Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-276-383/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00561-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.1; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
D. J., 2015-01-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-01-09, 11.42 val. prekybos centre „Šilas“ esančiame Jonavos g. 282, Kaunas, praėjo pro kasas nesumokėjęs už 4 vnt. sūrio „Liliputas“, 2 butelius degtinės „Stumbras Premium Organic“, bendros 49,22 eurų vertės. Šiais savo veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.
Kauno apylinkės teismas 2015-01-29 nutarimu, D. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., ir paskyrė 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu pareiškėjas D. J. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodė, jog jam paskirta nuobauda per didelė. Kadangi jo atžvilgiu procesas užtruko virš 12 mėn. mano, jog byla turėtų būti nutraukta suėjus senačiai. Nuteistojo įsitikinimu, jis nepaėmė tiek prekių kiek nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime. Kadangi įvykis buvo seniai, jis neprisimena visų aplinkybių, bet mano, jog buvo kaltinamas prekių, kurių nepaėmė pagrobimu.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
D. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. J. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 50 str. pripažįsta, D. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pagrobtų daiktų kiekio, taip pat pašoma skirti švelnesnę nuobaudą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l 2) kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi. D. J. kaltė dėl minėto pažeidimo įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), 2015-01-07 Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4-5), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu (b. l. 6), apžiūros protokolu (b. l. 7), fotonuotrauka (b. l. 8), apsaugos darbuotojo paaiškinimu ir apklausos protokolu (b. l. 10, 11-12), vaizdo medžiagą (b. l. 9), duomenimis apie teistumą (b. l. 15-26), pažyma apie galiojančias nuobaudas, (b. l. 27-31), kita byloje surinkta medžiaga.
Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde neigia pagrobęs visus administracinio teisės pažeidimo protokole išvardintus daiktus, tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, jog D. J. kaltė dėl pagrobtų daiktų kiekio iš prekybos centro, neginčytinai įrodyta. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas, surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltu dėl padaryto pažeidimo visiškai prisipažino, kaltės dėl pagrobtų daiktų kiekio neneigė. Apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas T. K., policijos komisariate nurodė, jog peržiūrint vaizdo įrašą, pastebėjo kaip vyras praėjo pro kasas ir nesumokėjo už prekes t. y iš parduotuvės pavogė 4 vnt. sūrio „Liliputas“ ir du butelius degtinės. Vaizdo įraše matė, kaip vyras paimtas prekes užsikiša už viršutinių drabužių ir praeina pro kasą už prekes nemokėdamas, po to išeina iš parduotuvės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime policijos komisariatui nurodė, jog 2014-01-09 parduotuvėje „Šilas“ praėjus pro kasas ir išėjus iš parduotuvės nesusimokėjęs, nenustatytos tapatybės pilietis, išsinešė 4 vnt. sūrio „Liliputas“ už bendrą 79.96 Lt (23,16 Eur) sumą ir du butelius degtinės „Stumbras Premium Organic 0.7 L už bendrą 89,98 lt (26,06 Eur) sumą. Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, jog neprisimena įvykio aplinkybių, kadangi įvykis buvo seniai, tačiau mano, kad kai kurių prekių, kurių pagrobimu kaltinamas jis tiesiog nepagrobė. Aukštesniojo teismo vertinimu šie pareiškėjo skundo argumentai yra subjektyvūs ir deklaratyvūs, neatitinkantys byloje esančiu duomenų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, D. J. kaltė dėl padaryto pažeidimo ir pagrobtų daiktų kiekio yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau išvardintais įrodymais.
Apeliaciniame D. J. skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, jog procesas vyko daugiau kaip 12 mėn., todėl byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, kad D. J. inkriminuotas pažeidimas nustatytas 2014-01-09. Iš byloje esančio 2014-03-10 nutarimo sujungti baudžiamąsias bylas į vieną ikiteisminį tyrimą (b.l. 13) matyti, jog dėl nustatyto pažeidimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau nustačius, jog pareiškėjo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas 2015-01-07 nutarimu (b. l. 4-5) buvo nutrauktas ir pradėta administracinė teisena. ATPK 35 str. 2 d. yra nustatytas specialus administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kai yra nutraukiamas baudžiamasis procesas, o padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Nutraukus baudžiamąjį procesą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą dienos. Kaip matyti iš 2015-01-07 nutarimo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2015-01-07, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2015-01-15, Kauno apylinkės teismo nutarimas pripažinti D. J. padarius administracinį teisės pažeidimą priimtas 2015-01-29. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, jog nuobauda šiuo atveju D. J. paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą dienos, todėl nutraukti administracinę bylą D. J. atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas D. J. nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgė į pareiškėjo padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pavogtų daiktų vertę, pažeidėjo asmenybę ir socialinį statusą bei požiūrį į padarytus pažeidimus, į D. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ir padarė išvadą, jog skiriamos nuobaudos – baudos, už ankstesnių pažeidimų padarymą, jokio teigiamo poveikio D. J. nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, todėl už padarytą pažeidimą skyrė griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bausmės individualizavimu – parinktos nuobaudos rūšimi ir dydžiu, taip pat įvertina tai, kad D. J. daugybę kartų anksčiau baustas administracine tvarka už ATPK 50 str. numatytų pažeidimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, išvadų nedaro, tai rodo pareiškėjo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinti D. J. apeliacinio skundo prašymą – skirti švelnesnę nuobaudą, nėra jokio pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Vitunskas