LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. J. padavė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo A. Z. 2020 m. gruodžio 17 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Aktas); 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 36 417,21 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 10 800 Eur negautų pajamų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui atlikti darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Šalims susitarus dėl darbų atlikimo Bute, ieškovui atstovaujanti interjero dizainerė M. S. 2020 m. gegužės 13 d. pradėjo teikti atsakovui nurodymus dėl konkrečių darbų ar jų tikslinimo Bute, kurie neatsispindėjo jos pateiktuose pradiniuose Buto brėžiniuose. Tai buvo daroma tam, kad atsakovas turėtų pakankamą informaciją tinkamam darbų atlikimui Bute. Atsakovui pradėjus darbus Bute, ieškovas ir interjero dizainerė su atsakovu nuolat bendraudavo tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu, tiek susitikimų Bute metu. Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad darbų Bute vėlavimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys.

3.       Ieškovas paaiškino, kad jis, interjero dizainerė, V. Ž. ir atsakovas 2020 m. lapkričio 28 d. atvyko į Butą tam, jog būtų apžiūrėti ir įvertinti atsakovo atlikti darbai pagal Sutartį. Susitikimo metu atsakovui, kaip ir 2020 m. lapkričio 28 ir 30 d. siųstuose elektroniniuose laiškuose, buvo nurodyti jo atliktų darbų trūkumai bei papildomi trūkumai, kuriuos atsakovas įsipareigojo pašalinti. Tačiau atsakovas atliktų darbų trūkumų neištaisė, 2020 m. gruodžio 9 d. elektroniniu laišku nepagrįstai kreipėsi į ieškovą, prašydamas sumokėti pinigines sumas, kurias ieškovas jau buvo sumokėjęs atsakovui.

4.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties nutraukimo. Bute 2020 m. gruodžio 22 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu buvo užfiksuoti atsakovo atliktų darbų trūkumai pagal Sutartį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu statybų specialistas D. K. atliko atsakovo atliktų darbų kokybės įvertinimą ir nustatė, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais. Atsakovas iš pradžių dalyvavo faktinių aplinkybių konstatavimo procedūroje, tačiau vėliau iš jos pasišalino. Nepaisant to, kad atsakovui buvo žinoma, jog jo atlikti darbai pagal Sutartį buvo atlikti su esminiais trūkumais ir neištaisyti, atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl skolos pagal Sutartį sumokėjimo ir vienašališkai pasirašytą Aktą, prašydamas ieškovo sumokėti 9 887,99 Eur skolą už faktiškai atliktus darbus.

5.       Ieškovo teigimu, Aktas yra negaliojantis, kadangi atsakovas nepagrįstai vienašališkai pasirašė Aktą, nurodydamas, kad ieškovas atsisako jį pasirašyti. Ieškovui Aktas nebuvo pateiktas, darbai Bute buvo atlikti su akivaizdžiais trūkumais, kurie nebuvo ištaisyti. Ieškovas net neturėjo galimybės priimti atsakovo darbų ar atsisakyti juos priimti, kadangi fiksuojant faktines aplinkybes bei atliktų darbų kokybę, atsakovas pasišalino iš Buto ir nenorėjo matyti jo atliktų darbų trūkumų.

6.       Ieškovas nurodė, kad atsakovui netinkamai įvykdžius Sutartį, atsakovui nebegalėjo būti patikėtas darbų trūkumų šalinimas, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba arba savo jėgomis. Ieškovas teigė, kad trūkumų šalinimas Bute dėl atsakovo nekokybiško darbo kainavo 36 417,21 Eur. Dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė Sutartį, ieškovas negalėjo išnuomoti Buto ir gauti pajamų iš nuomos, nors ir turėjo galiojančią nuomos sutartį. Ieškovas papildomai patyrė 10 800 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsniu ir Sutarties nuostatomis, turėjo teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba arba savo jėgomis atsakovo sąskaita, o šiuo metu turi teisę išieškoti patirtus nuostolius iš atsakovo. Ieškovas, reikalaudamas būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, turi pareigą įrodyti tokių būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovo atliktų darbų trūkumus įrodinėjo filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukomis, specialisto D. K. 2021 m. sausio 29 d. vertinimo aktu (toliau – Vertinimo aktas Nr. 1) ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. vertinimo aktu (toliau – Vertinimo aktas Nr. 2). Analizuodamas antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas nurodė, kad antstolis jame faktiškai vadovavosi prielaidomis, fiksavo ne tik faktus, bet pateikė vertinimą dėl galbūt blogai atliktų statybos darbų, kadangi buvo vartojami tokie terminai, kuriais apibūdinami nekokybiškai atlikti darbai. Teismas nurodė, kad antstolis atliko statybos darbų kokybės įvertinimą, o tai nėra priskirta jo kompetencijai.

10.       Teismas nurodė, kad tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek Vertinimo akte Nr. 1 nustatytos aplinkybės (ant miegamojo sienos dešinės pusės matosi skirtingos sienos spalvos, elektros įjungimo ir išjungimo mygtukas netinkamai sukomplektuotas ir netinkamai įdėtas sienoje, toliau sienoje dešinėje pusėje netinkamai paruošta dažymui, nudažyta netolygiai, yra nelygumas iki 3 mm) negali būti laikomos statybos darbų trūkumu, kadangi antstoliui ir statybų specialistui D. K. buvo parodyta ta siena, kurios darbai buvo sustabdyti, paaiškėjus, kad toje vietoje bus korpusiniai baldai, veidrodis ir jų glaistyti bei dažyti nereikia.

11.       Teismas nustatė, kad antstolis ir statybų specialistas D. K. užfiksavo ieškovo nurodytus grindų defektus bei nurodė, jog grindjuosčių nesumontavimas nelaikytinas statybos darbų defektu, kadangi grindjuostes galutinai reikėjo sumontuoti po baldų sumontavimo ir toks buvo interjero dizainerės nurodymas. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus, kad reikėjo pakeisti visas grindis šioje patalpoje, juos laikė neįrodytais, kadangi byloje buvo pateikta tik išankstinio mokėjimo sąskaita, o mokėjimo ir galutinės sąskaitos faktūros byloje nėra. Nurodytos aplinkybės leido teismui nuspręsti, kad grindų danga nebuvo pakeista ir išlaidų ieškovas nepatyrė.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl antstolio ir statybų specialisto D. K. nustatytų aplinkybių, kad įstatyta palangė nesiliečia su lango rėmu, trūksta 5 mm ir šis tarpas užteptas hermetiku, atsižvelgė į liudytojos M. S. parodymus, jog buvo priimtas bendras šalių sprendimas tarpą užtaisyti hermetiku. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo įsigyta nauja palangė ar ji buvo pakeista.

13.       Teismas įvertino antstolio ir statybų specialisto D. K. nustatytas aplinkybes, kad virtuvės sienoje yra skirtingo dizaino ir spalvų elektros jungikliai, ir nurodė atsakovo argumentus, jog klientas apie pristatytus į objektą skirtingus elektros jungiklius buvo informuotas, tačiau 2020 m. gruodžio 3 d. raštu reikalavo juos sumontuoti. 

14.       Teismas, vertindamas antstolio ir statybų specialisto D. K. nustatytas aplinkybes, kad lango palangė suformuota netinkamai, jos nuolydis yra suformuotas į išorę, o turi būti į Buto vidaus pusę, nurodė atsakovo argumentus, jog tai nėra statybos darbų defektas, kadangi buvo siekiama išvengti vandens (kondensato, susiformavusio ant langų) patekimo ant grindų, pastebėjus, jog ant langų gausiai renkasi kondensatas. Šalys nutarė, kad palangės nuolydis iki 3 mm bus formuojamas į lango pusę.

15.       Teismas nurodė, kad antstolis ir statybų specialistas D. K. užfiksavo ieškovo nurodytus neatitikimus dėl elektros dėžučių įrengimo. Atsakovas teigė, kad projektiniame brėžinyje yra numatytos tik orientacinės elektros dėžučių vietos, brėžinyje yra prierašai, jog elektros dėžučių vietos bus koreguojamos atsižvelgiant į grindinio šildymo išdėstymą. Antstolis ir statybų specialistas D. K. šį trūkumą užfiksavo nesivadovaudami grindinio šildymo išdėstymo planu. Atsakovas akcentavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog elektros dėžutę būtų galima pastatyti kitaip, nei ji buvo pastatyta atsakovo.

16.       Teismas, vertindamas antstolio ir statybų specialisto D. K. nustatytas aplinkybes, kad sienos turi nukrypimų, nurodė atsakovo argumentus, jog sienų tinkavimo ir lyginimo darbų ieškovas neužsakė. Teismas konstatavo, kad nėra aišku, kuo vadovaudamasis antstolis nustatė, jog sienos turi nuokrypius, kadangi nėra užfiksuota, kokiomis matavimo priemonėmis yra matuojamas nukrypimas. Teismas, įvertinęs liudytojos M. S. parodymus, kad atsakovas atliko sienų tinkavimo ir lyginimo darbus, bei susipažinęs su vaizdo medžiaga, padarė išvadą, jog sienų nuokrypiai yra akivaizdūs. Rangos darbų kokybė turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams, todėl teismas pagrįstais pripažino argumentus dėl sienų tinkavimo ir lyginimo darbų defektų.

17.       Pasisakydamas dėl antstolio ir statybų specialisto D. K. užfiksuoto deformacinio tarpo – kompensacinės siūlės, kaip statybos darbų defekto, teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog taisytina dalis yra prie lubų, tačiau dėl to, jog ieškovas uždraudė atsakovui toliau vykdyti darbus, ji nebuvo visiškai sutvarkyta. Pagal Sutartį ieškovas turėjo atsakovui suteikti terminą nebaigtiems darbams ar defektams ištaisyti.

18.       Teismas, pasisakydamas dėl antstolio ir statybų specialisto D. K. užfiksuoto pažeidimo, susijusio su elektros dėžutės pažeidimu, rėmėsi atsakovo teiginiais, kad į Butą nuo 2020 m. gruodžio 15 d. jis negalėjo patekti. Atsakovas teigė, kad jokių sudaužytų dėžučių nebuvo ir šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos.

19.       Teismas nurodė, kad antstolis ir statybų specialistas D. K. užfiksavo pažeidimus, susijusius su LED apšvietimu, tačiau atsakovas nurodė, jog LED šviestuvo montavimas turėjo būti koreguojamas po baldų montavimo.

20.       Teismas, pasisakydamas dėl antstolio ir statybų specialisto D. K. užfiksuotų aplinkybių, kad rozetė dušo sienoje sumontuota netinkamoje vietoje, nurodė, jog, atsakovo teigimu, rozetė sumontuota brėžinyje nurodytoje vietoje. Teismas nurodė atsakovo argumentus, kad elektros taškų vietas dizainerė turėjo patikrinti, tačiau ji pastabų dėl šios rozetės nepateikė. Be to, neaišku, kokia yra antstolio naudoto matavimo prietaiso paklaida ir ar yra toks skirtumas, kokį nurodo ieškovas.

21.       Teismas, pasisakydamas dėl nešvarių grindų, nurodė atsakovo argumentus, kad jos miegamajame buvo švarios, jokių pretenzijų dėl to iš ieškovo nebuvo gauta. Atsakovo teigimu, grindys buvo išpurvintos po to, kai atsakovas negalėjo patekti į Butą. Atsakovas neneigė, kad dėl vandens virtuvėje ant keturių lentų atsirado dėmės, tačiau ieškovas jam buvo pasakęs, jog dėl to nieko daryti nereikia, nes dėmės pasislėps po baldais. Šie defektai nesudarė sąlygų pakeisti visų grindų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad grindų danga buvo pakeista.

22.       Teismas kaip pagrįstus įvertino atsakovo argumentus, kad ieškovo nurodyti dažymo, tvirtinimo elementų paslėpimo, šveitimo darbai yra smulkūs, jie nebuvo atlikti su trūkumais, tačiau buvo neužbaigti. Jų atsakovas, kilus konfliktui su ieškovu, užbaigti neturėjo galimybės. Teismas nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir statybų specialisto D. K. Vertinimo aktas Nr. 1 turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi visi nurodyti darbai buvo užfiksuoti neperdavus objekto.

23.       Teismas ieškovo argumentus, kad dušo maišytuvo sukeistų šalto ir karšto vandens vamzdžių prijungimo defekto šalinimui reikia skirti 6 186,28 Eur, laikė nepagrįstais, kadangi ieškovas atsakovui pareiškė pretenzijas dėl šių darbų trūkumų tik po to, kai tretieji asmenys Bute pradėjo vykdyti darbus. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo pateiktas sąskaitas, nusprendė, kad be uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilva“ Bute darbus atliko ir kiti asmenys, kurių ieškovas neįvardija. 2020 m. gruodžio mėn. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad Bute dirba kiti statybos darbininkai, į kurį atsakovas atsakė, kad garantija atliktiems darbams Bute negalios, jeigu bus pasamdyti tretieji asmenys.

24.       Teismas nurodė atsakovo argumentus, kad ieškovas nori atsakovo sąskaita naujai atlikti Buto remontą. Vonios defekto taisymo sąmatoje yra nurodyti nepagrįsti darbai, kurių nereikia atlikti, norint pašalinti esamą defektą dėl vandens temperatūros maišytuve sureguliavimo. Tokiam defektui pašalinti užtektų po praustuvu pastatyti revizines dureles ir atlikti vamzdžių perjungimą. Tokie darbai kainuotų iki 200 Eur. Ieškovas siekia padidinti patirtą žalą ir teikia patį brangiausią tokio defekto ištaisymo būdą, nors atsakovas abejoja, kad toks defektas egzistavo. Abejones kelia tai, kad esant tokiam defektui, kiti tualete esantys maišytuvai neveiktų, tačiau statybų specialistas D. K. nurodė, jog kiti maišytuvai nebuvo tikrinti. Ieškovas nesudarė sąlygų teismo ekspertui patekti į Butą statybų darbų trūkumams nustatyti. Nurodytos aplinkybės leido teismui teigti, kad statybos darbų trūkumų nėra atlikta, o Bute buvo likę neatlikti baigiamieji statybos darbai, kurių atsakovas negalėjo atlikti dėl ieškovo uždraudimo jam atvykti į Butą.

25.       Teismas atsakovo argumentus, kad nėra pagrindo remtis Vertinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2, laikė pagrįstais, nurodydamas, kad statybų specialistas D. K. neatliko Bute atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo ir nenustatė trūkumų ištaisymo išlaidų sumos. Vertinimo akte Nr. 1 nėra pateikta informacija, kokia medžiaga naudota atliekant atliktų statybos darbų kokybės vertinimą, statybų specialistas D. K. nesivadovavo Sutarties nuostatomis, projektine dokumentacija. Teismas nustatė, kad byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kokie papildomi darbai ir už kokią kainą buvo numatyti atlikti. Nepaisant to, ieškovas kaip darbus, atliktus su trūkumais, vertino darbus, kurie apskritai neturėjo būti vykdomi. Teismas nurodė, kad Vertinimo aktas Nr. 1 yra pateiktas nuotraukų pavidale, jis neįrodo sienų kreivumo, netolygaus šveitimo ar kitų ieškovo nurodytų defektų. Be to, jame nėra aprašymų, susijusių su nurodytų defektų šalinimu, būtinumu, pagrįstumu ir pan., taip pat jame nepateikti duomenys, ar pasirinktas defektų šalinimo būdas yra pigiausias, nepateikti atsakymai, kodėl pasirinktas toks ištaisymo būdas, nenurodoma, ar yra įmanoma defektą pašalinti kitu būdu, kiek tai kainuotų ir pan.

26.       Pasisakydamas dėl Vertinimo akto Nr. 2 teismas pažymėjo, kad jame nėra nurodytas vandens maišytuvo modelis ir jo instrukcija. Teismo vertinimu, nėra aišku, ar ieškovo teiginiai, kad buvo sumaišyti karšto ir šalto vandens vamzdžiai, atitinka tikrovę, kadangi nėra jokių nuorodų, jog minėto prietaiso prijungimas turėtų būti atliktas taip, kaip nurodo ieškovas, o ne taip, kaip buvo padaryta atsakovo. Teismas pažymėjo, kad byloje yra nepaneigtas atsakovo argumentas, jog Vertinimo akte Nr. 2 pasirinktas pats sudėtingiausias ir brangiausias defektų šalinimo būdas, tačiau nepasisakyta apie alternatyvias defekto pašalinimo galimybes ir kaštus. Teismas konstatavo, kad statybų specialistas D. K. nebuvo byloje paskirtas teismo ekspertu, todėl byloje nebuvo paneigti atsakovo argumentai, jog jis turėjo šališkumą ir suinteresuotumą, nes gavo atlygį iš ieškovo. Tai leido teismui teigti, kad statybų specialisto D. K. Vertinimo aktuose buvo įtvirtinta ieškovo nuomonė dėl Bute esamų statybos darbų trūkumų. Teismas nusprendė, kad ieškovo pateikti Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 neatskleidė atliktų darbų kokybės, jų ištaisymo kaštų, todėl teismas jų nelaikė tinkamais įrodymais, pagrindžiant ieškovo nurodytų atsakovo atliktų statybos darbų defektų buvimą.

27.       Teismas nurodė, kad jis ne kartą buvo įpareigojęs ieškovą sudaryti sąlygas teismo ekspertui patekti į Butą ir ištirti atsakovo atliktų darbų apimtį ir kokybę. Tačiau ieškovas sudarė nuomos sutartį, kuria galėtų vadovautis, teigdamas, kad jis negali vykdyti teismo įpareigojimo. Teismas vadovavosi CK 6.489 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad nuomininko teisė į privatumą yra ribojama. Ieškovas Buto nuomos sutartyje turėjo galimybę aptarti patekimo į Butą galimybes. Teismas įvertino, kad ieškovas, užkirsdamas kelią rinkti įrodymus apžiūrint Butą, sudarė prielaidas taikyti contra spoliatorem (liet. prieš pažeidėją) prezumpciją, konstatuojant, jog ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų trūkumų.

28.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog atsakovo statybos darbų trūkumų ištaisymui reikia skirti 36 417,21 Eur. Tačiau atsakovas įrodinėjo, kad pagal visuotinai pripažintą viešą darbų skaičiavimo sistemą „Sistela“ ginčo darbų sąmatos kaina būtų 11 361,73 Eur.

29.       Teismas vadovavosi 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2023/09/06 (toliau – Ekspertizės aktas) ir jame pateiktomis ekspertizės išvadomis. Teismo ekspertas Ekspertizės akte, be kita ko, nustatė, kad ieškovo pateikta UAB „Gilva“ sąmata dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo neatitinka realių kainų, kai kurie įkainiai nepagrįstai padidinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų trūkumų fakto ir nepagrindė galimų trūkumų šalinimo išlaidų, dėl to ieškinio reikalavimą dėl trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo atmetė.

30.       Teismas, vertindamas Akto pagrįstumą, nustatė, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. pretenzija dėl skolos pagal Sutartį sumokėjimo bei vienašališkai pasirašytu Aktu kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas sumokėti 9 887,99 Eur skolą. Akte nurodyta, kad ieškovas neturi pretenzijų atsakovui. Ieškovas inicijavo Sutarties nutraukimą, o atsakovas surašė Aktą, kurį nusiuntė ieškovui. Ieškovas Akto nepasirašė.

31.       Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl vienašališko statybos rangos darbų perdavimo ir, susipažinęs su byloje pateiktų įrodymų visuma, išklausęs ieškovo ir liudytojos M. S. parodymus, konstatavo, kad argumentai dėl statybos rangos darbų trūkumų pagrįsti prielaidomis. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vienašališkai surašyto Akto pripažinimo negaliojančiu.

32.       Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl negautų pajamų, nustatė, kad ieškovas sudarė nuomos sutartį su „I. J.“ UAB, kurią pasirašė minėtos įmonės atstovė Simona Rakauskaitė. Minėtos bendrovės vadovas yra ieškovas. Iš įmonės pavadinimo teismas nusprendė, kad įmonės akcininkas yra ieškovas. Teismas įvertino, kad byloje yra nepaneigtas atsakovo argumentas, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant įrodyti patirtą žalą. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties sudarymo data įrodo, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. žinojo, jog yra daug neatliktų darbų, kurių nebus galima užbaigti laiku. Taigi, teismas nurodė, jog nebuvo jokio pagrindo ieškovui nuspręsti, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio mėn. jis galės išnuomoti Butą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimą dėl 10 800 Eur žalos atlyginimo atmetė, kadangi nebuvo įrodyti atsakovo atlikti neteisėti veiksmai ir ieškovo patirta žala.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė prieštaringus ir nelogiškus motyvus, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovui buvo pavesta atlikti visus Buto remonto darbus. Atsakovas sąmoningai sudarė Sutartį, joje neįrašydamas tam tikrų darbų. Atsakovui pinigai buvo mokami kaip už statybos darbų vadovo paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina Sutarties priedo „Sąmatos“ 4 punktas.

33.2.                      Atsakovą reikėjo nuolat raginti dėl darbų atlikimo Bute ir jam turėjo nuolat būti primenama dėl darbų trūkumų ištaisymo. Šios aplinkybės paneigia prieštaringas teismo sprendimo išvadas, kad atsakovas būtų ištaisęs darbų trūkumus ir (ar) užbaigęs darbus, jeigu ieškovas tokią galimybę atsakovui būtų suteikęs.

33.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nėra įrodęs atsakovo atliktų darbų trūkumų, nebaigtų darbų ir (ar) jų egzistavimo. Ieškovas nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikti priedai Nr. 7–15 ir šiuose prieduose esančios fotonuotraukos, sulyginus jas su Vertinimo aktu Nr. 2 ir Buto filmuota medžiaga, patvirtina aplinkybes, jog atsakovo Bute nebaigti atlikti darbai ar darbai, kurie buvo padaryti su trūkumais, buvo ištaisyti ir (ar) visiškai užbaigti. 

33.4.                      Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas 2020 m. gruodžio 21–22 d. patvirtina aplinkybes, kad šalys susitarė, jog abiem šalims pasitelkus specialistus bus siekiama įvertinti ir nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumus. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2020 m. gruodžio 22 d., kuomet turėjo būti perduodamas darbų rezultatas bei pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas, atsakovas pasišalino ir vienašališkai pasirašė Aktą.

33.5.                      Išvadas faktinių aplinkybių konstatavimo metu darė ne antstolis, o statybų specialistas. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir klaidingai nustatė, kuris asmuo pasisako dėl atliktų darbų trūkumų. Vertinimo aktuose esančios fotonuotraukos patvirtina atsakovo darbų trūkumus ir nebaigtus darbus.

33.6.                      UAB „Gilva“ pašalino atsakovo atliktų darbų trūkumus Bute. Ieškovas pats, pasitelkęs trečiuosius asmenis, ištaisė atsakovo netinkamai atliktus elektros darbus. Pagal ieškovo ir UAB „Gilva“ 2021 m. balandžio 8 d. sudarytą statybos rangos sutartį bendrovė, be kita ko, turėjo supirkti visas reikiamas medžiagas darbų atlikimui. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas neturi medžiagų įsigijimo dokumentų ir (ar) jų nepateikė, yra nelogiškas ir nepagrįstas.

33.7.                      Atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. teismui buvo pateikęs prašymą dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje, kurį teismas atmetė. Ieškovas pagrįstai tikėjosi ir manė, kad turi teisę laisvai disponuoti Butu, todėl 2022 m. spalio 10 d. sudarė Buto nuomos sutartį. Atsakovas tik vėliau, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kurį teismas patenkino. 

33.8.                      Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. KT-170 patvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto, neturinčio kvalifikacijos ir negalinčio atlikti tokios ekspertizės, kurią paskyrė teismas, išvada. Ekspertizės aktas privalėjo būti atmestas, kadangi eksperto išvados neturi mokslinio pagrįstumo ir patikimumo, yra prieštaringos, o atliktas tyrimas neatitinka kokybės ir išsamumo reikalavimų. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su Ekspertizės akto trūkumais. Teismo ekspertas Dainius Vaičiūnas galėjo atlikti tik statybos techninės veiklos ekspertizę, bet ne statybos ekspertizę. D. Vaičiūno turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, 29501 ir 39858 nesuteikia teisės atlikti nagrinėjamoje byloje teismo paskirtos ekspertizės.

33.9.                      Teismas, vertindamas ekspertizės išvadas ir jų pagrįstumą, turėtų įvertinti ne tik eksperto išvadas, tačiau ir ekspertizės tiriamąją dalį. Analizuojant ekspertizės tiriamąją dalį, nėra galimybės surasti ir susipažinti su naudotais mokslinio tyrimo metodais. Ekspertizės akte nėra iškelta klausimų, nėra samprotavimų, hipotezių, o tėra tik atsakovo pateiktos frazės. Neatlikus mokslinių tyrimų ir remiantis tik tikimybe bei teismo eksperto manymu, o ne konkrečiais moksliniais tyrimais, ekspertizė negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu. Atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kurios svarbios atsakant į teismo pateiktus klausimus ekspertui. Teismo ekspertas į jam užduotus klausimus neatsakė, vengė konkretaus atsakymo, todėl beveik visi Ekspertizės akte pateikti atsakymai yra tikėtini ir (ar) teismo eksperto nuomonė. Ekspertizės aktas yra parengtas šališkai ir nesivadovaujant moksline literatūra, o remiantis nepatikimais šaltiniais – atsakovo byloje pateikta nuomone ar atsakovo išvadomis. Ekspertizės akte pateiktas subjektyvus vertinimas, yra daug fakto klaidų ir atsakovo procesinių dokumentų perrašymo.

33.10.                      Teismas sprendime nurodo viena kitai prieštaraujančias išvadas, kadangi konstatuoja atsakovo darbų trūkumus ir nebaigtus darbus, o vėliau nurodo, kad atsakovo darbų trūkumų nėra ir ieškovas neįrodė Bute atliktų statybos darbų defektų. Teismas nenustatė, kokia apimtimi Sutartis buvo įvykdyta, kokiame darbų vykdymo etape darbai buvo sustabdyti, kurie atsakovo atlikti darbai buvo su trūkumais. Teismas sprendime tiesiog formaliai sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir pagal atsakovo bei teismo eksperto duomenis padarė neteisingas išvadas.

33.11.                      Sutartimi šalys susitarė, kad atlikti darbai bus patvirtinti priėmimo–perdavimo aktu. Tačiau atsakovui 2020 m. gruodžio 22 d. pasišalinus iš Buto, jam nebegalėjo būti patikėtas darbų trūkumų šalinimas ir todėl ieškovas turėjo teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba ar savo lėšomis.

33.12.                      Teismo argumentai, kad būsimų išlaidų atlyginimas trūkumams pašalinti negalimas, nes tokios išlaidos nepagrįstos, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 ir 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 suformuotos kasacinio teismo praktikos. Vertinimo akte Nr. 2 yra aiškiai nurodoma, kad ieškovo būsimos išlaidos atsakovo paslėptų darbų trūkumams pašalinti sudarys 6 186,28 Eur sumą. 

33.13.                      Teismas byloje netinkamai taikė contra spoliatorem prezumpciją, kadangi ši prezumpcija, priešingai nei nurodė teismas, privalėjo būti taikoma atsakovo atžvilgiu. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į Butą, tačiau Buto nuomininkas nesutiko, kad be jo žinios būtų patenkama į Butą. Buto nuomininkas nurodė preliminarius terminus, kada su jo žinia ir dalyvavimu būtų galima patekti į Butą. Atsakovo netinkamas veikimas ir savavališkas elgesys nulėmė tai, kad buvo sudėtinga tirti atsakovo Bute atliktų darbų trūkumus ir juos nustatyti.

33.14.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo vienašališkai surašyto Akto pripažinimo negaliojančiu. Priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbai Bute buvo atlikti su trūkumais, kurie atsakovo nebuvo ištaisyti. Tą sprendime pripažino ir teismas, tačiau, nepaisydamas to, nepagrįstai atsisakė pripažinti Aktą negaliojančiu. Aktas pasirašytas nesilaikant įstatymuose reikalaujamos tvarkos.

33.15.                      Nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl to, kad atsakovas neįvykdė Sutarties joje nurodytu terminu ir tvarka, ieškovas negalėjo išnuomoti Buto ir gauti pajamų iš Buto nuomos, nors turėjo galiojančią nuomos sutartį.

33.16.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų. Skundžiamame sprendime iš esmės remtasi tik atsakovo atsiliepimu į ieškinį, rašytiniais paaiškinimais bei juose pateikta informacija, tačiau byloje nebuvo tirti ir analizuoti Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, Ekspertizės akto nepagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

33.17.                      Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra pasisakoma dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, jų atlikimo lygio. Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovo atlikti darbai buvo be trūkumų, neanalizavo ieškovo argumentų ir dėl jų sprendime visiškai nepasisakė. Iš teismo sprendimo motyvų neaišku, kodėl teismas padarė vienokią ar kitokią išvadą. Sprendimo 77–78, 82–83 punktuose išdėstyti motyvai akivaizdžiai prieštarauja sprendimo 66 punkte išdėstytiems motyvams.

34.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių sudarytus susitarimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas Sutarties sąlygų, sutartos sumos už numatytus darbus neginčijo. Sutartyje nurodytos sumos nepakaktų viso Buto remonto darbams atlikti. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas atskleidžia tarp šalių sutartų darbų apimtį, kainas ir terminus.

34.2.                      Atsakovas Bute vykdė administravimo, bet ne darbų vadovo darbus. Atsakovas darbus atliko kokybiškai, o ieškovas atliktų darbų trūkumų neįrodė. Ieškovas už atliekamus darbus atsiskaitydavo, tai patvirtina, kad atsakovo atliekami darbai ieškovui tiko. Atsakovo atliekamus darbus, organizacinius klausimus kontroliavo ieškovo pasamdyta kvalifikuota interjero dizainerė, kuri, kaip ir ieškovas, niekada nekėlė pretenzijų dėl netinkamai atliekamų darbų.

34.3.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovas vengė atsakyti į klausimus, susijusius su projektų pateikimu. Ieškovo pasirinkta pozicija dėl darbų organizavimo iš pradžių buvo kitokia. Atsakovo teigimu, nuo darbų pradžios jam nebuvo pateikti galutiniai projektai, pagal kuriuos jis galėtų vykdyti statybos darbus Bute. Atsakovui neaišku, kaip interjero dizainerė galėjo žinoti, kokie brėžiniuose yra numatyti reikalavimai darbams, jei pačių galutinių brėžinių nebuvo. Ieškovo nurodyti teiginiai patvirtina, kad dizainerė dažnai keisdavo nuomonę dėl darbų atlikimo, stabdydavo darbus ir pan.

34.4.                      Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas buvo vykdomas darbų eigoje, o ne jiems pasibaigus. Jis patvirtina, kad šalys derino darbų atlikimą ir konkrečius darbus, taip pat jog atsakovas vėlavo užsakyti ir pateikti medžiagas, užsakydavo netinkamas medžiagas, nepateikė laiku projektų. Šalys buvo sutarusios, kad darbų terminas yra pratęsiamas pagal darbų atlikimo faktą. Iš apšvietimo ir lubų planų matoma, kad projekto korekcijos iš ieškovo pusės buvo daromos 2020 m. gegužės 8 d., birželio 4 d. ir rugsėjo 24 d. Dušo lataką buvo galima sumontuoti tik 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. plytelių klijavimo metu. Plytelių nebuvo galima suklijuoti anksčiau, kadangi nebuvo suderintas ir atsakovui pateiktas planas dėl dušo pagrindinės sienos, ant kurios būtų klijuojamos plytelės. Garso kolonėlių montavimo vieta projekte atsirado tik 2020 m. rugsėjo 24 d. Dauguma darbų buvo sustoję, kadangi šalys laukė santechniko. Laikinai sumontuoti prietaisai ir sustabdyti darbai teismui buvo įvardijami kaip atsakovo darbų trūkumas.

34.5.                      Ieškovo pateikti įrodymai užfiksavo einamuosius darbus, bet ne atsakovo atliktų darbų trūkumus. Statybų specialistas D. K. Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksavo ieškovo nurodytus teiginius, matavimus atliko nenurodydamas, kokiomis priemonėmis naudojasi ir kokia yra jų paklaida. Statybų specialistas patvirtino, kad Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sudaryti nesivadovaujant Sutartimi, projektais ir brėžiniais, o buvo atsižvelgiama į tai, ką sako ieškovas. Atsakovas teigia, kad ieškovo į bylą pateikta filmuota medžiaga yra neinformatyvi.

34.6.                      Ieškinio priedas Nr. 8 patvirtina, kad vėlavimas atlikti sutartus darbus yra ne dėl atsakovo kaltės. Iš elektroninio laiško turinio matyti, kad buvo užduodami klausimai dėl papildomų darbų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ragintų atsakovą dirbti greičiau.

34.7.                      Iš byloje esančio 2020 m. spalio 9 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad jame yra pavaizduotas kampas, kuris užtaisomas iš vienos pusės baldine plokšte, o iš priekio veidrodžiu. Visas mazgas tam, kad būtų išgauti vienodi atstumai, turi būti formuojamas po baldų plano gavimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškinio priedas Nr. 24. Šiame priede pažymėtas kairysis mazgas nei iš ieškovo, nei iš dizainerės nebuvo gautas. Baldų koridoriuje nebuvo ir po UAB „Gilva“ užbaigtų darbų. Tai patvirtina ieškovo kartu su Vertinimo aktu Nr. 2 pateiktas vaizdo įrašas.

34.8.                      Ieškovas sau palankiu būdu aiškina faktines aplinkybes. Tai, kad šalys tarėsi susitikti 2020 m. gruodžio 3 d. ir tą dieną susitiko, neįrodo aplinkybės, jog susitikimo tikslas buvo nustatyti atsakovo darbų trūkumus. Susitikimo metu apie atsakovo darbų trūkumus nebuvo kalbėta, o buvo derinami tolimesni darbai, sprendžiamos problemos dėl medžiagų trūkumo ir derinami kiti statybų eigai būtini klausimai. Kilus ginčui, ieškovas pats nusprendė neįsileisti atsakovo į Butą ir nesiekė su juo bendradarbiauti.

34.9.                      Priešingai, nei nurodo ieškovas, šalys nesitarė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. bus nustatinėjami darbų trūkumai abiem šalims pasitelkus specialistus. Ieškovas savarankiškai inicijavo apžiūros procesą ir pats pasirinko specialistus. Apie šias aplinkybes ieškovas informavo atsakovą tik 2020 m. gruodžio 21 d., kad atsakovas neturėtų galimybės susirasti specialisto ir atsivesti jį kartu su savimi į apžiūrą. Atvykus į Butą, atsakovo nuomonė buvo visiškai ignoruojama, į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgiama. Ieškovas specialistams teikė klaidinančias aplinkybes, nepateikė dokumentacijos, nenurodė visų aplinkybių ir informacijos, todėl atsakovas iš apžiūros pasitraukė.

34.10.                      Būtent ieškovas bylos nagrinėjimo metu sudarė kliūtis teismo paskirtam ekspertui patekti į Butą, kad jį būtų galima apžiūrėti. Dėl to ieškovo nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, šalių susirašinėjimais, vaizdine medžiaga, yra nepagrįsti. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose vartoja terminus, parodančius, kad jis teikia išvadas, tačiau to daryti antstolis negali. Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 statybų specialistas D. K. neatliko jokių tyrimų, kurių reikalauja ieškovas, pasisakydamas dėl Ekspertizės akto teisėtumo ir pagrįstumo.

34.11.                      Priešingai nei teigia ieškovas, statybos rangos sutarties sudarymas su UAB „Gilva“ neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti galbūt patirtų išlaidų pagrįstumą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių medžiagų įsigijimą pagal minėtą sutartį, nėra pateikta nei vienos sąskaitos faktūros, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo UAB „Gilva“. Ieškovas byloje pateikė tik 6 kasos pajamų orderius 14 000 Eur sumai, likusi suma turėjo būti sumokėta iki 2021 m. spalio 30 d., tačiau byloje nėra pateikta šių mokėjimo kvitų bei sąskaitų. Teismas turėtų kritiškai vertinti ieškovo pateiktus kasos pajamų orderius, kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo vienintelis asmuo, kuris su šia įmone atsiskaitė grynaisiais pinigais. Be to, ant pateiktų kvitų nėra pasirašęs UAB „Gilva“ buhalteris. UAB „Gilva“ pateikta sąmata susidaro tik iš atliktų darbų, t. y. joje nėra numatytos išlaidos statybinėms medžiagoms. Ieškovas, teigdamas, kad UAB „Gilva“ įsigijo medžiagas atsakovo darbų trūkumams pašalinti, turėjo teisę tokius duomenis iš UAB „Gilva“ gauti ir juos pateikti teismui.

34.12.                      Ieškovas tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek Vertinimo akte Nr. 2 nurodytos atsakovo darbų trūkumų ištaisymui reikiamos sąmatos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas teigia, kad Vertinimo akte Nr. 2 nurodytas trūkumas iki šiol nėra ištaisytas, tačiau atsakovui nesuprantama, kaip su tokiu trūkumu Butas buvo išnuomotas. 2022 m. gruodžio mėn. teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jis neturi lėšų sutvarkyti dušo zonos maišytuvo, tačiau ši aplinkybė nesudarė kliūčių tų pačių metų spalio mėn. išnuomoti netinkamai funkcionuojantį Butą.

34.13.                      Ieškovo ne kartą buvo prašoma pateikti grindų dangos įsigijimo dokumentą, tačiau ieškovas nei 2020 m., nei UAB „Gilva“ atliekant darbus tokio dokumento nepateikė, tačiau pateikė plytelės įsigijimo kvitą. Atsakovas paaiškina, kad plytelė buvo nupirkta 2020 m. rugsėjo mėn., ją sumontavo pats atsakovas. Ieškovas apšvietimo sistemą iš parduotuvės atsiėmė 2021 m. vasario mėn., t. y. po Vertinimo akto Nr. 1 surašymo. Atsakovas per trečiuosius asmenis iš UAB „Gilva“ gavo atsakymą, kad ji apdailos darbų neatlieka, o atlieka tik lauko inžinerinius, vandentiekio ir kanalizacijos darbus.

34.14.                      Ieškovas teismui nurodo melagingą informaciją dėl atsakovo paslėptų darbų. 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvyko dar viena Buto apžiūra, t. y. po 2021 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Gilva“ darbų užbaigimo. UAB „Gilva“ atliktų darbų akto 5.1 papunktyje buvo nurodyta „Maišytuvų be dušo įrangos keitimas“. Tačiau 2021 m rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo fiksuojama, kad maišytuvas neveikė. Atsakovui neaišku, ką keitė UAB „Gilva“ ir kodėl už pakeisto maišytuvo neteisingą įrengimą yra atsakingas atsakovas. Tam, kad būtų pakeistas dušo maišytuvas, tektų demontuoti plytelę, tačiau, kaip matyti iš Vertinimo akto Nr. 2, plytelės raštas yra identiškas raštui ant 2020 m. darytų ir byloje pateiktų nuotraukų.

34.15.                      Nuomos sutarties fiktyvumą patvirtina tai, kad ji buvo įregistruota tik po to, kai atsakovas pareiškė dėl jos prieštaravimus. Atsakovui pateikus antrą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ieškovas teismui nenurodė aplinkybių dėl išnuomoto Buto, o šią informaciją pateikė tik tada, kai teismo ekspertas susisiekė su ieškovu dėl Buto apžiūros. Teismo ekspertas turėjo pakankamą kvalifikaciją atlikti pavestą ekspertizę. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, bet ne išimtinai Ekspertizės aktu.

34.16.                      Bylą nagrinėjantis teismas sprendime nurodė, kad sienų nuokrypiai yra akivaizdūs, tačiau nenurodė, kad tai yra atsakovo atliktų statybos darbų trūkumas. Sienų glaistymas pagal Sutartį neįėjo į darbų apimtį, todėl teismo konstatuota aplinkybė neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi trūkumai negali būti laikomi atsakovo atliktų statybos darbų defektais, kadangi ieškovas nesuteikė galimybės atsakovui atlikti baigiamųjų darbų.

34.17.                      Teismas nekonstatavo, kad ieškovo ieškinys atmetamas tuo pagrindu, jog ieškovas negali reikalauti būsimos žalos. Ieškovo teiginys, kad jis įrodė būsimas išlaidas dėl paslėptų darbų trūkumų už 6 186,28 Eur, yra neįrodytas. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovo paslėptą atsakovo darbų trūkumą buvo galima pašalinti pigesniu būdu. Be to, ieškovo cituojama kasacinio teismo praktika yra neaktuali, kadangi joje buvo sprendžiamas bendrovės vadovo padarytos žalos atlyginimo klausimas.

34.18.                      Ieškovo nurodyti argumentai dėl teismo eksperto kompetencijos, išvados mokslinio pagrįstumo yra subjektyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Būtent ieškovas sudarė situaciją, kad teismo ekspertas turėjo padaryti išvadas neatlikęs Buto apžiūros, nes ieškovas nesudarė galimybių teismo ekspertui patekti į Butą.

34.19.                      Bylą nagrinėjantis teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus. Įstatymas nenumato pareigos atsakyti į kiekvieną klausimą, kuris neturi įtakos sprendimo priėmimui. Atsakovui nesuprantami ieškovo argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, kadangi statybų darbų defektus turi įrodyti ieškovas. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (dėl teismo sprendimo motyvų nebuvimo, kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, bus pasisakoma šios teismo nutarties 141–142 punktuose), taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl ieškovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

37.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

38.       Taigi, įstatyme yra nustatyta apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

39.       Ieškovas prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas poreikiu išklausyti proceso šalis, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, ieškovo teisę į gynybą ir teisingą teismą, ignoravo ieškovo teikiamus įrodymus ir argumentus bei sprendime dėl jų visiškai nepasisakė. Ieškovo vertinimu, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nebus įmanoma įvertinti nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

40.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės normų. Byloje vyko dešimt teismo posėdžių, juose dalyvavo ieškovas ir jo atstovas, kuriems buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Išsamūs ieškovo nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu (tarp jų ir teismo atliktu įrodymų įvertinimu) argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

41.       Ieškovas ir atsakovas 2020 m. gegužės 12 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo Bute iki 2020 m. birželio 26 d. atlikti šiuos darbus: lubų glaistymas ir dažymas; sienų glaistymas ir dažymas; plytelių klijavimas; objekto administravimas; transporto išlaidos; pagalbiniai darbai; hidroizoliacijos įrengimas; santechnikos instaliacijos keitimas; santechninių prietaisų montavimas; grindų klojimas; rozečių montavimas; šviestuvų montavimas; elektros instaliacijos keitimas; šiukšlių išvežimas; LED apšvietimo montavimas; elektros skydelio montavimas, surinkimas 24 mod.; GKPI montavimas; betono lubos.

42.       Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalys klausimus, susijusius su statybų einamųjų darbų organizavimu, pasikeitusiais projektais ir (ar) brėžiniais, sprendė ir derino susitikimų metu, elektroniniu susirašinėjimu ir SMS žinutėmis:

42.1.                      Ieškovo pasamdyta interjero dizainerė M. S. 2020 m. gegužės 8 d. atsiuntė atsakovui Buto pagrindinius brėžinius ir brėžinį iš statytojo, 2020 m. gegužės 13 d. atsiuntė atsakovui WC rėmo ir latako montavimo instrukcijas bei duomenis, iš kur atsakovas gali atsiimti užsakytą dušo lataką ir WC potinkines dalis.

42.2.                      Atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į M. S., kad yra reikalingi santechnikos brėžiniai, virtuvės rozečių, santechnikos išdėstymo planas, informacija apie potinkinius santechnikos maišytuvus. Atsakydama į laišką dizainerė nurodė, kad prašomus dokumentus atsiųs, nurodė pakeitimus, susijusius su dušo zona, kondicionieriaus tipu ir vieta, kondicionieriaus kondensato nutekėjimo įvado vieta. M. S. 2020 m. gegužės 29 d. atsiuntė ieškovui ir atsakovui virtuvės įvadų išklotinę.

42.3.                      2020 m. birželio 1 d. M. S. nurodė atsakovui, kad ji gavo patvirtinimą iš ieškovo dėl sandėliuko uždengimo cementine plokšte ir jog jo dažyti nereikės. M. S. 2020 m. birželio 4 d. informavo atsakovą, kad buvo pakoreguotas apšvietimo planas. Kartu su nurodytu laišku dizainerė pateikė atsakovui apšvietimo planą.

42.4.                      Atsakovas 2020 m. birželio 19 d. ieškovui nurodė savo patirtas išlaidas.

42.5.                      M. S. 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į ieškovą ir atsakovą dėl profiliuočio dušo nuolydžiui tinkamumo. Dizainerė teiravosi, ar galima dėti juodą lubinę kamerą vietoje judesio daviklio. Laiškuose dizainerė pateikė komentarus dėl virtuvės įvadų. Atskiru laišku dizainerė pateikė atsakovui informaciją dėl virtuvės įvadų.

42.6.                      Atsakovas 2020 m. liepos 7 d. informavo M. S., kad santechnika atvyko po mėnesio, kuomet turėjo būti pabaigtas pats objektas. Kol nebuvo potinkinių santechnikos detalių nebuvo galima suformuoti sienų vonioje, nesant sienų negalima klijuoti plytelių.

42.7.                      M. S. 2020 m. liepos 8 d. paprašė atsakovo pateikti informaciją dėl pultelių rekuperatoriaus valdymui, signalizacijai, priešgaisrinės signalizacijos daviklių. M. S. 2020 m. liepos 23 d. atsiuntė atsakovui informaciją dėl likusios santechnikos gavimo terminų, 2020 m. liepos 28 d. informavo, kad santechnika paruošta atsiimti. M. S. 2020 m. liepos 27 d. informavo atsakovą, kad su ieškovu nusprendė patraukti rozetę už spintos ir elektros laidus už spintos prie lubų. Dizainerė 2020 m. liepos 31 d. atsiuntė atsakovui patikslintus santechnikos mazgo įvadų, apšvietimo, plytelių klijavimo brėžinius.

42.8.                      Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į M. S., prašydamas atsiųsti jam naujus brėžinius ir santechnikos mazgo kriauklės maišytuvo centrus. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į ieškovą ir dizainerę, kad jam trūksta pakoreguotų gipso montavimo brėžinių. Tą pačią dieną M. S. nurodė jam, kad atsakovo prašomą informaciją ji pakartotinai atsiųs. M. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsiuntė atsakovui nuotraukas, tokiu būdu primindama su atsakovu aptartas korekcijas. Tą pačią dieną atsakovas atsakė dizainerei, kad pagal šiuos brėžinius ir dirba. Laiške buvo aptarti statybų einamieji darbai dėl gipso plokščių, lubų, sienų storio ir pan. M. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsiuntė atsakovui reikalingus brėžinius darbų atlikimui.

42.9.                      M. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. informavo atsakovą, kad po susitikimo su baldininku paaiškėjo, jog visuose korpusiniuose balduose (sieninės spintos virtuvės balduose) bus montuojamos galinės sienutės, todėl dizainerė prašo kuo skubiau sustabdyti šių plotų glaistymą bei ruošimą dažymui. Taip pat paprašė peržiūrėti elektros ir apšvietimo taškus, ar niekas nebuvo praleista. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į M. S., kad laukia iš jos eskizo.

42.10.                      M. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovą, pasiteiraudama dėl darbų atlikimo (ar buvo pakoreguoti koridoriaus lubų gipso kampai, ar prasidėjo plytelių klijavimo darbai). Laiške taip pat nurodoma, kad dizainerė laukia brėžinio iš baldininkų dėl koreguojamų gipso pertvarų. M. S. 2020 m. rugsėjo 1 d. informavo atsakovą, kad priglaistomi šviestuvai bus pristatyti rugsėjo 7 d. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į M. S. dėl grindų latako, grindų šildymo kilimėlio užsakymo ir lubų detalės. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 14 d. informavo M. S. ir ieškovą dėl sensorinės LCD klaviatūros. Dizainerei paprašius, atsakovas įsipareigojo ją nupirkti. M. S. 2020 m. rugsėjo 15 d. paprašė atsakovo pakartotinai peržiūrėti, ar netrūksta elektros laidų, ir ar jie yra teisingose pozicijose. Laiške taip pat klausiama, kada atsakovas sumontuos palanges.

42.11.                      Atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad kiti darbuotojai sumontavo duris rugsėjo 16 d., o gipso lubas atsakovas. Iš pokalbio su dizainere atsakovas suprato, kad durų stakta bus ne per visą sienos storį, todėl jis turės iš gipso suformuoti durų angokraštį. Grindų parketlentės neturi prapjovos per faneros sluoksnį ir yra išlinkusios. Ieškovas, atsakydamas į šį laišką, nurodė atsakovui susisiekti su dizainere, bei kad atsiskaitys už papildomus darbus, susijusius su grindų korekcijomis.

42.12.                      M. S. 2020 m. rugsėjo 22 d. paprašė atsakovo susitikti Bute dėl gipso užbaigimo darbų ir kitų darbų aptarimo. M. S. 2020 m. rugsėjo 24 d. informavo ieškovą ir atsakovą, kad yra aiški elektros laidų garso kolonėlėms vieta, kuri pažymėta prie laiško pridėtame brėžinyje. Dizainerė laiške teiravosi, kodėl prie šildomos sienutės reguliatoriaus yra padarytas papildomas įvadas.

42.13.                      Ieškovas 2020 m. spalio 12 d. informavo atsakovą, kad turi būti pataisytos tamsios dėmės ant lubų, o sienų sujungimai turi būti lygūs. M. S. 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, kurios įmonės dažais bus atliekamas Buto dažymas. Laiške dizainerė teiravosi, ar nupirktas signalizacijos pultelis, ar tiktų aliuminis profilis, kuris uždengtų plyšį tarp parketlentės ir sienų, taip pat prašė išlyginti koridoriaus lubų kampo detalę; patikrinti, ar atsakovo išvestas laidas atitinka siųstą brėžinį; nupirkti signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos daviklius, lubinį difuzorių; susisiekti su durų gamintojais dėl durų montavimo.

42.14.                      M. S. 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti informaciją, kaip bus atliekami dažymo darbai, jeigu aplink duris nėra užbaigtas gipso apsiuvimas, o koridoriaus lubose yra skylė su laidu. Atsakydamas į šį laišką atsakovas nurodė, kad durų stakta buvo aptaisyta gipsu, durininkai demontavo ir sudėjo miegamajame ant grindų. M. S. 2020 m. spalio 29 d. informavo atsakovą, kad papildomai pridedami naujai parinkti trys šviestuvai į vonią.

42.15.                      M. S. 2020 m. lapkričio 5 d. atsiuntė atsakovui kontaktus dėl profilių grindims nudažymo milteliniu būdu. M. S. 2020 m. lapkričio 6 d. pasiteiravo atsakovo dėl grindų profilio dažymo, laido koridoriaus lubose. Dizainerė taip pat nurodė atsakovui, kad visur, kur yra difuzoriai, juos reikėtų apdailinti, plyšių briaunas nudažyti juodai; taip pat reikėtų išlyginti koridoriaus lubų kampus, briaunas, nišas.

42.16.                      Atsakovas 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į ieškovą, M. S. ir šviestuvų tiekėją, kodėl nebuvo išduotos rozetės su rėmeliais, kurie buvo užsakyti papildomai. Ieškovas 2020 m. lapkričio 20 d. paprašė atsakovo nudažyti durų skambutį juodai ir pakabinti bei pajungti jį spintos viduje. M. S. 2020 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama apdailinti koridoriaus lubų nišos vidų (matoma dalis nuo svetainės), iš abiejų gipskartonio lubų pusių (prie juodos sienos ir baltos); visiškai uždažyti LED nišas; pakartotinai pakoreguoti difuzorių groteles; pakoreguoti rozetes ir jungiklius ant dažomų sienų. Laiške taip pat parašyta, kad LED juostos abiejose koridoriaus lubų nišose bus galutinai montuojamos po baldų ir sienų panelių sumontavimo, todėl laikinai LED juostos nišose tegul būna nepritvirtintos.

42.17.                      Ieškovas 2020 m. lapkričio 28 d. informavo atsakovą, kad darbai nevyksta taip, kaip norėtų ieškovas. Laiške nurodoma, kad ieškovas norėtų apsistoti Bute, todėl prašo pabaigti darbus iki gruodžio 3 d. Šią dieną ieškovas planuoja priimti atsakovo atliktus darbus. Kitomis dienomis turi atvykti baldininkai surinkti baldų ir valymo įmonė, kad išvalytų Butą. Laiške taip pat nurodoma, kad su atsakovu susisieks dizainerė ir aptars darbus; Bute turi būti sumontuotos visos rozetės, jungikliai, šviestuvai, signalizacija, klozetas, dušo zona; Butas turi būti išdažytas dviem sluoksniais, o trūkumai pašalinti; ieškovui taip pat kilo klausimai dėl Bute atliktų darbų ir jų eigos, t. y. kodėl buvo sudėtos grindjuostės, rozetės, jeigu glaistymo ir dažymo darbai nėra baigti, taip pat kodėl miegamojo grindjuostė yra dvigubai didesnė nei kitos.

42.18.                      M. S. 2020 m. lapkričio 28 d. informavo atsakovą, kad grindų profiliai miegamajame turi būti kaip ir svetainėje; grindų profiliai turi būti užleisti į korpusinių baldų nišas per 45 laipsnių sujungimą, arba ten, kur yra privedimas prie korpusinių baldų, grindų profiliai montuojami po baldų sumontavimo; kai kur grindų profiliai sudėti anksčiau laiko tinkamai nepabaigus sienų apdailos. Taip pat apsprendžiamas grindų profilio užsukimas į durų angokraštį; neturi matytis baltų klijų prie grindų profilių; reikia išlyginti priglaistomų rozečių kraštus; rekuperatoriaus difuzoriai, LED niša koridoriaus lubose (matoma dalis iš svetainės pusės), betono lubų ir dažomų sienų kampo suvedimas turi būti tikslūs ir lygūs bei tolygiai padengti dažais (be prasišviečiančio glaisto); komunikacijų skydelius ir kondicionieriaus lubines groteles reikia tolygiai nupurkšti juodais dažais (be prasišviečiančių plotų). M. S. 2020 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 4 d. laiškais informavo atsakovą, kad atsakovas turėtų pajungti jungiklius, jog kita įmonė vėliau juos suprogramuotų.

42.19.                      Atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. informavo ieškovą, kad jungiklių, rozečių ir rėmelių dalys nesutampa su projekte numatytomis spalvomis ir jų kiekiais. Montuojama tai, ką galima naudoti pagal ieškovo užsakytą komplektaciją, o jų permontavimas ieškovui kainuos papildomai. M. S., atsakydama į šį atsakovo laišką, nurodė, kad rėmelių spalvos ir jų kiekiai neatitiko jungiklių ir rozečių montavimo dar pradinėje jų montavimo stadijoje. Prieš keletą mėnesių buvo sutarta, kad atsakovas pateiks trūkstamą jų sąrašą tiekėjui, o netinkami jungikliai ir rozetės bus grąžinti tiekėjui.

42.20.                      M. S. 2020 m. gruodžio 10 d. persiuntė ieškovui ir atsakovui laišką dėl jungiklių ir rozečių rėmelių. M. S. nurodė, kad viskas buvo sutikslinta pagal pateiktus kiekius, todėl turėtų atitikti. Dizainerė prašė sužiūrėti ir išspręsti šį klausimą, kontaktuojant tiesiogiai su pardavėjais. Atsakovas 2020 m. gruodžio 14 d. atsakė, kad vietoje sidabrinių (jungiklių ir rėmelių) buvo pristatyti juodi.

43.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į ieškovą dėl papildomų darbų apmokėjimo. Laiške nurodoma, kad prašomi apmokėti darbai nėra susiję su Sutarties priedu Nr. 1 (Sąmata).

44.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 14 d. informavo ieškovą, kad viskas, kas nesusiję su Sutarties priedu Nr. 1 (Sąmata), bus išmontuota, kadangi ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu. Laiške nurodoma, kad ginčai dėl sąmatos turi būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, iškviečiant į Butą kvalifikuotus ekspertus ir antstolį, kuris užfiksuotų statybos darbų pažeidimus, ir perskaičiuotų sąmatą pagal valstybės nustatytus įkainius. Iki tol Bute negali būti kitų darbininkų. Kadangi ieškovas nevykdo Sutartyje nustatytų reikalavimų, vėluoja su medžiagų pristatymu ir užsako nepilnos komplektacijos medžiagas, Sutartį privaloma nutraukti.

45.       Ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2020 m. gruodžio 9 d. laišką, 2020 m. gruodžio 17 d. laiške nurodė, kad jis su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs. Be to, elektros taškų pakeitimas buvo paties atsakovo darbų defektų taisymas, palangių ir difuzorių montavimas yra priskirtas prie Sutarties priedo Nr. 1 (Sąmatos). Ieškovas nurodytu laišku nurodė atsakovui grąžinti Buto raktus.

46.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovui nurodė, kad ieškovas niekada nėra atsiskaitęs su atsakovu grynaisiais pinigais Bute; už grindų atvežimą ieškovas nėra atsiskaitęs; ieškovas sutiko su rėmelių perdarymo kaina, tačiau už juos neatsiskaitė; kampukai ieškovo užsakymu buvo nudažyti milteliniu būdu; Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nėra numatyti palangių ir difuzoriaus montavimo darbai. Laiške, be kita ko, buvo nurodyta, kad gruodžio 14 d. ieškovui buvo išsiųstas informacinis laiškas išspręsti nesutarimus dėl darbų kokybės, iškviečiant į Butą kvalifikuotą (atestuotą) ekspertą. Laiške nurodoma, kad atsakymu į jo laišką buvo „objekto uždarymas“ bei jog Bute dirba tretieji asmenys. Todėl atsakovas teigė, kad Bute atlikti darbai yra priimti.

47.       Byloje yra pateiktas ginčijamas 2020 m. gruodžio 17 d. Aktas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovas perduoda ieškovui darbus pagal Sutartį, o ieškovas juos priima. Aktas pasirašytas tik atsakovo, nurodant, kad ieškovas Aktą pasirašyti atsisakė.

48.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 21 d. informavo atsakovą, kad 2020 m. gruodžio 22 d. Bute yra suplanuotas kvalifikuoto eksperto ir antstolio vizitas dėl patirtų nuostolių ir sugadintų medžiagų.

49.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. informavo ieškovą, kad Sutartis yra nutraukta dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo iš ieškovo pusės ir atmesto atsakovo siūlymo išspręsti kilusius nesutarimus taikiai, pakvietus į Butą ekspertus. Negavęs iš ieškovo jokio atsakymo, atsakovas nurodė, kad jis 2020 m. gruodžio 14 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Kadangi ieškovas 2020 m. gruodžio 14 d. nepasirašė darbų priėmimo fakto ir pasamdė trečiuosius asmenis, atsakovas nurodė, kad eksperto dalyvavimas apžiūrint Butą neturėtų jokios prasmės, o jo išvada laikytina subjektyvia ir ginčytina.

50.       Bute 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis Saulius Mulevičius atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Dalyvaujant statybų specialistui, ieškovas prašė užfiksuoti Buto sienų, lubų, grindų nekokybiškai atliktus statybos apdailos darbus bei sugadintas medžiagas. 2020 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal statybų specialisto D. K. paaiškinimus.

51.       Statybų specialistas D. K. 2020 m. gruodžio 22 d. apžiūrėjo Butą ir surašė Vertinimo aktą Nr. 1. Apžiūros metu buvo siekiama nustatyti Bute atliktų statybos darbų kokybę ir kiek kainuotų ištaisyti nustatytus defektus. Apžiūros metu buvo nustatytos šios aplinkybės: sienų nuokrypiai viršija leistinas normas miegamajame; netolygiai nudažyti angokraščiai miegamajame; netinkamai atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų miegamajame; netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai miegamajame; grindjuostės apdailos elementas per siauras miegamajame, išteptos ir pažeistos grindys; nelygiai prigludęs elektros mechanizmas prie sienos paviršiaus miegamajame; matosi tvirtinimo elementai koridoriuje; netinkamai atlikti apdailos darbai prie grotelių miegamajame; matosi elektros kabeliai miegamajame; netolygiai nudažytos koridoriaus lubos; nelygiai paklijuotas lubų apdailos kampas koridoriuje; netinkamai sušveisti sienų apdailos ar apdailos sluoksniai koridoriuje; nelygiai paklijuoti lubų apdailos kampai koridoriuje; matosi lubų tvirtinimo elementai koridoriuje; netinkamai atlikti apdailos darbai prie grotelių koridoriuje; netinkamai atlikti apdailos darbai koridoriuje; ne toje vietoje sumontuota rozetė sanitariniame mazge; trūksta dušo maišytuvo detalės; trūksta trapo detalės; sutrūkę lubų apdailos sluoksniai sanitariniame mazge; netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai prie šviestuvų sanitariniame mazge; nepabaigti apdailos darbai sanitariniame mazge; netolygiai nudažyti sienų paviršiai svetainėje; netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai virtuvės zonoje; skirtingi elektros mechanizmų atspalviai virtuvės zonoje; sienų nuokrypiai viršija leistinas normas svetainėje; atvirkščias palangės nuolydis svetainėje; netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai svetainėje; nepabaigti elektros mechanizmų montavimo darbai svetainėje; sugadinta grindų danga virtuvės zonoje; ne toje vietoje sumontuota grindinė rozetė svetainėje; pertvara sumontuota ne 90 laipsnių kampu svetainėje; sutrūkę apdailos sluoksniai svetainėje; netolygiai nudažytas sienų paviršius svetainėje; netinkamai atlikti apdailos darbai prie grotelių svetainėje; sulaužytas išmaniosios sistemos daviklis; netinkamai atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų svetainėje; per daug pripjautas šviestuvo profiliuotis svetainėje; netolygus deformacinės siūlės tarpas svetainėje; automobilių stovėjimo aikštelėje, esančiame sandėliuke, paliktos statybinės atliekos. Vertinimo akte Nr. 1 taip pat buvo įvertinti atlikti statybos darbai, apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta defektų ištaisymo darbų lokalinė sąmata, kuri sudaro 26 881 Eur. Sąmatoje elektros darbų įkainiai vertinti pagal ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus ir nurodyta, kad už darbų įkainių pagrįstumą atsako ieškovas.

52.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas sumokėti 9 887,99 Eur už atliktus papildomus statybos rangos darbus. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pretenzija, 2021 m. sausio 28 d. atsakyme nurodė atsakovui, kad nesutinka sumokėti jo reikalaujamas pinigines sumas pagal Sutartį, kadangi darbai buvo netinkamai atlikti. Šiame atsakyme į pretenziją ieškovas taip pat nurodė, kad grąžina atsakovo vienašališkai pasirašytą Aktą.

53.       Bute 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolis S. Mulevičius atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovas prašė užfiksuoti šalto ir karšto vandens sumaišytų potinkinių vamzdžių faktą Buto duše. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo ieškovas, statybų specialisto asistentas, santechnikas ir atsakovas. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

54.       Statybų specialistas D. K. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apžiūrėjo Butą ir surašė Vertinimo aktą Nr. 2. Apžiūros metu buvo vertinama atliktų santechnikos darbų kokybė ir užfiksuoti tokie atliktų darbų defektai: sukeisti karšto su šalto vandentiekio vamzdžiai vietomis, pajungiant dušo maišytuvą, dėl to bėga šaltas arba karštas vanduo. Vandens temperatūra maišytuve nesireguliuoja. Statybų specialistas padarė išvadą, kad, norint išspręsti susidariusią problemą, reikia sukeisti šalto ir karšto vandentiekio vamzdžius ties dušo maišytuvo prijungimu. Vertinimo akte Nr. 2 įvertinti atlikti santechnikos darbų defektai, apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta defektų ištaisymo darbų lokalinė sąmata, kuri sudaro 6 186 Eur.

55.       Siekiant nustatyti, ar ieškinyje dėstomi argumentai dėl atliktų statybos darbų kokybės yra pagrįsti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui D. Vaičiūnui. Teismo ekspertas D. Vaičiūnas 2023 m. rugsėjo 6 d. Ekspertizės akte padarė tokias ekspertizės išvadas:

55.1.                      Buto miegamojo sienų apdaila tikėtina, kad viršijo įprastai leidžiamas sienų nuokrypio ribas. Tinkavimo (sienų lyginimo) nuokrypio leidžiamas ribas nurodo „Statybos taisyklės“. Rangos sutartyje numatyti tik sienų glaistymo darbai, be sienų lyginimo (tinkavimo), todėl šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie sienų lyginimo (tinkavimo) darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.2.                      Tikėtina, kad Bute (pvz., po langų valymo) galėjo atsirasti angokraščių dažymo netolygumai. Yra įprasta praktika tokius smulkius pažeidimus pataisyti pačiam rangovui. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad pataisyti, nes tai labai smulkūs darbai. Defektai nėra akivaizdūs ir pažymėti, todėl darytina išvada, kad šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas;

55.3.                      Pagal byloje surinktą medžiagą apdailos darbus ties elektros mechanizmais Buto miegamajame galima laikyti tinkamais, nes nėra jokių kriterijų, kodėl jie yra netinkami. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.4.                      Apdailos sluoksnių sušveitimas Buto miegamajame nebuvo būtinas ir reikalingas, nes tos vietos turėjo būti uždengtos kitomis apdailos medžiagomis. Už apšvietimo sienelės (kuri yra nematoma) matomi nebaigti apdailos darbai – nebaigtas užglaistyti kampas prie šviestuvo. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad nepataisytas, nes nėra racionalu dailinti apdailą, kuri bus paslėpta;

55.5.                      Buto miegamajame, kur yra netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai, yra uždėtos baldinės plokštės. Netinkamai sušveistų vietų pataisymo fakto prie šviestuvo už apšvietimo sienelės, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.6.                      Byloje nėra duomenų daryti išvadą apie tinkamą grindjuostės plotį. Be objekto apžiūros, neįmanoma nustatyti grindjuostės matmenis. Tikėtina, kad šis darbas rangovo buvo neatliktas iš viso, todėl nėra traktuojamas kaip brokas. Ar šie darbai yra padaryti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad atlikti, nes tai yra smulkus darbas;

55.7.                      Elektros mechanizmai Bute buvo sumontuoti laikinai, skirtingų spalvų, t. y. tuo, kas tuo metu buvo objekte dėl elektros instaliacijos (programavimo) veikimo patikrinimo. Šią rozetę, statant miegamojo spintą, tikėtina teko demontuoti, kad įmontuoti korpusinius baldus ir vėl sumontuoti. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.8.                      Buto miegamajame yra durų magnetui įmontuoti paliktas varžtas. Kiti matomi varžtai yra koridoriuje esančių lubų tvirtinimo varžtai. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad varžtai liko nepaslėpti;

55.9.                      Buto miegamajame apdailos darbų prie grotelių tinkamumas nėra apibrėžtas, nėra nurodyti jokie parametrai. Įmontuotas standartinis gaminys (presuoto gipso grotelės), kurio iš esmės suformuoti nebereikėjo. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.10.                      Buto miegamojo lubose buvo matomas elektros kabelis, bet toks smulkus defektas yra lengvai pašalinamas uždažant balto kabelio gabaliuką betono spalvos specialiu markeriu. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šis darbas yra pataisytas paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad nebuvo taisytas, nes matosi toks pats vaizdas;

55.11.                      Lubų dažymas Buto koridoriuje yra nebaigtas darbas, nes nudažyta tik vieną kartą. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad lubos koridoriuje buvo nudažytos antrą kartą ir tokiu būdu visi buvę netolygumai buvo pašalinti;

55.12.                      Lubų apdailos kampų klijavimas Buto koridoriuje yra atliktas tinkamai. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.13.                      Buto koridoriuje sienų apdailos sluoksnių nereikėjo šveisti iš viso, nes visos sienos numatytos uždengti baldine plokšte. Lubos nudažytos tik vieną kartą – neužbaigtas darbas. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad užsakovas šių darbų net netaisė, nes visi sienų netinkamumai buvo paslėpti po baldine plokšte arba veidrodžiu. Lubų antrasis dažymas buvo padarytas, be glaistymo;

55.14.                      Buto koridoriuje iš miegamojo per siaurą matymo kampą yra matomi lubų tvirtinimo varžtai. Vien todėl traktuoti, kad tai yra brokas, negalima. Pirma, projekte nebuvo numatyti šių tvirtinimo varžtų slėpimo darbai. Antra, savaime nėra suprantama, kad tvirtinimo varžtai turėtų būti paslėpti. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad nepataisyti, nes vaizdo įraše to nesimato;

55.15.                      Apdailos darbų prie grotelių tinkamumas Bute nėra apibrėžtas, nėra nurodyti jokie parametrai, o defekto apibūdinimas subjektyvus. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuotinas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.16.                      Buto koridoriuje sienų apdailos sluoksnių nereikėjo dailinti iš viso, nes visos sienos numatytos uždengti baldine plokšte, o lubos buvo nudažytos vieną kartą. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad užsakovas šių darbų net netaisė, nes visi netinkamumai buvo paslėpti po baldine plokšte. Tikėtina, kad užsakovas koridoriaus lubas nudažė antrą kartą.

55.17.                      Buto koridoriuje sienos yra aptaisytos baldine plokšte ir visi netinkamumai buvo paslėpti po ja;

55.18.                      Buto sanitariniame mazge plytelių sluoksnio storis (16 mm) yra normalus, įprastai praktikoje pasitaikantis plytelių storis kartu su plytelių klijais. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad šių darbų ieškovas netaisė, nes jie negadina apdailos vaizdo. Plytelių matmenų leistinas paklaidas nurodo plytelių gamintojas;

55.19.                      Bute elektros taškas (rozetė) sanitariniame mazge tikėtina yra sumontuota ne pagal projektą. Projekte dėl šios rozetės buvo pateikiama klaidinanti informacija. Ši rozetė yra sieninėje spintelėje, todėl daroma išvada, kad atstumo paklaida nėra trūkumas. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Užsakovas pats vykdė darbų techninę priežiūrą ir šis atstumų nuokrypis galėjo būti lengvai ištaisomas darbų metu iki sienos dažymo. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad nebuvo taisoma;

55.20.                      Buto sanitariniame mazge lubų apdailos sluoksniai yra sutrūkę. Labai tikėtina, kad toks akivaizdžiai smulkus įtrūkimas galėjo atsirasti judinant patį difuzorių. Tikėtina, kad toks įtrūkimas atsirado ne darbų atlikimo metu, o prijungiant ir (ar) atjungiant difuzorių. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Labai tikėtina, kad ieškovas šį trūkumą pataisė;

55.21.                      Bute plika akimi nėra matomi sanitariniame mazge netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai prie šviestuvų. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad užsakovas perdažė naujai vonios lubas ir smulkius įtrūkimus ar nutrupėjimus;

55.22.                      Bute smulkių dažymo netolygumų būta ir tikėtina, kad užsakovas juos visus pataisė. Tokie smulkūs dažymo defektai yra įprastai lengvai pataisomi pagal užsakovo pastabas. Tokia įprasta praktika. Norint užfiksuoti kaip darbo broką, reikalinga turėti apdailos vertinimo aprašymą projekte arba rangos sutartyje. Tokio aprašymo nėra, todėl šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas;

55.23.                      Apdailos sušveitimas Bute virtuvės zonoje nėra reikalingas darbas. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad užsakovas netaisė šių darbų, nes tam nebuvo būtinybės – visa siena pasislėpė po baldine plokšte;

55.24.                      Virtuvės zonoje yra uždėtos baldinės plokštės;

55.25.                      Rangos sutartyje numatyti tik sienų glaistymo darbai, be sienų lyginimo. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.26.                      Teismo ekspertas negalėjo atsakyti, ar Bute palangės nuolydis yra atvirkščias, kadangi reikalingi realūs palangės nuolydžio ir matmenų matavimai. Tarpas 5 mm yra užtaisytas silikonu ir tai yra įprasta praktika. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad palangė liko nepakeista;

55.27.                      Atsakovo atliktas darbas elektros mechanizmų montavimas Bute virtuvės zonoje (svetainėje) nėra traktuojamas kaip darbo brokas, nes tai tiesiog nebaigtas darbas – neprijungta virtuvės įranga. Elektros mechanizmai skirti orkaitei (aukščiau) ir kaitlentei (žemiau);

55.28.                      Svetainėje grindinės rozetės sumontuotos atsižvelgiant į šildymo vamzdžių išdėstymą. Šių rozečių pastatymo paklaida nėra reikšminga (pirmosios rozetės paklaida – 5 ir 12 cm, antrosios rozetės paklaida – 46 ir 14 cm), nes jų nesimato. Dėl grindų rozečių paklaidos nebuvo būtina keisti grindų dangos. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Labai tikėtina, kad užsakovas šio darbo netaisė;

55.29.                      Bute smulkių dažymo defektų būta ir tikėtina, kad užsakovas juos visus pataisė. Tokie smulkūs dažymo defektai yra įprastai lengvai pataisomi pagal užsakovo pastabas. Tokia įprasta praktika. Norint užfiksuoti kaip darbo broką, reikalinga turėti apdailos vertinimo aprašymą projekte arba rangos sutartyje. Tokio aprašymo nėra, todėl šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas;

55.30.                      Buto interjero projekte kampas numatytas montuoti iš baldinių plokščių, todėl tokia maža stataus kampo paklaida yra per maža, kad apsunkintų baldinės plokštės montavimą. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Tikėtina, kad užsakovas tokios smulkios paklaidos ir netaisė, nes ta plokštuma buvo uždėta baldine plokšte;

55.31.                      Buto svetainėje grotelės yra spintos viduje, todėl neturėjo būti ypatingai apdailinamos. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros taip pat neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad nepataisyti;

55.32.                      Atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų svetainėje Bute nėra traktuojami kaip darbo brokas, nes nėra aprašyti reikalavimai dėl elektros mechanizmų apdailos. Be to, tai yra akivaizdžiai nebaigtas darbas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Tikėtina, kad nebaigtą daryti rozetę sukomplektavo visiškai;

55.33.                      Neįmanoma nustatyti, ar šviestuvo profilis pripjautas per daug, ar per mažai (dėl galimų spintos šoninių briaunų). Be to, šviestuvas yra paslėptas spintoje. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti;

55.34.                      Bute deformacinė siūlė yra tokia, kokią ją suformavo daugiabučio pastato statytojas, o rangovas ją tik apdailino. Įprastai deformacinės siūlės turi būti tolygios. Šis atsakovo atliktas darbas nėra traktuojamas kaip darbo brokas. Ar šie darbai yra pataisyti paties ieškovo, be objekto apžiūros neįmanoma nustatyti. Labai tikėtina, kad deformacinę siūlę tiesiog reikėjo išvalyti nuo užsiteršusių statybos dulkių;

55.35.                      Bute rangovas sujungė karštą ir šaltą vamzdžius atvirkščiai, todėl dušas normaliai neveikė. Šis rangovo atliktas darbas yra traktuojamas kaip darbo brokas. Racionaliausias būdas yra perjungti vandentiekio vamzdžius, padarius angas gipsinėje sienoje, kaip yra padaręs užsakovas. Kitas būdas yra neracionalus, nes reiktų nugriauti dušo sienos plytelės apdailą, perjungti vamzdžius ir vėl atstatyti. Pagal byloje esančius duomenis matoma, kad dušo plytelė nebuvo ardyta ir pakeista;

55.36.                      Bute nėra galimybės nustatyti sienų lyginimo – tinkavimo darbų atlikimo be Buto apžiūros;

55.37.                      Bute sanitariniame mazge nėra atlikti deformacinės siūlės įrengimo darbai;

55.38.                      Teismo ekspertui nebuvo sudarytos galimybės patekti į ginčo objektą, todėl Buto sienų dažų sluoksnių kiekis nebuvo nustatytas. Pagal dažų technologiją įprastai yra rekomenduojama dažyti 2 kartus;

55.39.                      Labai tikėtina, kad užsakovas Bute išpjovė skylę gipso kartono sienoje po vonios praustuvu tam, kad perjungtų karšto ir šalto vandentiekio vamzdžius. Tai buvo racionaliausias būdas pataisyti dušo sistemos veikimą;

55.40.                      Sienų netinkamo sušveitimo ar dažymo priežastys negalėjo daryti įtakos Buto statybinei konstrukcijai (mūro, tinkavimo, betonavimo ir pan.);

55.41.                      Sienų netinkamo šveitimo ar dažymo priežastys negalėjo būti Buto nešildomų, nevėdinamų, drėgnų, patalpų būklė, kurioje nėra nusistovėjusi oro temperatūra ir santykinė drėgmė;

55.42.                      Labai tikėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. Bute atliktų darbų aktas Nr. 6 yra formaliai sukurtas. Be objekto apžiūros neįmanoma patikrinti šių darbų atlikimo fakto bei jų kiekio;

55.43.                      Be Buto apžiūros neįmanoma nustatyti, ar Bute nustatyti darbų trūkumai (sienų dažymas ir (ar) glaistymas, šveitimas, palangės pakeitimas, grindų demontavimas, grindinės rozetės permontavimas, grotelių apdaila, grindjuostės elementų keitimas, rozetės sanitariniame mazge keitimas, pertvaros perdarymas, sanitariniame mazge plytelių keitimas, deformacinių siūlių įrengimas, betoninių lubų glaistymas ir šlifavimas, maišytuvo bei dušo įrangos keitimo, trapo taisymas) 2022 m. gruodžio 13 d. yra pašalinti.

55.44.                      Ieškovo pateikta UAB „Gilva” sąmata dėl atliktų darbų broko ištaisymo visiškai neatitinka realių kainų. Kai kurie įkainiai nepagrįstai padidinti.

56.       Ieškovas 2023 m. spalio 10 d. Tarybai pateikė skundą, kuriuo skundė teismo eksperto D. Vaičiūno veiksmus, atliekant teismo ekspertizę ir pateikiant teismui Ekspertizės aktą. Taryba 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. KT-170, be kita ko, vadovavosi Statybos sektoriaus vystymo agentūros (toliau – SSVA) 2023 m. spalio 17 d. raštu Nr. S-3736-(4.4), kuriame nurodyta, kad, SSVA ekspertų nuomone, D. Vaičiūno turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, 29501 ir 39858 nesuteikė teisės atlikti teismo paskirtos ekspertizės. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Taryba konstatavo Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas) įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principų pažeidimą bei paskyrė teismo ekspertui įspėjimą.

57.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6147-641/2024 pareiškėjo D. Vaičiūno patikslintą skundą patenkino ir panaikino Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. KT-170 dalį, kuria teismo ekspertui Dainiui Vaičiūnui paskirtas įspėjimas dėl Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 papunkčių pažeidimo. Pastarasis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. e2A-2466-822/2024 pagal Tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo panaikinimo.

58.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašė panaikinti vienašališkai pasirašytą Aktą, priteisti iš atsakovo 36 417,21 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 10 800 Eur negautų pajamų ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodomi nelogiški ir vieni kitiems prieštaraujantys motyvai. Be to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai vadovaujantis Ekspertizės aktu, kurį teismo ekspertas parengė neturėdamas tam reikiamų žinių. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, ar teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar pagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu, nuspręsdamas, kad ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų trūkumų fakto ir nepagrindė galimų trūkumų šalinimo išlaidų.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

59.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

60.       Šalys 2020 m. gegužės 12 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo Bute iki 2020 m. birželio 26 d. atlikti darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje). Šie darbai yra statybos darbai (Buto apdailos darbai), todėl tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tačiau šalių sutartiniams santykiams vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos nėra taikomos (CK 6.672 straipsnis), kadangi ieškovas Sutartį sudarė ne buitiniams ar asmeniniams poreikiams, bet komerciniais tikslais, siekdamas gauti pajamas iš Buto nuomos.

Dėl Ekspertizės akto vertinimo ir ieškovo prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę

61.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad dėl atsakovo pagal Sutartį nekokybiškai atliktų ir nebaigtų darbų jis patyrė 36 417,21 Eur trūkumų šalinimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turinį ir nustatęs, kad juose antstolis ne pagal jam suteiktą kompetenciją nepagrįstai atliko atsakovo atliktų darbų kokybės įvertinimą, jais nesivadovavo, o Vertinimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 nelaikė tinkamais įrodymais, kurie pagrįstų ieškovo nurodytus statybos darbų defektus, bei rėmėsi Ekspertizės aktu. Ieškovas apeliaciniame skunde su teismo išvadomis nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl atsakovo atsakomybės, kylančios iš Sutarties sąlygų, pirmiausia turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ar pagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu.

62.       Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui E. L. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Ekspertizės aktu, kadangi teismo ekspertas neturėjo pakankamai kompetencijos atlikti teismo paskirtą statybos ekspertizę; teismo eksperto išvados neturi mokslinio pagrįstumo ir patikimumo, yra prieštaringos, atliktas tyrimas netenkina kokybės ir išsamumo reikalavimų; atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kurios yra svarbios atsakant į teismo pateiktus klausimus ekspertui; ekspertizė yra parengta šališkai, nesivadovaujant moksline literatūra, remiantis nepatikimais šaltiniais. Ieškovo teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis CPK 219 straipsniu ir paskirti pakartotinę ekspertizę.

63.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatymo reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

64.       Teismo ekspertas D. Vaičiūnas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizes. Skiltyje „Ekspertizės rūšis“ nurodoma informacija, kokias pareigas statybos veiklos pagrindinėse srityse teismo ekspertas turi teisę eiti pagal jam išduotus kvalifikacijos atestatus Nr. 29501, 25771 ir 39858. Pagal neterminuotai galiojantį kvalifikacijos atestatą Nr. 29501 jis turi teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje). Pagal neterminuotai galiojantį kvalifikacijos atestatą Nr. 25771 jis turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje). Pagal neterminuotai galiojantį kvalifikacijos atestatą Nr. 39858 jis turi teisę eiti statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo).

65.       Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsniu, asmenys, siekiantys vadovauti statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, turi atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus – turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus. Teismo ekspertui D. Vaičiūnui išduoti kvalifikacijos atestatai patvirtina, kad jo išsilavinimas, patirtis tinkami eiti paminėtuose atestatuose nurodytas pareigas, be kita ko, ypatingojo statinio (įskaitant gyvenamuosius pastatus) statybos vadovo pareigas, o jo profesinės ir teisinės žinios nustatyta tvarka patikrintos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalį statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. 

66.       Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria buvo paskirta statybos ekspertizė, suformuluotų klausimų ekspertui matyti, kad ekspertizės tikslas buvo apdailos darbų (paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų) kokybės Bute nagrinėjimas bei galimų apdailos darbų trūkumų fakto nustatymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teismo ekspertas D. Vaičiūnas, kuris turi teisę, be kita ko, eiti ypatingojo statinio (įskaitant gyvenamuosius pastatus) statybos vadovo pareigas ir vadovauti viso gyvenamojo pastato bendriesiems bei specialiesiems statybos darbams nuo statybos pradžios iki jos užbaigimo, o jo kvalifikacija (išsilavinimas, patirtis, žinios) įvertinta teisės aktų nustatyta tvarka išduodant atestatą, turėjo pakankamą kvalifikaciją įvertinti apdailos darbų Bute kokybę ir jo kvalifikacijos užteko atlikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtą ekspertizę.

67.       Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. KT-170, kuriame konstatuota, jog D. Vaičiūno turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, 29501 ir 39858 nesuteikė jam teisės atlikti teismo paskirtos ekspertizės, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6147-641/2024 yra panaikintas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad, teismo vertinimu, Taryba vadovavosi tik SSVA 2023 m. spalio 17 d. rašte pateiktais duomenimis, tačiau neatliko individualaus situacijos įvertinimo, neištyrė teismo ekspertizės rūšies, neišanalizavo teismo eksperto kompetencijos, jo turimų specialiųjų žinių bei kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei atlikti, neįvertino SSVA rašto įrodomosios reikšmės. Taigi, nors šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau remiantis Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. KT-170 konstatuoti, jog teismo ekspertas neturėjo kompetencijos atlikti ekspertizės, negalima. Be to, iš Regionų administracinio teismo administracinėje byloje esančio SSVA 2023 m. spalio 17 d. rašto turinio matyti, kad jame nurodyta SSVA ekspertų nuomonė, jog D. Vaičiūno turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, 29501 ir 39858 nesuteikė teisės jam atlikti teismo ekspertizės, yra visiškai nemotyvuota, be to, šiame rašte pažymima, kad teisės aktai SSVA nesuteikia įgaliojimų įvertinti teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos, vertinti, ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias.

68.       Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų sąraše, be kita ko, yra nurodomas teismo eksperto vardas ir pavardė bei atliekamos teismo ekspertizės rūšis pagal Tarybos tvirtinamą teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše yra nustatyta, kad gali būti atliekama statybos ekspertizė (Sąrašo 53 punktas) ir statybos techninės veiklos ekspertizė (Sąrašo 55 punktas). Teismo ekspertas D. Vaičiūnas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas kaip teismo ekspertas, kuriam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizes.

69.       Tarybos sprendimu patvirtintų Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių 54 ir 55 punktuose nustatyti statybos ekspertizės ir statybos techninės veiklos ekspertizės uždaviniai yra panašūs ir tarpusavyje susiję (pvz., statybos ekspertizės uždaviniai yra nustatyti statinių statybos atitiktį projektams, jų dalims, kitiems galiojantiems norminiams teisės aktams, nustatyti statinių ar jų elementų suirimo (sugadinimo) priežastis ir kt., o statybos techninės veiklos ekspertizės uždaviniai yra spręsti klausimus, be kita ko, susijusius su statinio konstrukcijomis). Šie uždaviniai yra rekomendacinio pobūdžio, galimi kiti nenurodyti uždaviniai, susiję su atliekama ekspertize. Nagrinėjamu atveju ekspertui užduoti klausimai buvo susiję su apdailos darbų Bute kokybe ir nebuvo susiję su statiniais, jų elementų suirimo priežastimis, todėl nevisiškai atitiko statybos ekspertizės rūšiai keliamus uždavinius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat į teismo ekspertui D. Vaičiūnui išduotus kvalifikacijos atestatus, konstatuoja, kad vien tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, o teismo ekspertas D. Vaičiūnas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas kaip teismo ekspertas, kuriam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizes, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo ekspertas neturėjo reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti.

70.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Ekspertizės aktas yra su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis šiuo dokumentu kaip įrodymu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokio pobūdžio ieškovo argumentais.

