Civilinė byla Nr. e2A-64-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00335-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos šaltinis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilumos šaltinis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovei 29 017,50 Eur už atliktus projektavimo darbus bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir užsakovė) ir UAB „Šilumos šaltinis“ (toliau – ir rangovė) sudarė tipinę rangos darbų sutartį Nr. 40410/521909 (toliau – Sutartis), kuria rangovė įsipareigojo savo rizika ir medžiagomis pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti NV Vidutinio slėgio dujotiekio A. Mickevičiaus g., Rastinėnų, Vilties, Edelveiso 1-ąja, Alyvų, Inžinerijos 1-ąja g. iki sklypo / valdos (tvoros) ribos Inžinerijos 1-oji g. 27, Pakonių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., įrengimo darbus (2022-ESO-1409) (toliau – darbai) ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovei nuosavybės teise, o užsakovė įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už juos rangovei Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais.
3. Užsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. K-1103 informavo rangovę, kad vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktu Sutartis nutraukiama užsakovės iniciatyva, nesant rangovės kaltės.
4. Rangovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad iki Sutarties nutraukimo dienos buvo atlikusi beveik visus projektavimo darbus, tačiau nespėjo jų užbaigti ir perduoti užsakovei, kadangi užsakovė Sutartį nutraukė. Dėl to rangovė pareikalavo, kad užsakovė sumokėtų už faktiškai atliktus projektavimo darbus.
5. Užsakovė 2022 m. gruodžio 8 d. raštu informavo, kad nesutinka apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus, kadangi užsakovė negalės naudotis topografinės nuotraukos ir projekto galutiniu rezultatu, be to, projektas nėra visos sudėties, negauti suderinimai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka, projektas neatitinka projekto patikrinimo dieną galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat užsakovė nurodė, kad Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas šioje Sutartyje netaikomas, todėl už atliktus darbus nebus apmokama.
6. Rangovė 2023 m. sausio 13 d. rašte užsakovei pakartotinai nurodė, kad užsakovė privalo sumokėti už darbus, kurie buvo atlikti iki Sutarties nutraukimo dienos bei pasiūlė tarp šalių kilusį ginčą spręsti pasitelkiant nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų rangovės atliktų darbų apimtį. Užsakovė 2023 m. sausio 20 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad nesutinka apmokėti už rangovės atliktus darbus, taip pat nesutinka pasitelkti nepriklausomo eksperto atliktų darbų apimčiai įvertinti.
7. Rangovė 2023 m. vasario 9 d. kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertą E. L., prašydama įvertinti rangovės atliktų darbų apimtį iki Sutarties nutraukimo dienos. E. L. 2023 m. vasario 20 d. pateikė Ekspertinio tyrimo aktą (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas), kuriame nurodė, jog rangovė Sutarties nutraukimo dieną buvo atlikusi 54,75 procentų projektavimo darbų.
8. Ieškovė, įvertinusi tai, kad atsakovė, nenurodydama priežasties, nesant ieškovės kaltės, nutraukė Sutartį, teigia, jog atsakovei tenka pareiga sumokėti už iki Sutarties nutraukimo faktiškai ieškovės atliktus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 29 017,50 Eur skolą už atliktus projektavimo darbus ir 653 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkte nurodyta, jog užsakovė bet kuriuo metu turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti Sutartį prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų per informacinę sistemą TIVIS, raštu, faksu ar elektroniniu paštu pranešusi apie tai rangovei, sumokėjusi už iki tokio pranešimo pateikimo faktiškai ir tinkamai atliktus darbus ir atlyginusi rangovės turėtas pagrįstas tiesiogines išlaidas. Rangovė, gavusi užsakovės pranešimą apie šios Sutarties nutraukimą, privalėjo nutraukti visus darbus, vykdomus pagal Sutartį, išskyrus tuos, kurie būtini užtikrinti saugų jau atliktų darbų rezultato naudojimą. Užsakovė pasinaudojo šia teise, o Sutarties nutraukimas užsakovės valia, nesuėjus Sutarties įvykdymo terminui reiškia, kad užsakovė, suprasdama, jog dalis Sutartyje numatytų darbų yra pradėti vykdyti, tačiau iki Sutarties nutraukimo jie nėra užbaigti, nutraukia Sutartį, nebaigus vykdyti pradėtų Sutartyje numatytų darbų.
11. Darbų neužbaigimas nereiškia, kad iki Sutarties nutraukimo atlikti veiksmai, vykdant darbus, buvo atlikti netinkamai. Sutarties Bendrosios dalies 1.5 punkte darbai apibūdinti kaip specialiojoje dalyje nurodyti konkretūs darbai (statybos, montavimo, rekonstravimo (pertvarkymo), įrenginių prijungimo, iškėlimo ir pan.) ir (ar) jų dalys (etapai). Taigi, tam tikra darbo dalis, jo atlikimo etapas pagal Sutarties sąlygas taip pat laikoma darbu ir, esant Sutarties 19.3 punkte numatytoms sąlygoms (užsakovei nutraukus nebaigtą vykdyti Sutartį), užsakovė už atitinkamą darbo dalį (etapą) privalo sumokėti užmokestį.
12. Kadangi vienašališką Sutarties nutraukimą inicijavo užsakovė, jai tenka pradėtų darbų neužbaigimo neigiamos pasekmės (dalis darbų nėra perduota ir nėra užbaigta taip, kad jais užsakovė galėtų naudotis). Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovė, savo valia nusprendusi nutraukti nebaigtą vykdyti Sutartį, privalo sumokėti užmokestį už darbus, atliktus iki Sutarties nutraukimo, nepaisant aplinkybių, kad šie darbai iki Sutarties nutraukimo nebuvo baigti ir jų rezultatas nebuvo perduotas užsakovei taip, kaip numatyta Sutartyje.
13. Ieškovės ieškinyje paminėti darbai buvo padaryti iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo, tik jų rezultatai gauti ir perduoti atsakovei po Sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės yra pagrindas nuspręsti, kad visus darbus pagal sutartį rangovė padarė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo. E. L. išvada apie atliktų darbų kiekį taip pat yra dėl darbų, atliktų iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, pateikimo. Todėl skaičiuojant užmokestį, kurį užsakovė privalo sumokėti rangovei, remiamasi ieškovės pateikta E. L. Ekspertinio tyrimo akto išvada.
14. Teismas konstatavo, kad rangovė iki Sutarties nutraukimo tinkamai atliko 54,57 procentus Sutartyje numatytų darbų ir pagal Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkto nuostatas užsakovė privalo rangovei atlyginti už šiuos atliktus darbus.
15. Teismas sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 4 dalyje įrašyta sąlyga „kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius“ yra imperatyvi teisės norma. Šioje normoje nurodyta atitinkama taisyklė ir neparašyta, kad ji taikoma, jei šalys nesusitaria kitaip. Dėl to atsakovės argumentai, kad Sutarties 19.3 punkte įtvirtintos kitokios nuostatos, negu CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, neturi pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šilumos šaltinis“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį, triplike ir atstovų teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, taip padarydamas esminį proceso teisės pažeidimą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, susijusių su iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atliktais projektavimo darbais ir Ekspertinio tyrimo aktu, kaip įrodymu byloje.
16.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikytina ir CK 6.658 straipsnio 4 dalis. Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktu, kurio pagrindu ir buvo nutraukta Sutartis su rangove. Pagal šią nuostatą, nutraukus Sutartį, rangovė turi teisę gauti atlyginimą tik už iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo faktiškai ir tinkamai atliktus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsdamas šalių ginčą taikyti CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri nėra tapati Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktui.
16.3. Teismas be pagrindo įvertino, kad visos rangovės užsakovei pateiktos E. L. 2023 m. vasario 20 d. Ekspertinio tyrimo akte įvertintos projekto dalys buvo parengtos iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą rangovė užsakovei buvo pateikusi tik pirminę projektinę dokumentaciją, t. y. su reikiamais subjektais nesuderintą projektinį topografinį planą (brėžinį), nepatvirtintą geodezininko, ir projektuojamos dujotiekio trasos nuotrauką. Informacinės sistemos TIVIS duomenimis, iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą rangovė pateikė tik AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos derinimo formą, kurią užsakovės atstovė 2022 m. lapkričio 18 d. toliau perdavė derinti rangovei. Projekto dokumentacija, kuri buvo įvertinta rangovės pateiktame Ekspertinio tyrimo akte, t. y. antraštinis lapas, projekto dokumentų sudėties žiniaraštis, projektuojamo objekto pagrindiniai techniniai rodikliai, projekto aiškinamoji dalis, projektavimo techninė užduotis Nr. 22-05178D, situacijos schema, techninė specifikacija, buvo pateikta jau po pranešimo apie Sutarties nutraukimą (2022 m. gruodžio 7 d.). Šiuo atveju rangovė veikė sąmoningai, t. y. norėdama pagrįsti, kad parengė bent dalį projekto, po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, patirdama minimalias darbo ir laiko sąnaudas, parengė šabloninio turinio, realios vertės projekto baigtumui neturinčius dokumentus ir pateikė juos užsakovei. Ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir teiginiai taip pat patvirtina, kad ieškovė prašė atsakovę atlyginti už projektinę dokumentaciją, ne tik parengtą iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, bet ir po pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo konstatuoti, kad Ekspertinio tyrimo akte įvertinta projektinė dokumentacija buvo parengta ir pateikta rangovei po pranešimo apie Sutarties nutraukimą.
16.4. Ekspertinio tyrimo aktas negali būti vertinamas šioje byloje. Teismo išvada dėl Ekspertinio tyrimo akto, kaip tinkamo įrodymo šioje byloje, yra nepagrįsta, nes: 1) Ekspertinio tyrimo akte įvertinta rangovės projektinė dokumentacija, parengta ir po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, dėl to Ekspertinio tyrimo aktas neatitinka sąsajumo reikalavimo; 2) Ekspertinio tyrimo akte padaryta nepagrįsta išvada, kad buvo parengta daugiau nei pusė projekto, nors vertinant po pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateiktus dokumentus, šiuos dokumentus sudaro tik užsakovės rangovei pateikti dokumentai bei šabloniniai ir iš kitų užsakovės rengtų projektų nukopijuoti dokumentai; 3) Ekspertinio tyrimo aktas nepagrįstas metodais, kuriais remiantis būtų atliktas projekto baigtumo įvertinimas, projekto apimtis grindžiama tik subjektyviu vertinimu; įvykdytų projekto dalių skaičiavimui trūksta tiek loginio, tiek aritmetinio pagrįstumo; 4) Ekspertinio tyrimo akte procentais įvertinti rangovės parengti dokumentai, kurie nebuvo parengti, ir dokumentai, kurie buvo parengti užsakovės, taip pat Ekspertinio vertinimo akte nenurodyti dokumentai, kurie projekte turėtų būti. Teismas neatliko tinkamo Ekspertinio tyrimo akto įvertinimo, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo išdėsčiusi išsamius argumentus dėl šio akto nepagrįstumo ir buvo pateikusi atitinkamus įrodymus.
16.5. Ieškovės ieškinyje reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiama teismo ekspertės Z. B. 2023 m. spalio 26 d. konsultacinė išvada (toliau – Konsultacinė išvada), kurią yra pagrindas priimti ir įvertinti šioje byloje.
17. Atsiliepime į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šilumos šaltinis“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė bylos aplinkybes, atliko įrodymų, kuriais grindžiama teismo išvada, įvertinimą, pateikė argumentus, kuriais remdamasis atmetė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateikė išsamų teismo sprendimą pagrindžiančių teisės aktų bei Sutarties nuostatų aiškinimą.
17.2. Teismas tinkamai taikė CK 6.658 straipsnio 4 dalį bei Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostata yra imperatyvioji ir ją taikė šalių ginčui išspręsti. Atsakovė nepagrįstai priešina CK 6.658 straipsnio 4 dalį su Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktu, nurodydama, jog šalių ginčui turėjo būti taikomas būtent Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas, o ne CK 6.658 straipsnio 4 dalis. Tarp aptariamų nuostatų nėra prieštaravimo: abi nuostatos numato užsakovės pareigą vienašališkai nutraukus Sutartį atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas negali būti aiškinamas taip, jog atsakovei būtų suteikiama teisė vienašališkai nutraukti Sutartį nesant ieškovės kaltės, bet nenumatoma pareigos apmokėti už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus. Negali susidaryti situacija, kai sąžininga ir tinkamai sutartį vykdanti šalis lieka nukentėjusi dėl kitos sutarties šalies teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo. Tokiu atveju, jeigu būtų vertinama, kad Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas nėra aiškus, tai aiškinant aptariamą nuostatą turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog Sutartis, laimėjus viešąjį pirkimą, buvo sudaryta prisijungimo būdu. CK 6.194 straipsnio 4 dalį įtvirtinta contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai) taisyklė, pagal kurią Sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies, t. y. šiuo atveju ieškovės, naudai.
17.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad visos rangovės užsakovei pateiktos projekto dalys buvo parengtos iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad atsakovė turi pareigą sumokėti tik už tuos darbus, kurie atlikti iki pranešimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą rangovei pateikimo, t. y. iki 2022 m. lapkričio 28 d. Rangovė darbų po 2022 m. lapkričio 28 d. neatliko. Nei procesiniuose dokumentuose, nei susirašinėjime su atsakove ieškovė neteigė, kad kokie nors darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, buvo atlikti po pranešimo apie Sutarties nutraukimą momento. Atsakovė, kaip savo atsikirtimų pagrindą nurodydama, kad dalis darbų rangovės buvo atlikti po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, tokį teiginį privalėjo įrodyti. Teismas, priimdamas sprendimą, analizavo visas darbų atlikimo momento nustatymui reikšmingas aplinkybes (tarp jų liudytojo parodymus), o vertindamas įrodymus vadovavosi logikos dėsniais. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
17.4. Teismas pagrįstai rėmėsi Ekspertinio tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovės argumentai, kad Ekspertinio tyrimo aktas yra nepagrįstas, kadangi rangovė parengė tik pirminius, preliminarius ir koreguotinus projektinius sprendinius, yra teisiškai nereikšmingi. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kurio esmė ta, kad kiekviena iš šalių privalo įrodyti savo argumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai). Atsakovės pozicija dėl Ekspertinio tyrimo akto nepagrįstumo buvo grindžiama išimtinai pačios atsakovės subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais ir (ar) teisės aktų nuostatomis. Atsakovei neįrodžius savo pozicijos, kuria grindžiamas jos atsiliepimas į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo.
17.5. Nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priimti atsakovės naujai teikiamą įrodymą (Konsultacinę išvadą), kadangi šis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminėje ginčo stadijoje laikėsi pozicijos, kad ieškovė netinkamai aiškina Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktą bei nepagrįstai taiko CK 6.658 straipsnio 4 dalį, todėl tarp šalių kilus ginčui dėl teisės aiškinimo, eksperto pasitelkimas nėra tikslingas. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suprato įrodinėjimo pareigą, tačiau šios pareigos nevykdė, tikėdamasi, jog ieškinys bus atmestas teismui sutikus su atsakovės nurodomu Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkto aiškinimu, t. y. kad nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, nesant šių darbų galutinio rezultato, atsakovės pareiga apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus nekyla. Atsakovė turėjo teisę ir pareigą visus, jos manymu, bylai reikšmingus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikdama Konsultacinę išvadą piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise ir vilkina bylos nagrinėjimą. Naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme prijungimu būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, todėl atsakovės prašymas dėl šio įrodymo priėmimo negali būti tenkinamas.
17.6. Nors atsakovės teikiama Konsultacinė išvada neturi būti priimta, tačiau šis dokumentas nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių. Iš Konsultacinėje išvadoje nurodomos informacijos matyti, kad Konsultacinės išvados ir Ekspertinio tyrimo akto tikslai buvo skirtingi: Ekspertinio tyrimo akte buvo siekiama nustatyti, kiek projektavimo darbų buvo atlikta Sutarties nutraukimo dieną, o Konsultacine išvada buvo siekiama patikrinti, kiek ieškovės parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Konsultacinė išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta: išvadoje nėra nurodomi taikomi metodai, nėra pateikiami projektų vertinimo kriterijai ar konkretaus balo skyrimą pagrindžiantys paaiškinimai. Išvadoje apsiribota tik dokumentų trūkumų nustatymu (ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją vertinant kaip baigtinį projektą) bei projektų įvertinimai procentine išraiška. Nurodyti argumentai pagrindžia, kad Konsultacinė išvada yra ne tik nemotyvuota, tačiau joje nustatytos aplinkybės yra neaktualios nagrinėjamam ginčui, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne ieškovės pagal Sutartį perduotų darbų rezultato trūkumų nustatymo klausimas, o atsakovės pareigos apmokėti už iki pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą ieškovės faktiškai atliktus darbus, kaip tai numatyta Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkte ir CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, klausimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujo įrodymo ir papildomų paaiškinimų priėmimo
20. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą –Konsultacinę išvadą, kuria įrodinėja, jog iki pareiškimo dėl Sutarties nutraukimo ieškovė projektavimo darbų baigtumo nepasiekė. Atsakovė nurodo, kad poreikis pateikti Konsultacinę išvadą atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes tapo aišku, jog teismas kaip patikimą įrodymą įvertino ieškovės atstovo paaiškinimus, jog visa Ekspertinio tyrimo akte įvertinta projektinė dokumentacija buvo parengta iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ir kartu kaip patikimą įrodymą įvertino Ekspertinio tyrimo aktą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su šio įrodymo priėmimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šis įrodymas nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių.
21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikta Konsultacinė išvada buvo parengta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. šis įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas ir teismas jo nevertino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, siekdama pagrįsti atsikirtimus į ieškinį, paneigti ieškovės į bylą pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą, turėjo objektyvią galimybę pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tarp jų grindžiamus projektavimo srityje specialiųjų žinių turinčių asmenų paaiškinimais ar tyrimais, pirmosios instancijos teisme, taip pat prašyti teismo paskirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ieškovės iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atlikti darbai negali būti laikomi visiškai ir tinkamai atliktais projektavimo rangos darbais, už kuriuos gali būti apmokama, teigė, jog ieškovės iš dalies atliktų projektavimo darbų baigtumas nėra bylai reikšminga aplinkybė. Apie eksperto pasitelkimą siekiant apskaičiuoti ieškovės atliktų darbų baigtumą šalys svarstė ir iki ginčo nagrinėjimo teisme, tačiau atsakovė 2023 m. sausio 13 d. rašte teigė, kad nepriklausomo eksperto pasitelkimas nepadės išspręsti kilusio nesutarimo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei nebuvo objektyvių kliūčių pateikti tokio pat pobūdžio dokumentą, kaip Konsultacinė išvada, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nėra sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje, priimti šį naują įrodymą (Konsultacinę išvadą) apeliacinės instancijos teisme.
23. Atsakovė 2024 m. sausio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutikimo su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais atsikirtimais argumentus, taip pat nurodo naujus argumentus dėl projektinės dokumentacijos parengimo ir pateikimo atsakovei aplinkybių.
24. Spręsdama dėl atsakovės 2024 m. sausio 22 d. pateiktų papildomų paaiškinimų priėmimo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 323 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021). Atsižvelgiant į tai, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui atsakovės pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pateikiami iš esmės nauji apeliacinio skundo argumentai ir taip pat pateikiami atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepriimami (CPK 323 straipsnis).
Dėl atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
26. Atsakovė 2023 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas poreikiu apklausti specialistus, pateikusius Ekspertinio tyrimo aktą ir Konsultacinę išvadą, suteikiant jiems galimybę pateikti išsamius paaiškinimus dėl ieškovės atliktų projektavimo darbų įvertinimo ir padarytų išvadų, taip apeliacinės instancijos teisme ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus.
27. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasirengimas nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovė turėjo teisę prašyti apklausti teismo posėdyje Ekspertinio tyrimo aktą surašiusį asmenį, tačiau to nepadarė. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme šalių teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, be to, atsakovės su apeliaciniu skundu pateikta Konsultacinė išvada kaip įrodymas apeliacinės instancijos teisme nepriimama, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
28. Ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą darbams atlikti, ieškovė ir atsakovė 2022 m. spalio 18 d. sudarė Sutartį, kuria rangovė įsipareigojo savo rizika ir medžiagomis pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovei nuosavybės teise, o užsakovė įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už juos rangovei Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais.
29. Užsakovės atstovas per informacinę sistemą TIVIS 2022 m. lapkričio 21 d. informavo rangovę apie projektavimo darbų sustabdymą ir nurodė iki atskiro nurodymo darbų nevykdyti. Užsakovės atstovas per informacinę sistemą TIVIS 2022 m. lapkričio 25 d. patikslino informaciją ir nurodė, kad darbai stabdomi, bei, vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktu, yra priimtas Sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį. Užsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. K-1103 informavo rangovę, kad vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktu Sutartis nutraukiama užsakovės iniciatyva, nesant rangovės kaltės.
30. Rangovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog iki Sutarties nutraukimo dienos buvo atlikusi beveik visus (90 procentų) projektavimo darbus, tačiau nespėjo jų užbaigti ir perduoti užsakovei, kadangi užsakovė Sutartį nutraukė. Dėl to rangovė pareikalavo, kad užsakovė sumokėtų už faktiškai atliktus darbus. Užsakovė 2022 m. gruodžio 8 d raštu informavo, kad nesutinka sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus, kadangi ji negalės naudotis topografinės nuotraukos ir projekto galutiniu rezultatu, be to, projektas nepilnos sudėties, negauti suderinimai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka, projektas neatitinka projekto patikrinimo dieną galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat užsakovė nurodė, kad Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas šioje Sutartyje netaikomas, todėl už atliktus darbus nebus apmokama.
31. Rangovė 2023 m. sausio 13 d. pakartotinai nurodė, kad užsakovė privalo sumokėti už darbus, kurie buvo atlikti iki Sutarties nutraukimo dienos bei pasiūlė tarp šalių kilusį ginčą spręsti pasitelkiant nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų rangovės atliktų darbų apimtį. Užsakovė 2023 m. sausio 20 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad nesutinka apmokėti už rangovės atliktus darbus, taip pat nesutinka pasitelkti nepriklausomo eksperto. Užsakovė nurodė, kad Sutartimi sulygtas atlyginimas nustatytas tik už tinkamai atliktą, išpildytą bei nustatyta tvarka priimtą rezultatą, bet ne už pavienius darbus, kurie kiekvienas atskirai užsakovei nekuria vertės, ir yra su trūkumais.
32. Rangovė 2023 m. vasario 9 d. kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertą E. L., prašydama įvertinti rangovės atliktų darbų apimtį iki Sutarties nutraukimo dienos. E. L. 2023 m. vasario 20 d. pateikė Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad rangovė Sutarties nutraukimo dieną buvo atlikusi 54,75 procentų projektavimo darbų.
Dėl užsakovės pareigos atlyginti rangovei už iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atliktus darbus
33. CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.
34. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011). Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkte susitarė, kad „Užsakovas bet kuriuo metu turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų per TIVIS, raštu, faksu ar elektroniniu paštu pranešęs apie tai Rangovui, sumokėjęs už iki tokio pranešimo pateikimo faktiškai ir tinkamai atliktus Darbus ir atlyginęs pagrįstas Rangovo turėtas tiesiogines išlaidas. Rangovas, gavęs Užsakovo pranešimą apie šios Sutarties nutraukimą, privalo nutraukti visus Darbus, vykdomus pagal šią Sutartį, išskyrus tuos, kurie būtini užtikrinti saugų jau atliktų Darbų rezultato naudojimą“.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkte įtvirtinta atsakovės teisė nutraukti Sutartį yra platesnės apimties nei CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė, nes pagal Sutartį ją nutraukti galima vienašališkai dėl bet kokių priežasčių, o pagal įstatymą – dėl svarbių priežasčių. Taigi, Sutarties šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, prioritetą suteikė užsakovės interesams ir, lyginant su įstatymo nuostatomis, išplėtė jos teises nutraukti Sutartį (atsisakyti Sutarties), o rangovė prisiėmė riziką, kad užsakovė gali bet kuriuo Sutarties vykdymo metu Sutartį nutraukti, net ir nesant svarbių priežasčių. CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad užsakovei dėl svarbių priežasčių atsisakius sutarties rangovės interesai užtikrinami jos teise reikalauti atlyginimo už atliktą darbo dalį ir nuostolių. Rangovės interesų apsaugos aspektu Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas suformuluotas iš esmės tapačiai, kaip ir CK 6.658 straipsnio 4 dalis, nes šiame Sutarties punkte taip pat įtvirtinta rangovės teisė reikalauti sumokėti už iki Sutarties nutraukimo jau atliktus darbus. Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas rangovės teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, užsakovei nutraukus Sutartį, sieja su tuo, kad šie darbai būtų atlikti faktiškai ir tinkamai.
36. Byloje šalys nesutarė, ar ieškovės vykdant Sutartį atlikti darbai gali būti įvertinti kaip tinkami Sutarties Bendrosios dalies 19.3 punkto taikymo prasme, jeigu atsakovė negali pasinaudoti šių darbų rezultatu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovės pozicija, jog jos pareiga sumokėti už atliktus darbus galėtų atsirasti tik esant galimybei rangovės darbų rezultatu naudotis, yra nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad darbų pagal Sutartį neužbaigimas savaime nereiškia, jog iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą pagal Sutartį atlikti darbai buvo netinkami. Darbų neužbaigimą ir jų rezultato neperdavimą atsakovei nulėmė būtent pastarosios veiksmai, kai ji, nesant rangovės kaltės, nutraukė Sutartį. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki Sutarties nutraukimo atliko dalį nurodytų projektavimo darbų. Atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovė projektavimo darbus atliko netinkamai, negalėjo remtis vien tik tuo, kad darbai neužbaigti ir dėl to ji negali pasinaudoti šių darbų rezultatu, o turėjo nurodyti konkrečius atliktų projektavimo darbų (jų dalies) trūkumus, kurie leistų nuspręsti, jog jie atlikti ne pagal teisės aktų ar Sutarties reikalavimus. Atsakovei neįrodžius netinkamo Sutartyje nustatytų projektavimo darbų atlikimo, vien aplinkybė, kad šie darbai nebuvo užbaigti ir jų rezultatu negalima naudotis, negali būti pagrindas juos pripažinti kaip atliktus netinkamai ir atleisti atsakovę nuo pareigos sumokėti ieškovei atlyginimą už atliktų darbų dalį. Aiškinant priešingai, būtų paneigiami rangovės interesai ir iškreipiama šalių tarpusavio prievolių pusiausvyra, nes užsakovė tokiu atveju turėtų teisę bet kuriuo metu, nesant rangovės kaltės ir be jokių neigiamų pasekmių, nutraukti sutartį, nežiūrint į tai, kad rangovė jau būtų patyrusi sąnaudas darbų atlikimui ir numačiusi gauti atlygį už sulygtus darbus. Taigi, atsakovei nutraukus Sutartį 19.3 punkto pagrindu, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei atlyginimą už atliktų projektavimo darbų dalį, nepriklausomai nuo to, kad galutinis rezultatas nebuvo pasiektas.
Dėl iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą rangovės atliktų darbų apimties
37. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atliko šiuos projektavimo darbus: 1) 2022 m. spalio 27 d. suderino dujų spintelės vietą su sklypo savininku; 2) 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė projektinius sprendinius derinti atsakovei; 3) 2022 m. lapkričio 16 d. gavo atsakovės pritarimą projektiniams sprendiniams ir nurodymą projektą derinti su suinteresuotais asmenimis; 4) 2022 m. lapkričio 17 d. parengė kreipimąsi į AB Lietuvos automobilių kelių direkciją; 5) 2022 m. lapkričio 17 d. išsiuntė projektą derinti AB „Telia“ ir Vilniaus rajono melioracijos atstovams; 6) 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė pasirašytą raštą AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai; 7) 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovė išsiuntė projektą derinti su seniūnijomis, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Neries regioninio parko direkcija; 8) 2022 m. lapkričio 18 d. gavo suderinimą iš AB „Telia“ bei Zujūnų seniūnijos; 9) 2022 m. lapkričio 22 d. gavo suderinimus iš Vilniaus rajono melioracijos skyriaus ir Sudervės seniūnijos. Atsakovė šių ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, taip pat patvirtino, kad iš ieškovės iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą buvo gavusi: 1) su visais subjektais nesuderintą topografinį planą (brėžinį); 2) projektuojamos dujotiekio trasos nuotraukas. Be to, nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovei tam tikrą parengtą projektinę dokumentaciją, kurią sudaro: antraštinis lapas (dubliko priedo Nr. 1 1 psl.); projektų dokumentų sudėties žiniaraštis (dubliko priedo Nr. 1 2 psl.); projektuojamo objekto pagrindiniai techniniai rodikliai (dubliko priedo Nr.1 3 psl.); projekto aiškinamoji dalis (dubliko priedo Nr. 1 4–7 psl.); projektavimo techninė užduotis Nr. 22-05178D (dubliko priedo Nr. 1 8–9 psl.); situacijos schema (dubliko priedo Nr. 1 10 psl.); techninė specifikacija (dubliko priedo Nr. 1 12–17 psl.).
38. Ekspertinio tyrimo akte specialiųjų žinių projektavimo srityje turintis asmuo išsamiai apibūdino ieškovės atliktus projektavimo darbus, padarė išvadą, kad rangovė Sutarties nutraukimo dieną buvo atlikusi 54,75 procentų projektavimo darbų. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas patvirtino, kad darbų po pranešimo apie Sutarties nutraukimą ieškovė neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ekspertiniame tyrimo akte nurodyti darbai buvo atlikti iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo įvertinimu, nurodo, kad projektinė dokumentacija, kuri buvo pateikta atsakovei 2022 m. gruodžio 7 d., buvo parengta jau po pranešimo apie Sutarties nutraukimą momento. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė tik pačios atsakovės ieškovei pateiktus dokumentus bei šabloninius, iš kitų rengtų projektų iš esmės nukopijuotus dokumentus su standartiniu turiniu, paimtu iš kitų teisės aktų bei tų pačių atsakovės dokumentų.
39. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 34 punktas). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė ieškovės atstovą, kuris nurodė, kad visi darbai, susiję su projektinės dokumentacijos parengimu, buvo atlikti iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovo teismo posėdyje pateiktą poziciją, kad projektinė dokumentacija, kuri buvo pateikta atsakovei 2022 m. gruodžio 7 d., buvo parengta jau po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, privalėjo šiuos argumentus pagrįsti ir pateikti atitinkamas aplinkybes paneigiančius įrodymus, pavyzdžiui, apklausti projektinę dokumentaciją rengusius projektuotojus, įvertinti gautos projektinės dokumentacijos duomenis apie jų sukūrimo laiką ar pan. Šios pareigos atsakovei neįvykdžius ir nepateikus ieškovės poziciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismui byloje nebuvo pagrindo nustatyti, kad ieškovė tęsė Sutartyje numatytus projektavimo darbus po pranešimo apie Sutarties nutraukimą momento.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės 2022 m. gruodžio 7 d. pateiktą projektinę dokumentaciją sudaro pačios atsakovės ieškovei pateikti dokumentai, šabloniniai ar iš kitų atsakovės rengtų projektų iš esmės nukopijuoti dokumentai su standartiniu turiniu. Iš projektinės dokumentacijos turinio matyti, kad ji yra parengta konkrečiam pagal Sutartį numatytam projektui įgyvendinti, šių dokumentų turinys (projekto aprašymas, brėžiniai, schemos, nuotraukos) yra skirti būtent Sutartyje numatytam projektui. Pažymėtina, kad projektinė dokumentacija yra techninio pobūdžio dokumentų rinkinys, kuriam taikomi tokių dokumentų rengimui keliami reikalavimai, nustatyti Sutartyje (Sutarties Specialiosios dalies priedas Nr. 10 „Techniniai ir darbų atlikimo reikalavimai“) ir teisės aktuose. Tai nulemia tokių dokumentų tarpusavio panašumą rengiant juos, tačiau turimos kompetencijos ir ankstesnė patirtis rengiant tokius projektus, galimybė projektuojant naujus objektus naudotis anksčiau rengtų projektų projektinę medžiagą ar naudoti iš atsakovės gautus dokumentus, nemažina atliktų projektavimo darbų vertės.
41. Šioje nutartyje minėta, kad ieškovė, siekdama įvertinti iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atliktų projektavimo darbų apimtį, 2023 m. vasario 9 d. kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertą E. L., kuris 2023 m. vasario 20 d. Ekspertinio tyrimo akte įvertino, jog rangovė Sutarties nutraukimo dieną buvo atlikusi 54,75 procentų projektavimo darbų. Atsakovė apeliaciniame skunde Ekspertinio tyrimo aktą laiko nepagrįstu, mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis šiuo aktu įvertindamas iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą ieškovės atliktų projektavimo darbų vertę. Atsakovė nurodo, kad: 1) Ekspertinio tyrimo akte įvertinti ne iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, bet iki Sutarties nutraukimo momento atlikti darbai; 2) akte įvertinti pačios atsakovės ieškovei pateikti dokumentai ir kiti standartinio pobūdžio dokumentai; 3) nenurodyti metodai, kuriais remiantis atliktas tyrimas; 4) projektavimo darbų vertės skaičiavimas, įskaitant projektavimo darbų sudėtinių dalių paskirstymą, pagrįstas subjektyviu eksperto vertinimu; 5) Ekspertinio tyrimo akte klaidingai nurodyta, kad yra dalis ieškovės rengtame projekte neva esančių dokumentų (prisijungimo sąlygos, projektuotojo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, prijungiamo vartotojo žemes sklypo planas su koordinačių žiniaraščiu).
42. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais dėl skundžiamame sprendime atlikto netinkamo Ekspertinio tyrimo akto įvertinimo. Visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovė, Ekspertinio tyrimo akte įvertinti iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą atlikti projektavimo darbai (plačiau žr. šios nutarties 37–39 punktus). Antra, atsakovės argumentai dėl to, kad Ekspertiniame tyrimo akte nenurodyti metodai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados, laikytini nepagrįstais. Šį aktą surašęs E. L., gavęs iš ieškovės užduotį nustatyti atliktų projektavimo darbų apimtį, objektyviai įvertino savo galimybes šią užduotį įvykdyti, pagal turimą patirtį, kvalifikaciją, žinias pasirinkdamas, jo nuomone, tinkamiausius būdus tam, kad būtų tiksliai įvertinta ieškovės iki Sutarties nutraukimo atliktų projektavimo darbų apimtis. Ekspertinio tyrimo aktą parengęs E. L. yra asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija – statinio ekspertizė ir teisė atlikti teismo eksperto pareigas gamybos ir pramonės paskirties pastatuose. E. L. yra įgijęs Statybos inžinerijos bakalauro ir magistro laipsnius Vilniaus Gedimino Technikos universitete, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai (išskyrus garažų, gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje), ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertinio tyrimo aktą parengė asmuo, turintis reikiamas žinias ir kompetencijas atliktų darbų apimties įvertinimui atlikti.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, Ekspertinio tyrimo akto išvados yra logiškai pagrįstos, padarytos išsamiai įvertinus ieškovės faktiškai atliktus projektavimo darbus, jiems atlikti reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, jų įtaką bendram rezultatui. Darbų sudėtinių dalių paskirstymas šiame akte pagrįstas reikiamų atlikti darbų padalinimu į projekto rengimo dalį (40 procentų) ir derinimo dalį (60 procentų). Teisėjų kolegijos nuomone, toks darbų paskirstymas yra pagrįstas specialiųjų žinių turinčio asmens vertinimu dėl didesnio laiko išteklių ir darbo imlumo derinant parengtą projektą su suinteresuotais subjektais. Kartu pažymėtina, kad pripažinus, jog atliktų darbų apimties įvertinimui buvo būtinos specialiosios žinios, atsakovė turėjo teisę, siekdama paneigti Ekspertinio tyrimo akte nurodytus apskaičiavimus, pasitelkti reikiamus specialistus, ekspertus, esant poreikiui, prašyti teismo skirti teismo ekspertizę. Šiuo atveju atsakovei reiškiant nesutikimą Ekspertiniam tyrimo aktui vien savo subjektyviu vertinimu, nepateikus įrodymų, kurie paneigtų šiame akte nurodytų duomenų teisingumą, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atliktų projektavimo darbų apimtį ir jų vertę, pagrįstai ieškovės pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą pripažino tinkamu įrodymu byloje bei juo rėmėsi.
45. Atsakovės argumentai, kad Ekspertinio tyrimo akte neteisingai nurodyta, jog yra dalis ieškovės rengtoje projektinėje dokumentacijoje esančių dokumentų (prisijungimo sąlygos, projektuotojo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, prijungiamo vartotojo žemės sklypo planas su koordinačių žiniaraščiu), yra nepagrįsti. Iš Ekspertinio tyrimo akto turinio matyti, kad jame buvo įvertinta, jog prisijungimo sąlygos nebuvo išduotos, o buvo projektuojama pagal projektavimo užduotį, taip pat akte buvo įvertinta, kad projektavimo dokumentuose buvo įrašytas projektuotojo atestato numeris, o atestato kopija turėjo būti pridėta galutiniam projekto derinimui. Ekspertinio tyrimo akte taip pat buvo nurodyta, kad visos reikiamos žemės sklypo koordinatės buvo surašytos brėžiniuose. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Ekspertinio tyrimo akte atliktų projektavimo darbų apimtis buvo įvertinta netinkamai.
Dėl skundžiamo sprendimo motyvavimo, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Vien tai, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).
47. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į visus atsakovės argumentus dėl projektinės dokumentacijos apimties ir Ekspertinio tyrimo akto, tačiau skundžiamame sprendime atsakė į pagrindinius bylos faktinius, teisinius klausimus ir bylą išsprendė teisingai. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės tinkamai teisiškai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, aiškino Sutarties nuostatas, teisingai įvertino Ekspertinio tyrimo aktą ir kitus byloje surinktus įrodymus, nustatydamas ieškovės atliktų projektavimo darbų apimtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad skundžiamo sprendimo nepakankamai išsamus motyvavimas nagrinėjamu atveju nėra esminis ar turintis įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
49. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 872 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, patirtas išlaidas pagrindžia 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 24259 ir ieškovės mokėjimo nurodymas.
50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. gruodžio mėnesį (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, taikomas 2023 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 000,10 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 600,13 Eur (1,3 x 2 000,10 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 3 872 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai priteistinų atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnes, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidas, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto priteistino atstovavimo išlaidų dydžio – 2 600,13 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilumos šaltinis“ (juridinio asmens kodas 269175840) 2 600,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė