Civilinė byla Nr. 2-1255-330/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02461-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 121.7.; 121.17.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1540-262/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ direktoriaus P. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILSTA“ iškėlimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kvintencija“, uždaroji akcinė bendrovė „IE solutions“,  uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „SALGESTA“, uždaroji akcinė bendrovė „REMI INVEST“.

              Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB „VILSTA“ direktorius P. Š. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė iškelti atsakovui UAB „VILSTA“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „VILSTA“ savo veiklą pradėjo 1991 metais ir teikdama su statybos rangos darbų atlikimu susijusias paslaugas, sėkmingai veikė statybų verslo sektoriuje. Per visą įmonės veiklos laikotarpį veiklos spektras stipriai išsiplėtė: nuo specializuotų statybos rangos darbų atlikimo iki statybos generalinės rangos darbų atlikimo. Šiam tikslui pasiekti įmonė nuolat plėtė savo darbuotojų ratą bei techninę bazę. Pablogėjusią įmonės finansinę padėtį nulėmė 2009 metais pasaulį apėmusi pasaulinė ekonominė krizė. Bendrovės finansinių sunkumų laikinumą pagrindžia aplinkybė, jog 2012 metais įmonės veikla buvo pelninga. Bankai, iki tol teikę finansavimą apyvartinėms lėšoms, dėl nestabilios finansų rinkos, apyvartinių lėšų trūkumo, sumažino finansavimą. Ši aplinkybė nulėmė tai, kad įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų, reikalingų pradėti naujus projektus bei tęsti gamybinę veiklą, trūkumu. Didelė dalis įmonės užsakovų susidūrė su finansiniais sunkumais, statybų sektoriuje sumažėjo viešųjų pirkimų apimtys, o privatus sektorius išgyveno sąstingį. 2013 metų pradžioje dėl ekonominės krizės metu išaugusių skolų bei nepakankamo užsakymų skaičiaus statybos sektoriuje įmonės finansinė padėtis tapo komplikuota, tai sąlygojo nuostolių atsiradimą. Šiuo metu įmonė, nors ir jaučia apyvartinių lėšų stygių, tačiau vykdo naujus projektus ir tikėjosi 2014 metais pasiekti apie 7 000 000 Lt (2 027 340,10 Eur) apyvartą. Įmonei atsisakius nuostolingų veiklų, optimizavus veiklos sąnaudas ir įgyvendinus kitas priemones, įmonė iš savo veiklos gautų 33 000 000 Lt (9 557 460,60 Eur) pajamų per visą restruktūrizavimo laikotarpį. Preliminariai planuojama, kad įmonės metinis pajamų lygis turėtų nuolat didėti ir paskutiniais restruktūrizavimo metais (2018 metais) siektų apie 9 000 000 Lt (2 606 580,10 Eur)  per metus.

   Tretieji asmenys UAB „Kvintencija“, UAB „SALGESTA“, UAB „Raseinių statyba“, UAB „IE solutions“ nesutiko su pareiškimu, prašė pareiškėjo reikalavimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą netenkinti. Nurodė, kad iš įmonės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovo UAB „VILSTA“ turimo turto vertė mažesnė už pradelstus įsipareigojimus. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas yra nemokus ūkio subjektas ir jam keltina bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „VILSTA“. Teismas konstatavo, kad UAB „VILSTA“ yra nemoki įmonė.  Išnagrinėjęs restruktūrizavimo plano metmenis, teismas pažymėjo, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės bei prognozės nėra realios, galinčios per įstatyme apibrėžtą restruktūrizavimo proceso laikotarpį atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus ir išsaugoti įmonės konkurencingumą.

Pareiškėjas UAB „VILSTA“ direktorius P. Š. atskirajame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „VILSTA“ iškėlimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Tretieji asmenys UAB „IE solutions“ ir UAB „SALGESTA“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjo (apelianto) UAB „VILSTA“ direktoriaus P. Š. pareiškimas dėl atsisakymo atskirojo skundo. Pareiškėjas prašo priimti atskirojo skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukti. Pareiškėjas (apeliantas) patvirtino, kad jam yra žinomos ir suprantamos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

Atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jeigu apeliacinio skundo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Pareiškėjo UAB „VILSTA“ direktoriaus P. Š. (apelianto) pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas iki skundo nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pradžios. Atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pareiškime dėl atskirojo skundo atsisakymo, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad apeliantui žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės (pagal CPK 308 straipsnio 3 dalį skundo atsisakęs asmuo jį pakartotinai paduoti neturi teisės).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos priimti pareiškėjo UAB „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirojo skundo atsisakymą. Pagal CPK 308 straipsnio 2 dalį teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, priėmus pareiškėjo (apelianto) UAB „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

          Priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirojo skundo atsisakymą ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ direktoriaus P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1540-262/2015.

Teisėjas                                                                                                                                         Gintaras Pečiulis