Administracinė byla Nr. I-4723-331/2018

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03257-2018-1

           Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

                                                                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. (N. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 31-788,789171-551,552 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinių nacionalinių vizų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui N. K. ir Baltarusijos Respublikos pilietei H. A.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisakė tenkinti pareiškėjo sutuoktinės prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino pareiškėjui bei jo sutuoktinei išduotas daugkartines nacionalines vizas; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą.

1.1. Pareiškėjo vertinimu, įstatymų leidėjas yra aiškiai suformulavęs nuostatą, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti tik tuo atveju, jei bendrovė yra fiktyvi ir egzistuoja rimtas pagrindas, o ne prielaidos, taip manyti. Pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), įsteigtos 2013 m., vieninteliu akcininku, nuo 2013 m. jis gauna leidimus laikinai gyventi. Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje nepasikeitė – pareiškėjas iki šiol yra bendrovės akcininkas, jam priklauso 100 proc. visų akcijų, UAB (duomenys neskelbtini) nuo įsteigimo momento vykdė ir šiuo metu vykdo veiklą, bendrovėje dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas darbo užmokestis, visą gyvavimo laikotarpį bendrovė dirbo pelningai  ir laiku moka visus su jos veikla susijusius mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo tenkinti jo prašymą.

1.2. Pareiškėjas nesutinka su Departamento teiginiu, esą UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba samdomi darbuotojai, kadangi atsakovas patikrinimo metu nerado bendrovės darbuotojų savo darbo vietose UAB (duomenys neskelbtini) biure. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje yra numatyta nuotolinio darbo galimybė, o šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad dėl tokios darbo formos šalys gali susitarti bendru sutarimu. UAB (duomenys neskelbtini)  darbuotojų ir bendrovės vadovo įsakymų pagrindu šios bendrovės darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu.

1.3. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepakankamai motyvavo savo Sprendimą dėl leidimo pareiškėjui nepateikimo, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

2. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 24–31), kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Departamentas teigia, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 5 d. pateikė jam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies
5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi jis yra UAB (duomenys neskelbtini)  vadovas. Kartu buvo pateiktas pareiškėjo sutuoktinės prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui ir jo sutuoktinei leidimus laikinai gyventi ir panaikinti jų daugkartines nacionalines vizas. Sprendime konstatuota, kad pateikti dokumentai apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą neįrodo, kad ji ne mažiau kaip pastaruosius
6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje – pateiktos veiklą pagrindžiančios sutartys sudarytos vien tik su užsienio valstybėse registruotomis bendrovėmis, be to, UAB (duomenys neskelbtini) visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnyje išdėstytų sąlygų, jis piktnaudžiauja migracijos procedūromis, todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

2.1. Atsakovo vertinimu, vien tik formalūs bendrovės veiklos požymiai (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą), kuriuos nurodo pareiškėjas, patys savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Siekiant nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų vykdo ūkinę veiklą, buvo atliktas patikrinimas ir apklausti bendrovės darbuotojai. Patikrinimo metu nei pastato, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) tariamai vykdo veiklą, išorėje, nei jo viduje nerasta įrodymų apie bendrovės veiklą (nerasta iškabų, reklaminės informacijos), o apklausta bendrovės darbuotoja nieko negalėjo pasakyti apie vykdomą veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, Departamentas padarė išvadą, kad darbuotojai realiai nedirba UAB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė sudaro rimtą pagrindą manyti, kad darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatyme išdėstytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nebuvo pateikęs Departamentui darbuotojų prašymų ir įsakymų dėl nuotolinio darbo, o išvada, kad darbuotojai faktiškai nedirba visą laiką, buvo padaryta įvertinus ne tik tai, kad jie nerasti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos adresu, bet ir darbuotojų paaiškinimus bei kitus duomenis.

2.2. Departamentas pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Nustačius bent vieną iš jų, atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas ne dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi, bet dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų atmestini.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimo (1 t., b. l. 6–13), kuriuo pareiškėjui ir jo sutuoktinei atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi ir panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 32–43). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kuri verčiasi konsultavimo ir kita valdymo veikla naftos produktų rinkoje bei naftos produktų didmenine prekyba (1 t., b. l. 49–66). Pareiškėjas valdo 100 proc. šios bendrovės akcijų ir eina direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 108–110, 157–159, 177).

4.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių (toliau – ir Užsieniečių reikalų skyrius), prašydamas: 1) atlikti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini); 2) apklausti UAB (duomenys neskelbtini) dirbančius darbuotojus, prašant jų nurodyti, koks yra jų darbo laikas bei darbo funkcijos, kur įrengtos jų darbo vietos, kokiu būdu jie bendrauja su bendrovės akcininkais, kas ir kokiu būdu jiems išmoka darbo užmokestį, kas yra UAB (duomenys neskelbtini) klientais ir pan. (1 t., b. l. 190). Departamentas taip pat kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas, kad kartu su prašymu pateiktų duomenų ir dokumentų nepakanka sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti, ir nustatė pareiškėjui terminą pateikti UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutarčių vertimus į lietuvių kalbą bei paaiškinimą, kur bendrovė vykdė veiklą iki 2018 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 191).

4.2. Įvertinęs prašymo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, Departamentas priėmė Sprendimą (1 t., b. l. 6–12), kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atsisakė išduoti jo sutuoktinei H. A. leidimą laikinai gyventi bei panaikino pareiškėjui ir jo sutuoktinei išduotas daugkartines nacionalines vizas. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo
45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų –  pateikti dokumentai neįrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip paskutinis 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dienos pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, be to, šioje bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Departamentas taip pat nustatė, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

4.3. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebus pakeistas leidimas gyventi, bei į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė H. A. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies
5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo yra sudaryta registruota partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), Sprendime taip pat konstatavo, kad H. A. neatitinka sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju. Be to, Departamentas panaikino pareiškėjui ir jo sutuoktinei išduotas daugkartines nacionalines vizas, kurios buvo išduotos vadovaujantis Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 punktu, reglamentuojančiu, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi Departamentas atsisakė pakeisti minėtiems asmenims leidimus laikinai gyventi ir pareiškėjas bei jo sutuoktinė neatitinka
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų).

5. Leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas).

5.1. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šiame straipsnyje išdėstytas sąlygas. Įstatymo
40 straipsnyje išdėstyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai, be kita ko, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo
45 straipsnio nuostatas. Šią nuostatą detalizuoja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesči dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip
28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

5.2. Atsisakymo išduoti arba pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai išdėstyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

5.3. Vadovaujantis Aprašo 71 punktu, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, priimant sprendimą dėl leidimo gyvento išdavimo (pakeitimo) turi būti vertinama išdėstytų aplinkybių visuma. Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

6. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo pateikti ne tik įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini)  akcininkas, valdantis nustatytos vertės bendrovės įstatinio kapitalo dalį, tačiau taip pat ir įrodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) pastaruosius 6 mėn. pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą ir ši veikla buvo vykdoma būtent Lietuvos Respublikoje, taip pat įrodymus, kad bendrovėje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas ne mažesnis, negu nustatyta Įstatyme, darbo užmokestis.

7. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m.–2019 m. verslo plano (1 t., b. l. 49–66) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)  verčiasi konsultavimo ir kita valdymo veikla naftos produktų rinkoje bei naftos produktų didmenine prekyba. Byloje yra pateikta 2016 m. vasario 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis (2 t., b. l. 1–6), kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini)  įsipareigojo teikti verslo konsultacijų ir kitas sutartyje nurodytas paslaugas Jungtinėje Karalystėje įregistruotai bendrovei „Corday Trade LLP“, 2017 m. sausio 2 d. sutartis (2 t., b. l. 7–12), kurios pagrindu minėta bendrovė įsipareigojo organizuoti sutartyje nurodytų paslaugų, susijusių su naftos chemijos produktų gabenimu geležinkeliu, tiekimą Kanadoje įregistruotai bendrovei „Metaberg Ltd.“ bei 2017 m. gegužės 22 d. sutartis (2 t., b. l. 16–44), vadovaujantis kuria UAB (duomenys neskelbtini) pardavė Baltarusijos Respublikoje įregistruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Neonafta“ A markės kondensato distiliatą, B markės dujų kondensato distiliatą bei alternatyvių kuro rūšių naftos kurą. Byloje taip pat pateiktos sąskaitos (1 t., b. l. 68–95) ir  banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 116–146), patvirtinantys, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtų bendrovių vyko pinigų pervedimai. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos byloje pateiktos sutartys yra sudarytos su užsienio valstybėse registruotais subjektais, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti sandoriai savaime nepatvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, realiai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje.  Pažymėtina, kad pateiktame skunde pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir neįrodinėja, kad UAB (duomenys neskelbtini) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, t. y. kad bendrovė Įstatyme nustatytą terminą pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą būtent Lietuvos Respublikoje, todėl ši Departamento nustatyta aplinkybė laikytina įrodyta.

8. Iš byloje pateiktų „Sodros“ duomenų (1 t., b. l. 178–183) ir darbo sutarčių (1 t., b. l. 108–115) matyti, kad  UAB (duomenys neskelbtini) yra įdarbinti 4 asmenys: pareiškėjas N. K., V. O. (V. O.), V. T. ir J. T.. Šių darbuotojų darbo sutartyse nėra nurodyta, kad jie dirba nuotoliniu būdu. Užsieniečių reikalų skyrius, vykdydamas Departamento pavedimą (1 t., b. l. 190), atliko UAB (duomenys neskelbtini)  patikrinimą (2 t., b. l. 46–47), kurio metu nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini)  biurą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ant pastato, esančio nurodytu adresu, nėra UAB (duomenys neskelbtini)  iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie bendrovės veiklą, o bendrovė neturi biuro. Užsieniečių reikalų skyrius, siekdamas apklausti UAB (duomenys neskelbtini)  darbuotojus, nuvyko į jų gyvenamąsias vietas, tačiau nei V. O., nei V. T. neatidarė durų apklausą vykdžiusiems asmenims. Patikrinimo metu buvo apklausta tik viena darbuotoja – J. T.. Ši darbuotoja 2018 m. rugpjūčio 8 d. Užsieniečių reikalų skyriui pateikė rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 48), kuriuose nurodė einanti UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigas ir dirbanti šioje bendrovėje apie 1 m. bei paaiškino, kad jos darbo funkcijos – sutikti klientus, pasiūlyti jiems kavos, sudėti dokumentus į segtuvus, tačiau J. T. nežinojo, kokius dokumentus ji tvarko. J. T. taip pat nežinojo, kokią veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini) ir negalėjo konkrečiai įvardinti kitų bendrovėje dirbančių asmenų (darbuotoja nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), kurių pavardžių ji nežino). Taigi, Užsieniečių reikalų skyrius nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. T. nieko nežino ir negali papasakoti apie šios bendrovės veiklą, o jos įvardintas asmuo, vardu Irina, niekada nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini).

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (UAB (duomenys neskelbtini) neturi biuro, darbuotoja J. T. negali papasakoti apie bendrovės vykdomą veiklą ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją įvardina asmenį, vardu Irina, kuris niekada nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini)), Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės darbuotojai realiai joje nedirbo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Nors pareiškėjas kartu su skundu pateikė darbuotojų prašymus leisti dirbti nuotoliniu būdu (1 t., b. l. 15, 17, 19) ir UAB (duomenys neskelbtini) įsakymus dėl leidimo V. O., J. T. ir V. T. dirbti nuotoliniu būdu (1 t., b. l. 14, 16, 18), tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia Departamento padarytos išvados: visų pirma, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė šiuos įrodymus jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjusiam Departamentui, nors, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkines veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), antra, iš Sprendimo turinio matyti, kad minėta išvada, kad darbuotojai nedirba UAB (duomenys neskelbtini), padaryta remiantis įrodymų visuma, be kita ko, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos, negalėjusios apibūdinti bendrovės veiklos ir kaip bendrovės darbuotoją nurodžiusios asmenį, kuris UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, paaiškinimais, ir vien tik aplinkybė, kad darbuotojai turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu, šios išvados nepaneigia.

10. Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Departamentas, nustatinėdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi bendrovė, nesivadovavo Aprašo nuostatomis, kadangi, kaip pagrįstai pažymi atsakovas, nagrinėjamu atveju Departamentas nesiekė įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi, tačiau vadovavosi kitu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu savarankišku pagrindu, remiantis kuriuo užsieniečiui atsisakoma pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o šiame sprendime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šis atsisakymo pagrindas egzistuoja.

11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertinto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinktas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis 1 punkte įtvirtintų kriterijų – UAB (duomenys neskelbtini), kurios dalyviu yra pareiškėjas, paskutinius 6 mėn. iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo nesivertė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, be to, šioje bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsisakęs pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi jo sutuoktinei bei nusprendė panaikinti pareiškėjui ir jo sutuoktinei, kaip asmenims, pateikusiems prašymus išduoti (pakeisti) leidimus gyventi, išduotas daugkartines nacionalines vizas. Taigi, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas.

12. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas netinkamai motyvavo Sprendimą, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas, viena vertus, sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, inter alia (be kita ko) ir Departamento Sprendimas, turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Šią išvadą patvirtina tiek Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnyje išdėstytas reglamentavimas, vadovaujantis kuriuo individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tiek ir gausi bei išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinanti šią įstatymo nuostatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas – Sprendime yra nurodytas tiek jo priėmimo teisinis pagrindas, tiek ir išsamiai išdėstytos Sprendimo priėmimą sąlygojusios faktinės aplinkybės, o pareiškėjas, pateikęs skundą, šias aplinkybes kvestionavo, taigi, jis suprato, dėl kokių priežasčių yra priimtas konkretus Sprendimas, todėl pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes bei susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Departamento Sprendimas paliekamas nepakeistas. 

14. Teismui nustačius, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo
Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–
87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo N. K. (N. K.) skundą atmesti.

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.        

Teisėjai                                                                                                             Ina Kirkutienė

                                                Henrikas Sadauskas

                                                Liudmila Zaborovska