina tinkamą vaikų socialinę aplinką. Biologinis vaikų tėvas vaikais nesirūpina, o dabartinis pareiškėjos sutuoktinis yra suomis ir (duomenys neskelbtini) būna tik dvi dienas per dvi savaites. Pati E. H. dirba (duomenys neskelbtini), o teisės praradimas reikštų pragyvenimo šaltinio praradimą ir taip pat tai sąlygotų jos negalėjimą pasirūpinti vaikais. Be to E. H. rūpinasi ir garbaus amžiaus tėvais. E. H. ir jos dabartinio sutuoktinio turtas yra atskirtas ikivedybine sutartimi, dėl ko dabartinis sutuoktinis neprisideda prie jos šeimos išlaikymo, o kaip minėta E. H. tiek finansiškai, tiek apskritai vienintelė rūpinasi vaikais, kas lengvina jos teisinę padėtį ir kas iš dalies ir sąlygojo administracinio nusižengimo įvykdymą. Taigi, skunde nurodoma, jog E. H. asmeninės savybės, jos gailėjimasis, kaltės pripažinimas, požiūris į administracinį nusižengimą, egzistuojančios lengvinančios atsakomybės ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimas kasdienių poreikių tenkinimui, akivaizdžiai atspindi, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo kontekste ir turi būti arba naikinama, arba sutrumpinamas jos terminas.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja per penkerius metus už greičio viršijimą bausta 11 kartų, toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą pareiškėjos požiūrį į Kelių eismo taisykles, akivaizdu, jog ankstesnės administracinės nuobaudos pareiškėjos elgesiui įtakos neturėjo, jos nuo naujų nusižengimų darymo nesustabdė. Priešingas KET elgesys atskleidžia pareiškėjos antivisuomenines nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už administracinius nusižengimus yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra natūralus jo veiksmų rezultatas. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. H. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. 2024 m spalio 22 d. vyko į darbą iš (duomenys neskelbtini). Su automobiliu važiavo 150 km/h greičiu, kai leidžiamas greitis toje atkarpoje buvo 70 km/h, dėl viršyto greičio jai buvo paskirta teisės vairuoti atėmimas ir bauda. Mano, kad pažeidimą padarė kažkur ties (duomenys neskelbtini) Ji iš pradžių važiavo leistinu pagal KET greičiu, tačiau važiuojant, jai iš pasakos privažiavo kitas automobilis, kuris jai mirksėjo šviesomis, signalizavo, kad ji pasitrauktų iš važiuojamos kelio juostos, tačiau ji to padaryti negalėjo, dėl kitų pirmoje juostoje buvusių automobilių, dėl ko padidino greitį, kad galėtų praleisti iš paskos važiavusį automobilį. 5 metų laikotarpyje buvo bausta administracine tvarka, tačiau jos vardu yra registruoti keli automobiliai, kuriais ji nesinaudoja ir pažeidimai padaryti jos šeimos narių. Su automobiliu ,,Porsche“ ji važinėja ir paskirtos baudos jai priklauso. BMW ir WV automobiliais naudojasi jos tėvai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo žinoma, kad ji turėjo policijai pranešti apie tai, kas nusižengimo metu vairavo transporto priemonę, tačiau paskyrus mamai 6 eurų baudą ji sumokėjo ir nepranešė apie tai kas vairavo minėtą automobilį. Pareiškėja nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)  nuo namų joks transportas nevažiuoja, stotelės nėra, todėl dėl saugumo nenori, kad vaikai važinėtų viešuoju transportu. Vaikai turėtų eiti iki centrinės gatvės stotelės apie 2 km, kai kelias tamsus bei reiktų eiti pro senovinius garažus, kas pareiškėjos manymu yra nesaugu. Tėvai negali padėti nuvežti vaikų iki mokyklos, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Netekus teisės vairuoti ji netektų darbo, o šiuo metu ji yra vienintelė šeimos išlaikytoja, nes dabartinis sutuoktinis prie šeimos išlaikymo neprisideda su juo sudaryta vedybinė sutartis ir jie tarpusavyje neturi jokių piniginių teisių, todėl prašo tenkinti skundą.

Atstovas advokatas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundą palaiko pilnai, jo motyvų nekartos, nes juos pilnai pagarsino teismas. Prašoma panaikinti nutarimo dalį, kurioje konstatuota, jog administracinį nusižengimą pareiškėja padarė tyčia, kadangi jos veiksmai buvo neatsargios kaltės formos. Taip pat prašoma pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog pareiškėja viena rūpinasi mažamečiais vaikais ir tai yra pagrindas neskirti teisės vairuoti atėmimo arba jį skirti 10 dienų laikotarpiui, kuris galėtų būti priderintas prie vaikų atostogų ir pareiškėjos atostogų, taip jai neatimant galimybės rūpintis vaikais ir išsaugant darbo vietą, kadangi teisė vairuoti yra neatsiejamai reikalinga vykdant pareiškėjos darbines funkcijas. Šiuo metu pareiškėja yra sumokėjusi didesnę, nei jai paskirta nuobauda, kas atskleidžia, jog pareiškėja iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. H. atstovo advokato R. B. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti nurodyta – nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Nors šiuo atveju skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas buvo nemotyvuotas ir deklaratyvus, taip buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, vis tik su tokiais skundo argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nutarime buvo visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti, nutarime turintys būti duomenys. Taip pat, priešingai nei teigiama skunde nutarime aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kodėl buvo atmetami pareiškėjos ir jos atstovo prašymai, teikti bylą nagrinėjant Institucijoje, juo labiau buvo vertinami ne tik pačios pareiškėjos paaiškinimai žodžiu ir jos atstovo advokato paaiškinimai, tačiau ir E. H. rašytiniai paaiškinimai bei kita Institucijos surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Nutarimo motyvavimas negali būti perteklinis, nutarime motyvų turi būti tiek, kad jie aiškiai paneigtų arba patvirtintų Institucijos tiriamas aplinkybes, kas šiuo atveju buvo visapusiškai padaryta priimant skundžiamą nutarimą. Tokiu būdu teismas nenustatė pareiškėjos teisių pažeidimo, kuris būtų sąlygotas ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų neįgyvendinimo.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu E. H. buvo pripažinta padariusi ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 525 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones du mėnesius. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui arba jos neskirti. Kartu skundu prašoma pripažinti, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kaip tai nustatė Institucija bei prašoma pripažinti E. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji viena rūpinasi dviem vaikais.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą ženkliai viršijant greitį, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. ANK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

ANK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog pareiškėja viršydama leistiną greitį galėjo lengvabūdiškai tikėtis išvengti tokio veikimo padarinių, tai yra, tikėjosi, jog jos leistino greičio viršijimas nebus fiksuotas ir ji nebus dėl to patraukta administracinėn atsakomybėn. Vis tik, įvertinus tiek skundo argumentus, tiek E. H. paaiškinimus teismo posėdžio metu bei byloje esančius rašytinius paaiškinimus, teismas sprendžia, jog administracinį nusižengimą E. H. padarė veikdama teisiogine tyčia. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog E. H. paaiškino, kad 2024 m. spalio 22 d. ji (duomenys neskelbtini), dėl mieste buvusių spūsčių, šiek tiek pavėluotai nuvežė vaikus į mokyklą, dėl ko suprato, jog gali pavėluoti į (duomenys neskelbtini) vyksiantį jos darbovietės posėdį. Išvažiavusi į magistralinį kelią jungiantį (duomenys neskelbtini) žinojo, kad tam tikrose atkarpose vyksta kelio remonto darbai, dėl ko buvo susiaurintos eismo judėjimo juostos, kadangi šiek tiek skubėjo tai važiavo antra eismo juosta, apvažiuodama pirma eismo juosta lėčiau važiuojančias transporto priemones, tuo metu prie jos automobilio iš galo privažiavo kita transporto priemonė, kuri mirksėjo ilgomis šviesomis, skatindama ją greičiau važiuoti, tačiau pirmoje eismo juostoje buvo kitos transporto priemonės, dėl ko ji padidino greitį norėdama atsiplėšti nuo jai mirksinčio automobilio ir tai padarius persirikiavo į pirmą eismo juostą. Praleidusi jai mirksėjusį automobilį ir dar kitą automobilį, kadangi skubėjo į valdybos posėdį, vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, tačiau jau nežiūrėjo į spidometrą. Tokie E. H. paaiškinimai patvirtina, jog leistiną greitį ji viršijo tiesiogine tyčia, tai yra įvertinusi aplinkybę, jog vėluoja į darbovietėje vyksiantį posėdį, sąmoningai važiavo daug didesniu, nei kelio atkarpoje leistinas, greičiu. Kartu pažymėtina, kad net gi praleisdama jai iš galo važiavusias transporto priemones taip pat sąmoningai viršijo leistiną greitį nepaisydama greičio ribojimų, nors laikantis kelių eismo taisyklių tam nebuvo jokios objektyvios priežasties, kitų kelių eismo dalyvių neetiškas elgesys negali būti laikomas leidžiančiu pareiškėjai daryti administracinius nusižengimus. Pažymėtina ir tai, kad E. H. leistiną greitį viršijo ne tik greičio ribojimo ženklo prasme, tačiau ir bendrai viršijo automagistraliniame kelyje leistiną greitį, kuris balandžio – spalio mėnesiais yra 130 km/h. Aptarti duomenys teismui leidžia spręsti, jog Institucijos išvada dėl E. H. kaltės formos yra pagrįsta ir administracinį nusižengimą ji padarė tiesiogine tyčia.

ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo; 10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skunde prašoma pripažinti E. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad ji rūpinasi mažamečiu ir nepilnamečiu vaiku, kas iš dalies ir sąlygojo šio administracinio nusižengimo padarymą. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nepripažįsta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės E. H. rūpinimąsi mažamečiu ir nepilnamečiu vaikais. Kaip teisingai pasisakė Institucija, biologinio vaikų tėvo tėvystės teisės yra neapribotos, dėl ko E. H. pasirinkimas vienai rūpintis vaikais yra tik jos asmeninis pasirinkimas ir nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas nurodė, kad teisminis procesas dėl vaikų tėvo įpareigojimo rūpintis vaikais truktų ilgą laiką, tai jokia prasme nelengvina pareiškėjos teisinės padėties, kadangi tai yra asmeniniai E. H. santykiai, kurie jokia prasme negali turėti lengvinančios įtakos jos teisinei atsakomybei. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį, jog E. H. padarytas administracinis nusižengimas buvo ne tik itin šiukštus Kelių eismo taisyklių požiūrių, tačiau keliantis neabejotiną saugumo grėsmę tiek kitiems kelių eismo dalyviams, tiek pačiai E. H., kadangi greičio viršijimas galėjo sukelti eismo įvykį, kurio rezultate galėjo būti padaryti sveikatos sutrikdymai tiek ir pačiai pareiškėjai. Tačiau galimos pasekmės, E. H., net ir vertinant rūpestį vaikais, jos neatgrasė nuo priešingo įstatymams veikimo. E. H. rūpinimasis vaikais ir jų vežimas į ugdymo įstaigas, negali pateisinti nustatyto greičio viršijimo ar lengvinti jos teisinės atsakomybės, pačios E. H. pasirinkta rizika įstatymų požiūriu vertintina itin neigiamai, todėl rūpinimosi vaikais teismas nepripažįsta lengvinančia aplinkybe.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. H. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val., yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir E. H. papildomi teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad administracinį nusižengimą padarė, nes tą dieną vėlavo vaikus nuvežti į ugdymo įstaigas, ko rezultate skubėjo į kitame mieste vykstantį darbinį posėdį, tai, kad teisė vairuoti yra išskirtinai reikalinga pareiškėjai vykdant darbinę veiklą, nes reikalinga daug važinėti į kitus miestus, o ji viena yra šeimos maitintoja, taip pat, kad teisė vairuoti transporto priemones yra išskirtinai reikalinga jai pasirūpinti vaikais, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. Aptartos aplinkybės neabejotinai egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau E. H., nuo priešingo teisei veikimo, neapsaugojo, jos pasirinktam veikimo būdui jokios įtakos neturėjo, todėl ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomos jos atsakomybę švelninančiomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vertinant ar yra pagrindo švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėti, kaip jau nurodyta, turi būti vertinami išskirtinai teigiamai asmenį charakterizuojantys duomenys, kurie šiuo atveju nėra nustatyti. Priešingai išskirtinai neigiamai E. H. charakterizuoja tai, kad penkių metų laikotarpyje ji net vienuolika kartų buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, o taip pat du kartus už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas atskleidžia, jog leistino greičio viršijimas yra E. H. susiformavusių nuostatų, priešingų įstatymams, dalis. Nors E. H. nurodė, kad dalį administracinių nusižengimų yra padarę jos kiti šeimos nariai, o ji tik sumokėjo už juos baudas ir niekam nepranešė, kad tai jie vairavo jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, darydami administracinius nusižengimus, teigiamai necharakterizuoja pareiškėjos. Priešingai toks E. H. neveikimas nepranešant apie kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus, itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenybę nelinkusią, jog būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, teisingumo principo įgyvendinimas, atskleidžiant asmenis dariusius administracinius nusižengimus, kartu toks neatskleidimas paneigia ir galimybę, įstatymų deleguotu būdu, tinkamai individualizuoti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtiną bausmę. Iš aukščiau aptartų administracinių nusižengimų akivaizdu, jog tiek teisės vairuoti poreikis dėl darbo ir dėl rūpinimosi šeimos nariais, E. H. neturėjo jokios įtakos, ji sistemingai viršijo leistiną greitį ir tokiu būdu darė analogiškus administracinius nusižengimus. Taip pat ir 2024 m. spalio 22 d.  savo kelionėje pasirinko pavojingą greitį, kas tik patvirtina, jog pati E. H., nors ir nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl darbo, tuo metu elgėsi neatsakingai, pažeisdama KET taisykles, žinodama, jog dėl šių veiksmų gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu savo darbą, kuris, jos teigimu, priklauso nuo šios teisės. Pažymėtina ir tai, kad saugaus greičio administracinėn atsakomybėn patraukta E. H. nesilaikė itin pavojingoje kelio atkarpoje, kurioje administracinio nusižengimo padarymo metu vyko kelio remonto darbai ir greičio ribojimai buvo nustatyti siekiant išvengti galimų eismo įvykių, valstybei siekiant užtikrinti saugų asmenų judėjimą, kurį pažeidėja itin piktybiškai ignoravo, leistiną greitį viršydama net daugiau nei 50km/h nevertindama nei savo situacijos, nei aplinkinių asmenų saugumo, tokiu būdu buvo abejinga Kelių eismo taisyklėms ir visuomenės saugumo interesams. Be to pareiškėjos abejingą požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą atskleidžia ir skunde nurodyti argumentai, kad kelio atkarpoje, kur E. H. viršijo greitį, tuo metu nebuvo vykdomi jokie darbai, greitį ribojantis ženklas buvo įrengtas laikinai ir jo buvimas siejamas tik su konkrečių kelio darbų atlikimu, tai yra kelių tarnybos darbuotojų buvimu šiame kelyje, kurių tuo metu nebuvo, priekyje važiavo kiti automobiliai tokiu pačiu greičiu, kelyje nebuvo spūsties, nebuvo pėsčiųjų perėjų, sankryžų ir kita, kadangi tokie argumentai patvirtina, jog E. H. yra linkusi pateisinti savo priešingą įstatymams elgesį akcentuodama išorinius veiksnius, tačiau nevertindama savo atliktų veiksmų, tokiu būdu nėra ir pagrindo spręsti, jog E. H. iš tiesų gailisi dėl savo padaryto administracinio nusižengimo, o ne tik gailisi dėl kilusių padarinių. Pažymėtina ir tai, jog skundo argumentas, kad pareiškėjos teisinę padėtį švelnina tai, jog kelio atkarpoje, kurioje buvo padarytas administracinis nusižengimas greitį ribojantis ženklas buvo įrengtas laikinai ir jo buvimas siejamas tik su konkrečių kelio darbų atlikimu, tai yra kelių tarnybos darbuotojų buvimu šiame kelyje, kurių tuo metu nebuvo, apskritai yra nelogiškas, kadangi vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriaus – Draudžiamieji kelio ženklai 329 kelio ženklu – Ribotas greitis, šis kelio ženklas imperatyviai nurodo, jog draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle, ir šio ženklo galiojimas nėra siejamas su papildomomis aplinkybėmis kaip pavyzdžiui kelio remontas ar darbuotojų buvimas kelyje, šis kelio ženklas nereikalauja papildomų sąlygų ir yra privalomas visiems kelių eismo dalyviams be išimties. Tokiu būdu pareiškėjos savęs pateisinimas, jog tuo metu, kai ji padarė administracinį nusižengimą, kelio atkarpoje buvo kelio ženklas ribotas greitis, tačiau neegzistavo kitos, aukščiau aptartos aplinkybės, labai neigiamai charakterizuoja E. H., kaip visuomenės narę, nepaisančią kitų saugumo, vertinančią visuomeninį interesą tik per savo asmeninių poreikių tenkinimo prizmę. Kadangi pareiškėja ne kartą yra padariusi administracinius nusižengimus jau egzistuojant tiek darbo aplinkybei, tiek rūpinimosi šeimos nariais aplinkybei, akivaizdžiai per daug nesirūpindama pasekmėmis, negalima spręsti, jog darbo svarba šiuo atveju gali būti laikytina ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų svarstoma ANK 34 straipsnio 6 dalies pritaikymas, analogiškai ir šeimos poreikių tenkinimas egzistavo administracinio nusižengimo darymo metu, tačiau nuo priešingo teisei elgesio E. H. nesulaikė, todėl ir teismas šios aplinkybės nevertina išskirtinai, juo labiau, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kartu pažymėtina, kad Institucija skirdama tiek administracinę nuobauda, tiek ir poveikio priemonę įvertino E. H. atsakomybę švelninančią aplinkybę, tai yra, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškint (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir administracinio poveikio priemonę paskyrė net gi trumpesniam terminui nei pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį skirtinos poveikio priemonės vidurkis. Vien tai, kad teismui yra pateikti duomenys, kad E. H. sumokėjo didesnę baudą nei jai skirta administracinė nuobauda 525 Eur bauda, nagrinėjamos bylos kontekste neturi jokios įtakos, nes bauda yra aiškiai paskirta skundžiamu nutarimu, o didesnės sumos sumokėjimas yra tik pačios pareiškėjos, be kita ko perteklinis, pasirinkimas, neatskleidžiantis jokio išskirtinio E. H. gailėjimosi. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių dar labiau švelninti E. H. teisinę padėtį.

Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 416 straipsnio 6 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, viršijant greitį, faktas, pažymėtina, kad E. H.,  kuriai teisė vairuoti transporto priemones ypatingai svarbi yra darbui ir šeimos poreikiams tenkinti, pati turėjo būti savikritiška savo elgesiui ir suinteresuota nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat ji privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jai ar net kitiems eismo dalyviams. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti E. H. atstovo advokato  R. B. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

netenkinti E. H. atstovo advokato R. B. skundo, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė