Civilinė byla Nr. e2-1538-1102/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14000-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.5.2; 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Agatai Kurlovič,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

atsakovės atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Prime Capital“ dėl automobilių stovėjimo patalpos pirkimo kainos sumažinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ketavila“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Prime Capital“ (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovė prašė sumažinti ieškovės 2020 m. liepos 20 d. iš atsakovės įgyto turto, t. y. 1/191 dalies automobilių stovėjimo patalpos, pažymėtos kaip automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, kainą 50 proc. t. y. iki 4500 Eur;  priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Siekiant aiškumo, toliau šiame sprendime visa automobilių stovėjimo patalpa dar vadinama parkingu, o konkreti automobilių stovėjimo patalpos (parkingo) dalis, dėl kurios kilo ginčas, taip pat bet kuri kita parkingo dalis, naudojama kaip konkreti automobilių stovėjimo vieta – automobilių stovėjimo vieta arba parkavimo(si) vieta.

3.       Ieškinį ieškovė grindė įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis: 

3.1.       Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6381 (toliau – sutartis) pagrindu įsigijo iš atsakovės 1/191 dalį automobilių stovėjimo patalpos (parkingo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos kaip automobilių stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur kainą. Automobilių stovėjimo patalpos duomenys buvo nurodyti sutartyje bei sutarties priede. Ieškovė pagal sutarties 4.6 punktą įsipareigojo pagal paskirtį naudoti tik jai priklausančią ir pažymėtą parkingo dalį, nurodytą sutartyje.

3.2.       Prieš įsigyjant šią automobilio stovėjimo vietą nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, jog automobilių stovėjimo vieta gali neatitikti minimalių jai keliamų techninių reikalavimų. Automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) pirkimo metu atsakovė ieškovei neatskleidė, kad ieškovės įsigyjama automobilių stovėjimo vieta neatitinka minimalių lengvųjų automobilių stovėjimo vietos matmenų, o būtent, nei sutartyje, nei automobilių stovėjimo vietos plane nėra pažymėta, kad automobilių stovėjimo vietos Nr. 104 plotis tėra 2,17 m, o ne 2,50 m (kaip nustato techniniai reikalavimai), taip pat kad faktinė kolonos padėtis neatitinka sutarties priede pažymėtos padėties.

3.3.       Paaiškėjus, kad automobilių stovėjimo vieta neatitinka sutartyje nustatytų parametrų, ieškovė 2023 m. kovo 29 d. dieną pateikė atsakovei pretenziją, išdėstydama automobilių stovėjimo vietos neatitikimus minimaliems lengvųjų automobilių stovėjimo vietos matmenims, dėl ko ieškovė negali naudotis įsigyta parkavimo vieta pagal tiesioginę jos paskirtį, kadangi lengvasis automobilis šioje parkavimo vietoje netelpa.

3.4.       Atsakovės vardu ieškovei atsakymą į pretenziją 2023 m. balandžio 6 d. pateikė UAB „Realco“, nurodydama, kad veikia 2016 m. birželio 1 d. projekto koordinavimo sutarties, sudarytos su atsakove, pagrindu. Atsakyme į pretenziją išdėstytas nesutikimas su pretenzijos teiginiais, nurodant, jog jie neatitinka tikrovės – kad sutarties priede Nr. 2 pateiktame plane aiškiai matoma, jog perkama automobilių stovėjimo vieta yra tarp kolonų, ir kad kartu su pretenzija pateiktose nuotraukose atstumas matuojamas ne tarp automobilių stovėjimo vietos kraštinių, bet tarp kolonos vidinių kolonos ribų, tai yra, neva remiamasi neteisingai atliktais matavimais.

3.5.       Ieškovė kreipėsi į specialistą, turintį matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuris įvertino automobilių stovėjimo vietą atlikdamas matavimus vietoje ir nustatė, kad faktiškai automobilių stovėjimo vieta neatitinka sutarties ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad matininkas, atlikdamas automobilių stovėjimo vietos matavimus, taip pat nustatė ir kitų automobilių stovėjimo vietų, esančių parkinge, faktinių matmenų neatitikimus matmenims, nurodytiems sutarties priede, kas suponuoja prielaidas, jog parkingas galimai yra įrengtas, parkavimo vietos suformuotos ir pažymėtos, neatitinkant teisės aktuose nustatytų techninių reikalavimų. 2023 m. gegužės 15 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją pridėdama matininko atliktus matavimus, tačiau iš UAB „Realco gavo 2023 m. birželio 5 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog pretenzija nebus patenkinta.

3.6.       Matininko atlikti matavimai patvirtina, kad kolona, esanti šalia automobilių stovėjimo vietos Nr. 104, yra įsiskverbusi į parkavimo vietos erdvę ir iš esmės neleidžia patekti į automobilių stovėjimo patalpą net ir standartinių gabaritų lengvosioms transporto priemonėms. Šių trūkumų pobūdis yra toks, kad jie tiek neleidžia naudotis automobilių stovėjimo patalpa pagal tikslinę paskirtį (negali įvažiuoti ieškovės turimi automobiliai), tiek sumažina daikto naudingumą – ieškovė sutartimi įsigijo turtą su tikslu jį išnuomoti, tačiau nesant galimybės transporto priemonę laikyti automobilių stovėjimo patalpoje, sumažėja nuomos galimybės.

3.7.       Ieškovo teigimu, automobilių stovėjimo patalpos trūkumai laikytini paslėptais trūkumais, kuriuos nustatė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas – matininkas. Pagal CK 6.338 straipsnį, Statybos įstatymo 41 straipsnį, statinio garantijos terminas negali būti trumpesnis kaip penkeri metai, o paslėptų statinio elementų – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – dvidešimt metų. Reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami per garantijos terminą. Ieškovas nemato galimybės reikalauti atsakovo pašalinti trūkumus, šių trūkumų šalinimo darbai kainuotų neproporcingai daug arba net nebūtų įmanomi, todėl prašo sumažinti kainą 50 proc. (2023 m. rugsėjo 25 d. CBP-13979).

