Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2014

       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08188-2013-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 109; 129.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. J. prašymą patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Pareiškėjas antstolis G. J. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 2013 m. liepos 16 d. išieškotojo A. P. ir skolininkės V. S. L. taikos sutartį. Pareiškėjas teigė, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0091/10/00698 ir Nr. 0091/10/00647 pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį Nr. 459-2N/2009 ir Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį Nr. 382-2N/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. S. L. išieškotojų J. Š. ir A. P. naudai. Vykdymo proceso dalyviai, t. y. skolininkė V. S. L. ir išieškotojas A. P., 2013 m. liepos 16 d. pateikė antstoliui 2013 m. liepos 16 d. taikos sutartį, prašydami ją patvirtinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo antstolio G. J. prašymą tenkino; patvirtino 2013 m. liepos 16 d. taikos sutartį, sudarytą V. S. L. ir A. P. vykdomosiose bylose Nr. 0091/10/00698 ir Nr. 0091/10/00647.

Teismas nurodė, kad vykdymo proceso dalyvių prašoma patvirtinti 2013 m. liepos 16 d. taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir netenkino antstolio G. J. prašymo patvirtinti taikos sutartį, sudarytą skolininkės V. S. L. ir išieškotojo A. P.

Iš taikos sutarties nustatyta, kad išieškotojas su skolininke susitarė, jog ši perleidžia išieškotojui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), dėl kurio įvyko varžytynės ir paskelbtas laimėtojas. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, 2013 m. liepos 15 d. antstolis buvo informuotas apie elektroninių varžytynių pabaigą bei aplinkybę, kad yra paskelbtas laimėtojas S. B., pasiūlęs maksimalią 144 200 Lt kainą už iš varžytynių parduodamą butą. Atsižvelgęs į tai, kad varžytynės įvyko ir yra paskelbtas laimėtojas, teismas sprendė, jog skolininkas su išieškotoju neturėjo teisės į taikos sutarties sąlygas įtraukti buto, parduoto varžytynėse, taip pat antstolis neturėjo teisės teikti teismui tvirtinti tokios sutarties, kai buvo gavęs informaciją apie įvykusias varžytynes bei paskelbtą laimėtoją, o teismas – tokios sutarties tvirtinti. Atsižvelgiant į varžytynėse pasiūlytą kainą S. B. turėjo teisę sumokėti varžytynėse nurodytą kainą per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos (CPK 716 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl to teismas nurodė, kad kol pinigų sumokėjimo terminas nesibaigė, antstolis neturėjo teisės teikti teismui tvirtinti taikos sutarties. Be to, spręsta, kad skolininko ir išieškotojo taikos sutarties nuostatos teisiniais padariniais iš esmės prilygsta išieškotojo turto perėmimui neįvykus varžytynėms, tačiau turtas, kuris parduodamas iš varžytynių, išieškotojo gali būti perimtas tik tada, kai varžytynių metu turtas neparduodamas, o šiuo nagrinėjamu atveju varžytynės įvyko ir jose buvo paskelbtas laimėtojas (CPK 719 straipsnis).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl atskirųjų skundų padavimo, nagrinėjimo tvarkos ir teisėtų lūkesčio principo. Atskirąjį skundą pateikė asmuo – S. B., net nebūdamas bylos bei proceso šalimi. Pagal CPK 305 straipsnį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). S. B., kaip asmuo, dalyvavęs varžytynėse, negali būti laikomas nagrinėjamos civilinės bylos dalyviu (CPK 37 straipsnis), jis nebuvo įtrauktas į procesą, todėl neturėjo ir procesinių teisių. Teismui nusprendus, kad antstolis neturėjo teikti teismui tvirtinti taikos sutarties, dėl jo netinkamų veiksmų neturėtų būti paneigtas šalių interesas taikiai užbaigti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2013 m. liepos 23 d., o S. B. atskirąjį skundą pateikė ne anksčiau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d. Remiantis CPK 73–74 straipsniuose įtvirtintų terminų skaičiavimo taisyklėmis, atskirąjį skundą bylos šalys galėjo pateikti per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos. Kadangi pirmiau nurodyta nutartis net negalėjo būti siunčiama S. B., tai objektyviai nėra duomenų ir negali būti aiški tokios nutarties jam įteikimo data. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, kad terminas atskirajam skundui pateikti turėjo būti skaičiuojamas nuo jos paskelbimo dienos, nes tik paskelbus nutartį S. B. galėjo sužinoti apie jos buvimą. Taigi tokiu atveju terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi liepos 30 d., o S. B. skundo data – rugpjūčio 1 d., todėl jis šį terminą praleido ir jo atskirasis skundas negalėjo būti priimtas.
2. Dėl CPK 595 straipsnio aiškinimo. S. B. galėjo kreiptis į teismą dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties panaikinimo nebent bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau ne atskirojo skundo instituto pagrindu. Antstolis gavęs šalių taikos sutartį pagrįstai pateikė ją tvirtinti teismui. Tai atitiko proceso šalių valią, neprieštaravo viešajam interesui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą S. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl atskirųjų skundų padavimo, nagrinėjimo tvarkos ir teisėtų lūkesčio principo. Taikos sutartis buvo patvirtinta vykdymo procese. Šio proceso dalyviai yra ne tik vykdymo proceso šalys išieškotojas ir skolininkas, bet ir asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisinius padarinius, t. y. suinteresuoti asmenys vykdymo procese (CPK 633 straipsnis). S. B. dalyvavo vykdymo procese vykdytose skolininko turto pardavimo varžytynėse ir buvo pripažintas jų laimėtoju, todėl turi būti laikomas suinteresuotu asmeniu vykdymo procese ir galėjo kreiptis į teismą. Galima laikyti, kad šiuo atskiruoju skundu jis ginčijo ir antstolio veiksmus (CPK 442 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas pateikė S. B. 2013 m. liepos 26 d. atsakymą, išaiškinimą, kokiu būdu jis gali apginti savo pažeistas teises dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šiame išaiškinime kaip tik ir buvo nurodyta atskirojo skundo pateikimo galimybė. S. B. nutartis buvo įteikta liepos 31 d., todėl jis atskirąjį skundą pateikė nepraleidęs teisės aktuose nustatyto septynių dienų termino (CPK 335 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti, ji turi neprieštarauti imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms ir negali pažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Antstolis teikdamas teismui tvirtinti taikos sutartį nuslėpė faktą, kad jau yra įvykusios varžytynės ir nustatytas jų laimėtojas, kuris įgijo teisėtą interesą į ginčo butą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas antstolis G. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodoma, kad CPK 595 straipsnio 2 dalies nuostata yra įsakmi. Antstolis pirmosios instancijos teismui pateikė ne prašymą, bet lydimuoju raštu šalių sudarytą taikos sutartį ir vykdomąją bylą. Teisės aktuose nenustatyta antstoliui teisės neperduoti teismui šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo proceso metu. Antstolis buvo nurodęs, kad yra įvykusios varžytynės ir nustatytas jų laimėtojas. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties buvo atnaujintas vykdymo procesas ir 2013 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įforminta skolininkui priklausiusio buto pardavimą varžytynes laimėjusiam S. B., jis iki šio akto surašymo dienos sumokėjo už nupirktą turtą visą varžytynėse pasiūlytą kainą ir tapo šio turto savininku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius (suinteresuotas asmuo) kasaciniame skunde kelia klausimus dėl proceso apeliacinės instancijos teisme galimybės, kada atskirąjį skundą pateikia ne išieškotojas ar skolininkas, t. y. vykdymo proceso šalys, bet skolininko turto varžytynėse laimėjęs asmuo, dėl termino atskirajam skundui paduoti nustatymo bei dėl taikos sutarties, patvirtintos vykdymo procese, nuginčijimo.  

Dėl apeliacinio proceso pagal turto varžytynėse laimėjusio asmens atskirąjį skundą galimybės

Teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Civilinio proceso normos, reguliuojančios sprendimų vykdymą, skirtos apginti ne tik išieškotojo, skolininko, bet ir kitų suinteresuotų asmenų, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, teises bei teisėtus interesus, kas atitinka privatinėje teisėje visuotinai pripažintą šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu teismo antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu – turi teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas esmingai nepažeidė vykdymo proceso šalių bei suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. 

Nagrinėjamos bylos atveju, vykdant išieškojimą išieškotojui A. P. iš skolininkės V. S. L. pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, elektroninėse varžytynėse, kurios prasidėjo 2013 m. liepos 8 d., pasibaigė 2013 m. liepos 15 d., laimėjo ir skolininkei nuosavybės teise priklausiusį butą įsigijo S. B., kuris pagal CPK 710 straipsnyje nustatytas dalyvavimo varžytynėse sąlygas jau buvo sumokėjęs varžytynių dalyvio mokestį – 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos, o ši yra sudėtinė varžytynėse įsigyto turto kainos dalis. Taigi varžytynėse dalyvavęs ir jas laimėjęs asmuo turi materialinį interesą vykdymo procese, nes, būdamas sumokėjęs varžytynių dalyvio mokestį, kuris, minėta, yra sudėtinė varžytynėse įgyto turto kainos dalis ir pradinė prielaida nuosavybės teisei į varžytynėse įsigytą turtą atsirasti, turi teisę tęsti turto įsigijimo nuosavybėn procedūras, nes tam turi pareigą sumokėti pinigų sumą, lygią kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui (CPK 716 straipsnis 1 dalis), ir įgyti nuosavybės teisę į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715, 724 straipsniai). Taigi akivaizdu, kad visi vykdymo proceso veiksmai, kurie susiję su varžytynėse parduotu turtu, sukelia teisinius padarinius asmeniui, kuris įstatymo nustatyta tvarka dalyvavo varžytynėse, jas laimėjo bei yra sumokėjęs dalį pinigų sumos už varžytynėse parduodamą turtą, o tai lemia tokio asmens pripažinimą suinteresuotu vykdymo procese asmeniu (CPK 633 straipsnis). Subjektas, pripažintas suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti vykdymo proceso veiksmus, kurie turi arba gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms, bylos atveju – teisę atskiruoju skundu apskųsti vykdymo procese sudarytą išieškotojo ir skolininko taikos sutartį (CPK 595 straipsnis 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotam asmeniui buvo užtikrinta teisė į teismą, jo atskirasis skundas priimtas ir išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme taip patikrinant pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Kasatoriaus prielaidų pagrindu nurodomi argumentai dėl galbūt praleisto termino atskirajam skundui pateikti negali būti pagrindu paneigti ar kitaip suvaržyti suinteresuoto asmens teisei į teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Dėl taikos sutarties vykdymo procese

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

Taigi ir vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, tokia galimybė reglamentuota CPK 595 straipsnyje. Šalių pateikta taikos sutartis, patvirtinta pirmosios instancijos teismo teisėjo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi, kuri nebuvo įsiteisėjusi, t. y. neįgavusi vykdytino, privalomo procesinio dokumento galios ir gali būti patikrinama instancine tvarka apskundžiant atitinkamą nutartį (CPK 334 straipsnis). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą buvo nustatyta, kad sutartimi nuspręsta dėl trečiojo asmens – suinteresuoto asmens šioje byloje S. B. – turtinių interesų, t. y. 2013 m. liepos 16 d. taikos sutartimi buvo susitarta dėl iki taikos sutarties sudarymo 2013 m. liepos 15 d. varžytynėse parduoto turto (buto) teisinio likimo kitaip, nei iki taikos sutarties sudarymo įvykusiose varžytynėse. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Nagrinėjamoje byloje nustačius trečiojo asmens teisių pažeidimo faktą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, nes ji pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir interesus, todėl nutartį pagrįstai panaikino.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo apskųsta nepraleidus nutarties apskundimo termino CPK 595 straipsnio nustatyta tvarka, peržiūrėta instancine tvarka, todėl kasatoriaus argumentai dėl poreikio taikos sutartį ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais yra nepagrįsti. Kasatoriaus nurodoma kasacinio teismo praktika suformuota kitokio faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pobūdžio bylose, t.y. ginčijant patalpų nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2007) bei sprendžiant dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri jau negali būti patikrinama instancine tvarka, patvirtintos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

S. B. pateikė duomenis apie 1815 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog S. B. prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 900 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 20 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 61,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

              n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų S. B. (duomenys neskelbtini) naudai ir 61,12 Lt (šešiasdešimt vieną litą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas             

                                                                                                                                              Sigitas Gurevičius

                                                                                                                              Egidijus Laužikas