Baudžiamosios bylos Nr. 1-2641-369/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37648-2020-5

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.2.25.4.2.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

kaltinamajam V. V. (V. V.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadski,

laiduotojai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. V. 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V 70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. dienos metu, darbovietėje, švęsdamas savo gimtadienį su kolega dviese išgėrė 0.7 litro butelį degtinės. Jis asmeniškai išgėrė apie 200 g. degtinės ir alaus. Iš pradžių buvo nutaręs į namus parvykti taksi automobiliu. Vėliau apsigalvojo ir sėdo už savo automobilio „Volvo V.70“ vairo. Pakeliui užsuko į parduotuvę, nusipirko alaus ir parvažiavo namo. Jo gimtadienio proga namuose buvo paruoštas vaišių stalas. Buvo susirinkę svečiai. Sugrįžęs į namus iš karto išgėrė daugiau nei 100 gramų degtinės. Po to, į namus atvyko policijos pareigūnai ir nustatė jam daugiau nei 3 promilių girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino sutuoktinę R. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kaime esančioje įmonėje. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 13.00 val. baigė darbą ir su bendradarbiu, kurio nurodyti nenori, nutarė išgerti alkoholio ir atšvęsti rugsėjo 6 d. buvusį jo (duomenys neskelbtini) metų jubiliejų. Su bendradarbiu dviese išgėrė 0,7 litro talpos degtinės ir  po dvi 0,5 litro talpos skardines alaus „Calsberg“. Išgėręs nusprendė savo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti namo. Sėdęs į automobilį važiavo į namus. Pravažiuodamas  (duomenys neskelbtini) nusprendė nusipirkti dar alaus ir sustojo prie parduotuvės „Maxima“. Parduotuvėje nusipirko pakuotę alaus ir sėdęs už automobilio vairo nuvažiavo link namų. Atvažiavęs automobilį paliko prie namų ir nuėjo namo. Maždaug po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba patikrino jo girtumą. Atsimena, kad jam nustatė virš 3 promilių girtumą. Nori pažymėti, kad atvykęs namo, iki atvykstant policijos pareigūnams dar išgėrė apie 100 gramų degtinės. Kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Savo poelgio pateisinti negali (b.l.42).

Iš neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. 15.10 val. V. V. nustatytas 3.31 promilės neblaivumo laipsnis, o 2020 m. rugsėjo 19 d. 15.35 val. – 3.24 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 14.20 val. vairuodama savo automobilį, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Važiuodama (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo jos kryptimi. Važiuodama paskui automobilį „Volvo“ atkreipė dėmesį, kad jo vairuotojas nuolat išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, arba  nuvažiuodavo į kelkraštį ir po to vėl sugrįždavo į savo eismo juostą. Privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini)g., automobilio „Volvo“  vairuotojas nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“, o sustojo už jo. Jai sustojus prie minėto ženklo automobilio „Volvo“ vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga ir vos neatsitrenkė į jos stovintį automobilį. Jai nuspaudus garsinį automobilio signalą automobilio „Volvo“ vairuotojas sustojo. Pasukus į (duomenys neskelbtini) g., automobilio „Volvo“ vairuotojas nesustodamas prieš antrą „Stop“ ženklą, kuris pastatytas priešais geležinkelio pervažą, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo jam iš paskos. Automobilio „Volvo“ vairuotojas įsukęs iš (duomenys neskelbtini) g. į  (duomenys neskelbtini) g., įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ten stovėjo kitas automobilis, kurio vairuotojas pavažiavo atbuline eiga, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėtų įsukti į (duomenys neskelbtini) g. Automobilio „Volvo“ vairuotojas įvažiavo į PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo. Ji sustojo šalia minėto automobilio. Iš automobilio išlipo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, žilų plaukų, 170 cm. ūgio, apsirengęs juodos spalvos kelnes, juodos spalvos, taškuotais marškiniais. Vairuotojas išlipęs iš automobilio jai iš karto pasirodė įtartinas, kadangi sunkiai pastovėjo ant kojų. Minėto automobilio vairuotojas eidamas link PC „Maxima“ įėjimo svirduliavo. Kadangi toks automobilio vairuotojo elgesys jai sukėlė įtarimų, kad jis gali būti neblaivus, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Kol automobilio „Volvo“ vairuotojas buvo parduotuvėje, ji sėdėjo savo automobilyje ir laukė policijos pareigūnų. Išėjęs iš parduotuvės „Volvo“ vairuotojas nešėsi alaus pakuotę ir priėjęs prie savo automobilio sėdo už jo vairo. Ji dar kartą paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad minėto automobilio vairuotojas ruošiasi važiuoti. Bendrasis pagalbos centras sujungė ją su policija. Su ja bendraujančiam policijos pareigūnui ji pasisiūlė važiuoti paskui automobilį „Volvo“ ir pranešinėti, kuriomis gatvėmis jis važiuoja. Minėtas automobilis išvažiavęs iš PC „Maxima“, automobilio aikštelės pajudėjo link (duomenys neskelbtini) sodų. Ji nuolat važiavo jam iš paskos ir pranešinėjo pareigūnams, kur jie juda. Važiuodama iš paskos pastebėjo, kad automobilis „Volvo“ s įvažiavo į namo kiemą ir sustojo.  Išlipęs iš automobilio vairuotojas nuėjo į namą. Maždaug po poros sekundžių privažiavo policijos pareigūnai. Nori pažymėti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki pareigūnų atvykimo ji nuolat važiavo paskui automobilį „Volvo“ Ji vairuotoją nuolat stebėjo, išskyrus, kai jis buvo parduotuvėje ir kai užėjo į namą. Vairuotojas buvo vienas, be keleivių (b.l. 15)

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. patruliavimo metu apie 14.35 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas eina parduotuvę  „Maxima“ ir po to galimai važiuos toliau. Vykstant į iškvietimą iš budėtojo gavo patikslinimą, jog automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš vietos ir nusuko į (duomenys neskelbtini) g., o pranešėja seka jam iš paskos. Po to budėtojas patikslino, jog vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini)g. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), sutiko pranešėją , kuri paaiškino, kad automobilis ką tik sustojo (duomenys neskelbtini) g. prie namo ir vyriškis ką tik nuėjo į namą. Porininkas K. S. iš karto nuėjo į minėta namą, kuriame ir surado V. V.. Nuo V. V. sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba nerišli. Paklausus, ar jis ką tik vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. paaiškino, kad automobilio nevairavo, o jis pats jau 2 valandas namuose. Po to V. V. keitė savo paaiškinimus. Sakė grįžo prieš pusę valandos ir iškart išgėrė taurelę degtinės. Jam pasakius, jog yra liudininkas, kuris matė, kad jis ką tik vairavo automobilį, po ilgų dvejonių V. V. sutiko pasitikrinti girtumą. Vairuotojui buvo patikrintas girtumas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB- 0232, patikros sertifikato Nr. 1179181. Pirmu pūtimu 15:10 val. nustatytas 3.31 promilių girtumas, 15:35 val. antru pūtimu nustatytas 3.24 promilių girtumas. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išgabentas į saugomų automobilių aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127. Dėl šio įvykio pranešėja parašė paaiškinimą (b.l. 7)

 Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra V. V. (b. l. 27).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu,  V. V. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. V. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys  bei alkotesterio kvito rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad V. V. 2020 m. rugsėjo 19 d. 14.30 val. automobilį vairavo neblaivus. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pagal šias bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas kaltinamojo sutuoktinės – R. V. prašymas, kad ji sutinka būti sutuoktinio laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). V. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. V. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. V. V. daugiau kaip 14 metų dirba (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas iš teigiamos pusės. Teismo posėdyje V. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio ir teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė – R. V.. Minėtas asmuo teisme papasakojo apie savo santykius su vyru, išsakė savo požiūrį į jo įvykdytą nusikaltimą ir aplinkybes, galimai nulėmusias tokį sutuoktinio elgesį. Laiduotoja įsitikinusi, kad galės daryti sutuoktiniui teigiamą poveikį, garantavo, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja verta teismo pasitikėjimo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, kad R. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Jos asmenybė yra teigiama. Ji nusiteikusi kritiškai dėl sutuoktinio įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo sutuoktinė, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, todėl nuolat bendrauja ir palaiko sutuoktinių ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo V. V. perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. V. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. V. V. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir yra gerai charakterizuojamas, todėl jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., kai ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – specialios teisės sustabdymas (b. l. 45). Pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė taip pat prašė teismo minimaliam laikotarpiui uždrausti V. V. teisę vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, iš V. V. būtų konfiskuota 600 eurų piniginė suma, kaip dalis VšĮ „Emprekis“ pateikto automobilio „Volvo V.70 2.4“ įvertinimo – 1 490 eurai su PVM. Kaltinamojo gynyba prašė teismo dar labiau sumažinti iš V. V. konfiskuotiną pinigų sumą.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. vairavo automobilį neblaivus. Nustatyta, kad jo neblaivumas net viršijo 3 promilių ribą. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas kaltinamojo V. V. vardu, tačiau minėta transporto priemonė jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamojo sutuoktinei R. V.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Įvertinus šias aplinkybes teismas nepritaria  valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, jog iš kaltinamojo būtų konfiskuota jos prašoma pinigų suma ir sprendžia, kad V. V. vardu registruotas automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Kadangi automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu V. V. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento –vairuotojo pažymėjimo – paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2641-369/2020 viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini)  valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VolvoV70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini)   palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. V., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Ovidijus Ramanauskas