(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“, A. M. ir A. M., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (sutartinius įsipareigojimus), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Pasna“, A. M. ir A. M. solidariai per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai, iš atsakovų solidariai ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad atsakovai išpardavė suformuotus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypus, parduodami žadėjo sutvarkyti vidaus gatves, tačiau iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka gatvių neįrengė ir nesiruošia to daryti. Šiaulių rajono savivaldybės administracija nuo savo pareigų kaip planavimo organizatorė ir viešojo administravimo subjektas užsiimantis susisiekimu, nusišalino. Todėl asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“, gindama savo narių, t. y. Dainų kaimo bendruomenės, interesus, reiškia šį netiesioginį ieškinį UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (sutartinius įsipareigojimus).

3.       Atsakovai UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. su pareikšto ieškinio reikalavimais nesutiko prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdyje prašė civilinę bylą nutraukti. 

4.       Atsakovė UAB „Pasna“ nurodė, jog neturi teisinės pareigos (prievolės) suprojektuoti ir įrengti kitų žemės sklypų savininkams ((duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojams), kurių vardu ieškinį yra pareiškusi ieškovė, privažiavimo kelius (gatves). Už tinkamą inžinerinių tinklų ir statinių įrengimą galutinai atsakingi žemės sklypų savininkai ir jų naudotojai, o ne žemės sklypų vystytojai ir pardavėjai. Atsakovės įsitikinimu, žemės sklypų savininkai, kurių vardu ieškinį yra pareiškusi ieškovė, savo teises patekti į jiems priklausančius žemės sklypus tinkamais naudotis privažiavimais (gatvėmis) racionaliausiai galėtų įgyvendinti įgiję (arba jau išnaudoję turimus) kelio servitutus į UAB „Pasna“ priklausantį žemės sklypą. Be to, mano, jog ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą netiesioginiu ieškiniu, prašydama apginti ne jos pačios, o kitų asmenų teisę, todėl ieškinys neturėjo būti priimtas nagrinėti, tačiau bylą nagrinėjant jau teisme, ji turi būti nutraukta.  

5.       Atsakovas A. M. nurodė, jog iš asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ nėra gavęs nei vienos pastabos, pretenzijos dėl galimai nesuprojektuotų ir neįrengtų privažiavimo kelių. Dainų kaimo kvartalas, į kurį įeina (duomenys neskelbtini) gatvės ir dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, yra uždaras, per jį nevažinėja tranzitinis transportas, todėl dėl privažiavimo nelygumų yra atsakingi patys gyventojai, t. y. dabartiniai žemės sklypų savininkai. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) keliai (privažiavimai) jam nepriklauso.

6.       Atsakovė A. M. nurodė, jog nuo sklypų pardavimo momento (2015 m.) nėra gavusi pastabų ar pretenzijų dėl privažiavimo kelių prie sklypų būklės. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privažiavimo keliai jai nepriklauso.

7.       Atsakovai A. M. ir A. M. prašė civilinę bylą nutraukti ir tuo pagrindu, jog šalių ginčas turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme, pažymėjo, kad ieškovės galimai netenkina tik įrengtų privažiavimų (gatvių) būklė, o tai yra nesusiję su reiškiamais reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu atsakovų prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo netenkino, ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Pasna“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai. Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį atsakovui A. M. ir atsakovei A. M. teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Pasna“ 3 450 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei asociacijai „Dainų kaimo bendruomenė“. Priteisė iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. M. ir A. M., priteisė iš atsakovės UAB „Pasna“ 8,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. 

9.       Teismas, įvertinęs ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ statusą ir tikslus, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių savivaldybės administracija, kaip 2010 m. vasario 11 d. sutarties šalis, elgiasi pasyviai, t. y. nereikalauja iš sutarties šalių jų sutartinių įsipareigojimų, konstatavo, kad ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ gindama bendruomenės interesus pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą netiesioginiu civiliniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.68 straipsnis).

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl nesutiko su atsakovų vertinimu, jog nagrinėjamas ginčas yra administracinio pobūdžio.

11.       Teismas nurodė, kad pareikšto ieškovės ieškinio dalyką sudaro ne atsakovų reikalavimas dėl 2020 m. birželio 28 d. asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ narių susirinkimo ir jo sprendimų pripažinimo neteisėtais, o ieškovės reikalavimas solidariems atsakovams atlikti veiksmus (vykdyti sutartinius įsipareigojimus) pagal 2010 m. vasario 11 d. įsipareigojimus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, todėl civilinėje byloje teismas analizuoja ir vertina tik patikslinto ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, susijusias su solidarių atsakovų galimai neatliekamais veiksmais (sutartiniais įsipareigojimais) ir neperžengiant patikslinto ieškinio ribų. Taip pat minimo susirinkimo ir jo sprendimų teisėtumo negalima vertinti kaip aiškiai neteisėto ex officio pagrindu (teismo iniciatyva).

12.       Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl infrastruktūros objekto (kvartalo privažiavimo kelių (gatvių)) įrengimo atsakovės UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas konstatavo, kad A. M. ir A. M., nebūdami minimo žemės sklypo savininkais, neturi teisių ar pareigų vykdyti ieškovės patikslintu ieškiniu reiškiamo įpareigojimo dėl infrastruktūros objekto (kvartalo privažiavimo kelių (gatvių)) įrengimo atsakovės UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl šių atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš ieškovės šių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismo vertinimu, ieškovė įvertinusi tai, jog atsakovė UAB „Pasna“ nėra įvykdžiusi 2010 m. vasario 11 d. įsipareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl privažiavimo kelių (gatvių) įrengimo, reiškia pagrįstą reikalavimą atsakovei savo lėšomis įrengti žemės sklype privažiavimo kelius.

15.       Teismas konstatavo, jog nėra rašytinių įrodymų, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijai duoti įsipareigojimai yra visiškai ir tinkamai atsakovės UAB „Pasna“ įvykdyti. Iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkto nustatyta, jog visi inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami ir įrengiami žemės savininkų (planavimo organizatorių) lėšomis, todėl atsakovė UAB „Pasna“ yra prisiėmusi įsipareigojimus Šiaulių rajono savivaldybei suprojektuoti ir įrengti pravažiavo kelius (gatves) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog atsakovė UAB „Pasna“ pateikė rašytinius duomenis, jog 2012-2013 m. parduodama žemės sklypus, neperleido teisės ar žemės sklypo dalies inžinerinei infrastruktūrai rengti.

16.       Teismas nesutiko su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos argumentu, jog nėra šalių įsipareigojimų dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Nurodė, kad atsakovei UAB „Pasna“ neįvykdžius prievolės Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, kreditoriai (ieškovės, kaip asociacijos nariai), įsigiję žemės sklypus ir naudodamiesi atsakovei UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančiu inžineriniu infrastruktūriniu žemės sklypu, kuriame turi būti įrengtas pravažiavimo kelias (gatvės), neabejotinai turi teisę reikšti reikalavimus, siekdami apginti savo teises. Teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai pareiškė netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu.

17.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju patvirtintas detalusis planas ir detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog bus suformuotas gatvės sklypas, kurio plotas 19347 m2, susisiekiant D2 kategorijos gatve su gretimomis teritorijomis. Teismas atsakovę UAB „Pasna“ vertina kaip statytoją, nes jai nuosavybės teise priklauso inžinerinis infrastruktūrinis sklypas, tačiau atsakovė UAB „Pasna“ dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių įrengimo projekto ir leidimo statybai nėra pateikusi.

18.       Teismas paaiškino, kad 2020 m. birželio 16 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) ir dėl gatvių D2 (šiuo metu - E ir F) projektavimo ir statybos jau yra reikalingas projektas ir leidimas statybai. Nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi ir deklaracijos apie gatvių statybos darbų užbaigimą, kuri būtų patvirtinta Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. VĮ Registrų centro duomenis, nėra duomenų apie privažiavimo kelių (gatvių) registraciją.

19.       Teismas nurodė, kad tinkama ar netinkama žemės sklypo, kuriuo gyventojai patenka į jiems priklausančius žemės sklypus priežiūra (arba servitutų išnaudojimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė kreipėsi pretenzijomis į atsakovę iš esmės, kad ši įvykdytų sutartinius įsipareigojimus pagal 2010 m. vasario 11 d. sutartį su Šiaulių rajono savivaldybės administracija, tačiau atsakovė UAB „Pasna“ nėra tinkamai įvykdžiusi minimų sutartinių įsipareigojimų.

20.       Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių prievolių teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad tarp atsakovės UAB „Pasna“ ir trečiojo asmens susiklostė sutartinės prievolės, kurių dalykas yra suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus, tarp jų ir ginčo privažiavimus (gatves) bei juos tinkamai įregistruoti (priduoti eksploatacijai). Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė pardavė žemės sklypus ir juose jau yra registruoti kitų asmenų statiniai dar nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai ir pilnai yra įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė su žemės sklypų pirkėjais sudarė sutartis dėl inžinerinio infrastruktūrinio sklypo pardavimo dalimis. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog nesant privažiavimo kelių (gatvių), net ir nustačius servitutus žemės sklypui, nebus išspręstas ginčas, nes servituto gavėjams nebus pareigos žemės sklypu tinkamai rūpintis. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Pasna“ teikdama priešieškinį dėl servitutų nustatymo, tokiu savo procesiniu elgesiu, galimai siekė išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo Šiaulių rajono savivaldybės administracijai.

21.       Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad ieškovė turi galimybę naudotis inžineriniais tinklais (privažiavimo keliais (gatvėmis), tačiau tai irgi nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Pasna“ prisiimtas prievoles trečiojo asmens atžvilgiu yra tinkamai įvykdžiusi, nes inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų inžinerinių tinklų statusą. Pagal šalių 2010 m. vasario 11 d. sutartį turėję būti privažiavimo keliai (gatvės) nėra užbaigti, nes neįteisinti įstatymų nustatyta tvarka iki pastatų ir statinių pridavimo eksploatacijai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pati rengti privažiavimo kelių (gatvių) negalėjo, nes tam reikia specialiųjų žinių, todėl turėjo sudaryti statybos rangos sutartį.

22.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Pasna“ nėra parengusi techninio projekto ir neįregistravusi įstatymų nustatyta tvarka privažiavimo kelių (gatvių), o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų trečiajam asmeniui, kurių neįvykdymo pasekmės pažeidžia ir ieškovės interesus, nes suvaržomos teisės naudotis tinkamais infrastruktūriniais tinklais.

23.       Teismas nurodė, jog atsakovės prievolė įrengti privažiavimo kelius (gatves) priklauso nuo jos valios, įstatymo reikalavimų ir detaliojo plano ir jo įgyvendinimo sprendinių, taip pat nuo trečiojo asmens aktyvių veiksmų, t. y. reikalavimo įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė, būdama statytoja ir žemės sklypo savininkė, turėdama sutartimi perleistą teisę projektuoti visus inžinerinius tinklus ir statinius bei juos įrengti, gali bet kada parengti naują techninį projektą, tuo atliekant detaliojo plano sprendinių pakeitimus.

24.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus pirmiau argumentus, į tai, kad detalusis planas privalomas visiems toje teritorijoje fiziniams, juridiniams asmenims ir nustačius, jog atsakovė privažiavimo kelių (gatvių) tinkamai neįrengė ir jų neįregistravo, o žemės sklypas, kuriame turi būti įrengti privažiavimo keliai (gatvės) nuosavybės teise priklauso tik atsakovei UAB „Pasna“, atsakovė yra šio žemės sklypo inžinerinių tinklų statytoja, konstatavo, jog yra pagrindas ieškovės pareikštą patikslintą reikalavimą tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę UAB „Pasna“ per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai.  

25.       Teismas nurodė, kad nors pagal procesą ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau teismas vertina, jog atsakovės UAB „Pasna“ atžvilgiu iš esmės visiškai tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Pasna“ priteisė ieškovės patirtas 3450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovų A. M. ir A. M. atžvilgiu, teismas iš ieškovės atsakovams priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad iš esmės visiškai tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Pasna“, dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 8,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš 13,75 Eur sumos atėmus 5 Eur pagal įstatymą nepriteistiną kitų atsakovų dalį) valstybei privalo atlyginti atsakovė UAB „Pasna“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

26.       Apeliaciniu skundu ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visų solidarių atsakovų A. M., A. M. ir UAB „Pasna“ atžvilgiu, kitą sprendimo dalį, t. y. dėl įpareigojimo įvykdymo termino pratęsimo nuo 6 mėn. iki 12 mėn., palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1.       teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus atsakovų A. M. ir A. M. atžvilgiu prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir juridiniams faktams, kurie konstatuoti skundžiamame sprendime;

26.2.       fiziniai asmenys A. M. ir A. M. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2010 m. vasario 11 d. sutartimi prisiėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas iš savivaldybės kartu su UAB „Pasna“. Šių savo sutartinių teisių ir pareigų, įgytų 2010 m. vasario 11 d. sutartimi, A. M. ir A. M. niekam neperleido;

26.3.       teismas neteisingai aiškino ir taikė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2010 m. vasario 11 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkto nuostatą, kad visi inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami ir įrengiami žemės savininkų (planavimo organizatoriaus) lėšomis, tokiu būdu, neva ne tik prievolės atsiradimas, bet ir jos pasikeitimas ar pabaiga susieti su nuosavybės teisių į žemės sklypą turėjimu;

26.4.       teismas supainiojo prievolinius santykius su daiktiniais, nes aplinkybė, kad atsakovai  perleido daiktines teises į žemės sklypą visiškai nereiškia, kad tuo pačiu išnyko jų sutartinės prievolės suprojektuoti ir įrengti privažiavimo kelius; atsakovų sutartinės prievolės išnykimo teismas nepagrindė jokia materialinės teisės norma; atsakovams turint nepasibaigusią galiojančią prievolę, kreditorius turi teisę reikalauti jos įvykdymo.

27.       Atsakovė UAB „Pasna“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu motyvai išdėstyti atsakovės UAB „Pasna“ teismui pateiktame apeliaciniame skunde, kuriame pagrįsta, kad ieškovė ir jos atstovas nėra tinkamai įgalioti kreiptis į teismą ir vesti bylą, o pats ieškovės ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, be to, nepagrįstas ne tik UAB „Pasna“, bet tuo pačiu pagrindu ir kitų atsakovų: A. M. ir A. M. atžvilgiu. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindai taikytini ne tik UAB „Pasna“, bet ir kitų atsakovų A. M. ir A. M. atžvilgiu.

28.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pasna“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu tenkintas, ir šią bylos dalį nutraukti arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:  

28.1.       teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad 2020 m. birželio 28 d. ieškovės (asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“) narių susirinkimas ir jame priimtas sprendimas kreiptis į advokatą, kad imtųsi teisinio proceso dėl (duomenys neskelbtini) gatvių įrengimo ir kreiptųsi į teismą nėra vertintini kaip aiškiai neteisėti ex officio (teismo iniciatyva) pagrindu; susirinkime dalyvavo lygiai pusė – 17 asociacijos narių, dėl ko susirinkimas ir jame priimti sprendimai laikytini neteisėtais - nėra įstatyme numatyto kvorumo (pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau ir – Asociacijų įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies ir ieškovės (asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“) įstatų 31 punkto normos);

28.2.       ieškinį pareiškęs advokatas D. C. peržengė savo įgalinimų ribas, papildomai ieškiniu reikalaudamas suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo visus kelius (gatves) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, sprendimo dalis dėl ieškinio dalies, kuriai pareikšti advokatas D. C. neturėjo įgalinimų, panaikintina ir jos priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

28.3.       ginčijama sprendimo dalis laikytina absoliučiai negaliojančia dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, o byla šioje dalyje nutrauktina; teismas nepagrįstai neįvertino ir nenustatė iš kokių: administracinių ar civilinių teisinių santykių yra kilęs ginčas, ir ar ieškovė turi teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį gindama viešąjį interesą administracinės ar civilinės teisės srityje;

28.4.       jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog ginčas kilęs iš administracinių teisinių teritorijų planavimo teisinių santykių, vadinasi ieškovė netinkamai, pažeisdama TPĮ 49 straipsnio nuostatose nustatytą tvarką, įgyvendino savo teisę ginti viešąjį interesą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad ginčas kilęs civilinės teisės srityje, konstatuotina, kad ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą, o dėl ieškinyje nurodomų pažeidimų savo teises galėtų ir turėtų ginti žemės sklypo bendrasavininkiai;

28.5.       teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovas, nors ir būdamas asociacija, gali būti laikomas suinteresuotos visuomenės, o ne kelių fizinių asmenų, interesus atstovaujančiu asmeniu;

28.6.       pati ieškovė nelaikytina skolininkų – atsakovų kreditoriumi, kadangi ji neturi ir neturėjo jokių teisinių santykių, susijusių su disponavimu žemės sklypu. Ieškovė nėra žemės sklypo žemės sklype savininkė, nebuvo sudariusi su atsakovais jokių sutarčių, susijusių su žemės sklypo naudojimu, neturi žemės sklype jokio nekilnojamojo turto, todėl ji neatitinka pagrindinės kreipimosi į teismą sąlygos – neturi teisinio suinteresuotumo. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas įsivaizduojamas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo;

28.7.       ieškovė neturi įstatymų reikalaujamo teisnumo ir veiksnumo kreiptis į teismą atstovauti savo narius; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį, kuri sako, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuri teigia, jog asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo, konstatuotina, kad ieškinys negalėjo būti priimtas, dėl ko šiai aplinkybei paaiškėjus bylą jau nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ji nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas);

28.8.       teismas nepagrįstai išsamiai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, dėl ko neteisėtai konstatavo, kad egzistuoja nurodytos CK 6.68 straipsnyje numatytos sąlygos ieškiniui pareikšti ir patenkinti:

28.8.1.                      ieškovė (kreditorė) neturi neabejotino ir vykdytino reikalavimo Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (skolininkei);

28.8.2.                      savivaldybė (skolininkas) neturi teisės pareikšti ieškinį kitam asmeniui – atsakovei UAB „Pasna“ (skolininkei). Toks savivaldybės neveikimas nepažeidžia tariamo kreditoriaus teisių;

28.8.3.                      iš sprendimo nėra aišku, kaip įrengtų gatvių neįregistravimas ir jų projekto neparengimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, juo labiau kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto žemės sklype ir tuo pačiu poreikio prie jo privažiuoti.

28.9.       egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ne tik neegzistuoja būtinoji ieškinio pareiškimo ir tenkinimo pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį sąlyga – ieškovė neturi neabejotino ir vykdytino reikalavimo skolininkei, bet ir dėl šios sąlygos egzistavimo pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, be kita ko, nenurodė tokio reikalavimo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) žemės sklype ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai teisinio (įstatyminio ar sutartinio) pagrindo;

28.10.       egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl nusprendimo dėl neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens M. B. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

28.11.       teismo nurodytu terminu nurodyto reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, juo labiau įrengti ieškovės pageidaujamas asfaltuotas gatves, kadangi ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis 10 žemės sklypų su vis dar su statomais gyvenamaisiais namais, 19–iolikoje žemės sklypų statyba apskritai dar nepradėta, dėl ko statybinės technikos važinėjimas, namų inžinierinių tinklų įrenginėjimas sugadintų gatvės dangą;

29.       Ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1.       apeliantės samprotavimai apie Asociacijų įstatymo, ieškovės įstatų nuostatų pažeidimo, sandorio negaliojimo kaip niekinio dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo (CK 1.80 straipsnis) yra visiškai nepagrįsti, nei faktiškai, nei teisiškai; tam, kad ieškovė galėtų kreiptis į teismą gindama savo narių teises, visuotinio narių susirinkimo sprendimas net nebuvo būtinas, nes sprendimo kreiptis į advokatą klausimas dėl aptariamo teisminio proceso inicijavimo nepateko nei į visuotinio narių susirinkimo, nei į valdybos išimtinę kompetenciją, todėl tokį sprendimą galėjo priimti vienasmeniškai asociacijos vadovas, juo labiau, kad tokia teisė aiškiai numatyta įstatų 36.3.7. punkte;

29.2.       apeliantė nepagrįstai kalba apie konkrečias pavadinimus turinčias gatves ir jų kokybę, kadangi byloje buvo nustatyta, kad gatvės nėra įrengtos ir ieškinys yra ne dėl įrengtų gatvės kokybės pablogėjimo, o dėl jų neįrengimo teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, asociacijos ginamų jos narių teises ir teisėtus interesus pažeidžia gatvių neįrengimo faktas, o ne vienoks ar kitoks būsimas jų pavadinimo įforminimas;

29.3.       nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, neturėdama absoliučiai jokių įgalinimų bando tariamai ginti asociacijos narių teises prieš jų teisėtus atstovus;

29.4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi šioje byloje išnagrinėjęs ieškovės skundą patvirtino, kad ginčas yra ne administracinio, bet civilinio pobūdžio;

29.5.       atsakovė naudojasi teismų praktikos citatomis iš bylų, kurių ratio decidendi visiškai skiriasi nuo šios bylos;

29.6.       šioje byloje ieškiniu nėra ginčijami jokie teritorijų planavimo procese priimti administraciniai sprendimai, procedūros, administravimo subjektų veiksmai / neveikimas, detalusis planas ir pan., reikalavimai pareikšti ne dėl planavimo ir sutarties sudarymo procedūrų (atitinkamo prašymo ir dokumentų savivaldybei pateikimas, prašymo nagrinėjimas) ir specialiųjų sąlygų (planuojamo žemės sklypo vieta (adresas) ir plotas, planavimo tikslai ir kt.), o sutartinių prievolių įvykdymo;

29.7.       ieškovė pasirinko jos nuomone efektyviausią ir koncentruočiausią savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. pareiškė netiesioginį ieškinį už savivaldybę, nereikšdama reikalavimo teismine tvarka įpareigoti lygiai tą patį padaryti savivaldybę;

29.8.       ieškovė ieškiniu gina ne abstrakčius viešuosius interesus, ne savo, kaip juridinio asmens, privačius interesus, o savo narių bendrus interesus;

29.9.       TPĮ bei kitų įstatymų nuostatomis ieškovė ieškinyje argumentavo ne teisę jai tiesiogiai kreiptis į teismą dėl abstraktaus viešo intereso gynimo, o tai, kad su viešuoju interesu susijusiais infrastruktūros klausimais kaip visuomenės, bendruomenės narius vienijantis, juos atstovaujantis ir jų teises bei teisėtus interesus ginantis viešasis juridinis asmuo turi teisę reikalauti iš viešojo administravimo subjekto (savivaldybės administracijos) vykdyti jam Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtas pareigas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai to nedarant, t. y. nereikalaujant iš 2010 m. vasario 11 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties kontrahentų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė pareiškė jiems reikalavimus netiesioginiu civiliniu ieškiniu, remdamasi atsakovų su savivaldos institucija sudaryta sutartimi;

29.10.       aplinkybė, kad viešąjį interesą gali ginti prokuratūra ar kitos institucijos, neužkerta ieškovei galimybės įgyvendinti jai Asociacijų įstatyme, Civilinio proceso kodekso įstatyme nustatytos teisės atstovauti savo narių interesus ir juos ginti, minėta, pareiškus netiesioginį ieškinį viešojo administravimo subjektui to nedarant;

29.11.       atsakovė painioja sutarties sudarymo prielaidas su pačia sutartimi, nurodydama kaip pirmosios instancijos teismo motyvų prieštaringumą, tai, kad sutartis buvo sudaryta viešojo administravimo teritorijų planavimo procese, bet laikoma civiline reikalaujant jos įgyvendinimo;

29.12.       atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsti:

29.12.1.                      ieškovė šioje byloje atstovauja savo narius ir gina jų visų interesus kaip numatyta Asociacijų įstatyme;

29.12.2.                      ieškovės teisė ginti savo narių interesus nėra niekaip apribota nei įstatymu, nei įstatais, kurių 9.7. punkte nustatyta, jog vienas iš bendruomenės tikslų yra atstovauti bendruomenės interesus bei ginti jos interesus vietos savivaldos, Bendruomenių asociacijoje ir kitose institucijose, įstatų 36.3.7. punkte numatyta bendruomenės pirmininko kompetencija atstovauti bendruomenę teisme, valdžios ir valdymo organuose ir kt.

29.12.3.                      nagrinėjamu atveju CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas netaikytinas, kadangi asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ šioje byloje atstovauja ne atskirus savo narius kaip procesinė atstovė pagal pavedimą, o kaip ieškovė, gindama savo narių interesus pagal Asociacijų įstatymą ir įstatus.

29.13.       atsakovės teiginį, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja akivaizdus ginčas su savivaldybe dėl ieškovės reikalavimo teisės, paneigia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji su ieškiniu sutiko;

29.14.       nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nėra ir kitos netiesioginio ieškinio sąlygos, t. y. kad skolininkė (savivaldybės administracija) pati šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus:

29.14.1.                      2010 m. vasario 11 d. sutarties 11 punkte aiškiai nurodyta, kad visi inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami ir įrengiami žemės savininkų (planavimo organizatoriaus) lėšomis;

29.14.2.                      TPĮ 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Detaliųjų planų sprendiniai įgyvendinami valstybės, savivaldybių institucijų arba fizinių, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, pasinaudojusių teritorijos planavimo iniciatyvos teise ir pasirašiusių šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį, lėšomis. Taigi net jeigu sutartyje ir nebūtų tiesiogiai nustatyta atsakovų pareiga ne tik suplanuoti, bet ir įrengti inžinerinius tinklus ir statinius, o tik tai finansuoti, tai vis tiek reikštų, kad atsakovai privalo ir organizuoti jų įrengimą/statybą, kadangi sutartimi jie perėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

29.15.       teisinės registracijos klausimu apeliantė savo argumentus dėsto iš melagingos pozicijos, kad kelius įrengė faktiškai, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad jokios gatvės niekada nebuvo įrenginėjamos;

29.16.       detaliojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, kad atsakovai įsipareigojo įrengti ne bet kokias provėžas, o D2 kategorijos gatves abipusio eismo, su eismo juostomis – 3m: gatvių plotis – 6 m, atstumas tarp gatvių raudonųjų linijų – 12 m, gatvės sankryžos susikirtimo spinduliai su akligatviais – 6 m ir 4,5 m, gatvės sankryžos susikirtimo spinduliai su D1 kat. gatve – 6 m; jokie apeliantės dokumentai nepatvirtina konkrečių kelio projektavimo, statybos darbų, jų priėmimo perdavimo, kelio įteisinimo ir pan. apeliantė turi ir kitų statybos objektų, todėl, tikėtina, teikia įvairias nesusijusias sąskaitas;

29.17.       apeliantė manipuliatyviai teigia, kad įrengtų gatvių neįregistravimas ir jų projekto neparengimas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų; ieškovė gina ne savo privačius juridinio asmens, o bendruomenės narių teises ir interesus, kaip tai numatyta Asociacijų įstatyme ir įstatuose. Ieškinys pareikštas ne dėl gatvių neįregistravimo ir projekto parengimo, o dėl jų faktinio neįrengimo teisės aktuose nustatytos būklės; 

30.       Atsakovai A. M. ir A. M. atsiliepimu į ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ ir atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinius skundus  prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1.       pritaria atsakovės UAB „Pasna“ apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad ieškovė ir jos atstovas nėra tinkamai įgalioti kreiptis į teismą ir vesti bylą, o pats ieškovės ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, be to, nurodo, kad ieškovės ieškinys nepagristas ne tik UAB „Pasna“, bet tuo pačiu pagrindu ir kitų atsakovų: A. M. ir A. M. atžvilgiu;

30.2.       detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabos nėra privalomi įsipareigojimai ar
įpareigojimai, o tik rekomendacijos, kurias savo nuožiūra gali įgyvendinti plano organizatoriai ar žemės sklypo savininkai. Be to, jos negali būti vertinamos ir aiškinamos, neatsižvelgiant į detaliojo planavimo proceso teisinį reguliavimą ir kitus detaliojo planavimo dokumentus, kurie tokios pareigos atsakovams nenumato;

30.3.       2010 m. vasario 11 d. sutartis nenumato, kad visų statinių, numatytų detaliajame plane,
suprojektavimas, įrengimas (rekonstravimas) ir pridavimas eksploatacijai turėtų įvykti iki 2010 m. vasario 11 d. sutarties galiojimo termino pabaigos – 2013 m. vasario 11 d.;

30.4.       2010 m. vasario 11 d. sutartis nenumato, kad visi statiniai projektuojami įrengiami ir priduodami eksploatacijai išimtinai planavimo organizatorių, įskaitant atsakovus lėšomis. Neatsitiktinai, 2010 m. vasario 11 d. sutartyje nurodyta, kad visi statiniai įrenginėjami (rekonstruojami), pirmiausiai, savininkų lėšomis, ir tik skliausteliuose nurodoma, kad planavimo organizatorių, turint omenyje tuos atvejus, jeigu savininkas būtų tuo pačiu ir planavimo organizatoriumi. Taigi, šiuo atveju lėšos visų statinių įrengimui gali būti skiriamos tiek planavimo organizatorių, tiek kitų žemės sklypo savininkų;

30.5.       ieškovė nepagrįstai detaliojo plano parengimą tapatina su jo sprendinių įgyvendinimu;

30.6.       patvirtinus detalųjį planą pasibaigė ir 2010 m. vasario 11 d. sutartis;

30.7.       2010 m. vasario 11 d. sutartis numato tik detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų perdavimą ir jų įgyvendinimą, į kurių turinį nepatenka visų statinių statyba, rekonstravimas ir t.t., kadangi gatvių, statinių ir kt. statyba pagal įstatymą nepatenka į planavimo organizatoriaus pareigas. Planavimo organizatorius Šiaulių rajono savivaldybės administracija neturi teisės perduoti ir 2010 m. vasario 11 d. sutartimi neperdavė daugiau pareigų, negu jų pats, kaip planavimo organizatorius, turėjo pagal įstatymą;

30.8.       teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis tarp Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. nebuvo pasirašyta, nes tuo metu galiojantys teisės aktai prieš tvirtinant detalųjį
planą tokios sutarties nenumatė, todėl kai VĮ Registrų centre buvo užregistruoti žemės sklypo kadastriniai matavimai, privažiavimo keliams suteikti pavadinimai, o žemės sklypams numeriai ir pan., ir baigėsi detaliojo plano organizatorių prievolės pagal 2010 m. vasario 11 d. sutarties nuostatas;

30.9.       visų statinių projektavimas, statyba ir pridavimas eksploatuoti neįėjo į detaliojo planavimo tikslus ir užduotis;

30.10.       atitinkami detaliojo planavimo tikslai numatyti ir 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano svarstymo su visuomene aiškinamajame rašte, projekto vadovo R. M. Detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte, kuriuose nėra jokių užuominų apie faktinį žemės sklype esančių ar turinčių būti visų statinių projektavimą, statymą, įrenginėjimą (rekonstrukciją), ar pridavimą eksploatuoti;

30.11.       atsakovų pareiga suprojektuoti, įrengti (rekonstruoti) ir priduoti eksploatacijai gatves žemės sklype pagal 2010 m. vasario 11 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistavo, be to, tokios pareigos įtvirtinimas būtų prieštaravęs tuo metu galiojusioms imperatyvioms teisės normoms;

30.12.       ieškovas neteisingai, neatsižvelgdamas į įstatymines detaliojo planavimo  organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą reglamentuojančius teisės aktus ir Detalųjį planą lydinčiuosius dokumentus aiškina 2010 m. vasario 11 d. sutartį;

30.13.       ieškovė neturi teisės savivaldybės vardu atsakovų atžvilgiu įgyvendinti
kontrolės funkcijas ar reikalavimus, kurių savivaldybė neturi nei pagal 2010 m. vasario 11 d. sutartį, nei pagal įstatymą;

30.14.       ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovai iki 2010 m. vasario 11 d. sutarties galiojimo termino pabaigos – 2013 m. vasario 11 d., žemės sklype neįrengė gatvių, kad jos įrengtos netinkamai, ar kad atsakovams tenka pareiga jas
remontuoti visą savo likusį gyvenimą;

30.15.       egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl nusprendimo dėl neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens M. B. materialiųjų teisių ir pareigų;

30.16.       byloje nebuvo apskritai tirtos jokios aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti, ar paneigti galimybės suprojektuoti, įrengti ir priduoti eksploatacijai gatves termino trukmę;

31.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ ir atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinius skundus nurodė, kad palieka teismui spręsti juose nurodytų motyvų pagrįstumą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo teisėtumo klausimą. Tačiau pažymi, jog nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo motyvuojamaisiais teiginiais, kurie susiję su
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tariama pareiga kontroliuoti teritorijų planavimo dokumentų (nagrinėjamos bylos atveju – detaliojo plano) sprendinių įgyvendinimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.       detaliuoju planu siekta keisti, padalinti dalį sklypo paskirties, nustatyti statybos bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentus gyvenamųjų namų statybai;

31.2.       patvirtinus detalųjį planą pasibaigia ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis;

31.3.       teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis tarp Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. nebuvo pasirašyta, nes tuo metu galiojantys teisės aktai prieš tvirtinant detalųjį planą tokios sutarties nenumatė;

31.4.       detaliojo plano tikslas neapimtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutarčiai keliamų sąlygų, t. y. detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui nereikėjo pertvarkyti žemės sklypus ar nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir (ar) servitutus šiems sklypams, paimti žemę visuomenės poreikiams, plėtoti inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą;

31.5.       Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės Šiaulių rajono savivaldybės administracijai kontroliuoti patvirtintų detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo. Teisės aktai neapibrėžia ir terminų per kurį laikotarpį turi būti įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai;

31.6.       Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vykdoma TPĮ nustatyta savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos funkcija neapima teisės kontroliuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių (ne)įgyvendinimo, reikalauti įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius privačiuose žemės sklypuose ar pan.;

31.7.       neteisinga teigti, kad pasirašius teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Šiaulių rajono savivaldybės administracija privalo kontroliuoti kaip yra įgyvendinami detaliųjų planų sprendiniai, ar reikšti pretenzijas dėl detaliojo plano sprendinių neįgyvendinimo, nes teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis nėra tapati teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčiai, pagal TPĮ 6 straipsnio 4 dalį, o kontrolė Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais nėra pavesta vykdyti.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           Ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

32.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

33.       Atsakovė UAB „Pasna“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus duomenis apie išlaidas atliekant gatvių remontą ginčo žemės sklype, patirtas jau po bylos išnagrinėjimo, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus.

34.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog pateikti nauji įrodymai apie patirtas išlaidas patvirtina faktines aplinkybes, atsiradusias jau po bylos išnagrinėjimo, ir neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, prašymas dėl įrodymų prijungimo netenkintinas (CPK 314 straipsnis).

35.       Pažymėtina tai, kad įstatymo leidėjas CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatęs teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų registrų. Kadangi ieškovės pateiktas dokumentas yra Nekilnojamojo turto registro išrašas, šio dokumento priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas yra neaktualus.  

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

36.       2010 m. vasario 11d. tarp Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės savininkams, numatant detaliojo plano rengimą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 13,2308 ha; planavimo tikslas – dalies sklypo paskirties keitimas, padalijimas, statybos ir teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas gyvenamųjų namų statybai.

37.       2011 m. vasario 10 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies paskirties keitimo, statybos bei privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo gyvenamųjų namų statybai detalusis planas (duomenys neskelbtini) (planavimo organizatoriai – UAB „Pasna“, A. M., A. M. ir A. B.). Detaliuoju planu buvo pakeista nurodytų žemės sklypų paskirtis, suformuoti 104 žemės sklypai: 102 žemės sklypų naudojimo būdas gyvenamoji teritorija, vieno 5460 m2 žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, vieno 19120 m2 žemės sklypo naudojimo pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius.

38.       Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. išduotomis teritorijų planavimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas Mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) detalaus plano, patvirtinto 2011 m. vasario 10 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), keitimo projektas, kurio Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Nagrinėjamos teritorijos plotas apie 13 ha. Šioje teritorijoje sprendiniai pagal patvirtintą detalųjį planą yra įgyvendinti apie 80%. Teritorija suplanuota, gatvės sklypas, registruotas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 19120 m2. Registruotos ir įrengtos gatvės sklype, kurių pavadinimai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dauguma sklypų užstatyti“. Taip pat nurodyta, kad šiuo detaliuoju planu kečiamas 2011 m. vasario 10 d.  Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas detalusis planas, perplanuojamas suformuotas gatvės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas ,,UAB ,,Pasna“), kurio plotas 19121 m2, prijungiant prie jo 226 m2 ploto iš sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB ,,Pasna“). Viso gatvės sklypas tampa 19347 m2. Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad parengtame gyvenamųjų namų kvartalo detaliajame plane yra įrengtos gyvenamosios gatvės - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – D2 kategorijos. Akligatviai esami ir projektuojami – D2 kategorijos; esamos gatvės D2 kategorijos, abipusio eismo, su eismo juostomis – 3m.

39.       Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, 1,9347 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), gautas padalijus daiktą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nuosavybės teise priklauso UAB „Pasna“.

40.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ pareiškė reikalavimą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teisių į atsakovus A. M., A. M. ir UAB „Pasna“, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano organizatorius, priverstinio įgyvendinimo.

41.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Pasna“ per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai. Su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi proceso šalys.

Dėl atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinio skundo

42.       Atsakovė UAB „Pasna“ savo apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:1) ieškovės narių 2020 m. birželio 28 d. sprendimas kreiptis į teismą negalioja, todėl ieškovė į teismą kreipėsi neteisėtai; 2) ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ieškovės advokato); 3) ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismingas – administraciniam; 4) ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo; 5) ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą; 6) neegzistavo netiesioginio ieškinio pateikimui teismui sąlygos; 7) sprendime nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių ir pareigų; 8) sprendimo neįmanoma įgyvendinti jame nustatytu terminu.

43.       Ieškinį teismui pateikė advokatas D. C., veikdamas pagal su asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ pirmininku M. Š. 2020 m. spalio 30 d. sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos. Atsakovė UAB „Pasna“ apeliaciniame skunde kvestionuoja ieškovės teisę kreiptis į teismą, nurodo, kad ieškovės narių 2020 m. birželio 28 d. susirinkimo sprendimas kreiptis į teismą negalioja, todėl ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

44.       Teisė pareikšti ieškinį procesine teisine prasme suprantama kaip teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, kad teismas jį išnagrinėtų ir dėl jame pareikštų reikalavimų priimtų sprendimą (nepriklausomai nuo to, ieškinys tenkinamas ar atmetamas bylą išnagrinėjus iš esmės). Teisė kreiptis į teismą (procesine teisine prasme), kaip asmens procesinio teisnumo elementas, atsiranda ir priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) prielaidų, kurių nors vienos nesant ieškinį teismas turi atsisakyti priimti atitinkamu CPK 137 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu dar civilinės bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

45.       Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis).  Dainų kaimo bendruomenė yra asociacija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Asociacijų įstatymą, Vyriausybės nutarimus, kitus norminius aktus ir bendruomenės įstatus. Įvertinus Dainų kaimo bendruomenės įstatus nustatyta, kad Dainų kaimo bendruomenės visuotinis narių susirinkimas nustato esmines bendruomenės veiklos, valdymo kryptis ir svarbiausias bendruomenės funkcijas įgyvendina bei savo veiklą vykdo šaukiamų susirinkimų forma, o bendruomenės pirmininkas atstovauja bendruomenei teisme, valdžios ir valdymo organuose, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, bendruomenės vardu sudaro sandorius. Tai reiškia, kad bendruomenės pirmininkas vykdo kasdienį bendruomenės valdymą, veiklos organizavimą (vidinė funkcija), taip pat atstovauja bendruomenei (išorinė funkcija). Dėl to pripažintina, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendruomenės valdymo organas – bendruomenės pirmininkas – turi teisę bendruomenės vardu pareikšti ieškinį teisme (sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo). Bendruomenės narių susirinkimo įgaliojimas bendruomenės pirmininkui pareikšti ieškinį bendruomenės vardu reikalingas tais atvejais, kada ieškiniu siekiama įgyvendinti bendruomenės interesus tais klausimais, kurie priskirti bendruomenės visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Tam, kad bendruomenės primininkas pareikštų ieškinį jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebūtinas bendruomenės narių susirinkimo įgaliojimas, nes tokia bendruomenės vadovo teisė išplaukia iš bendruomenės įstatuose nustatytos bendruomenės pirmininko kompetencijos turinio.  Atstovavimas bendruomenės ir jos narių interesams teisme yra ne tik bendruomenės  pirmininko, kaip valdymo organo, teisė, bet ir pareiga. Ji išplaukia iš CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyto visiems juridinio asmens valdymo organams taikomo lojalumo principo, atitinka bendruomenės primininko, kaip juridinio asmens valdymo organo, paskirtį ir neprieštarauja teisės aktuose ir bendruomenės įstatuose nustatytai jo kompetencijai.

46.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 1. 138 straipsnis numato civilinių teisių gynimo būdus, todėl tam, kad nustatyti, ar ieškovas pasirinko tinkamą būdą, galima tik visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

47.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. 

48.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą grindė netiesioginio ieškinio instituto taikymu (CK 6.68 straipsnis). Nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

49.       CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek naudojant visus pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones, tiek ir taikant netiesioginį ieškinį, svarbu atsižvelgti į šio instituto esmę ir tikslą. Pagrindinis šio instituto tikslas – kreditoriaus apsauga nuo nesąžiningų skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius nukreips savo reikalavimų patenkinimą į priteistą turtą.

50.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti

51.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą, kad ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ (kreditorius) turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti atsakovui UAB „Pasna“ reikalavimą, argumentuodamas tuo, kad „pagal Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punktą (visi inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami ir įrengiami žemės savininkų (planavimo organizatoriaus) lėšomis) atsakovė UAB „Pasna“ yra prisiėmusi įsipareigojimus Šiaulių rajono savivaldybei (skolininkas) suprojektuoti ir įrengti pravažiavo kelius (gatves) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.); atsakovei UAB „Pasna“ neįvykdžius prievolės Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, kreditoriai (ieškovės, kaip asociacijos nariai), įsigiję žemės sklypus ir naudodamiesi atsakovei UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančiu inžineriniu infrastruktūriniu žemės sklypu, kuriame turi būti įrengtas pravažiavimo kelias (gatvės), neabejotinai turi teisę reikšti reikalavimus, siekdami apginti savo teises“ (Sprendimo 45 punktas).

52.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinio skundo ir atsiliepimų į   apeliacinį skundą argumentus, pasisako dėl teismo konstatuotų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

53.       CK 6.68 straipsnyje expressis verbis nustatytas subjektas, turintis teisę pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu, t.y. kreditorius. Iš CK 6.68 straipsnio formuluotės matyti, kad tarp teisės subjektų turėtų egzistuoti prievolinis teisinis santykis, kuriame vienas iš subjektų būtų kreditorius, kitas skolininkas. CK 6.1 straipsnyje pateikiamas toks prievolės apibrėžimas - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

54.       Minėta, kad, reikšdamas netiesioginį ieškinį, ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ (nagrinėjamu atveju – kreditorius) turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (skolininkui). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota ši netiesioginio ieškinio sąlyga: „kreditoriai (ieškovės, kaip asociacijos, nariai), įsigiję žemės sklypus ir naudodamiesi atsakovei UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančiu inžineriniu infrastruktūriniu žemės sklypu, kuriame turi būti įrengtas pravažiavimo kelias (gatvės), siekdami apginti savo teises, neabejotinai turi teisę reikšti reikalavimus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai“. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas kreditoriais įvardija ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ narius, nors byloje ieškinį pareiškė ne atskiri bendruomenės nariai (žemės sklypų savininkai), o asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“.

55.       Pažymėtina, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės – subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba interesą, ir subjektai, ginantys viešąjį interesą. Pagrindiniai kriterijai siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą ar savo subjektinę teisę, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo įrengti privažiavimo kelius, remiasi argumentais, susijusiais su asociacijos narių interesų pažeidimu, teigdama, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nepareikalauja iš atsakovų vykdyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytų įsipareigojimų. Tačiau asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ nėra ginčo sklypo planavimo proceso dalyvis, neturi jokių prievolinių teisinių santykių nei su savivaldybės administracija, nei su atsakovais.

57.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“, kaip suinteresuota skatinti darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, turi teisę reikalauti iš savivaldybės institucijos vykdyti jai Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtas pareigas teritorijų planavimo ir įgyvendinimo susisiekimo infrastruktūros klausimais ir remiasi Vietos savivaldos įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu (toliau – TPĮ).

58.       Teritorijų planavimo teisiniai santykiai yra kompleksiniai teisiniai santykiai, susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Todėl tokiais teisės aktuose nustatytais reikalavimais siekiama užtikrinti pačios visuomenės interesą turėti kokybišką teritorijų planavimo procesą ir tinkamą jo įgyvendinimą. 

59.       Vadovaujantis TPĮ 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis suinteresuota visuomenė, t. y. visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti (TPĮ 2 straipsnio 20 dalis), turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, t. y.: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. 

