Civilinė byla Nr. 2-1741/2013
Proceso Nr. 2-55-3-00726-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vienos kava“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo kontora“ prašymas dėl baudos buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „Vienos kava“ vadovui D. K. skyrimo ir teisės eiti vadovo pareigas apribojimo civilinėje byloje Nr. B2-738-585/2013.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. gegužės 21 d., UAB „Vienos kava“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“, UAB „Vienos kava“ vadovas įpareigotas per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2012 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi atstatydintas BUAB „Vienos kava“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“, bankroto administratoriumi paskirta Bankroto administravimo kontora, UAB.
BUAB „Vienos kava“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas skirti buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui D. K. 10 000 Lt baudą ir apriboti pastarojo teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodė, jog buvęs UAB „Vienos kava“ vadovas D. K. neperdavė bankroto administratoriui viso UAB „Vienos kava“ turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė BUAB „Vienos kava“ bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB prašymus tenkinti iš dalies, t.y. skirti buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui (direktoriui) D. K. (D. K.) 5 000 Lt baudą ir apriboti D. K. teisę 3 (trejiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, taip pat nustatyti buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui D. K. dešimties dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, perduoti BUAB „Vienos kava“ bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB įgaliotam asmeniui D. P. neperduotą BUAB „Vienos kava“ turtą.
Teismas nurodė, kad lyginamoji bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog buvęs UAB „Vienos kava“ vadovas tiek buvusiam, tiek esamam BUAB „Vienos kava“ bankroto administratoriui neperdavė viso bankrutuojančios bendrovės turto, kuris pastarajam buvo patikėtas saugoti. Nors bankroto administratorius pareiškė buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui pretenziją dėl BUAB „Vienos kava“ turto perdavimo, buvęs UAB „Vienos kava“ vadovas nereagavo į pretenziją ir pastarojoje nustatytu terminu neperdavė bankroto administratoriui to BUAB „Vienos kava“ turto, dėl kurio pastarasis kreipėsi į buvusį bendrovės vadovą. Taigi, teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas paskirti buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui D. K. 5 000 Lt baudą.
Teismas taip pat konstatavo nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą taikyti buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją ir apriboti pastarojo teisę minimaliam įstatymo nustatytam terminui (3 metams) eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nes, teismo vertinimu, bendrovės vadovo neveikimas, gavus administratoriaus pretenziją, yra pastarojo valios išraiška, kadangi bet kuris kitas vidutiniškai apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėdamas perduoti bankroto administratoriui tą bankrutuojančios bendrovės turtą, kurio pastarasis nėra perdavęs, imtųsi aktyvių valinių veiksmų, bendradarbiautų ir kreiptųsi į bankroto administratorių, nurodydamas priežastis, dėl kurių pastarasis negali perduoti administratoriui bankrutuojančios bendrovės turto. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju buvęs bendrovės vadovas ignoravo aukščiau nurodytą bankroto administratoriaus pretenziją. Teismas sprendė, jog buvęs bendrovės vadovas, neįvykdęs įstatyme nustatytos pareigos per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui visą bankrutuojančios bendrovės turtą (nuo šios pareigos įvykdymo termino pabaigos iki bankroto administratoriaus prašymų nagrinėjimo teisme dienos praėjo beveik vienuolika mėnesių), šiuo savo neveikimu trukdo tinkamam ir nepertraukiamam bankroto procedūrų vykdymui, vilkina bankroto procesą ir atitinkamai didina bankroto proceso išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje, kuria buvo apribota jo teisė 3 (trejiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Šiai dienai yra neperduota tik nedidelė dalis kilnojamojo turto, kuri nebuvo perduota todėl, kad, nepaisant raginimų ir priminimų, bankroto administratorius atsisako turtą priimti ir fiziškai jį perimti.
- Automobilis Citroen Berlingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neperduotas administratoriui, nes jis buvo parduotas, o tai patvirtinantys dokumentai buvo perduoti administratoriui.
- Administratorius klaidina teismą, nurodydamas, kad D. K. nereagavo į administratoriaus pretenziją dėl turto perdavimo. Kartu su atskiruoju skundu teismui pateikiamas D. K. 2013-04-12 laiškas administratoriui patvirtina, kad D. K. bendradarbiavo, o priešingai – administratorius nereagavo į priminimus perimti turtą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „Vienos kava“ administratorius Bankroto administravimo kontora, UAB prašo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje dėl D. K. teisės eiti vadovo pareigas apribojimo trejiems metams. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Atskirojo skundo argumentai, kad administratorius nebendradarbiavo su D. K., neatitinka faktinių aplinkybių. Turtas buvo neperduotas ne dėl administratoriaus kaltės.
- Gavęs atskirąjį skundą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis Citroen Berlingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduotas, administratorius tarp jam perduotų dokumentų nerado automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau rado 2013-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą, kuria buvo parduotas automobilis. Dėl šio sandorio nuginčijimo ruošiamas ieškinys teismui.
- Su D. K. 2013-05-17 buvo sudarytas Susitarimas dėl turto perdavimo, kuriuo D. K. įsipareigojo iki 2013-06-28 perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui neperduotą BUAB „Vienos kava“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, todėl atskirojo skundo prašymas panaikinti teisės eiti vadovo pareigas apribojimą trejiems metams tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, buvusiam vadovui paskyręs 5 000 Lt baudą, kartu taikė ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją – draudimą trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. Nagrinėjamoje byloje buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui D. K. ir buvo skirta bauda, teismui nustačius, kad jis neperdavė įmonės administratoriui viso bankrutuojančios įmonės turto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui galima taikyti sankciją – draudimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei nustatoma, kad įmonės buvęs vadovas atliko bent vieną iš nurodytų veiksmų ar neteisėtai neveikė: 1) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, arba 2) po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, arba 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, ar 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą. Tokio pobūdžio sankcijai taikyti reikia nustatyti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai.
Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis bankroto administratoriaus pateikta informacija, sprendė, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai, neperduodant administratoriui reikiamais terminais (iki 2012 m. gegužės 31 d.) bendrovės turto ir ignoruojant bankroto administratoriaus pretenziją, kuria buvo pareikalauta perduoti turtą ir informuota, kad nevykdžius šios pareigos bus kreiptasi į teismą, liudija, jog toks neveikimas buvo įmonės vadovo valios išraiška ir šiuo savo neveikimu pastarasis trukdo tinkamam ir nepertraukiamam bankroto procedūrų vykdymui, vilkina bankroto procesą ir atitinkamai didina bankroto proceso išlaidas. Kitaip tariant, teismas konstatavo esant visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai bei pateikti įrodymai – tarp apelianto ir bankroto administratoriaus vykęs susirašinėjimas liudija, kad apeliantas nebuvo visiškai pasyvus. Nors nepateikti įrodymai, kad apeliantas būtų reagavęs į bankroto administratoriaus 2013 m. vasario 13 d. pretenziją Nr. 02-32, tačiau iš apelianto pateikto 2013 m. balandžio 12 d. rašto, kuriuo buvo reaguota į administratoriaus 2013 m. kovo 25 d. ataskaitą, matyti, kad apeliantas nesutiko su administratoriaus pozicija, jog turtas neperduotas dėl jo kaltės ir pats ragino administratorių atvykti perimti turtą. Taigi, byloje yra pateiktos visiškai priešingos bankroto administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo pozicijos, kuris iš jų laikytinas atsakingu už tinkamą turto neperdavimą-neperėmimą, į bylą pateikti abiejų šalių raštai, iš kurių turinio matyti, kad abi šalys kaltina viena kitą. Vadinasi, iš bylos duomenų daryti vienareikšmišką išvadą, kad visiškai atsakingu laikytinas arba administratorius, arba apeliantas, negalima. Tačiau sprendžiant dėl sankcijos – apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas skyrimo pagrįstumo, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl piktybiško apelianto vengimo perduoti turtą ir visiško nereagavimo į administratoriaus raginimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokiems bylos duomenims, nėra pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad apeliantas piktybiškai vengė perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui, t. y., kad sąmoningai veikė, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų. Be to, kaip matyti iš bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą, po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas ir bankroto administratorius sudarė rašytinį susitarimą dėl turto perdavimo ir bankroto administratorius nurodo sutinkantis, kad atskirasis skundas būtų tenkinamas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog apribojimas D. K. teisės trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas yra per griežta sankcija, neatitinkanti protingumo, teisingumo, proporcingumo principų.
Remiantis nurodytu, atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties dalis, kuria apribota D. K. teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, naikinama.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria apribota D. K. teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Vienos kava“ administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB prašymo apriboti D. K. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas netenkinti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė