Administracinė byla Nr. eI-2729-473/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00013-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei Ž. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Ž. S. 166,12 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 8,97 Eur delspinigių.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Pažymi, jog atsakovė privalo mokėti Rinkliavos nuostatuose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 65,84 kv. m. ir Vilnius, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 474,24 kv. m. Buvo suformuoti ir atsakovei pateikti pranešimai: 2019 m. kovo 15 d. skolos pranešimas Nr. 10888152, 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimas Nr. 00163302 su paskaičiuota Rinkliavos suma, 2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11078499, 2021 m. kovo 19 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11390194. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 166,12 Eur: už 2019 metus – 43 Eur; už 2020 metus – 63,12 Eur; už 2021 metus – 60 Eur, už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 30 d. Įsiskolinimas padengtas nebuvo.
Nurodo, kad atsakovei kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 8,97 Eur.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Atsakovei apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 7.5 papunktį rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą.
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).
Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Rinkliavos nuostatų redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Pagal šią Rinkliavos nuostatų redakciją, rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų (toliau – NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (39 punktas); rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (50 punktas); apskaičiuotą Rinkliavą savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime (51 punktas); mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys (52 punktas).
Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. lapkričio 22 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (butas/patalpa – butas), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nekilnojamasis turtas (negyvenamoji patalpa – parkingas), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos ar kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjus. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 166,12 Eur skola.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 8,97 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).
Rinkliavos nuostatų 83, 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.
Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena Rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Todėl atsižvelgiant į nurodomą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 166,12 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., patenkinamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 8,97 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 24,20 Eur atstovavimo išlaidų (patirtų sumokant už advokato suteiktas teisinės pagalbos paslaugas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ
39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).
Vertinant tai, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma ir šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme; atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti.
Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovės Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,12 Eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir dvylika euro centų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 8,97 Eur (aštuonis eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė