Civilinė byla Nr. 2S-362-440/2015 

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07399-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 110.3; 121.14; 122.4

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-326-841/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. K., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, R. K., AB „Swedbank“, R. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo bei atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui A. K., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, R. K., AB „Swedbank“, R. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. K. ir M. K. po 300,00 Lt kas mėnesį priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo (1-6 b. l.).

Atsakovė G. K. su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 450,00 Lt per mėnesį, nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, paskirstyti skolinius įsipareigojimus, nustatyti uzufruktą ieškovui priklausančiai turto daliai (7-19 b. l.).

2015-01-02 ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones -  nustatyti nepilnamečių vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų tėvu A. K.. Nurodė, kad atsakovė G. K. sistemingai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus. 2015-01-01 atsakovė naudojo fizinį smurtą prieš dukrą I. bei psichologinį smurtą prieš sūnų M. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų prieš vaikus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15. Atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo sulaikyta ir patalpinta į Šiaulių m. VPK areštinę. Pažymėjo, kad dėl atsakovės elgesio nepilnamečiai vaikai jaučia nuolatinę įtampą, yra dirglūs ir išsigandę (20 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi ieškovo prašymą tenkino - nepilnamečių vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatė su vaikų tėvu A. K.. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę G. K. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų I. K. bei M. K. ir išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), įvykio metu atsakovė buvo sulaikyta. Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra pateikti audio ir video įrašai, kuriuose užfiksuoti galimai G. K. smurto atvejai prieš nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintino. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad nustačius laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu nebus pažeisti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, savo elgesiu jiems darytų žalingą įtaką ar neigiamą psichologinį poveikį. Teismas sprendė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad dėl atsakovės G. K. smurto prieš vaikus yra reali grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko teismas matė pagrindą taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir vaikų, ir išsikelti iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje ir įsiteisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė taikytina kaip exstrema actio tikslu užtikrinti, kad atsakovė savo veiksmais daugiau be pagrindo neribotų nepilnamečių vaikų galimybių saugiai gyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį dalyje dėl mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei leisti sūnui gyventi su atsakove šiuo metu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodo, kad neneigia, jog dėl užsitęsusių konfliktų su ieškovu, kurių provokatorius ir iniciatorius būdavo pats ieškovas, kentėjo vaikai, dėl ko atsirado mažametės I. K. nepaklusnumas, kurį atsakovė 2015-01-01 tramdė netinkamu būdu, t.y. du kartus pliaukštelėdama dukrai per sėdmenis bei paimdama delnais vaikui už veido siekdama išsiaiškinti ko vaikas isterikuoja bei siekdama ją nuraminti. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovui ir teismui teigti, kad smurtaujama buvo prieš abu mažamečius vaikus. Byloje esantys įrašai, kurie yra ištraukti iš konteksto bei kuriuos pagal savo poreikius yra iškarpęs ieškovas, neįrodo atsakovės smurto prieš mažamečius vaikus atvejų. Atsakovės teigimu, ieškovas nuteikinėja vaikus, veikia prieš vaikų interesus, naudoja spaudimą prieš atsakovę siekdamas išvengti alimentų mokėjimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. K. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, bandydamas išaiškinti atsakovei, kad jos elgesys su vaikais yra nederamas. Ne kartą kreipėsi ir į policijos pareigūnus, tačiau patikėdavo sutuoktinės žodžiais, kad ji pasikeis, ir pareiškimų dėl jos netinkamo elgesio su vaikais nerašydavo. Pabrėžė, kad pati atsakovė atskirajame skunde pripažino, kad ji sudavė dukrai I. K., netinkamai ją auklėjo. Priešingai nei nurodo atsakovė, ji panaudojo smurtą ne tik prieš dukrą, bet ir prieš sūnų M. K., ką patvirtina byloje esantys įrašai. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad sūnus M. K. bijo motinos. Jei sūnus netyčia numeta kokį nors daiktą ant grindų, jis bėga nuo motinos, užsidengia užpakalį ir sėdasi ant žemės, nes jau supranta, kad mama jam į šią kūno vietą suduos smūgius. Tokie vaiko veiksmai parodo, kad jis jau ne kartą buvo auklėtas tokiu būdu. Atsakovė vaikus žaloja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, prieš vaikus sistemingai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat šaukia ant vaikų Atsakovė, smurtaudama prieš vaikus, apie jiems sukeliamą skausmą negalvoja ir tik bando pateisinti savo neteisėtus veiksmus, nurodydama, kad tokiais veiksmais ji bando nuraminti vaikus. Nepilnamečiai vaikai būdami šalia motinos jaučia nuolatinę įtampą, o gyvendami su ieškovu jaučiasi saugūs.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Vadovaujantis LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos LR CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, gali būti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (LR CK 3.170 straipsnis, 3.174 straipsnis). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir spręsti ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad esminiu kriterijumi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą laikytini vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-326-841/2015 medžiagos matyti, kad atsakovės atžvilgiu Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2015-01-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15 pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (27 b.l.). Iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad į policijos pareigūnus 2015-01-01 ieškovas kreipėsi dėl atsakovės naudojamo fizinio smurto prie nepilnametę dukrą ir psichologinio smurto prieš sūnų (20 b.l.). Iš 2014-12-29 pareiškimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ieškovas dėl atsakovės smurto prieš vaikus kreipėsi į minėtą instituciją prašydamas imtis visų teisėtų priemonių esamai situacijai išspręsti ir padėti vaikams jaustis namuose saugiems. Minėtame prašyme ieškovas nurodė, kad 2014-12-08 ir 2014-12-22 atsakovė mušė dukrą, ją stumdė, konfliktai vyko mažamečio sūnaus akivaizdoje (21-22 b.l.). Iš 2014-12-31 ir 2015-01-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad policijos pareigūnams ieškovas pateikė 2014-12-08, 2014-12-22 DVD diskus ir kompaktinę plokštelę su įrašytais vaizdais (23 b.l.). Iš antstolio R. K. 2015-01-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis konstatavo, jog iš A. K. pateikto CD disko, kuriame įrašyti du audio įrašai fiksuoti 2014-02-08 ir 2014-12-22 bei trys video įrašai fiksuoti atitinkamai 2014-02-08, 2014-12-22 ir 2015-01-01, matyti kaip moteris smurtauja prieš mergaitę (28 b.l.). Iš atsakovės pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė pripažįsta 2015-01-02 jai pateiktame įtarime nurodytas aplinkybes ir neneigia, kad 2015-01-01 dukros atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą, t.y. atsakovės teigimu, dukros nepaklusnumą tramdė pliaukštelėdama dukrai per sėdmenis (41-42 b.l.). Skųsdama 2015-01-05 teismo nutartį atsakovė neginčija teismo sprendimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su ieškovu, tačiau nesutinka su teismo išvadomis dėl mažamečio M. K. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymu. Atsakovės teigimu, sūnus išgyvena be mamos, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Iš 2015-01-05 teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas vertindamas, kad atsakovė galimai naudoja smurtą prieš nepilnamečius vaikus, laikinąsias apsaugos priemonės taikė siekdamas apsaugoti vaikų interesus bei užtikrinti jiems saugias gyvenimo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovo pateiktų dokumentų turinį, konkrečiu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei sprendžia, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovo kreipimąsi į kompetentingas institucijas dėl atsakovės prieš vaikus naudojamo fizinį ir psichologinio smurto, atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pačios atsakovės prisipažinimas, jog prieš nepilnametę dukrą panaudojo fizinę jėgą, suteikia pagrindo išvadai apie galimą atsakovės netinkamą elgesį ne tik dukros, bet ir mažamečio sūnaus M. K. atžvilgiu. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju esant įtarimui apie galimus atsakovės veiksmus naudojant smurtą prieš nepilnamečius vaikus ir atsakovei neneigiant, kad įtarimai ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15 jai pareikšti pagrįstai, teismas turi pagrindo sutikti ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenant su motina, jo gyvenamoji aplinka gali būti jam nesaugi ir nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nepilnamečiui vaikui M. K. gyvenant pas ieškovą aplinka jam buvo nesaugi, gyvenimo sąlygos neatitiko reikalavimų sūnaus normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad  byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti nepilnamečiui sūnui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su ieškovu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Atsakovė nurodydama, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su ieškovu, yra pažeidžiamos vaiko interesai, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Duomenų, kad ieškovas trukdytų atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi byloje taip pat nėra pateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konkrečiu atveju nenustačius duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpinasi sūnumi, bei byloje esant  duomenimis apie atsakovės galimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudotą smurtą, vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo. Be to paminėtina, kad dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad iki bylos išnagrinėjimo gyvenamoji mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieta su tėvu jo nuolatinėje gyvenamojoje aplinkoje atitinka vaiko interesus, nekelia jam grėsmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, atsakovė su ieškovu turi teisę nustatyti abiems priimtiną ir vaikų interesus atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką bei kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo. Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei medžiagą, tiek ieškovas, tiek atsakovė gali pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos procesinio sprendimo priėmimo metu nustatymą ir atitikimą vaiko interesams, pagrįstai tenkino ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu bei priėmė pagrįstą ir vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaiko teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią nepilnamečių vaikų raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                                         Vilija Valantienė