Civilinė byla Nr. 2S-2074-638/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14618-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Kauno technologijos universitetas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkola“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Kauno technologijos universitetas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti neteisėtu ir niekiniu atsakovės VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ atliktą vienašalį terminuotos 2015-02-12 Valstybinės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. UV3-95-68 nutraukimą prieš terminą, priteisti iš atsakovės VĮ „Kauno technologijos universitetas“ 6 903 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ iškeldinti ieškovę UAB „Vilkola“ iš 2015-02-12 Valstybinės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. UV3-95-68 1.1. punkte nurodytų nuomojamų patalpų, esančių adresu A. P. g. 18, Kaunas, ar atlikti bet kokius kitus UAB „Vilkola“ veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija tarp ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. UV3-95-68 nutraukimo pagrįstumą. Atsakovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį ir nurodė ieškovei terminą atlaisvinti patalpas. Šiuo atveju nuspręsti, ar neišvengiamai reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtenka to, kad atsakovei nėra objektyvių kliūčių, vienašališkai nutraukus nuomos sutartį iškraustyti ieškovę iš patalpų, esančių A. P. g.18, Kaunas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas yra viešasis ūkio subjektas - valstybinis universitetas, kurio pagrindinė veikla - paslaugų teikimas, t. y. aukštojo universitetinio išsilavinimo paslaugų teikimas, studentų ugdymas, o ne komercinė veikla, todėl jo turto patikėjimo teise valdomas valstybės turtas visų pirma turi būti naudojamas pagrindinei veiklai vykdyti.
2. Atsakovo įgyvendinamas sporto centro treniruoklių salės išplėtimas finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius šio sporto centro treniruoklių salės išplėtimo įgyvendinimą kyla grėsmė, kad jis nebus įgyvendintas nustatytu laiku, t. y., kad sporto centro treniruoklių salės išplėtimas nebus atliktas iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir bus prarastas būtent šiems sporto centro treniruoklių salės išplėtimui skirtas finansavimas. Atsakovui nepanaudojus šiam projektui įgyvendinti skirtų biudžeto lėšų iki metų pabaigos, jos turės būti grąžintos atgal į biudžetą. Nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo šioje byloje yra glaudžiai susijęs su viešuoju interesu.
3. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog reikalavimas atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir niekiniu galėtų būti tenkinamas, nes sutartis nutraukta vadovaujantis joje nustatytais pagrindais ir tvarka, laikantis išankstinio įspėjimo terminų.
4. Teismui apribojus atsakovo teisę laisvai disponuoti patikėjimo teise valdomu valstybės turtu yra apsunkinama ir trikdoma atsakovo veikla ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas. Be to, ieškovas netinkamai vykdo sutartimi ir kitomis sutartimis, sudarytomis su atsakovu, prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas yra skolingas atsakovui pagal sutartį už patalpų nuomą už du mėnesius 914,18 Eur.
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovo pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nuomos santykių tęstinumo išsaugojimas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nedelsiant iškraustys ieškovą ir pradės nuomojamų patalpų rekonstrukcijos darbus, kaip patvirtina pats atsakovas, dėl ko ieškovui galimai palankus teismo sprendimas taps neįvykdomu.
2. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kuriems laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams, kadangi kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovui iš esmės tektų atsisakyti ir pareikšto ieškinio. Akivaizdu, kad nėra prasmės bylinėtis, kai iš anksto yra žinoma, jog palankus teismo sprendimas nebus įgyvendintas.
3. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai sudaro pagrindą prima facie patvirtinti, jog gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.
4. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, jog sprendimas išplėsti sporto centro treniruoklių salę buvo priimtas komerciniais tikslais, o ne siekiant atlikti atsakovui paskirtas valstybės funkcijas. Akivaizdu, jog mokamos sporto klubo paslaugos nėra ir negali būti tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu, kadangi mokamos sporto klubo paslaugos nedaro jokios tiesioginės įtakos nei aukštojo mokslo prieinamumui, nei studijų kokybei. Be to, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sporto centro treniruoklių salės išplėtimas yra finansuojamas biudžetinėmis lėšomis.
5. Nuomojamose patalpose vykdoma sporto klubo veikla yra pagrindinė ieškovo komercinė veikla, iš kurios ieškovas gauna nuolatines pajamas. Iškeldintas iš nuomojamų patalpų, ieškovas būtų priverstas stabdyti įmonės vykdomą veiklą, kadangi kitų patalpų, tinkamų sporto veiklai vykdyti, ieškovas neturi. Ieškovas iš esmės prarastų daugelį savo klientų, kurie yra pasirinkę sporto klubą tik dėl jiems tinkamos sporto klubo vietos. Ieškovas nuomojamose patalpose veikia daugiau nei dešimtmetį, yra įdėjęs didelį įdarbį ir lėšas į rinkodarą, kad pritrauktų klientų, dėl ko pakeitimas sporto klubo vietos atneštų milžiniškus nuostolius įmonei.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

           IV.  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
10. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog reikalavimas vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir niekiniu galėtų būti tenkinamas, nes sutartis nutraukta vadovaujantis joje nustatytais pagrindais ir tvarka, laikantis išankstinio įspėjimo terminų. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
11. Iš ieškinio pareiškimo ir jo priedų matyti, kad šalių nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 12 d. – atsakovė penkerių metų terminui išnuomojo ieškovei patikėjimo teise valdomas patalpas Purėno g.18, Kaune. Sutarties 5.7.1 punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta nuomininkui išsiuntus įspėjimą elektroniniu paštu arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iškilus būtinybei perimti šios sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą Nuomotojo poreikiams. Ieškovė aiškina Sutarties 5.7.1 punktą kaip leidžiantį nutraukti nuomos sutartį tik šalių susitarimu, todėl ginčija atsakovės teisę nutraukti sutartį vienašaliu aktu. Vadinasi, tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo. Be to, iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad ieškovė ginčija ir atsakovės poreikio perimti nuomojamas patalpas egzistavimą, teigia, kad atsakovė tik nori perimti pelningą verslą iš ieškovės ir naudoti patalpas tam pačiam tikslui, kaip naudoja ir ieškovė, t.y. sporto klubo veiklai.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių ginčas yra akivaizdus ir realus, reiškiamas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Šalių ginčo teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesprendžia, tačiau ginčo akivaizdumas ir realumas pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.   
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti taikomos tokios laikinosios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų išsaugotas esamos padėties, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, stabilumas ( lot. status quo) (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1844-577/2016).
14. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir jo įgyvendinimo galimybėmis, o jos taikymas nagrinėjamu atveju užtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuomojamos patalpos, dėl kurių nuomos sutarties nutraukimo kyla ginčas nagrinėjamoje byloje, yra ieškovės verslo vieta, kad atsakovė sudarė nuomos sutartį penkerių metų terminui tuo sukurdama ieškovės verslui pagrįstus lūkesčius dėl veiklos tęstinumo, ieškovė turi darbuotojų, kuriems patalpų nuomos sutarties nutraukimas reikštų ir darbo sąlygų esminį pasikeitimą, gal net darbo santykių pabaigą ( b.l. 46-47), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė proporcingumo principo reikalavimų ir tinkamai įvertino galimas pasekmes, kurios galėtų kilti šalims tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsisakius jas taikyti.
15. Apeliantė nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra studentų ugdymas, o ne komercinė veikla, todėl jos turto patikėjimo teise valdomas valstybės turtas visų pirma turi būti naudojamas pagrindinei veiklai vykdyti. Teismo nuomone, apeliantė pati apsisprendė, kaip naudoti jai patikėtą valstybės turtą ir sudarė 2015 metų ginčo patalpų nuomos sutartį. Apeliantės veiklos prioritetų pasikeitimas  neduoda pagrindo kilus ginčui su nuomininku netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
16. Pažymėtina, kad apeliantė prašo apskritai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nenurodo jokių kitų būdų, galinčių užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vien faktas, kad atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jai gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, kaip teisingai nurodė teismas, gali iškraustyti ieškovę iš nuomojamų patalpų, dėl ko ieškovės verslas, kuris remiasi išankstinėmis sutartimis su klientais, galėtų apskritai sužlugti.
18. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė netinkamai vykdo sutartimi ir kitomis sutartimis, sudarytomis su atsakove, prisiimtus įsipareigojimus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų prie atskirojo skundo nėra pateikta. Ieškovė su tokiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad 2016 m. liepos 31 d. įsiskolinusi nėra ( b.l. 100).
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1  dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Diana Labokaitė