Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6 – 1893 – 960/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01195-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,

sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š., jos atstovui advokatui R. M., nukentėjusiajai V. C.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., Vilniuje, S.Konarskio g. 4 – Savanorių pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus nepaliko tarpo iš šono, užvažiavo ant V. C. dviračio rato ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., 17:55 val., Vilniuje, S.Konarskio g. 4 – Savanorių pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas V. C. dviratis, pasitraukė ir eismo įvykio. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. Š. paaiškino, jog nepadarė pažeidimų, kurie yra išvardinti jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Ji pati yra teisininkė. Jos automobilis yra draustas „Casco“ draudimu, todėl, jeigu ir būtų padariusi eismo įvykį, neturėjo jokio pagrindo pasišalinti. Automobiliu važiavo Savanorių prospektu nuo Kelių policijos žiedo.  Tada suko į kairę, kur buvo pastatyta daug mašinų, o tada į dešinę, į aikštelę. Įvažiavusi į aikštelę, kai automobilio ratai ir mašina buvo išsitiesę, jai kelią pastojo dvi aikštelės važiuojamojoje dalyje stovinčios merginos su dviračiu. Ji sustojo ir panaudojo garso signalą tam, kad merginos praeitų, nes pasidarė toks įspūdis, jog jos nepastebėjo atvažiuojančio automobilio. Nuleido automobilio langą ir garsiai užrėkė, kad merginos pasitrauktų nuo kelio. Merginos negražiai atsakė. Tada vieni kitus žodžiais pradėjo siuntinėti. Po tokio apsižodžiavimo G. Š. atsargiai apvažiavo merginas, nes galėjo užkabinti kitas mašinas, ir nuvažiavo apie 20 metrų. Atgal nebuvo pavažiavusi. Mašiną priparkavo ir nuėjo prie bankomato. Po to sėdo vėl į automobilį ir pro tą patį įvažiavimą išvažiavo į Savanorių prospektą. Merginų jau nebuvo. Mano, jog merginos pasislėpė ir tik jai nuvažiavus iškvietė policiją ir galimai tokiu būdu bando pasipelnyti. Konflikto su merginomis metu buvo šviesu, nors saulė nešvietė ir buvo lijundra. Jeigu ji būtų pervažiavusi su automobiliu dviratį, tai iš jo nieko nebūtų likę. Galėjo nebent prisiliesti prie dviračio.

Nukentėjusioji V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio metu nebuvo lijundros, švietė saulė ir buvo geras matomumas. Su G. D. susitiko prie prekybos centro „Norfa“. Aikštelėje iš dešinės pusės vedėsi dviratį i ėjo link šaligatvio ir ne toje vietoje kur nurodė G. Š.. Automobilis posūkio metu su ratu užvažiavo ant dviračio galinio rato. Automobilis yra labai didelis, o dviratis plentinis su siaurais ratais, todėl posūkio metu automobilio dešinysis priekinis ratas užvažiavo ant dviračio galinio rato. Su automobilio kėbulu jokio kontakto nebuvo. Nuo užvažiavimo dviratis nugriuvo. Dviračio tuo metu nebuvo galima ištraukti, nes buvo užvažiavusi mašina. Buvo užvažiuota ant rato lanko, padangos kameros. Ant stipinų nebuvo užvažiuota ir tik dalis jų buvo sulenkta. G. Š. jokio garso signalo nenaudojo, o tik pradarė automobilio langą ir pradėjo šaukti, jog liudytoja ir nukentėjusioji per lėtai eina. Tada V. C. G. Š. pasakė, jog ji užvažiavo ant dviračio rato, o ji atsakė, jog neužvažiavo. Liudytoja G. paprašė, jog išliptų ir pažiūrėtų, bet G. Š. nepaklausė, pavažiavo atgal ir nuvažiavo į priekį. V. su G. sustojo ant šaligatvio ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko po kokių 5 minučių. Sužinoję automobilio  vairuotojos telefono numerį, bandė jai skambinti, bet niekas nekėlė ragelio. Mano, jog G. Š. galėjo nematyti, kad pervažiavo dviratį, bet tai turėjo pajusti ir suprasti. Po užvažiavimo dviračio ratas tapo kiaušinio formos.

Liudytoja G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog V. C. pažįsta, nes mokosi viename kurse ir bendrauja, o G. Š. nepažįsta ir neturėjo su ja jokių santykių. Įvykio metu liudytoja buvo kartu su V., kuri turėjo dviratį. Jos kirto aikštelę prie parduotuvės „Norfa“, kai iš gatvės automobiliu atvažiavo G. Š., kuri net nesistengė sustabdyti. G. su V. bandė pasitraukti, bet nespėjo. Automobilio ratas posūkio metu (buvo pasisukęs į šoną), įvažiavime į aikštelę, pervažiavo dviračio galinį ratą. Automobilio vairuotoja atidarė langą ir pradėjo šaukti. Jos paprašė, jog išliptų iš mašinos ir pažiūrėtų, jog užvažiavo ant dviračio. Bet vairuotoja nepaklausė, pavažiavo atgal, V. tada pavyko ištraukti dviratį. Su sugadintu dviračiu nuėjo prie kino teatro „Vingis“ aikštelės ir ten iškvietė policiją. Policijos pareigūnai skambino automobilio vairuotojai, bet niekas nekėlė ragelio. Ji neprisimena ar automobilio kėbulas turėjo kontaktą su dviračiu. G. Š. negalėjo nepastebėti, jog užvažiavo ant dviračio, nes jai apie tai buvo ir sakoma, o kad toliau galėtų pajudėti, ji nuvažiavo atgal, kad būtų patrauktas dviratis. Po užvažiavimo dviračio ratas buvo sulenktas, nesisukantis, kabino. Įvykio metu nebuvo tamsu, nelijo.  

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliu. Prisimena, jog atvyko prie „Vingio“ kino teatro, kur jį pasitiko mergina, kuri paaiškino kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio protokolas buvo surašytas pagal dviračio savininkės paaiškinimus. Šio įvykio detalių nepamena, negali nurodyti dviračio apgadinimus. Byloje esančioje schemoje kryžiuku yra nurodyta eismo įvykio vieta. Kadangi dvi transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, tai schema buvo braižoma pagal paaiškinimus. Iš nubraižytos eismo schemos gali paaiškinti, kad įvykis įvyko prie įvažiavimo.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra policijos pareigūnu, kuris tyrė medžiagą. Įvykio detalių neprisimena, bet atsimena, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratis, t.y. buvo užvažiuota ant jo rato. Ar buvo žiūrėtas aikštelės vaizdo įrašas, jis nepamena.  Jeigu buvo vaizdo įrašai, tai jie turi būti byloje.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš Savanorių prospekto įsuko į dešinę, į įvažiavimą į aikštelę ir vėl įsuko į dešinę, norėdama įvažiuoti į stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Norfa“, adresu S.Konarskio g. 4. Stovėjimo aikštelėje buvo nukentėjusioji V. C. su dviračiu ir liudytoja G. D.. Dėl tolesnių įvykio aplinkybių teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymai nesutampa. G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog į dviratį neatsitrenkė ir ant jo neužvažiavo, o įvažiavusi į aikštelę, kai automobilis jau buvo išsitiesęs, sustojo, nes nukentėjusioji V. C. su dviračiu buvo užtvėrusi pravažiavimą, per langą pareikalavo pasitraukti nuo kelio ir toliau nuvažiavo. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. D. ir nukentėjusioji V. C. paaiškino, jog G. Š. pačiame įvažiavime į aikštelę, kai automobilio ratai posūkio metu buvo pasisukę, automobilio dešiniuoju ratu užvažiavo ant dviračio rato ir tik tada sustojo, pro automobilio langą apšaukė, pavažiavo atgal, kad nuvažiuoti nuo dviračio rato, ir nuvažiavo į priekį.

Byloje esančioje 2013-09-16 pažymoje nurodoma, jog V. C. dviračio galinis ratas buvo apgadintas (b.l. 41). 2013-10-03 pažymoje nurodoma, jog buvo suremontuotas V. C. dviračio galinis ratas (b.l. 19, 40). Dviračio galinio rato apgadinimą patvirtina byloje esantis policijos pareigūno Aleksandro Rapšio tarnybinis pranešimas (b.l. 3) ir tai teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji V. C. ir liudytoja G. D.. Dviračio nuotraukos, padarytos 2013-09-16, 18:38 val. (b.l. 7), laikytinos netinkamais įrodymais, nes dėl jų padarymo būdo (pasirinktas netinkamas fotografavimo kampas), iš jų negalima darytos išvados apie dviračio apgadinimus. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtus įrodymus, mano, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V. C. dviračio galinis ratas atvykus policijos pareigūnams buvo apgadintas.

Palyginus G. Š. parodymus bei nukentėjusiosios V. C. ir liudytojos G. D. parodymus matyti, jog jie nesutampa dėl tikslios vietos, kurioje buvo sustojęs G. Š. vairuojamas automobilis. G. Š. tą vietą apibūdino aikštelėje toliau pavažiavus nuo įvažiavimo, o nukentėjusioji ir liudytoja tą vietą apibūdino, kaip patį įvažiavimą į aikštelę, kol dar automobilis ir jo ratai nebuvo išsitiesę. Byloje esančioje eismo įvykio schemoje (b.l. 4), pagal schemą braižiusio liudytojo Aleksandro Rapšio paaiškinimus, kryžiuku yra pažymėta eismo įvykio vieta. Schemą sudaręs policijos pareigūnas A. R. posėdžio metu pats negalėjo paaiškinti joje esančio žymėjimo (kvadrato su užrašu PC „Norfa“). Byloje esančiuose nuotraukose iš įvykio vietos (b.l. 47, 51, 53) matyti, jog prie Savanorių prospekto yra šaligatvis, toliau aikštelė ir už jos pastatas. A. R. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog schemą braižė iš nukentėjusiosios paaiškinimų, todėl esant šioms aplinkybėms ir schemos neatitikimui anksčiau paminėtoms įvykio vietos nuotraukoms ir posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių paaiškinimams, teismas laiko šį įrodymą netinkamu ir juo šioje byloje nesiremia.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji ir liudytoja G. D. paaiškino, jog dviračio apgadinimas atsirado G. Š. posūkio metu su automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavus ant dviračio galinio rato. Tokie šių proceso dalyvių parodymai, įvertinus, jog G. Š. vairuojamo automobilio „Toyota RAV4“ ratai yra pakankamai dideli, kurie staigaus dešiniojo posūkio metu išsikiša iš automobilio kėbulo ir gali kliudyti bei užvažiuoti ant vedamo horizontaliai laikomo dviračio rato ir jį pagriauti, laikytini pagrįstais ir nuosekliais, paaiškinančiais dviračio ir automobilio kontaktą ir dviračio patirtus apgadinimus. Tokio kontakto metu užvažiuojama ant dviračio rato, o automobilio kėbulo dalys nekontaktuoja su dviračiu. Toks susidūrimo mechanizmas yra pagrįstai suvokiamas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos G. D. parodymais. Aplinkybė, jog nukentėjusioji 2014-02-25 teismo posėdžio metu pasakė, jog policijos pareigūnas jai rodė vaizdo įrašą (b.l. 38), o kaip vėliau paaiškėjo, jog tokio įrašo nebuvo, nesudaro teismui pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios parodymais negalima tikėti. Baigiamuosiuose pasisakymuose nukentėjusioji patikslino, jog jai vaizdo medžiaga nebuvo rodoma, o policijos pareigūnas pats žiūrėjo vaizdo medžiagą, kol ji pildė dokumentus. Priešingai, teismui atrodo neįtikėta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog nukentėjusioji iniciavusi šią bylą bando pasipelnyti ir kerštauja už įvykusį konfliktą.

Pažymėtina, jog byloje esanti pažyma (b.l. 9) neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes nėra iki galo užpildyta. Joje nenurodyta kokius apgadinimus patyrė automobilis „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).  Iš bylos medžiagos matyti, jog šis automobilis iš viso nebuvo apžiūrėtas. Nepaisant to, anksčiau nustatytas šio automobilio ir dviračio kontakto mechanizmas, leidžia teigti, jog ratu užvažiavus ant dviračio rato ir nesant kontakto su kėbulu, jokių žymių ant automobilio gali ir nebūti.

Teismas taip pat konstatuoja, jog institucija surašiusį byloje protokolą nesiėmė visų būtinų ir protingų priemonių įrodymams šioje byloje rinkti. UAB „Ekskomisarų biuras“ pateiktoje pažymoje matyti, jog įvykio vieta buvo filmuoja, o vaizdo įrašai saugomi dvi savaites. Dėl jų pateikimo niekas nesikreipė. Bylą nagrinėjant teisme šių vaizdo įrašų neišliko.

