Civilinė byla Nr. 2-4431-901/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03364-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 32.2; 78.1; 78.2; 113.1; 116.1
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,
sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,
dalyvaujant ieškovei M. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui S. Š.,
atsakovams V. S. ir A. S.,
atsakovės atstovui advokatui R. B.,
trečiajam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams V. S. ir A. S. dėl išlaikymo priteisimo iš abiejų tėvų pilnamečiui vaikui, kuriam iki pilnametystės nustatytas neįgalumas, uzufrukto nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, J. S..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Teisme priimtas ieškovės M. S. ieškinys atsakovams V. S. ir A. S., kuriuo ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo teismo priteisti ieškovei išlaikymą iš abiejų tėvų po 250 Lt dydžio kasmėnesines išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2054-12-14, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat prašo teismo nustatyti jai uzufruktą į jos tėvams (atsakovams) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2054-12-14. Ieškovė ieškinį palaiko. Nurodė, kad ieškovei nuo vaikystės nustatyta psichinė negalia, ji taip pat nuo vienerių metų serga epilepsija. Ieškovei taip pat medikų diagnozuota sinusinė tachikardija, šienligė, šlapimo pūslės liga bei silpnaregystė. Dėl minėtų ligų ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jai reikalingi valstybės nekompensuojami vaistai, kurie per mėnesį ieškovei kainuoja apie 200 Lt. Vienintelis dabartinis ieškovės pajamų šaltinis yra 540 Lt dydžio mėnesinė šalpos pensija, iš kurios maždaug pusę ieškovė išleidžia vaistams. Esant tokios būklės susirasti darbą dabartinėmis darbo rinkos sąlygomis ieškovei yra neįmanoma, o abu tėvai ieškovę bando prievarta versti susirasti darbą ir jokio išlaikymo jai neteikia. Dėl neįgalumo namuose ieškovės tėvai ją nuolat žemina, stumdo, gąsdina, kad patys savanoriškai atsisakys tėvystės ir tuomet galės išvaryti ją iš namų, nes turės tam teisę. Tėvai iš ieškovės reikalauja piniginių lėšų už pragyvenimą. Ieškovės teigimu, 2012 metų žiemą dėl tėvų vykdyto smurto į ieškovės namus buvo kviesti policijos pareigūnai. Dėl nuolatinio namie patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, ieškovės teisės yra nepagrįstai ribojamos, o dėl savo sveikatos ir finansinės būklės ieškovė yra nepajėgi be pagalbos pati savęs išlaikyti, todėl jai reikalingas nuolatinis tėvų išlaikymas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė norėtų tapti manikiūrininke, teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų tapti mezgėja (dėl silpno regėjimo medikai jai to neleidžia), žada esant galimybei pradėti mokytis Darbo rinkos mokymo centre, įgyti kvalifikaciją ir ateityje gyventi pilnavertj gyvenimą. Šiuo metu ieškovės bet kokios iniciatyvos mokytis ar tobulėti nėra palaikomos, ji iš tėvų patiria nuolatinį psichologinį spaudimą dėl esamos būklės, bijo bet kada atsidurti gatvėje. Dėl nurodytų priežasčių būtina užtikrinti ieškovės asmeninių teisėtų interesų apsaugą valstybės prievarta, priteisiant ieškovei nuolatinį išlaikymą, abiejų tėvų mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei nustatant uzufrukto teisę į atsakovams priklausantį butą, kad atsakovai negalėtų savavališkai palikti ieškovės be gyvenamosios vietos.
Atsakovas V. S. ir A. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su prašomu priteisti išlaikymu nesutiko, dėl uzufrukto teisės į jų butą nustatymo neprieštaravo. Nurodė, kad M. S. nuo pat vaikystės sirgo epilepsija, kitomis ligomis, šiuo metu jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Ieškovė turi psichikos negalią, nors šiuo metu ieškovei 24 metai, tačiau atsakovų teigimu ji elgiasi ne pagal metus, jos protinis išsivystymas yra maištaujančio paauglio, 11-13 m. lygmenyje. Ieškovė atsiribojusi nuo namiškių, jai atrodo, kad visi jai nori blogo, nors atsakovų teigimu, jie ją myli ir rūpinasi ne mažiau kaip ir kita jų dukra. Atsakovai uždirbtas lėšas naudoja šeimos poreikių tenkinimui. Matydami, kad ieškovė gaunamą 540 Lt išmoką iššvaisto įvairiems menkniekiams, norėdami, kad pinigai būtų naudojami racionaliau, atsakovai siūlė jai, kad pinigus duotų tėvams, tačiau ji kategoriškai tai daryti atsisakė, nes tai jos pinigai. Atsakovai teigia, kad jie moka už visą maistą, komunalinius patarnavimus, o dukra nesupranta, kad ir jai reiktų prie to prisidėti, kad neįgalumo pašalpa tam ir yra skirta. Jei teismas patenkintų ieškovės ieškinį ir priteistų jai iš tėvų išlaikymą, atsakovų manymu nepriklausomai nuo priteistos sumos ieškovė šiuos pinigus kartu su 540 Lt pašalpa išleistų labai greitai, o duoti jai valgyti, išlaikyti butą ir toliau turėtų jos tėvai. Iš buto ieškovės nevarė ir nevarys, kaip gyveno, taip ir tegul gyvena.
Tretysis asmuo J. S. su ieškiniu sutiko dalyje dėl uzufrukto nustatymo, tačiau nesutiko, kad ieškovei būtų priteistas išlaikymas iš tėvų. Teigia, kad ieškovė prie buto mokesčių neprisideda, o ji, kai dirbo prisidėdavo pinigais, šiuo metu, kai neturi darbo – prisideda darbu namie. Ieškovės tėvai yra darbštūs, normalūs, adekvatūs žmonės. Jie vienodai myli ir rūpinasi tiek ieškove tiek sese J. S.. Dėl ligos M. yra labai keisto ir sunkaus charakterio - niekas iš namiškių negali jai įtikti, visus "šokdina", pati namuose dirbti nieko nenori, bendrauja su namiškiais tiek kiek ji pati nori, o supykti ir įtūžti gali po visiškai nekalto žodžio ar pamokymo. S. M. pati be tėvų ir sesers pagalbos viena neišgyventų ir neturi reikšmės, kokias pajamas ji per mėnesį turėtų. Niekas iš namiškių negąsdina jos, kad išmes ją iš buto.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad ieškovė M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai V. S. ir A. S. (7, 61 b. l.). Tretysis asmuo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės sesuo (60 b. l.). Tiek ieškovė, tiek atsakovai, tiek ieškovės sesuo gyvena atsakovams V. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.193 str. 3 d. išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, ir be to šiam vaikui būtina parama, o teismui yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus įrodymus, išnagrinėjus ir nustačius reikšmingas aplinkybes ir esant kitoms CK 3.194 str. 3 d. nustatytoms sąlygoms, priteisti išlaikymą tokiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11772001, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1236/2002, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008, kt.). Pilnametis vaikas gali prašyti teismo priteisti jam išlaikymą ne apskritai, o būtent tik todėl, kad jis yra nedarbingas dėl invalidumo ir jam reikalinga tėvų materialinė parama.
Pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 2 str. 2 d. invalidai (neįgalūs asmenys) – asmenys, kurie Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažįstami I, II ar III grupės invalidais. Pagal Invalidų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d. neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Ieškovei nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis dėl ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės (8-10 b. l.), specialieji poreikiai nėra nustatyti. Nors šiuo metu invalidumo grupių nėra likę, tačiau neįgalumas gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 19 str. 2 d.). Ieškovės neįgalumąs yra vidutinis, atsižvelgiant į nustatytą jos darbingumo lygį. Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 2 p.). Byloje nekyla ginčo, kad ieškovė nuo vaikystės turėjo invalidumą, kaip šalys nurodė – antrą grupę. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos, jai dėl sveikatos būklės yra gerokai apribotos galimybės įsidarbinti (tiek gydytojai neleidžia dirbti, tiek faktiškai ji nepajėgi atlikti daugelio darbų), taip pat mokytis. Ieškovės teigimu ji yra baigusi dešimt klasių, ji dėl sveikatos būklės negalėjo įgyti profesijos, to negali padaryti ir dabar dėl medikų jai nustatytų draudimų ir specialių sąlygų. Civiliniame kodekse nėra apibrėžta nedarbingumo sąvoka. Anksčiau galiojusio Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-04-28 įsakymu Nr. 226/49 patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 15 punkte nustatyta, kad darbingumas – tai gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių. Iš to seka, kad nedarbingais gali būti pripažįstami tokie asmenys, kurie nesugeba ir negali dirbti darbų, nereikalaujančių specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių. Visa tai įvertinus teismas pripažįsta, kad ieškovė atitinka pirmąjį kriterijų - yra nedarbinga dėl invalidumo nuo vaikystės.
Ar ieškovei reikalinga tėvų parama ir kokio dydžio yra įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas ieškovės poreikiams bei atsakovų turtinei padėčiai. Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt. Abu tėvai turi pareigą vienodai išlaikyti dukrą. Atsakovų galimybės teikti paramą ir priteistos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2007, Teismų praktika Nr. 28).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos pajamas sudaro tik 540 Lt kas mėnesinė šalpos pensija neįgaliajam (invalidui), ji jokio nekilnojamo ar vertingo kilnojamo turto neturi, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, darbingumą ir nustatytą daugybę apribojimų darbui, ieškovei ypač sudėtinga susirasti darbą, mokytis (11, 12-34, 41 b.l.). Ieškovės bandymai susirasti darbą buvo nesėkmingi, jos norai mokytis ir kelti kvalifikaciją, įgyti profesiją taip pat ribojami medikų išvadų, draudimų, kaip posėdžio metu nurodė ieškovė, be to yra nepalaikomi tėvų. Ieškovė galbūt svarstytų galimybę nuomotis socialinį būstą jei būtų priteista visa ieškiniu prašoma suma, bandant ginčą išspręsti taikiu būdu būtų sutikusi su prašymu priteisti po 200 Lt iš abiejų tėvų. Nurodė, kad kas mėnesį tėvams buto mokesčiams duoda apie 50 Lt, priteisus jai išlaikymą ji daugiau prisidėtų tėvams prie mokesčių.
Atsakovo V. S. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1500 Lt, atsakovės A. S. – apie 1100 Lt (vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas už paskutinius tris mėnesius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 p.). Atsakovai nurodė, kad kitų pajamų jie negauna, be to, išlaiko kitą pilnametę dukrą, kuri šiuo metu (nuo 2013 m. kovo mėn.) yra bedarbė, gauna bedarbio pašalpą 470 Lt kas mėnesį ir gyvena kartu su jais ir ieškove viename bute. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini) (40, 52 b. l.). Atsakovas savo vardu yra registravęs santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį NISSAN ALMERA TINO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu sakė, kad abi dukras vienodai išlaiko, perka jai drabužius ir avalynę, ieškovė už komunalinius patarnavimus vieną kartą prisidėjo 50 Lt, kai kreipėsi į teismą, atstovo pamokyta, daugiau nemokėjo, maistą ir vaistus pati nusipirkdavo, susitaupius nusipirko sofą (500 Lt) ir sekciją (500 Lt), tačiau taip pat kartu valgo ir tėvų maistą. Ieškovė yra konfliktinio būdo. Atsakovės teigimu ieškovė prie mokesčių neprisidėdavo, jos duodami 50 Lt buvo skirti ne mokesčiams, o šiuos ji tėvams duodavo pamokyta atsidėti, kad neiššvaistytų pinigų ir įsigytų vertingesnių daiktų. Surinktus pinigus tėvai ieškovei atidavė, už juos ieškovė įsigijo sofą, sekciją. Ieškovė yra konfliktinio būdo, pretenzinga, nuolat keičia gydytojus, viskuo nepatenkinta, atsiribojusi nuo tėvų. Atsakovės atstovas pastebėjo, kad kai ieškovei buvo priteistas laikinas išlaikymas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad įsigijo vertingų daiktų, kad susitaupė pinigų, todėl ieškovei priteisti išlaikymą nesvarbu kokio dydžio apskritai netikslinga, nes ji tuos pinigus iššvaistys, o tėvams vis tiek ją reikės toliau išlaikyti, mokėti mokesčius. Atsakovai ir atsakovės atstovas neginčijo, kad ieškovei reikalinga parama, tačiau jų manymu atsakovai ir taip išlaiko ieškovę, todėl nėra jokio pagrindo priteisinėti išlaikymą. Svarstant galimybę ginčą išspręsti taikiai atsakovai būtų sutikę mokėti ieškovei išlaikymą su sąlyga, kad ji išsikraustytų iš jų buto į savarankiško gyvenimo namus. Atsakovų teigimu prašoma priteisti išlaikymo suma jiems yra per didelė, nurodė, kad mokesčiams vasaros sezono metu išleidžia apie 250 Lt, žiemos sezono metu apie 500 Lt, kažkokių kreditų nemoka, skolų neturi. J. S. teigimu tėvai jomis vienodai rūpinosi, mylėjo, ieškovė yra problematiško būdo.
Nors atsakovai ir atsakovės atstovas bandė įrodinėti, kad ieškovė nemoka elgtis su pinigais, juos iššvaisto, tačiau šių savo teiginių neįrodė, be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovės veiksnumas būtų apribotas, kad ji būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Teismo posėdžio metu paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovė ketino ištekėti, kad ketina toliau mokytis ir svarsto galimybę itin pablogėjus situacijai šeimoje nuomotis socialinį būstą, jei gyvenime turės galimybių - nuomotis kitą būstą su draugu ar sutuoktiniu, kad ji iš šalpos pensijos įsigijo jos buičiai pagerinti reikalingų baldų (sofą sekciją), kad pati nusiperka vaistų, vyksta pas gydytojus ir kt., liudija, kad ieškovė nešvaisto pinigų ir yra pakankamai savarankiška ir atsakinga už savo poelgius, priešingai nei teigia atsakovai ir kita jų dukra, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovų kviesti liudytojai su ieškove labai mažai bendravo (daugiau bendravo su jos tėvais), apie ieškovės reikalavimus, sveikatos būklę ir konfliktinę situaciją šeimoje žino tiek, kiek jiems pasakojo atsakovai, todėl jų teiginiai vertintini kritiškai (CPK 185 str.). Liudytoja L. L. paklausta, ar ieškovė skundėsi gyvenimu su tėvais (atsakovais) pastoviai teigė, kad ieškovė fantazuoja, ji netiki jos nusiskundimais, kad tėvai ją skriaudžia, šaldytuvas tuščias. Kiti du atsakovų atsivesti liudytojai L. S. ir A. S. teigė, kad ieškovė pretenzinga atsakovų gaminamam maistui, dėl to, ar tėvai išlaiko ieškovę ir dėl konfliktų šeimoje nieko negalėjo nurodyti, tik tiek kiek girdėjo iš atsakovų pasakojimų.
Teismas neturi duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti ieškovei paramos. Atsakovų kita dukra yra pilnametė, darbinga, nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų ir negalėtų susirasti darbo.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, ieškovės sveikatos būklę, tai, kad ji dėl invalidumo yra socialiai pažeidžiama, jai dėl sveikatos būklės sudėtinga užbaigti mokslus ir rinkos sąlygomis susirasti darbą, nesant duomenų, kad jos sveikatos būklė bėgant laikui galėtų iš esmės pagerėti (jai invalidumas nustatytas nuo vienerių metų), nesutinka su atsakovų ir atsakovės atstovo teiginiais, kad ieškovė neįrodė jai paramos reikalingumo, ir pripažįsta, kad ieškovei reikalinga parama, taip pat pripažįsta, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, kad teikė ieškovei pakankamą išlaikymą ir kad ieškovė gautus pinigus iššvaistys, todėl išlaikymą ieškovei būtina priteisti teismine tvarka. Įvertinęs ieškovės ir atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės iš tėvų prašomas priteisti minimalus ir protingo dydžio išlaikymas, turėsiantis su šalpos pensija užtikrinti ieškovės pagrindinių poreikių tenkinimą, taip pat atsižvelgęs į šalių susiklosčiusią praktiką, kad ieškovė duoda kas mėnesį tėvams 50 Lt mokesčiams už butą, į tai, kad ieškovė buvo linkusi mažinti savo reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo po 50 Lt dėl abiejų atsakovų, esant panašiai abiejų tėvų turtinei padėčiai, atsakovams vedant bendrą ūkį, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju būtina ir pakanka ieškovei iš tėvų priteisti išlaikymą po 200 Lt iš kiekvieno kas mėnesį.
Ieškovė prašo išlaikymą priteisti iki jos pensijinio amžiaus, t.y. iki 2054-12-14. Sutinkamai su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 str. ir 57 str. 2 d. palaipsniui senatvės pensijos amžius didinamas iki 65 metų, taigi kol ieškovė sulauks pensijos jau galios šis pensijinis amžius. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo iki gyvos galvos, todėl jos prašymas priteisti išlaikymą iki jos pensijinio amžiaus, kai ji turėtų po to dar papildomai iš valstybės gauti atitinkamą papildomą išmoką, yra protingas ir motyvuotas. Reikia pastebėti, kad atsakovai ir atsakovės atstovas neneigė, kad įstatymai numato galimybę priteisti išlaikymą pilnametei dukrai, turinčiai invalidumą nuo vaikystės, nenurodė iki kada galimas būtų išlaikymo priteisimas. Teismas, visa tai įvertinęs, pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai prašo išlaikymą priteisti iki 2054-12-14, todėl tenkina ieškovės reikalavimą ir, atsižvelgdamas į 2013-05-15 laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, kur ieškovei priteistas laikinas išlaikymas iki sprendimo įsiteisėjimo, priteisia ieškovei iš atsakovų išlaikymą po 200 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2054-12-14, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl uzufrukto nustatymo.
Ieškovė prašo teismo nustatyti uzufrukto teisę iki 2054-12-14 atsakovam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
2013-05-15 nutartimi ieškinio užtikrinimui atsakovams pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ši teisė ieškovei laikinai nustatyta iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nutartis įsiteisėjusi.
Uzufruktas – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str.). Šiuo atveju uzufruktas turėtų būti suprantamas kaip ieškovės teisė naudotis atsakovams priklausančiu butu.
Atsakovai iš esmės neprieštaravo tokiam ieškovės prašymui, atsiliepime nurodė, kad „iš buto M. nevarėme ir nevarome, kaip gyveno, taip tegul ir gyvena, dėl bendro gyvenimo problemų nėra“ (54 b.l.), teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įtemptų santykių šeimoje, ypač pablogėjusių dėl ieškovės bylinėjimosi, pageidautų, kad ieškovė, jeigu gautų iš jų išlaikymą, gyventų savarankiško gyvenimo namuose ar nuomotųsi kitur, kad jų teigimu „pabandytų už viską pati susimokėti, susipirkti būtiniausius daiktus, kuriais dabar gyvendama ji naudojasi“. Atsakovės atstovas buvo kategoriškesnis ir prašė ieškovės ieškinį visiškai atmesti, tačiau daugiau akcentavo, kad atsakovė pati nesugeba disponuoti lėšomis, todėl priteisti jai išlaikymą yra netikslinga, dėl ko uzufrukto nereikėtų nustatyti, atsakovės atstovas nemotyvavo.
Tretysis asmuo J. S. su ieškovės reikalavimu nustatyti jai uzufrukto teisę sutiko, nurodydama, kad iš tiesų jos seseriai, turinčiai sveikatos problemų ir negalinčiai pačiai visiškai savimi pasirūpinti, būtų užtikrinta galimybė gyventi tėvų namuose.
Ieškovės sveikatos būklė, jos psichikos sutrikimai, tai, kad jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jai būna epilepsijos priepuoliai (VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-07-15 pranešimas Nr. PSC-1023, kiti byloje esantys medicininiai dokumentai), kurie remiantis šalių paaiškinimais šiuo metu sumažėję, kitos ligos galimai įtakoja probleminį ieškovės bendravimą. Natūralu, kad ieškovės ir jos tėvų santykiai pablogėjo dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama užsitikrinti teisę gyventi tėvų namuose, kad nebūtų išmesta į gatvę, taip pat siekdama prisiteisti iš tėvų bent minimalų išlaikymą. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat byloje esančio Šiaulių apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš ieškovę (53, 73-74 b.l.), nenustatyta, kad ieškovės ir jos tėvų šeimoje bendravimas būtų ypač problematiškas, kad šeimoje būtų smurtaujama, dėl ko uzufrukto nustatymas ieškovei pažeistų jos ar jos tėvų ir sesers teises. Kaip atsakovai ir ieškovės sesuo nurodė, ieškovė ne visada būna nesukalbama, kai jos sveikatos būklė normali, ieškovė noriai ir draugiškai bendrauja. Reikia pažymėti, kad ieškovės sveikatos būklė, jos psichikos sutrikimai, daro ieškovę socialiai pažeidžiamą, su ieškove reikalingas supratingesnis ir atlaidesnis bendravimas. Ieškovė neturi garantijų, kad jai bus suteiktas socialinis būstas ar kitur nebrangiai išsinuomos būstą, be to, nuomos sutartys gali būti bet kada nutrauktos. Ieškovei sudėtinga ne tik darbą ir būstą susirasti, tačiau taip pat sudėtingiau susirasti gyvenimo draugą, o norint savarankiškai gyventi, ieškovei reikėtų įsigyti daug daiktų. Ieškovė nėra garantuota, kad ją papildomai parems tėvai ar kiti giminaičiai. Nuosavybės teise ieškovė neturi jokio vertingo turto.
Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai prašo ne tik išlaikymo, bet ir teisės gyventi tėvų namuose, t.y. nustatyti jai uzufrukto teisę, todėl teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgiant į byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones) iki 2054-12-14 nustato jai uzufrukto teisę į atsakovų nuosavybės teise turimą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
Reikia pastebėti, kad jeigu uzufruktas nustatytas į bendrosios nuosavybės teisės objektu esantį daiktą, uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausytų jam kaip bendraturčiui (CK 4.143 str. 4 d.). Uzufruktorius (asmuo, kuriam nustatyta uzufrukto teisė (šiuo atveju ieškovė)) privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti (CK 4.144 str. 1 d.). Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu šalių susitarimas ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 str. 2 d.). Uzufruktas baigiasi civilinio kodekse numatytais atvejais (CK 4.150 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nei viena šalių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų atstovavimo išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo šių išlaidų priteisinėti (CPK 98 str. 1 d., 35-37, 66 b.l.).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 2 p. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies: reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 80 proc., dėl uzufrukto nustatymo – 100 proc. (viso patenkinta 90 proc.), iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina lygiomis dalimis valstybei 288,00 Lt žyminio mokesčio bei 16,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., , 92 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260, 263-267, 269-270 str. ir CK 3.194 str. 3 d., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki 2054 m. gruodžio 14 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti ieškovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į atsakovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2054 m. gruodžio 14 d.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 288,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 144 Lt) bei 16,74 Lt (šešiolika litų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (iš kiekvieno po 8,37 Lt) (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Laura Karmazaitė