Civilinė byla Nr. 2A-1192-232/2013

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00990-2011-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 116.5.

(S)

                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                    SPRENDIMAS

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2013 m. sausio 7 d.

                                                                      Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

Liudas Uckienė (vienasmeniškai),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff OY apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff OY ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos pagal vartojamąjį kreditą palūkanų bei delspinigių išieškojimo

                                                           NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

    ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 838,85 Lt skolos (nesumokėto kredito), 2,80 Lt palūkanų, 818,93 Lt delspinigių ir 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG, pagal kurią minėta pradinė kreditorė suteikė atsakovei kredito limitą, kurį panaudojusi atsakovė įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei vykdė netinkamai, todėl sutartis buvo nutraukta. Ieškovė ir pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria minėta pradinė kreditorė perleido ieškovui reikalavimo teisę pagal 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG.

      Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad iš dalies pripažįsta savo skolą pradinei kreditorei „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“).

        Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

     II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

         Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė

         Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Teismas nustatė iš 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 08-02112-EG (toliau – Sutartis) matyti, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) suteikė atsakovei 800 Lt limito kreditą, kurį panaudojusi atsakovė įsipareigojo grąžinti Sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 4-5). Atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė netinkamai, todėl Sutartis buvo nutraukta (b.l.6,7). Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2008-08-26 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę pagal Sutartį ieškovei (b.l. 8).

        Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 1.65 straipsnis) (CK 6.109 straipsnio 2 dalis). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, remdamasis atsakovės paaiškinimais, kurių ieškovas neginčijo ir nepaneigė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei pradinis kreditoris „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“), nei ieškovas CK 6.109 straipsnio tvarka nepranešė atsakovei pagal apie reikalavimo perleidimo faktą, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė dėl tokio reikalavimo perleidimo sutiko. Todėl teismas priėjo išvados, kad dėl nežinomų priežasčių ieškovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir visiškai nepasirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir turi prisiimti tokio jo elgesio pasekmes. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuomone ieškovas neįrodė, jog jis tinkamai ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendino savo reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, neįrodė ieškinio pagrindą patvirtinančių aplinkybių, todėl tokia ieškovo teisė į skolos priteisimą iš atsakovės negali būti ginama, o ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Nepaisydamas fakto, kad atsakovė iš dalies ieškinį pripažino, teismas konstatavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir nepriėmė atsakovės ieškinio pripažinimo.

       III.APELIACINIO SKUNDO ARGUMENTAI.

      Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį patenkinti.

       Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė materialines bei procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamos praktikos. Apeliantas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimu priimtu teismų praktikos vienodinimo klausimais. Apeliantas nurodė jog kasacinis teismas yra konstatavęs jog tais atvejais, kai reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, apie reikalavimo perleidimą skolininkui gali būti pranešama bet kokia forma ir būdu, svarbu, kad pranešime būtų informaciją apie pradinio skolininko turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui (LAT 2010 04 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-168/2010). LAT 2011 03 14 civilinėje byloje Nr. 3K-3- 105/2011, plečiamai pasisakė dėl reikalavimų perleidimo tvarkos ir nurodęs, kad jei skolininkas nėra įvykdęs prievolės, tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytinas tokio reikalavimo pareiškimas teismine tvarka pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas kartu su ieškiniu, reikalaujant ieškinį patenkinti neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės pareikšti atsikirtimų, kuriuos galėjo pareikšti pradiniam kreditoriui, naujajam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Pranešus skolininkui apie cesijos (reikalavimų perleidimo) sutartį ieškinio pareiškimu, pateikiant pačią cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia pastarajam teisnius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, vadinasi nuo jų įteikimo momento ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsakovė. Teisės į gynybą proceso metu nebuvo apribotos, ji neprarado galimybės pareikšti ieškovui visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę pareikšti pradiniam kreditoriui. Ieškovė prieštaravimų nereiškė, pripažino skolą pradiniam kreditoriui todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinio pripažinimą.

        IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS. 

       Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė materialinė teisės normas bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose sprendžiant ginčus kylančius iš reikalavimų perleidimo sutarčių.

            Apeliantas savo skunde pagrįstai rėmėsi LAT suformuota praktika. LAT išplėstinė kolegija 2010 04 16  nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, aiškindama su tinkamu pranešimu skolininkui apie  reikalavimo perleidimą (cesijos sutartį) susijusius klausimus pažymėjo, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau.

         2011 03 14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo tvarkos LAT pabrėžė, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

      Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį kad šiuo atveju ieškovui buvo perleisti reikalavimai kylantys iš atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2008 03 21 sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 08-021102-EG (b.l.4), kurios 17.6 punktas numatė jog Bankas (pirminis kreditorius) turi teisę be kredito gavėjo (atsakovės) sutikimo perleisti pagal sutartį atsirandantį reikalavimą į kredito gavėją. Taigi bankas turėjo išankstinį atsakovės sutikimą reikalavimams perleisti.

   Remiantis suformuota LAT praktika pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio ieškinys atmestas naikintinas.

      Tačiau ieškinys apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti tenkinamas visiškai, dalyje dėl delspinigių priteisimo, nepaisant to jog atsakovė ieškinį pripažino. Reikalavimai kuriuos įgijo ieškovas kildinami iš sutarties, kuri atitinka CK 6.886 ir 6.887 straipsniuose, numatytų vartojimo kredito sutarčių požymius. Todėl atsakovė laikytina silpnąją ginčo šalimi. Ieškovas be pagrindinės skolos, kuri jam perleista – 847,12 Lt, prašo papildomai priteisti dar 818, 93 Lt delspinigių paskaičiuotų už 973 dienas. Taigi ieškovas prašo netesybų, kurios savo dydžiu beveik prilygsta pačiai neįvykdytai prievolei. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nuostatos įgalina teismą mažinti netesybas kai jos yra aiškiai per didelės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas šias įstatymo nuostatas, mažina priteisiamų delspinigių dydį apribodamas jį delspinigiais priteistinais už 180 dienų, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartojimo sutarties silpnoji pusė ir nors ji neprašė taikyti sutrumpintų ieškinio senaties terminų, numatytų netesybų reikalavimams CK  1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte, teismas orientuojasi į šiuos terminus mažindamas akivaizdžiai per dideles netesybas (delspinigius) ir  mano kad proporcinga netesybų suma turėtų sudaryti 152 Lt.          

     Ieškinį patenkinus dalinai, vadovaujantis 93 straipsniu iš atsakovė priteistinos bylinėjimosi išlaidos minimalus CPK 80 straipsnyje, numatytas ir todėl nemažinamas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, 67 Lt žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme 70 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 3,44) ir 87, 29Lt  + 71,87 Lt = 159,16 Lt viešų pranešimų apie posėdį išlaidos (b.l.24-26). Viso priteisiama bylinėjimosi išlaidų 296,16Lt.

    Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

                                                                NUSPRENDĖ :

     Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m.rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

      Priteisti ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Joukahaisekatu 6, PL 20, FI-20101 Turku, Suomija naudai iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Sodų 17-58, Elektrėnuose 847,12 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus) skolos ir 152 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus) delspinigių, 296 Lt (du šimtus devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 01 29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos

             Teisėja                                                        Liuda Uckienė