Civilinė byla Nr. e2-83-831/2021

        Proceso Nr. 2-53-3-00532-2020-7

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.2; 3.2.3.1.;3.2.6.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25  d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Kriviičus,

sekretoriaujant G. B.,

dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. R.,

liudytojams A. S., K. G., R. G., S. G.,

nedalyvaujant atsakovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 3142 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė grįžo iš Anglijos, ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Lietuvoje susitiko atsakovą, kurį pažinojo anksčiau, bet nebuvo jo mačiusi ilgą laiką, bet su kuriuo bendravo telefonu keletą mėnesių. Baigiantis ieškovės atostogoms ir ruošiantis grįžti į Angliją, atsakovas A. L. ieškovei pasiūlė su juo vasarai skristi į Vokietiją ir dirbti šokolado fabrike, kad nereikėtų visai vasarai išsiskirsti, su kuo ieškovė sutiko. Todėl 2017 m. birželio 3 d. ieškovė ir atsakovas išskrido į Vokietiją. Atvykus į Vokietiją, ieškovė buvo įdarbinta, kiek suprato, pasirašė vokišką darbo sutartį. Tačiau sutarties kopija jai nebuvo įteikta, dėl ko jos pateikti negali. Ieškovė atsakovo pagalba 2017-06-09 buvo registruota Vokietijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Dar 2017 m. birželio mėnesį ieškovė ir atsakovas nusprendė pasibaigus jos ir atsakovo vasaros darbams Vokietijoje, pailsėti ir nusipirkti kelionę, dėl ko buvo užsakyta kelionė į Egiptą laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-09-14, už kurią buvo sumokėta ieškovės bankine angliška kortele. Taigi jie dirbo Vokietijoje nuo 2017 m. birželio mėnesio pradžios iki rugsėjo 6 d. Kadangi būnant Vokietijoje ieškovė turėjo tik anglišką kortelę, į kurią nebuvo galima įnešti eurų ir neturėjo vokiškos kortelės, visą darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais. Ieškovės atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus, dėl ko kiekvieną mėnesį uždirbdavo ir gaudo nuo 1200 Eur iki 1400 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė gaudavo atlyginimą tik grynaisiais pinigais ir neturėjo galimybės savo uždirbtų pinigų įsidėti į savo anglišką kortelę, atsakovas dėl saugumo pasiūlė ieškovei dėti uždirbtas pinigines lėšas į jo kortelę, o grįžus į Lietuvą, jas atiduoti ieškovei. Ieškovei atsakovo pasiūlymas atrodė logiškas, dėl ko ji sutikau su pasiūlymu ir kiekvieną mėnesį uždirbtas pinigines lėšas atiduodavau atsakovui. Viso atsakovui buvo perduota 4000 Eur suma, kurią jis turėjo ieškovei atiduoti grįžus į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą ieškovė paprašė atsakovo grąžinti jos uždirbtas pinigines lėšas, tačiau jis vis nurodydavo, kad tai padarys vėliau ir sugalvodavo vis naujus pasiteisinimus, t. y. kad jo kortelė buvo užblokuota dėl įneštos per didelės neaiškios sumos, kad jam yra negerai iš banko sąskaitos išsiminėti pinigines lėšas, dėl ko jis ieškovei grąžins pinigus dalimis į jos sąskaitą atliekant bankinius pavedimais, ir t.t. Kai su atsakovu pradėdavo kalbėti apie uždirbtų piniginių lėšų grąžinimą, prasidėdavo pykčiai, dėl ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, siekiant grąžinti skolą, jai pervesdavo kartas nuo karto nedideles sumas pinigų, ji šios temos vengdavo ir tikėjosi, kad jis bent dalimis grąžins ieškovės uždirbtas pinigines lėšas. Ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina pridedami jos ir atsakovo 2018 m. gegužės mėn. susirašinėjimai per Messenger ir kitą programą, kuriuose atsakovas pripažįsta, kad ieškovė jam yra perdavus 4000 Eur suma, sutinka, jog jis yra ieškovei skolingas 4000 Eur ir šios skolos nėra atidavęs. Aplinkybę, kad atsakovas valdė ieškovės pinigus ir buvo įsipareigojęs juos grąžinti, patvirtina atsakovo pavedimai į ieškovės sąskaitą, kurie įrodo dalinį pinigų grąžinimą. Atsakovas grąžino dalį skolos į ieškovės banko sąskaitą yra pervedė viso 858 Eur, o būtent:

2017-11-28 A. L. man pervedė 400 Eur. ( 349,35 svarų).

2018-02-07 A. L. man pervedė 118 Eur;(l02,37 svarų).

2018-03-01 A. L. man pervedė 150 Eur;(130,24 svarų).

2018-05-14 A. L. man pervedė 100 Eur;(86,27svarų).

2018-05-30 A. L. man pervedė 90 Eur.(76,78 svarų).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai blogėjo, 2019 m. birželio mėnesį ji ir atsakovas išsiskyrė. Po išsiskyrimo ji atsakovo žodžiu paprašė grąžinti 3142 Eur, kurie buvo jos uždirbti ir atsakovui perduoti tik laikinam pasaugojimui. Atsakovas iš pradžių sutiko grąžinti pinigus, tik nurodė, kad jam reikia pasižiūrėti pavedimus, ar iš tikrųjų susidaro tokia suma, dėl ko ji, tikėdamasi, jog atsakovas yra sąžiningas ir visgi gera valia atiduos pinigus, eilę mėnesių nesikreipė į teismą dėl piniginių lėšų grąžinimo. Tačiau atsakovas šiuo metu iš viso neigia piniginių lėšų gavimą iš ieškovės ir savo įsiskolinimą, tokiu būdu elgiantis ypatingai nesąžiningai ir siekiant išvengti savo finansinės prievolės- grąžinti ieškovei pinigines lėšas įvykdymo. 

3.       Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškinio galima suprasti, kad neva tai ieškovė yra perdavusi atsakovui 4000 eurų ir iš to atsirado abi šalis siejanti prievolė, kurios atsakovas nėra įvykdęs. Tačiau nėra jokio juridinio fakto (sandorio, delikto ar kt.), iš kurio būtų galima kildinti ieškovės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Pati ieškovė nėra apsisprendusi, iš kokių teisinių santykių minėtą prievolę reikėtų kildinti - nurodo, kad ginčui kvalifikuoti galėtų būti taikomos pasaugą arba nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė atsakovui nėra perdavusi 4000 eurų nei saugoti, nei jokiais kitais tikslais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius dėl pinigų perdavimo atsakovui. Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (CK 6.831 str. 1 d.). Paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės, tačiau šalių ginčas kyla ne dėl daikto tapatybės, o dėl ieškovei priklausančių pinigų perdavimo atsakovo žinion fakto. Kadangi ieškovė teigia perdavusi atsakovui pinigų sumą viršijančią vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, todėl pinigų perdavimo fakto ji negali įrodinėti remdamasi liudytojų parodymais. Minėta, kad ieškovė nurodo, jog ginčo santykiams galėtų būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Tam, kad ieškovė turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti, ką šis yra įgijęs jos sąskaita, turi būti nustatyta, kad atsakovas yra įgijęs tai, ką iš jo prašoma grąžinti. Kaip jau buvo minėta, atsakovas iš ieškovės nėra įgijęs nieko, kas generuotų jo prievolę kažką grąžinti ieškovei.

4.       Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Paaiškino, jog ji su atsakovu yra pažįstama labai seniai, tačiau nuo 2017 m. balandžio mėnesio jie pradėjo artimiau draugauti. Ji mokėsi Anglijoje, kai atsakovas jai pasiūlė atvykti į Vokietiją padirbti su jo mama šokolado fabrike. Ji sutiko, kadangi jie nenorėjo praleisti vasarą atskirai. Atsakovas 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje atvyko pas ieškovę į Angliją ir tų pačių metų birželio mėnesį jie kartu iš Anglijos išvyko į Vokietiją. Ji tik nuvykusi į Vokietiją pradėjo dirbti šokolado fabrike, buvo įregistruota adresu kur gyvena atsakovas ir jo tėvai. Vokietijoje jai mokėjo už išdirbtą valandų skaičių, pirmą mėnesį gavo mažiausiai, kadangi buvo išdirbusi mažiau valandų, o vėliau ji dirbdavo daugiau ir uždirbdavo iki 1400 Eur per mėnesį. Iš viso už visus mėnesius susidarė 4000 Eur. Pinigus į atsakovo sąskaitą padėdavo tik dėl to, jog ieškovė atlyginimą gaudavo grynais pinigais, nes neturėjo vokiškos banko sąskaitos ir pats atsakovas jai pasiūlė dėl saugumo ir patogumo pinigus laikyti jo banko sąskaitoje, be to, jie atvykę į Vokietiją planavo vykti atostogų į Egiptą, todėl tokią pinigų sumą buvo saugiau laikyti banko sąskaitoje, o ne grynais pinigais. Ji taip ir padarė, savo uždirbtus pinigus duodavo atsakovui, kad šis saugiai juos laikytų banko sąskaitoje. Tačiau ji nėra tikra ar atsakovas įnešdavo tuos pinigus į savo banko sąskaitą, nes jis sakydavo, jog važiuoja į banką, bet ji pati nėra mačiusi, kad atsakovas įneštų pinigus. Ieškovė pragyvenimui turėjo pinigų, nes ji prie atvykstant į Vokietiją dirbo Anglijoje, pragyvenimui pinigų buvo davę ir tėvai. Už kelionę į Egiptą ieškovė sumokėjo iš savo pinigų tiek ir už atsakovą. 2017 metų rugsėjo mėnesį jie išvyko į Egiptą ir kai grįžo į Lietuvą ji iškart atsakovo paprašė grąžinti jos uždirbtus pinigus. Tačiau atsakovas atsakė, kad negali grąžinti ieškovės pinigų, nes yra užblokuotos jo banko sąskaitos. Ieškovė iš pradžių nesuprato kas vyksta ir susitarė, kad atsakovas grąžins pinigus vėliau. Ieškovė vis klausinėdavo kada atsakovas jai grąžins pinigus, bet jis vis rasdavo priežasčių ir negrąžindavo. Vėliau atsakovas pradėjo po truputį pinigus pravedinėti į ieškovės sąskaitą. Ji nenorėdavo dažnai klausinėti atsakovo dėl pinigų grąžinimo, nes visada jie dėl to susipykdavo, atsakovas pradėdavo labai ant jos šaukti ir pykti dėl tų pinigų. Todėl ji vengdavo šios temos. Faktas yra tas, kad atsakovas ieškovei neatidavė visų pinigų, grąžino tik tiek kiek yra nurodyta ieškinyje. Pateiktuose susirašinėjamuose matosi, kad atsakovas patvirtina, jog ieškovei yra skolingas. Susirašinėjimų buvo daug, bet atsakovas dalį jų pašalino. Po visų šių įvykių jų santykiai nutrūko 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje ir tada ji vėl paprašė grąžinti visą sumą. Iš pradžių atsakovas sutiko, nurodėm, kad turi viską susitikrinti kiek likę skolos ir atiduos. Bet vėliau pradėjo neigti skolos buvimą. Apie tokią susidariusią situaciją ieškovė papasakojo savo krikšto tėčiui, kuris susisiekė su atsakovu ir atsakovas nurodė, jog pinigus grąžins, bet vėliau taip pat pradėjo neigti skolą (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 24 min. 17 sek. – 36 min. 19 sek.). 

5.       Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovo pozicija nesikeičia, jis nepripažįsta tų aplinkybių, kad ieškovė jam perdavė 4000 Eur sumą ir kuriuos jis neva tai turėjo pasaugoti savo sąskaitoje. Atsakovo nuomone tokių aplinkybių nebuvo ir jokios skolos nėra. Dėl pateiktų susirašinėjimų atsakovas nurodė, jog jie su ieškove kartu gyveno ir neskirstė pinigų dėl kažkokių pirkimų ar panašiai. Jis pripažįsta, jog ieškovė sumokėjo už kelionę į Egiptą. Atsakovas pajamas gaudavo ne tik iš darbo, bet jis dirbo ir pagal verslo liudijimą. Atsakovas ir ieškovė bendriems poreikiams naudoti lėšas, kadangi jie tris mėnesius gyveno kartu, tačiau atsakovas neatsimena kokie tai buvo poreikiai (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 36 min. 55 sek. – 45 min. 43 sek.). 

6.       Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovę pažįsta seniai. Ji žino, kad ieškovė su atsakovu buvo išvykusi dirbti į Vokietiją. Grįžusi ieškovė jai papasakojo, kad uždirbtus pinigus gaudavo grynais ir juos perduodavo atsakovui, kad šis pinigus įsidėtų į savo banko sąskaitą. Ji atsakovą buvo mačiusi kelis kartus. 2018 m. jie šventė Naujų metų sutikimą atsakovo namuose ir jie visi trys kalbėjosi apie darbus ir atsakovas pokalbio metu pasakė, kad ieškovei yra skolingas virš 3500 Eur. Dėl grąžinimo jis neminėjo nieko, tik patvirtino faktą, kad yra skolingas. Ieškovė apie skolą jai papasakojo 2017 metų rugsėjo mėnesį, kai ji grįžo iš Vokietijos (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 47 min. 26 sek. – 52 min. 56 sek.).  

7.       Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieškovės mama. Viskas prasidėjo nuo to, kad iškovė 2017 metų vasarą išvažiavo į Vokietiją atsakovo pakvietimu dirbti į šokolado fabriką kartu su atsakovo mama. Ieškovė kas mėnesį uždirbtus pinigus, kuriuos gaudavo grynais, paduodavo atsakovui, kad šis įsidėtų juos į savo banko sąskaitą. Ieškovė į savo anglišką kortelę negalėjo įsidėti Vokietijoje gaunamų pinigų. Ieškovė ir atsakovas po vasaros darbų skirdo į Egiptą ir po to grįžo į Lietuvą. Grįžus su ieškove kalbėjosi kaip sekėsi, kaip darbas, kelionė. Tada ieškovė viską papasakojo, jai buvo keista kodėl pinigus įsinešė ne į savo banko sąskaitą, bet ieškovė nurodė, kad atsakovas grąžins visus 4000 Eur. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo pokalbis per kurį nurodė, kad atsakovas padarė kelių šimtų eurų pavedimą ir dar liko negrąžinta virš 3000 Eur, bet negali atiduoti. Galvojo, kad pinigus grąžins, nes abu yra suaugę žmonės ir susitars. Atsakovas pats patvirtino, kad grąžins ieškovei pinigus, nes pripažino, kad saugo ieškovės pinigus. Ieškovė pragyvenimui turėjo pinigų, nes jie buvo davę ir ji pati buvo užsidirbusi (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 54 min. 34 sek. – 1 val. 00 min. 57 sek.).

8.       Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieškovės krikšto tėtis. 2019 m. ieškovė labai stresavo ir pasiguodė, kad su draugas, t.y. atsakovas, negrąžina pinigų, kuriuos ji buvo uždirbusi Vokietijoje ir padavusi, kad jis įsidėtų į savo sąskaitą ir turėjo grąžinti. Jie buvo išsiskyrę ir susipykę, jis pats 2019 m. rudenį skambino atsakovui, kuris nurodė, kad susiskaičiavęs visas sumas grąžins ieškovei pinigus per mėnesį, bet taip ir negrąžino. Vėliau jis dar kartą paskambino atsakovui, kuris vėl žadėjo grąžinti pinigus, bet to nepadarė. Atsakovas neneigė, kad yra skolingas ieškovei. Jų pokalbis vyko prieš pradedant ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų. O ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad jis nuvyko į atsakovo namus ir išdaužė mašinos langą, taip tikėjosi, kad atsakovas pagaliau grąžins skolą (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 1 val. 07 min. 11 sek. – 1 val. 13 min. 15 sek.). 

9.       Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieškovės tėtis. Ieškovė visą vasarą dirbo Vokietijoje ir gautą atlyginimą duodavo atsakovui įsidėti į banko sąskaitą. Ieškovė per visą vasarą buvo uždirbusi virš 4000 Eur. Kai buvo grįžę į Lietuvą jis bendravo su atsakovo, viską papasakojo kaip dirbo Vokietijoje. Atsakovas pats papasakojo, kad ieškovės gautus pinigus jiems buvo nesaugu grynais pinigais vežtis į Egiptą, todėl jie sutarė, kad ieškovė duos jam pinigus, o jis juos įsidės į savo banko sąskaitą. Ieškovės kortelę Vokietijoje negalioja ir visa tai paaiškino pats atsakovas. 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo kalba, kad atsakovas atiduos pinigus dalimis ar kažkaip kitaip. Vėliau atsakovas žadėjo atiduoti pinigus, vis nurėdė, kad turi sunkumų, bet pinigus tikrai grąžins. Atsakovas tikrai neneigė skolos (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įrašas 1 val. 02 min. 33 sek. – 1 val. 06 min. 44 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai

10.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

11.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškimas patenkintas ir 2020 m. gegužės 19 d. išduotas teismo įsakymas, kuris 2020 m. birželio 16 d. panaikintas, atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui priėmus ieškinį. Ieškovė prašo priteisti 3 142 Eu piniginių lėšų, kurias kildina iš ieškovės ir atsakovo susitarimo laikinai pasaugoti ieškovės uždirbtas pinigines lėšas atsakovo banko sąskaitoje.

12.       Iš ieškovės E. G., atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojų A. S., K. G., S. G., R. G. parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas išvyko į Vokietiją (e. b. l. 15), kur ieškovė buvo 2017 m. birželio 9 d. buvo įregistruota gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33). Ieškovė pradėjo dirbti įmonėje esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietija (e. b. l. 58-59). 2017 m. birželio mėnesį ieškovė E. G. žodiniu susitarimu sutarė su atsakovu A. L., kad jis padės ieškovės iš darbo užmokesčio gautus pinigus į savo banko sąskaitą ir saugos iki kol ieškovė galės juos persivesti į savo banko sąskaitą. Per visą laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui buvo perduota 4000,00 Eur. Atsakovas šiuo pinigus padėjo į savo asmeninę sąskaitą, esančią P. H. banke.

13.       Teismas pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje įrodyta, kad ieškovė perdavė atsakovui 4000 Eur, kuriuos jis padėjo į asmeninę banko sąskaitą, esančią P. H. banke. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 21 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai mobiliosiose programose ,,Messenger“ ir ,,Snapchat“ (e. b. l. 62-68). Pateiktuose susirašinėjamuose matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei ,,Aš jei ir nebūčiau skolingas, karts nuo karto šiaip pervesčiau...“ (e. b. l. 63), iš kito susirašinėjimo matyti, jog atsakovas pats nurodo, kad turi atiduoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ,,Tai jo, bet atiduoti man reikia gi“ (e. b. l. 66). 2019 m. liepos 29 d. vykusiame ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodo neprisimenantis, kad kažką būtų skolingas ieškovei (e. b. l. 67), tačiau tęsiant susirašinėjimą nurodė, jog viską prisimena (e. b. l. 68). Aplinkybes, jog atsakovas ieškovės gautas pajamas laikė savo asmeninėje banko sąskaitoje taip pat patvirtina liudytojai A. S., K. G., S. G., R. G.. Byloje iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. į ieškovės banko sąskaitą atliko pervedimus, kurių bendra suma – 858 Eur.

14.       Atsakovas, vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu ir įrodinėjimo pareiga, turėjo įrodyti, kad ieškovė nėra jam perdavusi pasaugoti jos piniginių lėšų. Atsakovas A. L. teigė, kad ieškovė nėra perdavusi jam pasaugoti 4000 Eur sumos, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas tris mėnesius gyveno kartu ir bendriems poreikiams naudojo pinigines lėšas, tačiau nenurodė kokios sumos buvo išleidžiamos bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovas pateikė ,,P. H.“ banko sąskaitos išrašus vokiečių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalį, jeigu rašytiniai įrodymai surašyti ne valstybine kalba, kartu pateikiami jų vertimai. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, t. y. banko sąskaitos išrašus ne valstybine kalba, todėl šie įrodymai nėra vertintini. Taip pat pažymėtina, jog pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas nurodė, jog procesiniai dokumentai turi būti pateikiami laikantis CPK 198 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau atsakovas pateikdamas banko išrašus nesilaikė šio reikalavimo. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nėra perdavusi jam 4000,00 Eur sumą.

15.       CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Analizuodamas minėto straipsnio dispoziciją, teismas atkreipia dėmesį, jog šiame straipsnyje yra numatyta, kad pasaugos sutarties objektu gali būti tik kilnojamasis daiktas. Pažymėtina, jog civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis). Pinigai, kaip civilinių teisių objektai – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė E. G. perdavė atsakovui A. L. savo pinigines lėšas, kad atsakovas jas pasaugotų savo banko sąskaitoje, o jiems grįžus į Lietuvą pinigus grąžintų ieškovei. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog susitarimo objektas buvo pinigai, todėl atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pinigai, kaip civilinės teisės objektas, negali būti laikomi kilnojamuoju daiktu, todėl konstatuojama, jog tarp šalių sudarytas susitarimas negali būti laikomas pasaugos sutartimi. 

16.       CK 4.106 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). CK 6.953 straipsnyje įvirtinta turto patikėjimo sutarties samprata. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovė E. G. perdavė atsakovui A. L. pinigines lėšas t. y. 4000 Eur. Susitarimu taip pat aptarta, jog A. L. gautus pinigus įneš į banko sąskaitą ir pinigus saugos iki jie grįš į Lietuvą ir ieškovė galės juos persivesti į savo banko sąskaitą. Byloje taip pat nustatyta, jog pinigai buvo įnešti į A. L. banko sąskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kol ieškovė dirbo Vokietijoje, bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 858 Eur, buvo grąžinta ieškovei. Šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose, t. y. ieškovės banko sąskaitos išrašuose (e. b. l. 20-22). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, jog ieškovė perduodama savo turtą, t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jos turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslą (pinigų saugojimo tikslas), įvertinusi šiame nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (CK 6.953 straipsnis). 

17.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Šiuo atveju įstatymų leidėjas turto patikėjimo sutarčiai imperatyviai nustatė sutarties rašytinę formą (CK 6.960 straipsnio 1 dalis), o sutarties formos nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.960 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir jis negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra, atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys rašytinės sutarties nesudarė, o teisinius santykius kildina iš sudaryto žodinio susitarimo, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog siekiama sudaryti sutartis yra niekinė, todėl sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis). 

18.       Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad žodiniu susitarimu šalys sutarė dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius rašytinės sutarties formos reikalavimo, sudaryta sutartis laikytina niekine, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Šios nutarties 13 punktu nustatyta, kad ieškovė E. G. perdavė atsakovui A. L. 4000 Eur, tačiau atsakovas ieškovei grąžino tik 858 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovas A. L. privalo grąžinti ieškovei E. G. 3142 Eur (4000 Eur – 858 Eur = 3142 Eur) sumą.

19.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 1500 Eur atstovavimo išlaidų, 60 Eur už faktų konstatavimą, 40 Eur už vertimo paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1647 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 17,39 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 17,39 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3142 Eur  (tris tūkstančius  vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3142 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1647 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,39 Eur (septyniolika eurų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus rūmus.

Teisėjas                                                                                                                       Vitalijus Krivičius