Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-50-634/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07461-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (N)

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. S., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 3 d. surašytas N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė :

N. S. 2011 m. spalio 8 d., apie 08 val. 15 min., Kaune, R. Kalantos g. nuo Bituko g. link Naglio g., vairavo transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties R. Kalantos g. 80 namu kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir kliudė priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. E., keitė važiavimo kryptį, trenkėsi į ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį sumėčius užvažiavo ant kairiojo kelkraščio ir trenkėsi į troleibusų linijos stulpą, po to į gatvės apšvietimo stulpą, kliudė medį, ko pasekoje nulūžęs automobilio ratas apgadino privačios teritorijos tvorą bei eismo įvykio metu sužalojo „Audi 100 Avant“, vairuotoją A. E., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus.

N. S. pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau nepripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir paaiškino, kad važiavęs Kalantos gatve, gal buvo nukreipęs dėmesį, pamatęs WV Golf automobilį metėsi į kitą pusę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė Audi automobilį. Po smūgio automobilis tapo nevaldomas, salone išsiskleidė oro pagalvės ir jis nelabai toliau galėjo ką matyti. Su alkotesterio parodymais nesutinka, atsisakė pasirašyti ant alkotesterio rodmenų, nes buvo visiškai blaivus. Į medicininę įstaigą nesikreipė, nes tiesiog nebuvo supažindintas su teisėmis, taip pat ilgai užtruko ir paaiškinimo surašymas. Kol buvo policijos komisariate, belaukiant buvo nemažai laiko, kišenėje turėjo saldainių „Kregždutė“, kuriuos valgė ir paskui iškarto davė jam pūsti. Mano, kad gal tie saldainiai įtakojo alkotesterio rodmenis, nes tikrai buvo blaivus. Įvykis įvyko apie 8.15 val., o apie 10 val. buvo policijoje, į alkotesterį pūtė apie 11 val., iš policijos išvyko apie pirmą ar pusės pirmos. Kai patikrino alkotesteriu neblaivumą, liepė rašyti paaiškinimą ir paskui davė žurnalą pasirašyti, o iš policijos išvyko tikriausiai dar po pusvalandžio. Prieš tikrinimą gėrė kavą ir valgė saldainius, kavą padėjo ir priėjo pūsti į alkotesterį.

Alkoholio laikotarpyje nuo 8 val. iki 10 val. nevartojo.

Nukentėjusysis A. E. paaiškino, kad lapkričio 8 dieną vežė žmoną į darbą ir važiuojant Kalantos gatve į jo automobilio šoną atsitrenkė Mazda automobilis, važiavęs priešinga kryptimi, išniręs iš už automobilio VW Golf. Jam to įvykio metu buvo sumušta koja, po įvykio jį nuvežė į ligoninę.

Nukentėjusysis A. S. parodė apie 8.15 val. važiavęs Kalantos gatve link žiedo ir pajuto smūgį į automobilio galą, staigiai stabdė, paskui pamatė, kad tas automobilis kitoje pusėje kelio. Važiavo pirma dešine eismo juosta. Matomai tas automobilis per staigiai norėjo jį aplenkti. Po įvykio visi sustojo, neužilgo atvažiavo policija, paskui laukė kol atvyko tyrėjai ir viską sudarė, subraižė, fotografavo. Įvykio vietoje paaiškinimų nerašė, tik pareigūnai klausė, kas kaip važiavo. Girtumą jiems tikrino policijoje, kai parašėme paaiškinimus. Mazda vairuotojas buvo labai susijaudinęs, neatrodė tikrai, kad jis gali būti išgėręs, jis atrodė labai susijaudinęs, sukrėstas.

Liudytojas A. D. parodė dirbantis tyrėju. Pirma į įvykio vietą buvo patruliai atvažiavę, o jis su kolega atvyko vėliau, ten buvo trys automobiliai dalyvavę eismo įvykyje, du automobiliai buvo važiuojamojoje dalyje, o automobilis Mazda ant žalios vejos kontaktavęs su medžiais, jo vienas ratas buvo atitrūkęs, automobilio kėbulas smarkiai apgadintas. Du vairuotojai buvo eismo įvykyje, trečias vairuotojas buvo išvežtas greitosios pagalbos ekipažo į gydymo įstaigą, Eismo įvykio vietoje atliko veiksmus, fotografavo visus automobilius, paskui su visais vairuotojais vyko į Chemijos pr. 4B, kur alkotesteriu buvo nustatytas jų blaivumas, parašė paaiškinimus ir kadangi buvo gautas pranešimas, kad vienam iš vairuotojų buvo nustatytas nežymus sužalojimas, pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną. Į įvykio vietą atvyko valandos bėgyje. Alkotesteriu girtumas buvo tikrintas policijoje, jo nebuvo, kai buvo nustatinėjamas blaivumas. Blaivumą tikrino jo kolega V. K.. Su įvykio dalyviais bendravo, įtarimų, kad kuris nors vairuotojas yra neblaivus nebuvo. Jis kalbėjosi su Mazda vairuotoju stovėdamas greta, tačiau alkoholio kvapo nesijautė, tik po pūtimo, sužinojo, kad jis yra neblaivus. Vairuotojas nesutiko, kad yra neblaivus, sakė, kad alkoholio nevartojo ir sakė, kad nesutinka su tais parodymais. Jam paaiškino, kad tas prietaisas, su kuriuo buvo tikrintas girtumas, patikrą yra praėjęs ir kad nėra pagrindo juo netikėti, sakė, kad yra galimybė pačiam pas medikus pasitikrinti, tik nežino kiek jau laiko buvo nuo įvykio praėję. Tai buvo šeštadienis, N. S. paaiškinimas buvo ilgas tikrai, kiek visa tai užtruko pasakyti negalintis.

Liudytojas K. L. parodė dirbantis patrulių rinktinėje patruliu. Įvykis buvo ryte, atvažiavę į įvykio vietą rado tris automobilius. Kadangi vienas žmogus buvo nukentėjęs, tai jie apsaugojome įvykio vietą, o įvykį formino kolegos. Su vairuotojais bendravo, įtarimų, kad kuris nors iš vairuotojų gali būti neblaivus, nebuvo. Šis vairuotojas (t.y. N. S.) prisipažino, kad yra kaltas dėl to eismo įvykio, sakė kad kabino vieną automobilį ir paskui antrą automobilį.

Liudytojas V. K. parodė dirbantis kelių eismo priežiūros patruliu. Įvykio vietoje nebuvo. Komisariate nustatinėjo N. S. girtumą, rezultatai kokie buvo nepamena. Alkotesteris buvo sertifikuotas. Išorinių požymių, kad N. S. gali būti apsvaigęs, nebuvo. Girtumo tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas kaip visada, davė antgalį, pučiama ir paskui duomenys spausdinami. Neprisimena ar prieš tai N. S. ką gėrė ar valgė, jis tikriausiai nieko neklausinėjo, ar ką valgė ar gėrė. N. S. pasirašyti atsisakė, o daugiau kaip ir nieko neprisimena.

Specialistė V. N., Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė, paaiškino, kad kada atvažiuoja tiriamasis, prieš tikrinimą asmuo visų pirma prasiskalauja burną, paskui asmeniui parodomas alkotesteris, antgalis parodomas, išpakuojamas arba pačiam asmeniui duodama antgalį išsipakuoti. Paskui kiek alkotesteris rodo parodoma tam asmeniui, pareigūnui, jei yra, ir tik tada alkotesterio rodmenys yra įrašomi į žurnalą. Jie dirba su alkotesteriu Drager. Burną prieš tikrinant visada duoda prasiskalauti, kad kas nors neužkištų alkotesterio ar nepadarytų kokių netikėtų nemalonumų. Pučiama pradžioje ir po 20 min. Jei asmuo nesutinka su policijos pareigūno nustatytu neblaivumu, tai valandos laikotarpyje atvyksta ir tikrinasi girtumą priklausomybės ligų centre. Jei yra į alkotesterį pūsta tik kartą, tai jau yra pažeidimas policijos pareigūnų. Dėl saldainių suvalgymo ir įtakos nieko negali pasakyti, nes ji nėra nei maisto technologas, nei chemikas. Išoriškai turėjo jaustis kvapas su tokiu nustatytu neblaivumu. Iškart po autoįvykio atvykus pareigūnams, jie turėjo jausti iš N. S. alkoholio kvapą, jei to kvapo nesijautė, tai reiškiasi jis buvo blaivus.

Eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jų (b.l. 5-9) patvirtina, kad N. S., vairuodamas transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties R. Kalantos g. 80 namu kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir kliudė priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. E., keitė važiavimo kryptį, trenkėsi į ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį sumėčius užvažiavo ant kairiojo kelkraščio ir trenkėsi į troleibusų linijos stulpą, po to į gatvės apšvietimo stulpą, kliudė medį, ko pasekoje nulūžęs automobilio ratas apgadino privačios teritorijos tvorą.

N. S. 2011 m. spalio 8 d. 10 val. nustatytas 0,98 promilių girtumas (b.l. 11).

Specialisto išvada Nr. G-2986/11(02) patvirtina, kad eismo įvykio metu A. E. buvo padarytas kairio kelio sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25).

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad matuojant girtumą alkotesteriu „Alkoscal AL 9000“, N. S. papūtė į alkotesterį, alkotesterio rodmenys buvo „,000“. Po to N. S. 15.04 val. suvalgė gamintojo „Vilniaus pergalė“ du šokoladinius saldainius „Kregždutė“. N. S. po to papūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio duomenys buvo „1,070“. 15.10 val. N. S. vėl papūtė į alkotesterį, alkotesterio rodmenys buvo „0,000“ (b.l. 70-75).

KET 133 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. KET 3 priedo 1.3 punktas nustato, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų turinį (N. S., liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jų, specialisto išvada) galima pagrįstai konstatuoti, kad N. S. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata bei apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Sprendžiant, ar N. S. vairavo neblaivus, pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Šiuo atveju aplinkybę, kad N. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina tik alkotesterio parodymai. Nei vienas iš asmenų, buvusių eismo įvykio vietoje, o vėliau ir PK, bendravusių su N. S., teisme nepatvirtino, kad būtų pastebėję kokių nors išorinių jo girtumo požymių. Specialistė V. N. taip pat patvirtino, kad jei N. S. 10 val. buvo nustatytas 0,98 promilių girtumas, tai su tokiu nustatytu neblaivumu turėjo išoriškai jaustis alkoholio kvapas. Kaip nustatyta, alkoholio kvapo nesijautė ir prieš beveik dvi valandas, eismo įvykio vietoje, apie 8 val. 15 min. Teisme N. S. atstovė prašė skirti ekspertizę, ekspertams užduodant klausimą - kokie alkotesterio rodmenys suvalgius du šokoladinius saldainius „Kregždutė“ ir suvalgius tris šokoladinius saldainius „Kregždutė“. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, ar N. S. prieš patikrinimą ką nors valgė ir ar valgė būtent saldainius „Kregždutė“, skirti ekspertizę netikslinga, kadangi ji nesuteiktų kategoriškų išvadų sprendimui šioje byloje priimti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog saldainių „Kregždutė“ sudėtyje yras spirito. Pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio turiniu abejoti pagrindo nėra, taip pat patvirtina, kad suvalgius gamintojo „Vilniaus pergalė“ šokoladinius saldainius „Kregždutė“, alkotesterio rodmenys užfiksavo 1,070 promilių girtumą (b.l. 73). Šie įrodymai leidžia teigti, kad suvalgius minėtų saldainių, gali būti užfiksuotas teigiamas rezultatas tikrinant alkotesteriu. Liudytojas V. K., tikrinęs N. S. girtumą, parodė, jog išorinių požymių, kad N. S. gali būti apsvaigęs nebuvo, prieš patikrinimą neklausė N. S., ar jis ką gėręs ar valgęs. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinant vairuotojo girtumą, nebuvo įsitikinta, kad jis prieš patikrinimą nevartojo maisto ar gėrimų ir ta aplinkybė įtakojo alkotesterio parodymų patikimumą.

Visi prieštaravimai, kurių nėra galimybių pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, kad N. S. eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

N. S. padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 3 d. Padarytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nenustačius, kad veika padaryta neblaivaus asmens, veika iš ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuotina į ATPK 127 str. 2 d.

N. S. turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (b.l. 56-57). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį (eismo įvykiu padarytą žalą), pažeidėjo asmenybę, anksčiau padarytų pažeidimų skaičių ir pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 41-57) matyti, jog N. S. nuo 2001 m. sistemingai pažeidinėja KET, o nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu asmuo taip pat turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus. Tai ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo jo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio taisyklėms. Todėl teismas sprendžia, kad N. S. skirtina administracinės nuobaudos rūšis - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - atitiks padarytų pažeidimų pavojingumą ir konkrečiu atveju bus efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Skirtinos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinkančios ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. sankcijose numatytus šių administracinių nuobaudų minimumus (į atsakomybę sunkinančias aplinkybes atsižvelgta parenkant nuobaudos rūšį). Paskirtos nuobaudos bendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą perduoti vykdyti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Giedrius Endriukaitis