Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-21][nuasmeninta nutartis byloje][e2VP-2927-1003-2023].docx
Bylos nr.: e2VP-2927-1003/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 pareiškėjas
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Vykdymo procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės

?

Civilinė byla Nr. e2VP-2927-1003/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00551-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18

 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. vasario 9 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė I. K., E. P., V. P.,

 

n u s t a t ė:

 

        pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei E. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

        Pareiškime nurodyta, kad antstolės I. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš skolininkės E. P.. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Pareiškėja gavo antstolės pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

        Antstolė pateikė nuomonę, kad sutinka su kreditorės prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau skolininkės dalį geriausia nustatyti taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, todėl prašo tenkinti išieškotojos prašymą ir nustatyti, kad skolininkei E. P. priklauso ½ dali pajamų, kurias gauna sutuoktinis V. P. ir iš kurių yra galimas išieškojimas.

 

Pareiškimas tenkintinas.

 

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės I. K. kontoroje vykdomoji byla Nr. 0189/22/00987 vykdoma pagal institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-64633 dėl 200 Eur išieškojimo iš skolininkės E. P. išieškotojos VMI prie FM naudai. Suinteresuoti asmenys E. P. ir V. P. susituokė (duomenys neskelbtini), Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininkės prievolė išieškotojai yra jos asmeninė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė 2022-12-27 Turto arešto aktu Nr. S-22-189-26985 areštavo skolininkės sutuoktinio V. P. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų ar būsimų pajamų dalis – 25 procentai nuo sutuoktinio gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio ir 15 proc. nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. Turto arešto aktas išsiųstas skolininkei, jos sutuoktiniui ir į jo darbovietę MB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną priimtu patvarkymu Nr. S-22-189-26982 antstolė pasiūlė skolininkei per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2023-01-30 pasiūlymu Nr. S-23-189-2392 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininkei E. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. P. gaunamas darbo užmokestis ar kitos esamos ar būsimos pajamos, kurios yra prilyginamos darbo užmokesčiui, yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. P. ir V. P. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio V. P. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų ar būsimų pajamų dalį, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

 

 

n u t a r i a:

 

tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio V. P. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų ar būsimų pajamų, kurios yra prilyginamos darbo užmokesčiui, iš kurių galimas išieškojimas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                        Danas Lisas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CK4 4.73 str. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys
  • CK3 3.87 str. Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė
  • CK3 3.88 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
  • CK3 3.117 str. Sutuoktinių bendro turto dalys
  • CK3 3.116 str. Turto padalijimo būdai
  • CPK 667 str. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
  • CK