71.       Pirma, Ekspertizės akto 2.1.2 skyriuje „Ekspertinio tyrimo organizavimo tvarka“ yra nurodyti aiškūs mokslinio tyrimo metodai, kuriais remdamasis teismo ekspertas atliko teismo ekspertizę: dokumentinis tyrimo metodas, lyginamasis tyrimo metodas ir logikos metodas (dedukcinis ir indukciniai samprotavimai). 2023 m. spalio 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu teismo ekspertas išsamiai paaiškino Ekspertizės akte pritaikytą lyginamąjį tyrimo metodą ir logikos metodą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo eksperto tyrimas skiriasi nuo mokslinio tyrimo, atliekant teismo ekspertizę nėra privaloma atlikti papildomo dokumentavimo, kuris yra būtinas atliekant mokslinius tyrimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ekspertizės akto turinį, eksperto paaiškinimus dėl jo tyrime naudotų metodų, pripažįsta, kad Ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkto, reglamentuojančio, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės.  

72.       Antra, ieškovui nesudarius galimybių apžiūrėti Buto, Ekspertizės aktas buvo surašytas be objekto apžiūros. Atitinkamai, teismo ekspertas į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje užduotus klausimus galėjo atsakyti tik pagal byloje surinktos ir pateiktos medžiagos kiekį. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad teismo ekspertas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to Ekspertizės aktas yra su trūkumais, teisėjų kolegija nepritaria tokiai ieškovo išdėstytai pozicijai.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš priemonių tinkamai atlikti teismo ekspertizę yra objekto apžiūra, kuri leidžia tinkamai įvertinti tiriamą objektą, pasitelkiant įvairius būdus, metodus, technologijas, priemones, leidžiančias teismo ekspertizės akte objektyviai atsakyti į teismo pateiktus klausimus apie tiriamąjį objektą. Teismo ekspertizės įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti proceso veiksmuose, jeigu taip gaunama teismo ekspertizei reikalinga medžiaga.

74.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi įpareigojo šalis sudaryti sąlygas apžiūrėti Butą. Teismo ekspertui 2023 m. kovo 8 d. paprašius teismo leisti atlikti Buto apžiūrą 2023 m. balandžio 4 d., teismas 2023 m. kovo 9 d. įpareigojo šalis dalyvauti Buto apžiūroje ir užtikrinti teismo eksperto patekimą į Butą. Ieškovui 2023 m. kovo 31 d. informavus, kad Buto apžiūra negalima, nes ieškovas neturi galimybės susisiekti su Buto nuomininku, teismo ekspertas paskyrė kitą Buto apžiūros datą – 2023 m. gegužės 4 d. Ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. pakartotinai informavo teismą, kad neturi galimybės susisiekti su Buto nuomininku, todėl Buto apžiūra negalima. Teismas, atsižvelgęs į 2023 m. gegužės 8 d. teismo eksperto prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. įpareigojo ieškovą pasiūlyti kitą Buto apžiūros laiką. Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. pakartotinai nurodė, kad Buto apžiūra negalima, nes Buto nuomininkas yra išvykęs ir kelis mėnesius negrįš į Lietuvą. Teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi paskyrė ieškovui 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į Butą nevykdymą ir nustatė terminą iki 2023 m. birželio 27 d. suderinti su teismo ekspertu Buto apžiūros datą bei pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas 2023 m. birželio 27 d. pateikė teismui Buto nuomininko pranešimą, kad jo nėra ir greitu metu nebus Lietuvoje, o atlikti Buto apžiūrą nuomininkas neleidžia. Atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes, teismas 2023 m. liepos 7 d. pasiūlė teismo ekspertui atlikti ekspertizę be Buto apžiūros pagal byloje surinktos ir pateiktos medžiagos kiekį. 

75.       Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nebuvo galima apžiūrėti Buto, t. y. Buto nuomininkas draudė atlikti Buto apžiūrą, pažymima, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-788-450/2023 buvo išaiškinta, kad šiuo atveju ieškovas, sudaręs rašytinę buto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu (Buto nuomininku), neprarado savo, kaip Buto savininko, teisių ir pareigų. Siekiant šių pareigų įgyvendinimo, Buto savininkas turi ir privalo turėti galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Butą, tuo labiau kad pats ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog Buto nuomininkas yra išvykęs bei Butu šiuo metu nesinaudoja. Toks ieškovo, kaip Buto savininko, elgesys (netinkamas veikimas) yra nesąžiningas elgesys ir leidžia konstatuoti teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą be teisėto pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje teismo nutartyje pažymėjo, kad trečiasis asmuo (Buto nuomininkas) byloje nėra proceso šalis, todėl jo pozicija dėl patekimo į Butą, nėra svarbi ir nepakankama priežastis teismo įpareigojimo nevykdymui. Ieškovas galėjo ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų sudarant galimybę teismo paskirtam ekspertui bei ginčo šalims patekti į Butą ir taip užtikrinti jam pavestą teismo įpareigojimo įvykdymą.

76.       Taigi, byloje esant nustatytiems duomenims, kad ieškovas nesiėmė tinkamų veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-788-450/2023 pateiktus išaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog ieškovas užkirto kelią rinkti įrodymus apžiūrint Butą. Dėl tokio ieškovo pasirinkto elgesio modelio pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, kuri nagrinėjamu atveju reiškia ir tai, kad bet kokie neaiškumai, susiję su Ekspertizės akto parengimu neapžiūrėjus Buto, vertinami ieškovo nenaudai.

77.       Trečia, ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl teismo eksperto D. Vaičiūno šališkumo. Ieškovas teiginius dėl eksperto šališkumo grindžia prielaidomis ir nesutikimu su nepalankiomis Ekspertizės akto išvadomis. Abejonės dėl eksperto nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad teismo ekspertas D. Vaičiūnas buvo šališkas ar jam galėjo būti daroma įtaka (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nenustatyta duomenų, kurie keltų abejonių dėl ekspertizę atlikusio teismo eksperto nešališkumo.

78.       Ketvirta, teismo ekspertas Ekspertizės aktą parengė pagal byloje esančią ir ieškovo bei atsakovo jam pateiktą medžiagą. Iš Ekspertizės akto turinio (žr., pvz., 1.1 poskyryje „Teismo eksperto surinkta informacija ekspertizei pradėti“ nurodytą informaciją, 2.1.5 poskyryje „Kokybės reikalavimų apžvalga“ skiltyje „Faktinės aplinkybės“ nurodytą informaciją) ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d., vasario 21 d., 2023 m. balandžio 4 d. pranešimų nustatyta, kad teismas ekspertui pateikė visą civilinės bylos medžiagą, o šalys atitinkamus dokumentus. Iš Ekspertizės akto turinio matyti, kad teismo ekspertas pagal byloje surinktos ir jam pateiktos medžiagos kiekį tyrimą atliko teismo suformuluotų klausimų ribose, ekspertizė buvo atlikta pagal teismo nutarties įpareigojimus, teismo ekspertas pateikė konkrečias išvadas dėl kiekvieno jam užduoto klausimo, prie kiekvieno klausimo nurodė visus dokumentus, kuriuos tyrė. Ieškovo argumentai, kad teismo ekspertas perrašė atsakovo procesinius dokumentus į Ekspertizės aktą ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys šiame nutarties punkte apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų.

79.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo ekspertas turėjo pakankamą kompetenciją atlikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje jam pavestą ekspertizę, teismo ekspertui pavesti atsakyti klausimai buvo išnagrinėti objektyviai, pagal byloje surinktos ir pateiktos jam medžiagos kiekį, Ekspertizės aktas surašytas laikantis Teismo ekspertizės įstatyme nustatytų reikalavimų. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga ir Ekspertizės akto išvadų pagrįstumu.

80.       Vadovaujantis CPK 219 straipsnio 1 dalimi, teismas gali byloje paskirti papildomą ekspertizę, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę, siekiant atsakyti į ieškovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, nėra. Vien tai, kad ieškovas kvestionuoja jam nepalankios ekspertizės išvadas, nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Nustatant eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti su visa bylos medžiaga. Tuo atveju, jeigu po ekspertinio tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo, jos (abejonės) gali būti pašalinamos eksperto apklausos teisme metu. 

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, eksperto paaiškinimai nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo. Šioje teismo nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Ekspertizės akto turinys, priešingai negu tvirtina ieškovas, nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo patenkinti ieškovo prašymo dėl papildomos ekspertizės paskyrimo.

Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir Vertinimo aktų Nr. 1 bei Nr. 2 

83.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų: pirma, teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kadangi neteisingai nustatė, jog antstolis viršijo jam suteiktą kompetenciją; antra, statybų specialisto D. K. Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra tinkami įrodymai, kurie patvirtina atsakovo atliktų darbų trūkumus.

84.       CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tam tikrais atvejais antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Pagal CPK 635 straipsnio nuostatas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie (iš pirmo žvilgsnio, oficialusis) rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006).

85.       Ieškovas atsakovo atliktų darbų trūkumus, be kita ko, įrodinėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis ir Vertinimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2 padarytomis išvadomis. Antstolio S. Mulevičiaus 2020 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo parengtas dalyvaujant ieškovui, projekto dizainerei M. S., statybų specialistui D. K. ir jo asistentui. Antstolio S. Mulevičiaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo parengtas dalyvaujant statybų specialisto D. K. asistentui, santechnikui, ieškovui ir atsakovui. Susipažinus su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, buvo užfiksuoti statybų specialisto D. K. ir ieškovo paaiškinimai, o 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – santechniko paaiškinimai. Iš Vertinimo akto Nr. 1 turinio nustatyta, kad šiame dokumente statybų specialistas D. K. pasisakė dėl tų pačių, t. y. antstolio S. Mulevičiaus 2020 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, užfiksuotų faktinių aplinkybių, o Vertinimo akte Nr. 2 – dėl antstolio S. Mulevičiaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių. 

86.       Taigi, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose savarankiškai neatliko netinkamai atliktų statybos darbų įvertinimo, o užfiksavo kitų asmenų, t. y. statybų specialisto D. K., ieškovo ir santechniko paaiškinimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad antstolio S. Mulevičiaus 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai buvo parengti ieškovo, bet ne teismo prašymu, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti antstolio surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais, kurie turi būti įvertinami kartu su Vertinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitais byloje surinktais įrodymais.

87.       Pasisakant dėl Vertinimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 įrodomosios reikšmės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 88.1–88.6 papunkčiuose detalizuota, jog ieškovo pateikti Vertinimo aktai neatskleidžia ginčo esmės, atliktų darbų kokybės, jų ištaisymo kaštų, juose vienasmeniškai įtvirtinta ieškovo nuomonė, todėl jie nėra tinkami įrodymai pagrįsti ieškovo nurodytus statybos darbų defektus, kuriuos atliko atsakovas. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo argumentų, paneigiančių nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, o tik deklaratyviai teigia, kad Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 statybų specialisto padarytos išvados patvirtina atsakovo atliktų darbų trūkumus bei jų pašalinimo kainą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi civilinio proceso rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 88.1–88.6 papunkčiuose padarė nepagrįstas išvadas ir dėl to Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 laikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo atliktų darbo kokybės trūkumus bei jų pašalinimo išlaidas. Kadangi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kaip nustatyta šios nutarties 86 punkte, turi būti vertinami kartu su Vertinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2, padaroma išvada, kad šiuose protokoluose užfiksuotos kitų asmenų padarytos išvados taip pat nepatvirtina atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų.

88.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagrindą nesivadovauti Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 statybų specialisto D. K. padarytomis išvadomis dėl atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų sudaro ne tik tai, kad Vertinimo aktai sudaryti ieškovo užsakymu (ši aplinkybė sumenkina Vertinimo aktuose padarytų išvadų objektyvumą), bet ir tai, jog Vertinimo aktuose darbų trūkumai konstatuojami tik vizualiai apžiūros metu įvertinus atsakovo atliktų darbų rezultatą, tačiau neanalizuojant Sutarties turinio, šalių tarpusavio susitarimų dėl darbų apimties, kurie užfiksuoti jų tarpusavio susirašinėjime (pavyzdžiui, neįvertintas interjero dizainerės M. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. nurodymas sustabdyti sienų plotų, kur bus montuojamos baldų galinės sienutės, glaistymo ir ruošimo dažymui darbus), neįvertinus interjero dizainerės parengtų brėžinių, pagal kuriuos buvo atliekami darbai, neapibrėžus, kokie kokybės reikalavimai pagal Sutartį ir įstatymus buvo keliami darbams, taip pat neįvertinus, ar tam tikri darbai buvo užbaigti, ar ne. Vertinimo aktuose greta fotonuotraukų daromos išvados apie darbų netinkamą atlikimą nėra motyvuotos. Tuo tarpu Ekspertizės akte šios teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ne Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 statybų specialisto D. K. konstatuotomis aplinkybėmis dėl atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų, bet Ekspertizės akto išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais.    

Dėl Akto pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo darbų trūkumų nustatymo

89.       Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad 2020 m. gruodžio 22 d., kuomet turėjo būti įformintas atsakovo darbų perdavimas–priėmimas pagal Sutartį, atsakovas pasišalino iš Buto apžiūros. Ieškovo teigimu, atsakovo vienašališkai surašytas Aktas yra negaliojantis, kadangi darbai Bute nebuvo atlikti visa apimtimi arba buvo atlikti su akivaizdžiais trūkumais, bei pats Aktas ieškovui nebuvo pateiktas pasirašyti.

90.       CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ieškovas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kad 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovas ir atsakovas sutarė dėl darbų pagal Sutartį perdavimo–priėmimo bei darbų perdavimo–priėmimo akto surašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia šių ieškovo apeliaciniame skunde naujai nurodytų aplinkybių nevertinti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Akto turinio ir kitų byloje surinktų įrodymų nėra matyti, jog atsakovo darbų perdavimas–priėmimas įvyko 2020 m. gruodžio 22 d., kaip teigia ieškovas.

91.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

92.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Atliktų darbų aktas yra įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).

93.       Pagal Sutarties 3.1 papunktį rangovas (atsakovas) įsipareigojo tinkamai, laiku ir kokybiškai užsakovui (ieškovui) suteikti pagal Sutartį numatytas paslaugas ir pateikti darbų atlikimo aktą. Kokiu būdu (pvz., iš anksto įspėjus, kviečiant specialistus į apžiūrą ir pan.) atsakovas įvykdo Sutarties 3.1 papunktyje įtvirtintą įpareigojimą, o ieškovas priima darbų rezultatą, šalys Sutartyje neaptarė. Tačiau šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad būtent atsakovas pateikia ieškovui darbų atlikimo (priėmimo–perdavimo) aktą.

94.       Iš byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad šalys ir interjero dizainerė nuo 2020 m. gegužės iki gruodžio mėn. tarpusavyje aktyviai susirašinėjo statybų darbų organizavimo klausimais. Visgi, 2020 m. gruodžio 14 d. laiške atsakovas nurodė ieškovui, kad ieškovas nepagrįstai atsisako atsiskaityti su atsakovu už papildomai atliktus darbus, nevykdo Sutartyje nustatytų reikalavimų, todėl Sutartis turi būti nutraukta. Ieškovas 2020 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške nurodė atsakovui grąžinti su Butu susijusius daiktus (Buto ir sandėliuko raktus, magnetinę kortelę, parkingo pultelį). Atsakovas, atsakydamas į šį elektroninį laišką, nurodė, kad toks ieškovo atsakymas į atsakovo 2020 m. gruodžio 14 d. laišką laikytinas „objekto uždarymu“, ir, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas vengia bendrauti ir spręsti situaciją, apmokėti už atliktus darbus, Bute dirba tretieji asmenys, atsakovas konstatuoja Sutarties nutraukimą bei kad „objektas yra priimtas“. Atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 14 d. bei nuo šios dienos ieškovas nepasirašo darbų priėmimo–perdavimo akto.

95.       Taigi, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovui nutraukus Sutarties vykdymą, ieškovas 2020 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku nurodė atsakovui grąžinti su Butu susijusius daiktus. Atsižvelgęs į tai, atsakovas 2020 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške pažymėjo, kad tokiu atveju „objektas yra priimtas“, t. y. laikoma, kad Bute pagal Sutartį atlikti darbai ieškovo yra priimti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuomet, kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

96.       Byloje yra pateiktas ginčijamas 2020 m. gruodžio 17 d. Aktas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovas perduoda ieškovui darbus pagal Sutartį, o ieškovas juos priima. Aktas pasirašytas tik atsakovo, nurodant, kad ieškovas Aktą pasirašyti atsisakė. CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Kaip nurodyta šios nutarties 93 punkte, šalys Sutarties 3.1 papunktyje susitarė, kad atsakovas turi pateikti ieškovui darbų priėmimo–perdavimo aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl Sutarties nutraukimo fakto nėra, ieškovas apeliaciniame skunde taip pat neginčija darbų priėmimo procedūros atitikties Sutarties ir teisės aktų nuostatoms, o teigia, kad atsakovo atlikti darbai negalėjo būti priimti pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį bei Aktas negalėjo būti pasirašytas dėl atsakovo ne visa apimtimi atliktų ar netinkamai atliktų darbų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Aktas jam nebuvo pateiktas pasirašyti, yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuota ir nemotyvuota, todėl apeliacinės instancijos teismo nevertinama. 

97.       Skundžiamo Akto 1 ir 3 punktuose konstatuojama, kad atsakovas perduoda ieškovui Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus ir ieškovas juos priima; ieškovas neturi pretenzijų atsakovui dėl darbo (kokybės). Minėta, kad Sutarties 3.1 papunkčiu šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja tinkamai, laiku ir kokybiškai ieškovui suteikti pagal šią Sutartį numatytas paslaugas ir pateikti darbų atlikimo aktą. Sistemiškai įvertinus Sutarties 3.1 papunktyje ir Akto 1 bei 3 punktuose įtvirtintas nuostatas matyti, kad Aktu atsakovas patvirtino, jog jis 2020 m. gruodžio 17 d. atliko Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus pagal ieškovo jam iškeltus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Akto turinį bei į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose nurodė nesutikimo argumentus dėl Akte atliktų darbų kiekio, privalėjo įvertinti ir pasisakyti, kokia apimtimi atsakovas įvykdė Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus, kadangi ši aplinkybė yra viena esminių pasisakant, ar pagrįstai atsakovas vienašališkai pasirašė Aktą. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra pateikta visa su ginču susijusi medžiaga, konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą pasisakyti dėl šių esminių aplinkybių.

98.       Pagal Sutarties priedą Nr. 1 (Sąmatą) atsakovas įsipareigojo Bute atlikti šiuos darbus: lubų glaistymas ir dažymas; sienų glaistymas ir dažymas; plytelių klijavimas; objekto administravimas; transporto išlaidos; pagalbiniai darbai; hidroizoliacijos įrengimas; santechnikos instaliacijos keitimas; santechninių prietaisų montavimas; grindų klojimas; rozečių montavimas; šviestuvų montavimas; elektros instaliacijos keitimas; šiukšlių išvežimas; LED apšvietimo montavimas; elektros skydelio montavimas, surinkimas 24 mod.; GKPI montavimas; betono lubos. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo deklaratyvius ir abstrakčius teiginius, kad atsakovui buvo pavesta atlikti visus Buto remonto darbus ir kad atsakovas sąmoningai parengė Sutartį, kurią jis pats galėtų ginčyti. Ieškovas jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, teismui nepateikė. Teisėjų kolegijai tokių aplinkybių taip pat nenustačius, vienašališkai pasirašytas Aktas bus vertinamas atsižvelgiant į Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus.

99.       Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, Ekspertizės aktą, Vertinimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei šalių susirašinėjimą nustatyta, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 17 d. Bute buvo atlikęs šiuos darbus: lubų glaistymas ir dažymas; sienų glaistymas ir dažymas; plytelių klijavimas; santechnikos instaliacijos keitimas; santechninių prietaisų montavimas; grindų klojimas; rozečių montavimas; GKPI montavimas; šviestuvų montavimas; hidroizoliacijos įrengimas; elektros instaliacijos keitimas; elektros skydelio montavimas; LED apšvietimo montavimas. Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodyti darbai: objekto administravimas, transporto išlaidos, pagalbiniai darbai, šiukšlių išvežimas, laikytini darbais, susijusiais su kitų darbų atlikimu.

100.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 78 ir 83 punktuose nustatė aplinkybes, jog atsakovas negalėjo galutinai užbaigti dažymo ir deformacinės siūlės prie lubų sutvarkymo darbų, paslėpti tvirtinimo elementų, sušveisti sienas, kadangi ieškovas pareikalavo atsakovo grąžinti Buto raktus ir į Butą atsakovo daugiau nebeįleido. Be to, Vertinimo akte Nr. 1 buvo nurodyta aplinkybė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktos statybinės atliekos, kuri patvirtina, jog atsakovas negalėjo galutinai užbaigti minėtų darbų.

101.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kuomet darbai nėra pabaigiami dėl Sutarties nutraukimo ir užsakovo uždraudimo rangovui patekti į objektą darbų galutiniam užbaigimui, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrįstas pagrindas užsakovui atsisakyti priimti darbų rezultatą ir nepasirašyti atliktų darbų akto. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovas 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. Akto surašymo dieną, buvo įvykdęs iš esmės visus Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus, išskyrus tuos, kurių negalėjo užbaigti dėl Sutarties nutraukimo ir uždraudimo patekti į Butą, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis negalėjo pasirašyti Akto, nes atsakovas neatliko Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytų darbų, atmetami kaip nepagrįsti.

102.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad atsakovo atlikti darbai buvo su trūkumais, kurie negalėjo būti priimti pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010, kurioje buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas, pateiktais išaiškinimais, jog darbų rezultatas turi būti priimtas, nors toks rezultatas ir turėtų trūkumų (CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalys). Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme yra išvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

103.       Taigi, iš kasacinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs konkrečius atvejus, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Egzistuojant CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5 dalyje ir 6.694 straipsnio 6 dalyje nurodytiems pagrindams vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas laikomas negaliojančiu.

104.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė darbų atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas ieškovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Pasibaigus Sutarties 1.1 papunktyje nustatytam terminui atsakovas ir toliau beveik šešis mėnesius vykdė Sutartį, o visą šį laikotarpį tiek ieškovas, tiek jo pasamdyta interjero dizainerė bendravo su atsakovu, kartu su juo sprendė klausimus dėl statybų einamųjų darbų organizavimo, siuntė atsakovui atitinkamus brėžinius. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad Sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė Sutarties vykdymo terminą. Byloje duomenų, kad dėl Sutartyje nustatyto termino praleidimo pats Sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, nėra. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad buvo atlikti kokie nors bandymai ir kad atliktų darbų kontrolinių matavimų rezultatai būtų buvę neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis). 

105.       Pasisakant dėl atsakovo darbų trūkumų atitikties CK 6.694 straipsnio 6 daliai, aktualu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018 pateiktais išaiškinimais. Šioje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis ir 6.695 straipsnis).

106.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

107.       Pagal Sutarties 3.1 papunktį atsakovas įsipareigojo tinkamai, laiku ir kokybiškai atlikti Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) numatytus darbus Bute. Sutartyje nėra aprašyti reikalaujamų darbų kokybės parametrai, Sutartimi šalys nesusitarė dėl naudotinų medžiagų techninės specifikacijos, be to, Sutartyje nebuvo numatyta rangovo pareiga atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovui buvo pateikti Buto interjero brėžiniai (apdailos, grindų, pertvarų, apšvietimo, elektros šaltinių planai ir kt.), kuriuose reikalavimai darbų kokybei taip pat nebuvo nurodyti.

108.       Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad atsakovas atliko statybos darbų vadovo paslaugas, kadangi jam buvo mokama už pagal Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus – „Administravimą“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovo argumentais, kadangi Sutartimi atsakovui nebuvo keliami jokie kvalifikacijos reikalavimai rangos darbams atlikti. Be to, iš atsakovo internetinio puslapio ištraukos (ieškinio priedas Nr. 27 (a)) matyti, kad „Objekto administravimo darbai“ apima tokius darbus kaip darbų vykdymo grafiko sudarymą, specialistų parinkimą, medžiagų užsakymą ir tiekimą, darbų vykdymo priežiūrą pagal statybos standartus. Atsakovo internetiniame puslapyje nurodomos administravimo paslaugos negali būti suprantamos ir prilyginamos Statybos įstatyme apibrėžtam statybos darbų vadovo ir su jo kompetencija susijusiam apibrėžimui.

109.       Taigi, nustačius, kad Sutartyje ir projektiniuose brėžiniuose darbų kokybei keliami reikalavimai nebuvo apibūdinti, laikytina, kad atsakovo atliktų darbų rezultatas turėjo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ar įprastai reikalaujamas savybes ir turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

110.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsakovo atliktų darbų trūkumus įrodinėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, Vertinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitais įrodymais (šalių susirašinėjimu, fotonuotraukomis). Šios nutarties 87–88 punktuose teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kurie turi būti vertinami kartu su statybų specialisto D. K. parengtais Vertinimo aktais, ir Vertinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 padarytos išvados nepatvirtina atsakovo atliktų statybų darbų trūkumų. Teisėjų kolegija šios nutarties 76 punkte taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisakys dėl šių dokumentų reikšmės nagrinėjamai bylai ir contra spoliatorem prezumpcijos taikymo.

111.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

112.       Šios nutarties 71–79 punktuose teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl Ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir ekspertinio tyrimo eigos. Teismo ekspertas Ekspertizės aktą parengė pagal byloje esančią ir ieškovo bei atsakovo jam pateiktą medžiagą, įskaitant faktinių aplinkybių protokolo vaizdo medžiagą ir Vertinimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2, t. y. medžiagą, remdamasis kuria ieškovas įrodinėja atsakovo atliktų darbų trūkumus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsižvelgti į Ekspertizės akte padarytas išvadas.

113.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad buvo netinkamai atlikti šie darbai: viršytos sienų apdailos leidžiamų sienų nuokrypio ribos, netolygiai išdažyti miegamojo angokraščiai, nekokybiškai atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų miegamajame, netolygiai atliktas apdailos sluoksnių sušveitimas miegamajame, per siauras grindjuostės apdailos elementas, netolygiai prigludęs elektros mechanizmas prie sienos paviršiaus miegamajame, matosi tvirtinimo elementai miegamajame, netinkamai atlikti apdailos darbai miegamajame, koridoriuje ir svetainėje prie grotelių, yra išsikišęs kabelis miegamajame, netolygiai išdažytos lubos ir netolygiai priklijuota lubų apdaila koridoriuje, koridoriaus sienos netinkamai sušveistos, koridoriuje matosi tvirtinimo elementai, plytelių storis sanitariniame mazge viršijo leidžiamas matmenų ribas, ne pagal projektą sumontuotos rozetės sanitariniame mazge, sutrūkinėjęs lubų apdailos sluoksnis sanitariniame mazge, netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai prie šviestuvų sanitariniame mazge, svetainėje netolygiai nudažytas sienų paviršius, virtuvės zonoje ir svetainėje netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai, svetainės sienų nuokrypis viršija leidžiamas sienų ribas, atvirkščias palangės nuolydis, nebaigti montuoti elektros mechanizmai svetainėje, svetainėje sumontuotos grindinės rozetės ne pagal projektą, svetainės pertvaros sumontuotos ne 90 laipsnių kampu, nekokybiškai atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų svetainėje, profiliuotis svetainėje yra pripjautas per daug, išteptos grindys, deformacinės siūlės tarpas svetainėje yra netolygus, nesireguliuoja temperatūra sanitariniame mazge. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atlikti darbai pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį negalėjo būti priimti, kadangi dėl atsakovo atliktų statybos darbų Buto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.

114.       Ekspertizės akto išvadose, detaliai aprašytose šios nutarties 55.1–55.44 papunkčiuose, teismo ekspertas, išskyrus 55.35 papunktyje nurodytą atvejį, konstatavo, kad atsakovo atlikti darbai nelaikytini kaip atlikti su trūkumais:

110.1                      dėl sienų apdailos nuokrypio ribų: koridoriuje sienų apdailos sluoksnių nereikėjo šveisti iš viso, nes visos sienos numatytos uždengti baldine plokšte (Ekspertizės akto 3.13, 3.16 papunkčiai);

110.2                      dėl angokraščių dažymo: Vertinimo akte Nr. 1 esančios nuotraukos, kurios apibūdina miegamojo angokraščių dažymą, yra padarytos iš arti be defektų pažymėjimo, todėl nėra patvirtinama, ar defektai yra akivaizdūs ir matomi natūraliai apžiūrint miegamojo angokraščius. Kadangi defektai nėra akivaizdūs ir pažymėti, teismo ekspertas padarė išvadą, kad šis atsakovo darbas nėra traktuojamas kaip darbo trūkumas (Ekspertizės akto 22 puslapis, 3.2 papunktis);

110.3                      dėl apdailos darbų prie elektros mechanizmų: Vertinimo akte Nr. 1 esančios nuotraukos, kurios apibūdina apdailos darbus prie elektros mechanizmų, yra labai aukštos rezoliucijos, defektai jose nėra pažymėti ir, tikėtina, nesimato. Teismo ekspertas nustatė, kad nėra jokių kriterijų, kodėl tokie darbai galėtų būti laikomi netinkamais (Ekspertizės akto 22 puslapis, 3.3 papunktis);

110.4                      dėl apdailos sluoksnių sušveitimo: Projekte ir Sutartyje nėra numatytas apdailos sluoksnių sušveitimo tinkamumas. Numatyta visas koridoriaus ir virtuvės sienas aptaisyti baldine plokšte, todėl šveisti apdailos sluoksnius iš viso nebuvo reikalinga. Apdailos sluoksnių sušveitimas miegamajame nebuvo būtinas ir reikalingas, nes tos vietos turėjo būti uždengtos kitomis apdailos medžiagomis. Iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad miegamajame, kur yra netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai, yra uždėtos baldinės plokštės, virtuvės zonoje yra pastatyti baldai su baldine plokšte ir dažytos sienos nesimato. Vertinimo akte Nr. 1 esančios nuotraukos, kurios apibūdina netinkamai sušveistus apdailos sluoksnius sanitariniame mazge prie šviestuvų, yra aukštos rezoliucijos, pritrauktos iš labai arti, tad nėra aišku, ar šie defektai matomi plika akimi. Norint užfiksuoti kaip darbo broką sušveistų apdailos sluoksnių netinkamumą svetainėje reikalinga turėti apdailos vertinimo aprašymą projekte arba Sutartyje, tačiau nesant tokio aprašymo, toks atsakovo atliktas darbas nėra laikomas kaip atliktas su trūkumais (Ekspertizės akto 23–24, 28–29, 31, 34–36, 39 puslapiai, 3.4, 3.5, 3.13, 3.17, 3.21, 3.23, 3.24, 3.29 papunkčiai);

110.5                      dėl grindjuostės apdailos elemento: Projekte nėra numatytas grindjuostės plotis. Brėžinyje „Profilis grindims“ grindjuostė yra nurodyta, kad vienas L formos galas yra ilgesnis, o kitas trumpesnis. Matmenys nenurodyti. Kuri dalis, ilgesnioji ar trumpesnioji turėjo būti montuojama, taip pat nenurodyta. Sutartyje grindjuostės matmenims reikalavimų nėra. Teismo ekspertas nustatė, kad byloje nėra duomenų daryti išvadą apie tinkamą grindjuostės plotį. Be Buto apžiūros neįmanoma nustatyti grindjuostės matmenų (Ekspertizės akto 24 puslapis, 3.6 papunktis);

110.6                      dėl netolygiai prigludusio elektros mechanizmo: elektros mechanizmai buvo sumontuoti laikinai, skirtingų spalvų, t. y. tuo, kas tuo metu buvo objekte, dėl elektros instaliacijos veikimo patikrinimo. Miegamajame esanti rozetė yra sumontuota miegamojo spintoje, kuri bus permontuota ant būsimos spintos šoninių panelių (Ekspertizės akto 24–25 puslapiai, 3.7 papunktis);

110.7                      dėl tvirtinimo elementų: Projekte ir Sutartyje nėra numatyti tvirtinimo elementų paslėpimo reikalavimai, dėl tvirtinimo varžtų paslėpimo interjero dizainerė 2020 m. lapkričio 22 d. laiške nieko nenurodė. Ekspertas, išnagrinėjęs Vertinimo akto Nr. 1 nuotraukas, nurodė, kad miegamajame esantis varžtas, tikėtina, yra skirtas durų pritraukimui. Be to, savaime nėra suprantama, kaip tvirtinimo varžtai turėtų būti paslėpti (Ekspertizės akto 25, 29 puslapiai, 3.8, 3.14 papunkčiai);

110.8                      dėl apdailos darbų prie grotelių: Projekte ir Sutartyje nėra numatytas apdailos darbų prie grotelių tinkamumas. Vertinimo akto Nr. 1 nuotraukose nėra pažymėta, kokie apdailos darbai netinkamai atlikti prie grotelių. Miegamajame, koridoriuje buvo įmontuotas standartinis gaminys, kurio iš esmės suformuoti nebereikėjo. Koridoriuje grotelės buvo priglaistytos koridoriaus lubų „kaktoje“. Svetainėje esančios grotelės yra spintos viduje, todėl neturėjo būti ypatingai apdailinamos (Ekspertizės akto 25–26, 29–30, 40–41 puslapiai, 3.9, 3.15, 3.31 papunkčiai);

110.9                      dėl kabelio miegamajame: Projekte ir Sutartyje nenumatyti kabelio paslėpimo reikalavimai. Iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad elektros kabelis buvo užtušuotas markeriu. Tai yra smulkus defektas, kuris lengvai pašalinamas uždažant kabelio gabaliuką betono spalvos specialiu markeriu, todėl toks atsakovo atliktas darbas nėra laikomas darbo trūkumu (Ekspertizės akto 26–27 puslapiai, 3.10 papunktis);

110.10                      dėl lubų išdažymo ir lubų apdailos koridoriuje: Projekte ir Sutartyje nenumatyti lubų nudažymo bei lubų apdailos kampų tolygumas. Lubos nudažytos vieną kartą. Iš Vertinimo akte Nr. 1 esančių nuotraukų nesimato koridoriaus lubų apdailos kampų klijavimo netolygumas, kadangi prie kampų nebuvo pridėtas nei kampainis, nei gulsčiukas (Ekspertizės akto 27–28 puslapiai, 3.11–3.12 papunkčiai);

110.11                      dėl plytelių storio: Projekte ir Sutartyje nėra numatyti plytelių storio reikalavimai, taip pat nenurodoma, kad plytelės negali išsikišti iš sienos plokštumos. Sanitariniame mazge esantis 16 mm plytelių storis yra normalus, įprastai praktikoje pasitaikantis plytelių storis su plytelių klijais (Ekspertizės akto 32 puslapis, 3.18 papunktis);

110.12                      dėl rozečių vietos sanitariniame mazge ir svetainėje: teismo ekspertas nustatė, kad Vertinimo akte Nr. 1 buvo netinkamai išmatuota rozetės vieta sanitariniame mazge, kadangi reikėjo matuoti nuo kairės pusės sienos, o ne nuo plytelės krašto. Tikėtina, kad rozetė yra sumontuota ne pagal projektą. Projekte dėl šios rozetės buvo daug klaidinančios informacijos. Ši rozetė yra sieninėje spintoje, todėl atstumo paklaida nėra trūkumas. Užsakovas pats vykdė darbų techninę priežiūrą ir šis atstumų nuokrypis galėjo būti lengvai ištaisomas darbų metu iki sienos dažymo (Ekspertizės akto 32–33 puslapiai, 3.19 papunktis). Svetainėje grindinės rozetės sumontuotos atsižvelgiant į šildymo vamzdžių išdėstymą. Rozečių paklaida nėra reikšminga, nes jų nesimato. Dėl grindų rozečių paklaidos nebuvo būtina keisti grindų dangos (Ekspertizės akto 38–39 puslapis, 3.27 papunktis);

110.13                      dėl lubų apdailos sluoksnio sanitariniame mazge: smulkus įtrūkimas šalia difuzoriaus galėjo atsirasti judinant patį difuzorių. Tikėtina, kad toks įtrūkimas atsirado ne darbų atlikimo metu, o prijungiant ir (ar) atjungiant difuzorių. Šis atsakovo atliktas darbas nėra laikomas darbo trūkumu (Ekspertizės akto 34 puslapis, 3.20 papunktis);

110.14                      dėl sienų paviršiaus dažymo svetainėje: Projekte ir Sutartyje nėra numatytas apdailos sluoksnių dažymo tolygumo tinkamumas. Smulkių dažymo netolygumų yra, jie įprastai lengvai pataisomi pagal užsakovo pastabas. Norint užfiksuoti kaip darbo trūkumą reikalinga turėti apdailos vertinimo aprašymą projekte arba Sutartyje. Tokio aprašymo nėra, todėl toks atsakovo darbas nėra laikomas kaip darbo trūkumas (Ekspertizės akto 35 puslapis, 3.22 papunktis);

110.15                      dėl palangės nuolydžio: Vertinimo akte Nr. 1 palangės nuolydis turėjo būti matuojamas trumpu gulsčiuku, bet ne 2 m gulsčiuku. Projekte ir Sutartyje reikalavimai palangės nuolydžiui nenumatyti. Įprastai palangės nuolydis formuojamas į kambario vidų. Užtaisyti tarpelį tarp palangės ir lango yra įprasta statybų praktika (Ekspertizės akto 36–37 puslapiai, 3.26 papunktis);

110.16                      dėl elektros mechanizmų montavimo svetainėje: virtuvėje dar nebuvo baldų, o elektros mechanizmų prijungimas galimas tik po baldų montavimo. Tai yra nebaigtas darbas – neprijungta virtuvės įranga, todėl toks atsakovo darbas virtuvės zonoje (svetainėje) nėra laikomas darbo trūkumu (Ekspertizės akto 38 puslapis, 3.27 papunktis);

110.17                      dėl svetainės pertvaros: iš Vertinimo akte Nr. 1 esančios nuotraukos matyti, kad yra 7 mm stataus kampo paklaida. Projekte šis kampas numatytas montuoti iš baldinių plokščių, todėl tokia stataus kampo paklaida yra labai maža, kad apsunkintų baldinės plokštės montavimą. Sutartyje apdailos sluoksnių atlikimo tinkamumui reikalavimų nėra. M. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. nurodė skubiai sustabdyti nereikalingų plotų (kurie bus aptaisomi baldine plokšte) glaistymą bei ruošimą dažymui. Ieškovo pateiktoje filmuotoje medžiagoje nurodoma, kad šioje vietoje yra sumontuota baldinė plokštė (Ekspertizės akto 40 puslapis, 3.30 papunktis);

110.18                      dėl apdailos darbų prie elektros mechanizmų svetainėje: nėra aprašyti reikalavimai dėl elektros mechanizmų apdailos, tai yra nebaigtas darbas. Šis jungiklis bus permontuojamas ant būsimos baldinės plokštės. Šis atsakovo atliktas darbas nėra laikomas darbo trūkumu (Ekspertizės akto 41 puslapis, 3.32 papunktis);

110.19                      dėl pripjauto profiliuočio: šis apšvietimo profilis yra spintos viduje (nišoje). Iš Vertinimo akte Nr. 1 esančios nuotraukos teismo ekspertas nenustatė, kiek mm šis profiliuotis yra pripjautas, taip pat nesimato to profilio užbaigimas. Teismo ekspertas nurodė, kad neįmanoma nustatyti, ar šviestuvo profilis pripjautas per daug, ar per mažai (dėl galimų spintos šoninių briaunų). Šviestuvas yra paslėptas spintoje (Ekspertizės akto 41–42 puslapiai, 3.33 papunktis);

110.20                      dėl deformacinės siūlės: iš Vertinimo akte Nr. 1 esančių nuotraukų teismo ekspertas nustatė, kad jose nėra pamatuotas deformacinės siūlės plotis. Vizualiai siūlė atrodo tvarkingai, nesimato jokio netolygumo. Tikėtina, kad deformacinė siūlė svetainėje buvo neišvalyta. Projekte ir Sutartyje nėra numatyta deformacinių siūlių apdaila ir leidžiamos paklaidos. Įprastai yra reikalaujama, kad deformacinės siūlės vizualiai atrodytų tolygiai vertinant žmogaus akių lygyje 2 m atstumu nuo sienos. Deformacinės siūlės buvo suformuotos pastato statybos metu, o jų apdaila yra skirta padailinti esamą liniją. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad deformacinė siūlė yra tokia, kokią ją suformavo daugiabučio pastato statytojas, o rangovas ją tik apdailino (Ekspertizės akto 42 puslapis, 3.34 papunktis).

115.       Dėl išteptų ir sugadintų grindų pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 82 punkte nurodė, kad grindys miegamajame galbūt buvo išteptos po to, kai atsakovas negalėjo patekti į Butą; atsakovas siūlė ieškovui pakeisti keturias grindų lentas virtuvėje, tačiau ieškovas nurodė, kad nieko dėl to nereikia daryti, kadangi šios dėmės pasislėps po baldais. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus.

116.       Ekspertizės akto 39 puslapyje buvo nustatyta, kad parketlentės Bute nebuvo pakeistos, nes yra likęs toks pat parketlenčių išdėstymo sudėjimo bei marginimo raštas, tamsesnės ir šviesesnės parketlentės atitinka pirminį paklojimą. Taigi, Ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės paneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad buvo pakeista visa grindų danga Bute. Vien tai, kad ieškovas su UAB „Gilva“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Gilva“ įsipareigojo įsigyti visas medžiagas, reikalingas Buto remonto darbams atlikti, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas patyrė realias išlaidas dėl grindų įsigijimo ir grindys Bute buvo pakeistos. Papildomai pažymima, kad iš byloje esančio UAB „Gilva“ laiško matyti, jog UAB „Gilva“ apdailos darbų neatlieka, o atlieka lauko inžinerinius, vandentiekio ir kanalizacijos darbus. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti ieškovo su UAB „Gilva“ sudarytos rangos sutarties ir jos pagrindu atliktų darbų tikrumu.

117.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartyje buvo numatyti tik sienų glaistymo darbai be sienų lyginimo (tinkavimo) darbų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė dėl sienų nuokrypių negali būti laikoma sienų tinkavimo ir lyginimo trūkumais, tai patvirtina ir Ekspertizės akto 3.1 papunkčio išvada.

118.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neegzistavo CK 6.694 straipsnio 6 dalyje nurodyta darbų nepriėmimo išimtis. Priešingai, Ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovo atlikti darbai, išskyrus Ekspertizės akto 55.35 papunktyje nurodytą atvejį, nelaikytini kaip atlikti su trūkumais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tik abstrakčius argumentus, kad dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų Buto neįmanoma naudoti pagal jo numatytą paskirtį. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jis ir jo pasitelkti tretieji asmenys ištaisė Bute atsakovo atliktų darbų tariamus trūkumus, ir Butas buvo išnuomotas, o tai leidžia teigti, kad Sutartyje nurodyti darbų rezultatai yra naudojami pagal jų paskirtį.

119.       Apibendrindama šioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neegzistavo CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5 dalyje ir 6.694 straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai ieškovui atsisakyti priimti darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo suformuotą praktiką, atsižvelgusi į aplinkybę, kad atsakovas įvykdė Sutarties 3.1 papunktyje jam nustatytą įpareigojimą, nusprendžia, jog 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti darbų rezultato ir nepasirašyti Akto. 

120.       Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008).

121.       Ieškovui neįrodžius, kad jis 2020 m. gruodžio 17 d. pagrįstai atsisakė pasirašyti Aktą ir darbai pagal Sutartį buvo atlikti su esminiais trūkumais, ieškovui Akte nenurodžius atsisakymo pasirašyti priežasčių, teisėjų kolegija Aktą laiko tinkamu atsakovo atliktų statybos rangos darbų perdavimo įforminimu, sukeliančiu ieškovui teisines pasekmes, kurios kiltų pasirašius Aktą abiem šalims.  Ieškovui darbų trūkumų nenurodžius Akte, ieškovas neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).

122.       Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

123.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

124.       Pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad jis turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi duše buvo vietomis sukeisti vandentiekio vamzdžiai ir dėl to vandens temperatūra vandens maišytuve nesireguliuoja. Ieškovas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti vadovavosi Vertinimo aktu Nr. 2 ir antstolio S. Mulevičiaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kadangi šioje nutartyje jau buvo detaliai pasisakyta dėl nurodytų dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija dėl Vertinimo akto Nr. 2 ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai nepasisakys.

125.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų nėra taikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas tokiu atveju privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

126.       Šiuo atveju aktualios Ekspertizės akto 42–45 puslapiuose teismo eksperto nustatytos aplinkybės. Teismo ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog atsakovas sujungė karštą ir šaltą vamzdžius atvirkščiai, todėl dušas normaliai neveikė. Ar užsakovas specialiai sukeitė vamzdžius iki ateinant statybų specialistui 2021 m. rugpjūčio mėn., kad būtų užfiksuotas netinkamas dušo veikimas, teismo ekspertas be objekto apžiūros negalėjo atsakyti, kadangi reikalinga išsiaiškinti, kaip yra prijungti vamzdžiai, kai dušas yra veikiantis. Vertinimo akte Nr. 1 nėra fiksuoti duomenys apie netinkamą dušo veikimą, o po 8 mėnesių, t. y. parengiant Vertinimo aktą Nr. 2, tokia aplinkybė yra užfiksuota. Byloje yra duomenų, kad Butas yra išnuomotas, o tai patvirtina, kad dušo maišytuvas veikia įprastai. Racionaliausias būdas yra perjungti vandentiekio vamzdžius padarius angas gipsinėje sienoje, kaip yra padaręs užsakovas. Kitas būdas yra neracionalus, nes reiktų nugriauti dušo sienos plytelės apdailą, perjungti vamzdžius ir vėl atstatyti. Pagal byloje esančius duomenis matoma, kad dušo plytelė nebuvo ardyta ir pakeista.

127.       Taigi, iš teismo eksperto padarytų išvadų galima nuspręsti, kad vandens temperatūra vandens maišytuve reguliuojasi įprastai. Iš byloje esančių 2020–2022 m. dušo apdailos plytelių fotonuotraukų matyti, kad jų raštas yra analogiškas, o tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nepasirinko neracionalaus Vertinimo akte Nr. 2 numatyto sprendimo būdo – nugriauti dušo sienos apdailos plytelę, dėl to ieškovas nėra patyręs 6 186 Eur išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 85–87 punktuose išdėstė argumentus, kad nuo tada, kai atsakovas nebuvo įleidžiamas į Butą, Bute dirbo kiti tretieji asmenys. Vertinimo akte Nr. 1 aplinkybė, kad dušo maišytuvas netinkamai veikė, nebuvo užfiksuota, tokia aplinkybė buvo užfiksuota tik po 8 mėnesių Vertinimo akte Nr. 2. Teismo ekspertas pažymėjo, kad tokiu atveju yra reikalinga Buto apžiūra, siekiant nustatyti, ar užsakovas specialiai nesukeitė vamzdžių iki ateinant statybų specialistui jų apžiūrėti 2021 m. rugpjūčio 21 d.

128.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 85–87 punktuose išdėstytų argumentų ir Ekspertizės akto 42–45 puslapiuose teismo eksperto nustatytų reikšmingų aplinkybių, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovo atžvilgiu yra taikoma contra spoliatorem prezumpcija, padaro išvadą, kad ieškovas neįrodė aptariamo defekto fakto ir aplinkybės, kad tokiam defektui ištaisyti jis patirs 6 186 Eur išlaidų.

129.       Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, jog teisinio pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą dėl trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo nėra.

Dėl ieškovo negautų pajamų nepriteisimo

130.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neatliko darbų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, vengė su ieškovu suderinti darbų grafiką. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo išnuomoti Buto ir gauti 10 800 Eur pajamų iš Buto nuomos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

131.       Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (nuostolių) (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).

132.       Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Pateikti žalos faktą patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

133.       Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

134.       Ieškovas patirtą žalą (negautas pajamas) pirmosios instancijos teisme įrodinėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta nuomos sutartimi, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo išnuomoti butą „I. J.“ UAB. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytos bendrovės vadovas ir akcininkas yra pats ieškovas, todėl nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant įrodyti žalos faktą. Be to, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuomos sutarties sudarymo dieną, turėjo žinoti, kad yra daug darbų, kurių nebus galima užbaigti laiku, nes nėra visų projektų, yra atsiradę papildomų darbų, todėl nuspręsti, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio mėn. ieškovas galės išnuomoti Butą, nebuvo pagrindo.

135.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai pažymi, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 28 d. atsakovui adresuotame laiške buvo nurodęs, jog jis pats (bet ne nuomininkas) planuoja laikinai gruodžio mėnesį apsistoti Bute. Taigi, nurodytos aplinkybės sustiprina abejones dėl nuomos sutarties sudarymo fakto. Ieškovas nei viename iš tarpusavio susirašinėjimo laiškų ar SMS žinučių nebuvo pareiškęs atsakovui pretenzijų dėl Sutarties 1.1 papunktyje nustatyto termino pažeidimo ar nurodęs aplinkybių, jog planuoja išnuomoti Butą ir dėl to atsakovas turėtų laiku ir (ar) greičiau atlikti jam pavestus darbus. Be to, kaip nustatyta šios nutarties 104 punkte, šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė Sutarties vykdymo terminą. Taigi, aplinkybė, kad atsakovas Sutartį ir toliau vykdė suėjus Sutarties 1.1 papunktyje nustatytam terminui, nevertinama kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu kyla atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą (negautas pajamas).

136.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, jog jis būtų gavęs 10 800 Eur nuomos pajamų, jeigu atsakovas darbus būtų atlikęs tinkamai ir laiku, tačiau jokių konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nusprendžiama, jog ieškovo reikalavimas dėl žalos (negautų nuomos pajamų) atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas pagrįstai.

Dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

137.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK 235 straipsnio 1 dalį, yra nemotyvuotas, jame nurodomi prieštaringi ir nelogiški motyvai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokio pobūdžio ieškovo argumentais.

138.       Civilinis procesas yra grindžiamas betarpiškumo principu (CPK 14 straipsnis). Šis principas išsiskiria keliais reikšmingais aspektais, be kita ko, tuo aspektu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Šis reikalavimas reiškia, jog teismas turi apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis), kad teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

139.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-701/2019).

140.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir sprendė dėl įrodymų pakankamumo, išvadas dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų buvimo ir (ar) nebuvimo padarė įvertinęs įrodymų visumą: skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktus Vertinimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus pagrįstai įvertino kaip paprastus rašytinius įrodymus, o Ekspertizės akto turinį įvertino atsižvelgdamas ir į contra spoliatorem prezumpciją. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas, jog antstolis viršijo jam suteiktą kompetenciją ir dėl to negalima vadovautis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, taip pat tai, kad teismas neįvertino ieškovo argumentų dėl teismo eksperto surašyto Ekspertizės akto, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidžiant CPK 235 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su apskųstame teismo sprendime padarytomis išvadomis, taip pat nelemia to, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl pagrindinių byloje keliamų klausimų.

141.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus bei dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

142.       Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokia apimtimi atsakovas įvykdė Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus ir ar ieškovas pagrįstai atsisakė priimti darbus, nepasirašydamas Akto, tačiau skundžiamame sprendime atsakė į pagrindinius bylos faktinius, teisinius klausimus ir priėmė teisingą sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja detalesnio išvadų pagrindimo, perrašant kai kuriuos vienos šalies procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teiginius, tačiau atsižvelgusi į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos procesinius pažeidimus ištaisė (įvertino bei pasisakė dėl ieškovo argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teisme), nusprendžia, kad vien dėl neesminių proceso pažeidimų nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

143.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, padarė nepagrįstas išvadas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų vertinimo, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, kokia apimtimi atsakovas įvykdė Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus ir ar ieškovas pagrįstai atsisakė priimti darbus, nepasirašydamas Akto. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja detalesnio išvadų pagrindimo, perrašant kai kuriuos vienos šalies procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teiginius. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ištaisius šiuos proceso teisės normų pažeidimus, konstatuojama, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šiuo sprendimu byla yra išnagrinėta iš esmės teisingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

144.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a : 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Jadvyga Mardosevič

                                                        Tomas Venckus