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1.       Automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 yra negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos (parkingo) dalis, kuri, atsižvelgiant į parkingo naudojimosi tvarką, yra numatyta naudoti kaip atskira automobilių stovėjimo vieta ir dėl patogumo yra paženklinta linijomis, bei vietai priskirtu numeriu. Vieta nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jos paskirtis nėra būtent ir tik automobilio statymui. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedraudžia automobilių stovėjimo vietų savininkams susitarti, kaip ir kokiems tikslams konkrečiai bus naudojamos tam tikros automobilių stovėjimo vietų dalys, nenustato jokių apribojimų ar reikalavimų automobilio stovėjimui priskirtos vietos dalies plotui, matmenims ir kitiems parametrams, taip pat nenumato jokių draudimų vietą naudoti tiek kaip daiktų saugojimo vietą (sandėliuką), tiek kaip motociklų, valčių saugojimo vietą ir kt.

4.2.       Ieškovė sąmoningai pasirinko ginčo automobilių stovėjimo vietą iš tuo metu buvusių laisvų alternatyvių parkavimosi vietų dėl to, kad siekė ekonominės naudos, t. y. siekė gauti papildomą 1000 Eur nuolaidą, kuri atitiko 10 proc. pradinės automobilių stovėjimo vietos kainos, dėl to, kad parkavimosi vieta nėra patogi naudotis.

4.3.       Tai, kad automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 turi siauresnį įvažiavimą, yra labai aiškiai matoma vietoje ir negali būti laikoma paslėptu daikto trūkumu. Ši parkavimo vieta sutarties pasirašymo metu buvo visiškai įrengta ir pažymėta linijomis bei skaičiais. Ieškovė, sudarydama sutartį komerciniais tikslais, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą apžiūrėti įsigyjamą automobilių stovėjimo vietą, ją išbandyti. Ieškovė taip pat turėjo galimybę apžiūrėti ir kitas tuo metu buvusias laisvas alternatyvias šalia esančias parkavimosi vietas.

4.4.       Ieškovės teiginiai, kad ji parkavimo vietos negali išnuomoti nuomininkams dėl to, kad vieta nėra tinkama naudojimuisi atmestini, nes atsakovės žiniomis, ieškovė niekada nebandė nuomoti parkavimo vietos, nebuvo pateikusi dėl jos nuomos nei vieno skelbimo, nėra gavusi jokių nusiskundimų ar pretenzijų iš nuomininkų dėl parkavimo vietos patogumo ir (ar) nepatogumo. Ieškovė tuo metu iš karto pirko du butus ir parkavimo vietą nuomai, t. y. komercinei veiklai vykdyti. Pirkdama itin mažus butus, ieškovė numatė riziką, kad tokių butų nuomininkai, kurie dažniausiai yra užsieniečiai, parkavimo vietų nesinuomoja.

4.5.       Ieškovė klaidingai nurodo, kad parkingas neatitinka minimalių jam keliamų techninių reikalavimų ir tai turėtų būti laikytina paslėptais parduodamo daikto trūkumais. Parkingas, kuriame yra automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, yra 4923,25 kv. m. bendro ploto patalpa, kuri pagal savo parametrus atitinka visus teisės aktais nustatytus kriterijus tokio tipo patalpoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 8 d. išdavė atsakovės statomam objektui žemės sklype, (duomenys neskelbtini), specialiuosius reikalavimus Nr. SRD-01-171208- 00695. Tuo metu galiojusios statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (toliau – reglamentas) 113 punkto nuostatos numatė, kad lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Reglamento automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schemoje nurodyta, kad automobiliams statomiems iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies tarp stovėjimo vietų (taikoma ieškovės įsigytai automobilių stovėjimo vietai Nr. 104) turi būti 5,5 m tarpas tarp priešingų stovėjimo vietų, minimalus stovėjimo vietos ilgis 4,35 m, minimalus stovėjimo vietos plotis 2,5 m ir 0,75 m apsauginė zona stovėjimo vietos gale.

4.6.       Automobilių stovėjimo vietos plotis matuojamas tarp stovėjimo linijų ašių centrų. Reglamento 31 lentelės pastaboje nurodyta, kad „šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.)“. Pažymėtina, kad reglamento 31 lentelėje šoninė apsaugos zona turi atskirą sutartinį ženklinimą – žvaigždutę (*) ir žymima punktyrine linija, kuri nurodyta tik ties automobilių išdėstymo schemomis, kuomet statomi automobiliai lygiagrečiai pravažiavimo atžvilgiu tik iš vienos pusės arba iš abiejų pusių. Taigi, reikalavimo įrengti šoninę apsauginę zoną ties ieškovės įsigyta automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 reglamentas nenumatė. Ieškovės įsigytai automobilių stovėjimo vietai reglamento 31 lentelės pastaba nėra taikoma. Todėl ieškovės argumentai, kad automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 ar visas parkingas neatitinka reglamento reikalavimų, yra nepagrįsti.

4.7.       Techninis projektas „Daugiabučiai gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. SP/16.09 parengtas atestuotų projektuotojų, 2018 m. balandžio 9 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 1073-632(17)/1/2018, kuris patvirtino, kad projektas atitinka reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. 2020 m. gegužės 27 d. gautas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-200527-00146, kuris patvirtino, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal projektą, atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

4.8.       Priešingai nei teigia ieškovė, parengti projektiniai sprendiniai atitinka visus privalomus techninius reglamentus, įskaitant, bet neapsiribojant reglamento 113 punkto nuostatomis ir 31 lentele ir automobilių saugykloje, įskaitant ieškovės įsigytą automobilių stovėjimo vietą, užtikrinta, kad šoninėse stovėjimo vietos zonose nebūtų jokių tvirtų (standžių) kliūčių. Norminiuose aktuose nebuvo ir nėra draudimo spręsti automobilių statymą tarp įrengtų kolonų. Kadangi automobilis neužima viso 2,50 m pločio, kai kuriose vietose į šį plotį išlenda kolonos, tačiau jos esančios stovėjimo vietos priekyje ir gale netrukdo stovėjimo vieta naudotis patogiai, užtikrinama galimybė pravažiavus kolonas atverti automobilio duris ir išlipti.

4.9.       Dėl automobilių stovėjimo vietos kainos – ieškovė šią vietą sutarties pagrindu nusipirko už 9000 Eur. Prieš tai ieškovė buvo pasirašiusi ieškovės iniciatyva nutrauką preliminariąją sutartį dėl kitos parkavimosi vietos įsigijimo už 9500 Eur. Parkavimosi vietų kainos yra nustatytos 2018 m. gegužės 14 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. PC-4, kuriame vienos požeminės automobilių stovėjimo vietos minimali kaina buvo nustatyta 10 000 Eur. Kadangi automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 dėl aplinkui esančių kolonų buvo mažiau patraukli lyginant su kitomis automobilių stovėjimo vietomis ir buvo laisva (nenupirkta) sutarties sudarymo metu, šiai vietai ieškovės prašymu buvo pritaikyta 1000 Eur nuolaida. Ieškovė tuo metu galėjo rinkis iš daugybės kitų laisvų parkavimosi vietų, kurios nors ir buvo šiek tiek toliau nuo įėjimo į liftą, tačiau buvo gerokai erdvesnės.

4.10.       Ieškovė yra praleidusi 2 metų senaties terminą tokio tipo reikalavimams pareikšti, kas yra laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Nei sandorio metu, nei po jo, iki 2023 m. kovo 29 d. ieškovė jokių pretenzijų atsakovei neteikė, t. y. daugiau bei 2,5 metų. Ieškovė sutartyje (9.9 p.) patvirtino, kad apžiūrėjo automobilių stovėjimo vietą ir perkamas daiktas atitinka ieškovės keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už ją. Pirkimo-pardavimo sutartis kartu yra ir nuosavybės perdavimo-priėmimo aktas (sutarties 3.1 p.). Ieškovė įsigytu turtu naudojasi nuo 2020 m. liepos 20 d. Ieškovei įsigijus vietą su jau pritaikyta nuolaida dėl to, kad vieta yra mažiau patogi nei kitos tuo metu buvusios laisvos parkavimosi vietos, po 2,5 metų negali „staiga“ paaiškėti, kad vieta tapo tokia nepatogi, kad ieškovė ja nebegali naudotis. Aplinkybė, kad įvažiavimas į vietą dėl faktiškai toje vietoje esančių kolonų išsidėstymo yra mažiau patogus, buvo aiškiai matoma sutarties pasirašymo metu, niekada nebuvo slepiama, ieškovė galėjo vietą išbandyti tiek iki sutarties sudarymo momento, tiek ir per CK 6.338 str. 2 dalyje nustatytą 2 metų senaties terminą. Terminas, po kurio ieškovei „staiga“ paaiškėjo „trūkumai“ nagrinėjamu atveju negali būti laikomas protingu ir adekvačiu, o ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi ir atitinkantys protingo bei rūpestingo asmens elgesio standartą.

4.11.       Dėl ieškinio senaties taikymo, ieškovė klaidingai nurodo, kad vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 3 dalimi, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami Statybos įstatymo 41 straipsnio ir CK 6.698 straipsnyje nurodytais statinio garantinio termino laikotarpiu. Tai, kad parkingo patalpos, kurioje yra automobilių stovėjimo vieta, savininkai susitarė parkingo dalį, kurioje yra parkavimosi vieta, naudoti automobilio stovėjimui, nėra joks statybinis brokas ar trūkumas statybos įstatymo prasme. Statybos įstatyme nustatyta rangovo atliktų statybos darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Kadangi automobilių stovėjimo patalpa (parkingas), kurioje yra vieta Nr. 104, įrengta vadovaujantis visais privalomais techniniais reglamentais, įskaitant, bet neapsiribojant reglamento 113 punkto nuostatomis ir 31 lentele, ieškovės teiginiai, kad ties automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 pagal projektinius sprendinius įrengtos kolonos laikytinos statybos darbų defektais, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi bet kokiu atveju tai nėra laikytina statybos garantinio laikotarpio metu išryškėjusiais statybos defektais (nukrypimais nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų). Ieškovės reikalavimams dėl įsigytos vietos Nr. 104 turėtų būti taikomos CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kadangi ieškovė per 2 metų terminą jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, pirmą pretenziją atsakovei pateikė pradėjus daugiau nei 2,5 metams nuo daikto įsigijimo dienos, o ieškinį pateikė praėjus daugiau nei 3 metams nuo tariamų „defektų“ paaiškėjimo dienos, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškovės reikalavimai atmestini dėl ieškinio senaties praleidimo.

4.12.       Ieškinyje nėra pateikta jokio pagrindimo dėl prašomos sumažinti kainos, t. y. kodėl daikto kaina turi būti mažinama būtent 50 proc. (4500 Eur) suma. Šiai dienai bet kokio nekilnojamojo turto, įskaitant ir parkavimosi vietas, kainos yra ženkliai išaugusios. Ieškovės parkavimosi vietos rinkos kaina apytiksliai gali siekti nuo 15000 iki 20000 Eur. Vertinant tai, kad ieškovė vietą ir taip pirko su nuolaida, tai reikalavimas sumažinti parkavimosi vietos kainą dar papildoma 4500 Eur suma negali būti paaiškinamas jokiais ekonominiais argumentas ar siejamas su jokiais objektyviais kriterijais (2023 m. spalio 18 d. DOK-165234).

5.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė:

5.1.        Ieškovei susidomėjus atsakovės siūlomais nekilnojamojo turto projektais, 2020 metų sausio mėnesį atsakovė pateikė ieškovei komercinius pasiūlymus kitam nekilnojamajam turtui ir kitai automobilių stovėjimo vietai, negu ieškovės ieškinyje nurodyta parkavimo vieta. Tai patvirtina ieškovės ir atsakovės 2020 m. vasario 19 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ZP/ZP2-f-8-4/RM. Šalių rašytiniu susitarimu 2020 m. gegužės 27 d. nurodyta preliminarioji sutartis buvo nutraukta. Ginčo automobilių stovėjimo vietą ieškovė įsigijo 2020 m. liepos 20 d. Šią parkavimo vietą kartu su kitais galimais pasirinkimo variantais ieškovei pasiūlė pati atsakovė, nurodydama šios parkavimo vietos privalumus – vieta yra arčiausiai įėjimo į laiptinę. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šią parkavimo vietą ieškovė pasirinko siekdama ekonominės naudos. Nuolaidą šios parkavimo vietos kainai atsakovė pasiūlė savo valia, vykstant deryboms pirkimo procese. Ši parkavimo vieta buvo pasiūlyta kartu su kitomis galimomis parkavimo vietomis. Ieškovė šią parkavimo vietą pasirinko būtent dėl atsakovės nurodyto jos naudojimo privalumo.

5.2.       Pateiktuose nekilnojamojo turto dokumentuose, tarp jų ir naudojimosi tvarkos patalpa G-4 plane, ieškovė objektyviai neturėjo galimybės įžvelgti parkavimo vietos trūkumų – būtent tos aplinkybės, kad realiai nėra galimybės (arba ši galimybė yra labai ribota) naudotis šia parkavimo vieta pagal jos naudojimo paskirtį, t. y. tos aplinkybės, kad šioje parkavimo vietoje įprastas eisme naudojamas lengvasis automobilis netelpa.

5.3.       Atsakant į atsakovės teiginį, jog „tai, kad vieta turi siauresnį įvažiavimą, yra labai aiškiai matoma vietoje ir negali būti laikoma paslėptu daikto trūkumu. tai yra aplinkybė, apie kurią ieškovė pirkdama vietą žinojo ir (ar) negalėjo nežinoti.“ - tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.).

5.4.       Sutarties sudarymo metu, t. y. 2020 m. birželio - liepos mėnesiais šalyje buvo sudėtinga Covid-19 pandemijos situacija. Dėl pandemijos Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Nors 2020 metų vasaros laikotarpiu epidemiologinė situacija šalyje buvo ramesnė, tačiau siekiant išvengti užsikrėtimo koronavirusu rizikų, bendravimas verslo reikalais vyko daugiausia elektroninėje erdvėje, kaip įmanoma vengiant fizinių kontaktų. Sudarant sutartį atsakovė informacijos apie esminius parkavimo vietos trūkumus ieškovei neatskleidė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė sutartį sudarė, vadovaudamasi atsakovės pateikta informacija ir dokumentais. Pagal pateiktą informaciją ir dokumentus ieškovei prieš įsigyjant šią parkavimo vietą nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, jog automobilių stovėjimo patalpa gali neatitikti minimalių jai keliamų techninių reikalavimų – faktinis automobilių stovėjimo patalpos plotis nėra 2,5 m, taip pat kad sutarties priede nurodyta kolonos padėtis neatitinka faktinės kolonos padėties, dėl ko parkavimo vieta negali būti naudojama pagal jos naudojimo paskirtį – automobilio laikymui. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga.

5.5.       Matininko atlikti matavimai patvirtina, kad parkavimo vietos trūkumai yra tokie, kad jie neleidžia naudotis parkavimo vieta pagal tikslinę paskirtį – parkavimo vietos įvažiavimo plotis tėra 2,17 m, kai tuo tarpu ieškovės nuosavybės teise turimo automobilio (duomenys neskelbtini) plotis yra 2,012 m, o automobilio (duomenys neskelbtini) plotis yra 2,043 m (su veidrodėliais).

5.6.       Dėl atsakovės argumentų, kad parkavimo vieta gali būti naudojama nebūtinai automobilio parkavimui, – parkavimo vieta yra dalis negyvenamoji patalpa – automobilių stovėjimo patalpa, kurios paskirtis – garažų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.7 punktas nustato, kad negyvenamieji garažų paskirties pastatai – tai pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos. Ieškovė, įsigydama iš atsakovės nekilnojamąjį turtą – butus, siekė įsigyti taip pat ir transporto priemonės, lengvojo automobilio, laikymo vietą, kuria galėtų realiai naudotis pagal paskirtį.

5.7.       Atsakovės argumentai dėl parkavimo vietos kainos sumažinimo yra prieštaringi – viena vertus, atsakovė įrodinėja, kad sutartimi parduotas nekilnojamasis daiktas (parkavimo vieta) yra kokybiškas, kita vertus nurodo, kad vieta yra mažiau patraukli ir kad neva daiktui suteikta nuolaida dėl jo kokybės trūkumų. Turėdama išsamią informaciją apie parkavimo vietą, atsakovė nebūtų šio nekilnojamojo turto įsigijusi, nors ir su suteikta kainos nuolaida. Ieškovė tikėjosi įsigyti nekilnojamąjį turtą, tinkamą naudoti pagal paskirtį. 

5.8.       Dėl ieškinio senaties – sutarties 9.3 punktu atsakovė (pardavėja) garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė (pirkėja) jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė (pirkėja) apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų to turto pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Automobilių stovėjimo patalpos garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus ir rangovui nevykdant savo garantinio laikotarpio prievolių, nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

5.9.       Dėl prašomos sumažinti daikto kainos pagrindimo – ieškovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, įvertinusi, kad daiktas pagal paskirtį gali būti naudojamas itin ribotai, kadangi dauguma įprastų eisme transporto priemonių tiesiog fiziškai nepatenka į tokią automobilio stovėjimo vietą. Dėl nurodytų aplinkybių tokia parkavimo vieta yra mažiau vertinga, nes naudoti savo nuosavybės teise turimų transporto priemonių stovėjimui ieškovė neturi galimybės, o išnuomoti parkavimo vietą įmanoma tik asmenims su itin mažomis transporto priemonėmis ar motociklais, kas natūraliai reiškia, jog gerokai sumažėja potencialių nuomininkų ratas. Ieškovė yra juridinis asmuo, jis siekia pelno ir pajamų iš savo įgyto turto, o parkavimo vietos trūkumai jai to neleidžia tinkamai padaryti (2023 m. lapkričio 7 d. DOK-174978).

6.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame dėstė tokius argumentus:

6.1.        Atsakovės nuomone, ieškovė dublike pripažino atsakovės atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė laisvai rinktis iš daugybės tuo metu buvusių alternatyvių automobilių stovėjimo vietų – ieškovė pasirinko būtent ginčo stovėjimo vietą pati, laisva valia ir niekieno neverčiama.

6.2.       Ieškovė dublike pripažino faktinę aplinkybę, kad ieškovei perkant stovėjimo vietą ieškovei buvo suteikta 1000 Eur nuolaida, nuo buvusios standartinės parkavimo vietos kainos – tai reiškia, kad ieškovė ginčo parkavimo vietą įsigijo su nuolaida, t. y. mažesne kaina, nei tuo metu buvusi įprastinė kaina rinkoje.

6.3.       Atsakovės nuomone, ieškovė pripažįsta faktą, kad perkant stovėjimo vietą ieškovė turėjo galimybę ją apžiūrėti gyvai, išsibandyti. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2020 m. liepos 20 d., nurodytu metu nebuvo jokių ribojimų nei apžiūrėti perkamą stovėjimo vietą, nei ją išsibandyti gyvai. Buvo perkamas didelės vertės nekilnojamasis turtas (du butai ir parkavimo vieta), todėl ieškovės pateikta versija, kad turtas buvo perkamas jo neapžiūrėjus, yra sunkiai tikėtina. Be to, tokią ieškovės versiją neginčijamai paneigia ir pirkimo-pardavimo sutarties 9.9 punkte ieškovės pateikti patvirtinimai ir pareiškimai.

6.4.       Ieškovės teiginys, kad ieškovė neturi galimybės realiai naudotis parkavimo vieta yra melagingas. Iš teismui pateikiamų nuotraukų, kurios buvo darytos 2023 m. lapkričio 15 d., matyti, kad automobilio parkavimo vieta naudojama pagal paskirtį, parkavimo vietoje stovi priparkuotas ne tik normalus, vidutinio dydžio visureigis (duomenys neskelbtini) (kurio plotis su užlenktais veidrodėliais yra 1750 mm), bet ir motociklas.

6.5.       Atsakovės teismui pateikta turto vertintojo parengta konsultacinė išvada patvirtina, kad parkavimo vietos vertė šiai dienai yra 10 000 Eur. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškiniu prašoma priteisti suma neturi jokio logiškai paaiškinamo pagrindimo.

6.6.       Ieškovės teiginiai dėl vietos naudojimo prieštaringi – viena vertus ji teigia, kad neturi galimybės naudoti savo nuosavybės teise turimų transporto priemonių stovėjimui šioje vietoje, o kita vertus teigia, kad parkavimo vieta buvo įsigyta nuomai, o ne nuosavų automobilių laikymui

6.7.       Nėra aišku, kaip ir kodėl, praėjus daugiau nei 3 metams nuo ginčo daikto įsigijimo, ieškovei staiga kilo idėja pareikalauti daikto kainos sumažinimo. Ieškinys nepagrįstas, nes ginčo vieta ne tik gali būti, bet ir yra faktiškai naudojama pagal paskirtį (2023 m. lapkričio 24 d. DOK-185263).

7.       Ieškovė teikė papildomus rašytinisu įrodymus: 2023 m. spalio 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ketavila“ ir J. L., taip pat elektroninį J. L. laišką. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu automobilio parkavimo vietoje stovi neeksploatuojama autotransporto priemonė. Ieškovė tik 2023 m. spalio mėnesį išnuomojo automobilio parkavimo vietą ir tik atskirai nuo gyvenamųjų patalpų nuomos, kas sąlygojo mažesnę gyvenamųjų patalpų, o taip pat ir automobilio parkavimo vietos nuomos kainas. J. L. el. laiškas taip pat patvirtina aplinkybes, kad ieškovė už žemesnę negu rinkoje įprasta požeminės parkavimo vietos nuomos kainą galėjo išnuomoti automobilio parkavimo vietą tik turinčiam labai specifinį tikslą asmeniui – už mažesnę kainą išsinuomoti vietą laikyti neeksploatuojamą automobilį (2023 m. gruodžio 7 d. DOK-193278).

8.       Atsakovė teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad nėra teisingi ieškovės teiginiai, jog ginčo parkavimo vietos nuomos kaina (50 Eur/mėn.) yra daug mažesnė nei rinkoje, nes ekranvaizdžio nuotraukos patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) požeminėje stovėjimo aikštelėje šiuo metu parkavimo vietos nuomojamos už 30-50 Eur per mėnesį už vieną vietą. Be to ekranvaizdžio nuotrauka (daryta 2023 m. gruodžio 11 d.) patvirtina faktą, kad ieškovė ginčo parkavimo vietą nuomoja kaip įprastinę parkavimo vietą, nenurodydama, jokių tariamų tos vietos „trūkumų“, nuomos skelbimas buvo pateiktas tik 2023 m. spalio 1 d. Teismui. Atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytą ginčo stovėjimo vietos rinkos kainą šiuo metu (10 000 Eur), 50 Eur mėnesinis nuomos mokestis reiškia, kad ginčo stovėjimo vieta per metus iš viso gali užtikrinti 600 Eur metines nuomos pajamas, taigi stovėjimo vietos metinis pajamingumas yra 6 proc. Šis pajamingumo rodiklis nekilnojamajam daiktui vertintinas kaip santykinai itin aukštas. Kadangi ieškovė ginčo stovėjimo vietą pirko už 9000 Eur, tai jos atveju pajamingumas siekia 6,67 proc. Ieškovės teiginiai apie tariamai „mažas“ ginčo stovėjimo vietos nuomos pajamas vertintini kaip deklaratyvūs (2023 m. gruodžio 11 d. DOK-194681).

9.       Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės poziciją procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad parkavimo vietos kaina būtų buvusi sumažinta dėl jos nepatrauklumo, apsunkinto siauresnio įvažiavimo. Apie tai pardavimo metu kalba nėjo. Kaina buvo nuleista, nes ieškovė pirko kelis objektus. Parkavimo vieta nebuvo dvejus metus naudojama, nes nuomininkams jos nereikėjo. Įsigyjant parkavimo vietą vizualiai nebuvo galima pamatyti, kad parkavimo vieta yra siauresnė nei 2,50 m. Matininkas patvirtino, kad plotis tarp linijų yra 2,49-2,50 m, o tarp kolonų – 2,17 cm.

10.       Posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsakovės poziciją procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad šiuo metu parkinge nebėra neparduotų laisvų parkavimo vietų – jei ieškovė būtų kreipusis anksčiau, atsakovė būtų galėjusi pasiūlyti vietos keitimą. Atsakovės atstovai kilus ginčui 2023 m. rudenį vyko į vietą su ypač didelių gabaritų automobiliu, ketindami išbandyti ginčo automobilių stovėjimo vietą, tačiau to negalėjo padaryti, nes atvykus ginčo vietoje stovėjo automobilis ir motociklas. Ikrai didelio automobilio (duomenys neskelbtini) plotis yra 2,04 cm su išskleistais (neužlenktais) veidrodėliais, o tarpas tarp kolonų yra 2,17 cm. Taigi net tokiam automobiliui yra įmanoma įvažiuoti. Ieškovė rinkosi parkavimo vietą kuo arčiau įėjimo į laiptinę. Priešais ginčo parkavimo vietą nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų įvažiuoti į parkavimo vietą. Kolona yra patraukta, nes šalia yra šiluminis vamzdis. Atsakovės atstovo nuomone, yra skirtumas tarp „nepatogu naudotis“ ir „negalima naudotis“. Pirkimo metu nebebuvo karantino ribojimų, tuo metu net nebuvo būtina nešioti kaukes, taigi nebuvo kliūčių perkamų daiktų apžiūrėjimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas. 

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 20 d. sutarties, notarinio reg. Nr. 2-6381 (toliau – sutartis), pagrindu įsigijo iš atsakovės tokį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 30,59 kv. m ploto; butą, esantį (duomenys neskelbtini), 30,80 kv. m ploto; 1/191 dalį automobilių stovėjimo patalpos, G4, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (apie 4,83 kv. m ploto); 54/15951 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (apie 0,54 a). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė dėl bendros 156 800 Eur daiktų kainos, kurią sudaro: 72 800 Eur už pirmą butą su jam priskirta žemės sklypo 22/15951 dalimi, 75 000 Eur – už antrą butą su jam priskirta žemės sklypo 22/15951 dalimi, 9 000 Eur – už parkingo dalį su jam priskirta žemės sklypo 10/15951 dalimi. Šalys patvirtino, kad ieškovė sumokėjo visą kainą prieš pasirašant sutartį banko pavedimu. Sutarties priede Nr. 1 pateikta Naudojimosi tvarkos patalpa G-4 plane, ieškovės įsigyta 1/191 dalis automobilių stovėjimo patalpos pažymėta numeriu Nr. 104.

12.       Ieškovė byloje teigė, kad atsakovė jai pardavė daiktą su paslėptais trūkumais. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovė teigė kad daikto ypatumai, o būtent tai, kad parkavimo vietą riboja kolonos, buvo akivaizdūs daikto pardavimo momentu. Toliau teismas pasisako dėl ginčo dalyko ir esminių šalių argumentų.

Dėl senaties termino

13.       Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį, teigė, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad pretenzijos dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti reiškiamos per 2 metus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.338 straipsnyje, o ieškovė su pretenzija į atsakovę kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams. Ieškovė su tokia pozicija nesutiko, teigė, kad nagrinėjamu atveju taikytini CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatyme nustatyti 5, 10, 20 metų terminai pretenzijoms dėl statinio trūkumų pareikšti.

14.       Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme įtvirtinta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys).

15.       CK 6.698 straipsnis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 1 dalis).

16.       Pažymėtina, kad CK 6.338, 6.698 straipsniuose nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kai pirkėjas kreipiasi su pretenzija į pardavėją, ieškinio senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023; kt.). 

17.       Įstatymas numato, kad reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. birželio 5 d. gavo atsakovę atstovaujančios UAB „Realco“ atsakymą į pretenziją, kuriame nurodyta, kad pretenzija nebus tenkinama. Ieškinys teisme gautas 2023 m. rugsėjo 25 d. Taigi, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo pralestas.

18.       Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė praleido/nepraleido terminą pretenzijai dėl įsigyto daikto trūkumų pareikšti, t. y., ar šiuo atveju taikytinas bendrasis CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų metų terminas pretenzijai dėl daikto (prekės) trūkumų pareikšti, ar CK 6.698 straipsnyje nustatyti specialieji terminai pretenzijai dėl daikto (statinio) defektų pareikšti.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai; kt.). Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas (1/191 dalis automobilių stovėjimo patalpos), kad ieškovė įsigijo turtą iš statytojo (iš sutarties nustatyta, kad atsakovė turtą nuosavybės teise įgijo ir įregistravo 2020 m. sausio 2 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-00-200102-00001, 2020 m. gegužės 27 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-200527-00146 pagrindu), sprendžia, kad šiuo atveju taikytini CK 6.698 straipsnyje nustatyti terminai reikšti pretenziją dėl daikto (statinio) trūkumų. Ieškovė su 2023 m. gegužės 15 d. pretenzija į atsakovę kreipėsi nepraėjus penkerių metų terminui nuo statybos užbaigimo (2020 m. gegužės 27 d.), todėl konstatuotina, kad termino pareikšti pretenziją nepraleido.

Dėl trūkumų paslėtumo

20.               Ieškovė teigė, kad nebūtų pirkusi parkavimo vietos Nr. 104, jei būtų žinojusi apie parkavimo vietos paslėptus trūkumus, kurie išryškėjo vėliau.

21.       Teismo vertinimu, ginčo parkavimo vietos ypatumai (dėl to, ar šie ypatumai pripažintini trūkumais, defektais – žr. sprendime toliau) nelaikytini paslėptais dėl žemiau nurodomų motyvų.

22.       Pirma, abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, verslo subjektai. Ieškovė nepaneigė, kad nekilnojamojo turto objektus (du butus ir parkavimo vietą) iš ieškovės įsigijo verslo (nuomojimo) tikslais. Todėl ieškovės atžvilgiu netaikytinos įstatymo nuostatos, ginančios vartotojo, kaip silpnesnės ir galimai mažiau informuotos sandorio šalies, teises ir interesus.

23.       Antra, nesutiktina su ieškove, kad dėl pandeminės situacijos dėl COVID-19, jai buvo apribota galimybė apžiūrėti parkavimo vietą ir būtent dėl to parkavimo vietos ypatumai (ribojimas kolonomis) laikytini paslėptais ir tik vėliau išryškėjusiais defektais. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pratęsė karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelnino karantino sąlygas. Pavyzdžiui, numatyta didinti leistiną žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginti restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laiką. 2020 metų vasarą Lietuvos Respublikoje karantinas nebebuvo tęsiamas, šalyje po 2020 m. birželio 16 d. galiojo ekstremali situacija. Dar karantino metu, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nuo 2020 m. gegužės 30 d. sušvelninti ribojimai renginiams atvirose ir uždarose erdvėse: uždarose erdvėse renginiai galėjo vykti dalyvaujant iki 30 dalyvių ir užtikrinant ne mažesnį nei 5 kvadratinių metrų plotą, tenkantį vienam žmogui, išlaikant ne mažesnis nei 2 metrų atstumą tarp žmonių. ES valstybių vidaus reikalų ministrų nuotoliniame 2020 m. birželio 5 d. susitikime buvo pažymėta, kad gerėjant bendrai sveikatos padėčiai, visos valstybės narės švelnina ir laipsniškai panaikina kai kurias priemones, kurios buvo taikomos nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Tai apima laipsnišką sienų kontrolės panaikinimą ir visišką laisvo asmenų judėjimo, kuris buvo apribotas dėl pandemijos, atkūrimą. Nurodyta, kad dauguma ES valstybių narių kontrolę prie savo vidaus sienų ir susijusius kelionės apribojimus panaikins iki birželio 15 d., kitos tą padarys iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos. Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. birželio 17 d. uždarose erdvėse vykstančiose aukšto meistriškumo varžybose galėjo dalyvauti iki 150 žiūrovų, tarp jų užtikrinant bent 2 m atstumą; atstumas tarp žiūrovų galėjo būti mažesnis, jei jie dėvi nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Nuo 2020 m. birželio 17 d. visos viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai ir kitos – galėjo dirbti ilgiau nei iki 23 valandos, o juose dirbančiam personalui dėvėti nosį ir burną dengiančių priemonių buvo nebeprivaloma, tačiau rekomenduojama. ES Taryba 2020 m. birželio 30 d. priėmė rekomendaciją dėl nebūtinų kelionių į ES laikinų apribojimų laipsniško panaikinimo, kurioje buvo rekomenduojama laipsniškai panaikinti keleiviams iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių narių) kelionių apribojimus, taip pat nurodyta, kad ribojimai netaikytini ES piliečiams ir jų šeimų nariams, ilgalaikiams ES gyventojams ir jų šeimų nariams bei keliautojams, atliekantiems esmines funkcijas arba turintiems esminių poreikių. Ir kt. Laikytina, kad prieš sudarant 2020 m. liepos 20 d. sutartį, ieškovės atstovams nebuvo jokių kliūčių apžiūrėti perkamą turtą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės suprasti sutarties 9.9 punkto, kuriame patvirtino, kad apžiūrėjo perkamą turtą bei jį supančią aplinką ir jokių pretenzijų neturi.

24.       Trečia, nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad apžiūrint parkavimo vietą, kurios įvažiavimo vieta yra ribojama kolonų, nebuvo įmanoma pastebėti, kad atstumas tarp kolonų yra mažesnis nei atstumas tarp parkavimo vietą ribojančių linijų. Kaip liudija bylos medžiaga, šis skirtumas sudaro 33 cm (250 cm – 217 cm), o viena iš kolonų dėl šildymo vamzdžio yra labiau įsiterpusi į ginčo parkavimo erdvę. Net ir tuo atveju jei skirtumas, sudarantis 13,2 proc. parkavimo vietos pločio, vizualiai neatrodė reikšmingas, teismo vertinimu, kiekvienam standartiškai atidžiam verslo subjektui, ketinančiam įsigyti automobilio parkavimo vietą, turėtų būti aišku, kad kolonos yra tam tikros kliūtys įvažiavimui. Jei ieškovė prieš perkant parkavimo vietą ją apžiūrėti įgaliojo nevairuojantį ir jokių žinių apie automobilio statymą ir vairavimą neturintį asmenį, ar parkavimo vietą parinkti, remiantis parkavimo vietų išdėstymo schema, pavedė asmeniui, kuris neturi gebėjimų skaityti brėžinių ir įvertinti, kad parkavimo vieta Nr. 104 yra visuose keturiuose kampuose apribota kolonomis, skirtingai nei dauguma kitų parkinge esančių vietų (pastebėtina, kad keturiomis kolonomis apribotos yra tik kelios vietos Nr. 87, 148, 151, 229, M2, M4; kai kurias vietas riboja viena, dvi, trys kolonos, kai kurių – neriboja nei viena kolona), tai priskirtina ieškovės rizikai.

25.       Ketvirta, ieškovė nenurodė jokio įvykio, kurio metu paaiškėjo, ieškovės teigimu, paslėpti parkavimo vietos defektai. Nors ieškovė samdė specialių žinių turintį matininką, atlikusį tikslius matavimus, tačiau šiuo atveju atstumo tarp kolonų apytiksliam išmatavimui ir atstumo tarp parkavimo vietos šoninių linijų apytiksliam išmatavimui nereikia jokių specialių žinių – atstumo išmatavimas naudojantis rulete, liniuote ar panašiu įrankiu, atitinka standartinio asmens ar net paauglio turimus gebėjimus. Defektų paslėptumui būdinga tai, kad jie iš karto nėra matomi, o išryškėja vėliau. Šiuo atveju situacija nesikeitė, išliko tokia pati, kokia buvo ir pardavimo metu.

26.       Penkta, nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovai siekė nuslėpti kokius nors parkavimo vietos trūkumus. Priešingai, byloje esantis šalių atstovų susirašinėjimas liudija veikiau buvus priešingai situacijai, t. y. atsakovės atstovams veikus atidžiai ir rūpestingai, patariant dėl parkavimo vietos. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad ieškovei svarbiu kriterijumi renkantis parkavimo vietą buvo artumas prie įėjimo į laiptinę. Iš su dubliku pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. pardavėjo (atsakovės) atstovė el. laišku pirkėjo (ieškovės) atstovei nurodė, kokios yra laisvos vietos (85, 91, 94, 104, 105, 106, ..., 238 – iš viso 24 vietos), paaiškino, kad įėjimas į laiptinę yra ties 117 parkavimo vieta, pažymėjo, kad 117 vieta yra prie pat laiptinės, bet „tokių vietų nesirenkama, nes kaimynai gali mašiną kokiu daiktu eidami užkabinti“. Taigi, atsakovės atstovė, žinodama ieškovei svarbų kriterijų (artumą prie įėjimo į laiptinę), specifiškai pakonsultavo dėl vietos (ne)sirinkimo. Tai laikytina atidžiu, rūpestingu, atsakingu elgesiu.

Dėl parkavimo vietos trūkumų

27.       Ieškovė kaip esminį parkavimo vietos trūkumą nurodė, kad automobilių stovėjimo vietos Nr. 104 plotis ties įvažiavimo kolonomis tėra 2,17 m ir tai riboja parkavimo vietą naudoti didesnių gabaritų transporto priemonėms.

28.       CK 6.317 straipsnis 1 dalis įtvirtinta bendrąją pardavėjo pareigą: pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalyse atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kita vertus, pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

29.       Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; kt.).

30.       Įvertinus bylos medžiagą, įskaitant schemas, nuotraukas, matyti, kad automobilių stovėjimo patalpai (parkingui), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būdinga be kita ko (inter alia) tai, kad jame yra daug laikančių konstrukcijų – kolonų, taip pat vandentiekio ar nuotekų (apšiltintų) vamzdžių. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad kolonos, šiluminės trasos elementai yra parkingo, kaip statinio, brokas (defektai), neteigė, kad jų neturėtų būti parkinge ar pan. Konstatuotina, kad kolonų, kaip atraminių konstrukcinių elementų, buvimas parkinge yra būtinas.

31.       Kaip jau pažymėta šio sprendimo 24 punkte, kiekvienam standartiškai atidžiam verslo subjektui, ketinančiam įsigyti automobilio parkavimo vietą, turėtų būti aišku, kad kolonos sudaro tam tikras kliūtis vairuojant. Akivaizdu, kad kolonos turi matmenis, jos užima tam tikrą vietą erdvėje. Sutarties priede Nr. 1 kolonos pavaizduotos didesnių matmenų, nei linijos tarp parkavimo vietų – iš to taip pat akivaizdu, kad jei parkavimo vieta yra apribota kolonų, tai atstumas tarp kolonų yra tam tikru laipsniu mažesnis, nei atstumas tarp parkavimo vietos šoninių linijų.

32.       Nesutiktina su ieškove, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijoje nurodyta, kad parkavimo vieta turi būti įrengta taip, kad jokioje jos vietoje plotis nebūtų mažesnis nei 2,50 m. Nurodytos institucijos el. paštu 2023 m. liepos 21 d. pateiktoje konsultacijoje nurodyta tik tai, kad „manome, kad automobilių stovėjimo vietos (nepriklausomai nuo to, ar ji yra vidurinė, ar šoninė) plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m“. Šioje konsultacijoje nieko nepasisakyta dėl to, ar parkavimo vietai esant 2,5 metrų pločio beveik visame ilgyje ir tik ties kolonomis esant siauresniam įvažiavimui, tokia parkavimo vieta dar yra ar jau nėra laikoma esanti 2,5 m pločio. Konsultacija nelaikytina reikšminga nagrinėjamu atveju.

33.       Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 113 punkto, 31 lentelės nuostatas, pagal kurias minimalus stovėjimo vietos ilgis 4,35 m, minimalus stovėjimo vietos plotis 2,5 m ir 0,75 m apsauginė zona stovėjimo vietos gale.

34.       Apibendrinus ir įvertinus ieškovės poziciją, darytina išvada, kad ieškovė galimai tikėjosi, kad jos įsigyta parkavimo vieta turės 2,5 m plotį tarp kolonų ir atitinkami didesnį plotį visame likusiame parkavimo vietos ilgyje. Teismo vertinimu, toks ieškovės lūkestis yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad specifiškai formulavo tokį reikalavimą parkavimo vietai ją įsigydama. Įvertinus tai, kad prieš sudarant sutartį ieškovė turėjo galimybę rinktis iš ne mažiau kaip 24-ių laisvų parkavimo vietų, darytina išvada, kad jei ieškovei būtų buvęs specifiškai svarbus parkavimo vietos plotis visame jos ilgyje, ji būtų rinkusis iš kolonomis neparibotų parkavimo vietų. Ieškovė to nedarė, reiškia parkavimo vietos plotis, kurį koreguoja įsiterpusios kolonos, jai nebuvo specifiškai svarbus. 

35.       Byloje nei viena šalis nepateikė įtikinamo pagrindimo, kodėl parakavimo vietos kaina buvo sumažinta nuo 10000 Eur iki 9000 Eur. Šis faktas nagrinėjamu atveju laikytinas pagrindžiančiu tik tai, kad ieškovei buvo suteikta nuolaida už parkavimo vietą.

36.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto objektai, net ir panašių techninių parametrų, dėl kitų savo savybių (vietos kitų objektų atžvilgiu, orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, konfigūracijos ir pan.) skirtingų asmenų yra vertinami subjektyviai ir skirtingai – tai, kas vienam atrodo privalumas, kitam gali būti trūkumu. Ieškovė, turėdama galimybę rinktis iš ne mažiau kaip 24-ių laisvų parkavimo vietų, rinkosi būtent tokią, kuri apribota keturiomis kolonomis, nors tokių parkavimo vietų parkinge buvo (yra) labai nedaug. Neatmestina, kad vietos „įrėminimas“ kolonomis ieškovei galėjo atrodyti kaip privalumas. Atitinkamai ieškovė prisiėmė su tuo, t. y. kolonų įsiterpimu į parkavimo vietos zoną, susijusią riziką.

37.       Teismas sprendžia, kad atsakovė pagrindė, kad parkavimasis ginčo vietoje yra patogus, nes pastatyto automobilių durelių atidarymas nėra ribojamas. Įvertinus bylos medžiagą, visuotinai žinomus automobilių parametrus, konstatuotina, kad įvažiavimas į parkavimo vietos stovėjimo zoną tarp kolonų, esančių 2,17 m atstumu, dideliu automobiliu yra mažiau patogus, tačiau vis tik galimas.

38.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta, laikytina, kad ginčo parkavimo vieta Nr. 104 neturi statybos defektų (broko) ar kitokių prekės trūkumų, neleidžiančių jos naudoti pagal pagrindinę (parkavimo) paskirtį. Todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 101 Eur dydžio žyminis mokestis (2023 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14284 banke (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė patyrusi 2677,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kaip pagrindžiančius dokumentus teikė PVM sąskaitas faktūras (1 355,20 Eur – 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM s/f AAA-M-02873; 904,48 Eur – 2023 m. spalio 30 d. PVM s/f AAA-M-02924; 78,65 Eur – 2023 m. gruodžio 29 d. PVM s/f AAA-M-03030; 338,8 Eur – 2024 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra AAA-M-03070), tačiau mokėjimus (realiai patirtas išlaidas) neabejotinai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (2024 m. sausio 10 d. DOK-4699). Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 239,34 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2023 m. lapkričio 30 d. PVM s/f ANA Nr. 06599) (2023 m. gruodžio 7 d. DOK-193278).

41.       Atsakovė nurodė patyrusi 3630 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (2023 spalio 16 d. PVM s/f PG Nr. 894 su priedu – teisinių paslaugų detalizacija; 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas banke (duomenys neskelbtini)) (2024 m. sausio 10 d. DOK-4697). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, neviršija Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (4899,75 Eur), todėl, ieškinio netenkinus, visa apimtimi priteistinos atsakovei iš ieškovės.

42.       Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl ši suma iš atsakovės valstybės naudai nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Capital“, j. a. k. 302800691, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KETAVILA“, j. a. k. 124449054, 3630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                 Eglė Mauricė