Vertinant byloje esančius įrodymus apie techninės įrangos pagalba fiksuotus įvykius matyti, jog 2013 m. rugsėjo 16 d., 17:51 val. V. C. apsipirko parduotuvėje „Norfa XL“, adresu Savanorių pr. 1, Vilnius (b.l. 18); 17:55:00 val. G. Š. bankomate iniciavo grynųjų pinigų įmokėjimo operaciją (b.l. 16); 17:57 val. policijoje gautas V. C. pranešimas apie užvažiavimą ant dviračio padangos (b.l. 10). Šie užfiksuoti laikotarpiai patvirtina įvykių seką, jog V. C. išėjo iš parduotuvės po 17:51 val. G. Š. 17:55:00 atlieka bankomate operaciją, o nukentėjusioji policijai skambina dar po 2 minučių pranešdama apie eismo įvykį. Iš tokios laikotarpių išsidėstymo sekos matyti, jog nukentėjusioji policijai skambino ne iš karto, o po kelių minučių. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog dėl konflikto pasimetė, patyrė šoką, todėl tos kelios minutės praėjo kol jis atsigavo, ištraukė telefoną ir surinko policijos telefono numerį. Tokie nukentėjusiosios paaiškinimai nekelia teismui abejonių ir nesudaro pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusioji ir liudytoja G. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog neliko laukti pačioje įvykio vietoje, o pasitraukė toliau prie „Vingio“ kino teatro. Nukentėjusioji tokį pasitraukimą motyvavo tuo, jog jai likti šioje vietoje pasirodė nesaugu. Iš byloje esančios nuotraukos iš įvykio vietos (b.l. 47) matyti, jog tokie nukentėjusiosios paaiškinimai yra visai suprantami, kadangi prie prekybos cento „Norfa“ esanti aikštelė yra pritaikyta automobilių parkavimui ir eismui ir yra pakankamai siaura. Prie pat judraus Savanorių prospekto šaligatvis nėra  toks platus, jog jame galima būtų saugiai stovėti niekam netrukdant su dviračiu. Be to, atstumas iki  „Vingio“ kinoteatro iš byloje esančių nuotraukų yra pakankamai nedidelis (b.l. 48, 49, 52) ir vieta nuošalesnė nuo transporto priemonių srauto. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo daryti teigti, jog nukentėjusioji pati bandė tyčia pasislėpti ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Šių anksčiau paminėtų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, jog G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., S.Konarskio g. 4, Savanorių pr., Vilniuje, stovėjimo aikštelėje (įvažiavime į aikštelę), vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui (Kelių eismo taisyklių 9 p.), nepaliko tarp iš šono (Kelių eismo taisyklių 132 p.), užvažiavo ant V. C. priklausančio dviračio rato ir jį apgadinimo. Tokia G. Š. padaryta veika teismo kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu apklaustų  liudytojos G. D. ir nukentėjusiosios V. C. duoti parodymai, o be to ir iš dalies ir administracinėn atsakomybėn traukiamos G. Š. parodymai patvirtina, jog G. Š. užvažiavusi ant dviračio rato tai suvokė, dėl to sustabdė automobilį ir pro atidarytą langą pradėjo reikšti pastabas ir kaltinti nukentėjusiąją, jog ji nepasitraukė ant šaligatvio ir dėl tokio jos elgesio pranešdama, jog iškvies policiją. Nukentėjusioji V. C. ir liudytoja G. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog G. Š. buvo pasakyta, jog ji pervažiavo dviratį ir jį apgadino bei pasiūlyta išlipti ir pažiūrėti, bet ji į tai nekreipė dėmesį, pavažiavo atgal, kad nuvažiuoti nuo dviračio ir apvažiavusi gulintį dviratį nuvažiavo. Šie liudytojos G. D. ir nukentėjusiosios V. C. parodymai duoti teismo posėdžio metu dėl įvykio smulkiausių detalių yra nuoseklūs ir tarp jų nėra prieštaravimų, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo jais netikėti. Eismo įvykio metu girdėdama liudytojos G. D. ir nukentėjusiosios V. C. pasakymus dėl apgadinto dviračio ir jos veiksmai, kai pavažiuoja atgal ir vėl į priekį apvažiavo gulintį dviratį, patvirtina, jog G. Š. suvokė, jog įvyko eismo įvykis dėl kurio yra apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Tai suvokusi ir pasitraukusi iš eismo įvykio vietos ir apie tai nepranešusi policijai G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidimų pobūdį (nežymiai sužalotas dviratis, eismo įvykio metu automobilio greitis buvo nedidelis), pažeidėjos asmenybę (anksčiau buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet visos nuobaudos išnykusios), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sankcijose numatytų nuobaudų dydžius bei daro išvadą, kad G. Š. skirtina bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kurių dydis atitinka sankcijose numatytam minimaliam dydžiui.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti vieno šimto  litų baudą.

G. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. Š. paskirti galutinę nuobaudą – trijų tūkstančių litų (3 000 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                            Dariuš Lučinski