60.       Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje turi teisę ginti: 1) teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

61.       Taigi suinteresuota visuomenė, nagrinėjamu atveju asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“, manydama, kad teritorijų planavimo organizatorius (atsakovai) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, prisiimtus teritorijų planavimo srityje, gindama savo interesus, turi teisę ginti viešą interesą kreipdamasi ne į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, o į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

62.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais sprendžia, kad asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“, nei kaip subjektas, ginantis jam priklausančią teisę ar interesą, nei kaip subjektas, ginantis viešąjį interesą, neturi neabejotinos bei vykdytinos reikalavimo teisės Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumentuose numatytų įpareigojimų (ne)vykdymo.

63.       Minėta, jog viena netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų yra tai, kad skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui), kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punktą atsakovė UAB „Pasna“ yra prisiėmusi įsipareigojimus Šiaulių rajono savivaldybei (skolininkas) suprojektuoti ir įrengti pravažiavo kelius (gatves) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g).

64.       Bylos duomenimi nustatyta, kad patvirtina, kad 2010 m. vasario 11 d. tarp Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pasna“, A. M. ir A. M. sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi žemės savininkai  A. M., A. M. ir UAB „Pasna“ (atsakovai) įsipareigojo organizuoti detaliojo plano rengimą, pasirinkti detaliojo plano rengėją, finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus, teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teritorijų planavimo organizatoriaus pareigas. Sutarties VI skyrius „Kitos sąlygos“ numatė, kad visi inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami ir įrengiami žemės savininkų (planavimo organizatoriaus) lėšomis. Minėta sutartis galiojo trejus metus, t. y. iki 2013 m. vasario 11 d.

65.       Vietos savivaldos įstatymo

66.       Teritorijų planavimo įstatymo

67.       Aiškindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog ši norma interpretuotina kaip įstatymų leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimą, žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–1114/2006).

68.       Prievoles, atsirandančias sutarties pagrindu, reglamentuoja CK 6.154–6.228, 6.256–6.262, 6.305–6.1018 straipsniai ir kiti įstatymai. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti, nutraukti civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į susitarusių šalių tikslus, valią, tarpusavio santykių ryšius ir kita, nustatoma, kokios rūšies sutartiniai santykiai sieja šalis.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės administracijai perduodant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo savininkams (atsakovams), 11 punktu tarpusavyje buvo nustatyta, kad atsakovai savo lėšomis ir iniciatyva sukurs gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo inžinerinę infrastruktūrą. Tai reiškia, kad žemės sklypų organizatoriai prisiėmė visas detaliojo plano įgyvendinimo išlaidas, tačiau minėta sutartimi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl įsipareigojimo suprojektuoti ir įrengti pravažiavo kelius (gatves) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra organizacinė sutartis, joje nėra statybos rangos sutarčiai (CK 6.681 straipsnis) būdingų elementų (statybos objekto, kainos, terminų), taigi savivaldybės administracija ir atsakovai dėl jokių turtinių tarpusavio įsipareigojimų šia sutartimi nėra susitarę. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracija nėra atsakovų kreditorė, t. y. neturi galiojančios ir vykdytinos turtinės reikalavimo teisės atsakovams, todėl ir dėl šios priežasties ieškovė neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, neturi teisės iš atsakovų  reikalauti įvykdyti šią sutartį ar, juo labiau, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus pagal ją.

70.       Kadangi ieškovė neturėjo teisės pareikšti atsakovams ieškinio pagal CK 6.68 straipsnį ir šiuo pagrindu netiesioginis ieškinys atmestinas, teisėjų kolegija dėl kitų, teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

71.       Apeliaciniu skundu ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visų solidarių atsakovų A. M., A. M. ir UAB „Pasna“ atžvilgiu, nurodydama, kad atsakovai A. M. ir A. M. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2010 m. vasario 11 d. sutartimi prisiėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas iš savivaldybės kartu su UAB „Pasna“.

72.       Kaip jau minėta, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi savivaldybės administracija perdavė atsakovams dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), šio susitarimo tikslas – detaliojo plano parengimas atsakovų pajėgomis ir lėšomis.

73.       Teisės doktrinoje pripažįstama, kad solidari teisinė atsakomybė yra išimtis, o ne taisyklė, todėl jai turi būti taikomos griežtai apibrėžtos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti atsakovams ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, nėra prielaidų spręsti dėl atsakovų atsakomybės, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.  

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą, padarė išvadą, kad ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, o Šiaulių rajono savivaldybės administracija neturi turtinės teisės į atsakovę UAB „Pasna“; Šiaulių rajono savivaldybės administracija nėra atsakovų UAB „Pasna“, A. M., A. M. kreditorius, o atsakovai nėra trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skolininkai, todėl byloje nėra būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, remdamasi kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojama praktika, sprendžia, kad ieškovė asociacija „Dainų kaimo bendruomenė“ neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovams reikšti netiesioginį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

76.       Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai.

77.       Atsakovė UAB „Pasna“ patyrė 1920,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas; atsakovas A. M. patyrė 350,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas; atsakovė A. M. patyrė 350,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei UAB „Pasna“ priteistina 1920 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. M. priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. M. priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ valstybei priteistina 13,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

78.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme  nepriteisiamos.

79.       Atsakovė UAB „Pasna“ už apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Atsakovė UAB „Pasna“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 1750 Eur (2021 m. gruodžio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas PS408 ir 2021 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 341885288), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 105 Eur (2022 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. PS426 ir 2022 m. sausio 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Atsakovas A. M. už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 245 Eur ( 2022 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas PS427 ir 2022 m. sausio 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Atsakovė A. M. už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 245 Eur (2022 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas PS428 ir 2022 m. sausio 6 d. . patvirtinimas apie lėšų įskaitymą).

80.       Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl tenkinus atsakovės UAB „Pasna“ apeliacinį skundą, o ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“ apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei UAB „Pasna“ priteistina 1940 Eur  bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; atsakovams A. M. ir A. M. iš ieškovės priteistina po 245 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių  rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Pasna“ įpareigota  per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius privažiavimo kelius (gatves) ir nustatyta tvarka juos priduoti eksploatacijai, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovei UAB „Pasna“ 1920 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų,; priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, valstybei 13,75 Eur (trylika eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovei UAB „Pasna“ 1940 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

Priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

Priteisti iš ieškovės asociacijos „Dainų kaimo bendruomenė“, j. a. k. 304932916, atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

Teisėjai                                                                  Rasa Bartašienė

                                                                  Danutė Burbulienė

                                                                   Irena Stasiūnienė